Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino iš dalies – savo kaltę pripažino tik dėl suduotų smūgių. Apklausiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad tikslios datos neprisimena, buvo 2023 m. lapkričio mėnesis, vakaras, įvykio dieną susipažino su N. R., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jie kartu vartojo alkoholį, tuo metu buvo labai girtas. Nutarė eiti namo (pas sugyventinę), su juo kartu į tą pačią pusę ėjo ir N. R., tačiau nežino kur pastarasis ėjo, tiesiog ėjo ta pačia kryptimi; jo namai buvo už autobusų stotelės maždaug (duomenys neskelbtini) metrų atstumu. Nagrinėjamas įvykis įvyko prie parduotuvės esančioje autobusų stotelėje. Buvo nuėję į krūmus nusišlapinti, vėliau pamatė stotelėje stovintį nukentėjusįjį M. Z. Nei jis, nei N. R. nukentėjusiojo nepažinojo. Kartu priėję prie minėtoje stotelėje buvusio nukentėjusiojo, jo, t. y. M. Z., paprašė cigaretės; neprisimena, kuris iš judviejų pradėjo pirmas su asmeniu bendrauti, galėjo būti, kad jis. Kadangi buvo su N. R. abu labai girti, neprisimena ką kalbėjo su M. Z. Nurodė, kad neplanavo prieiti prie nukentėjusiojo, tiesiog taip įvyko, norėjo prisikabinti, bet neplanavo nukentėjusiojo apiplėšti. Paprašė nukentėjusiojo cigaretės, į ką jam kažką pasakė – mano, kad jį „pasiuntė“, tačiau tiksliai to neprisimena, po ko jis nukentėjusiajam sudavė smūgius dešinės rankos (tai yra jo pagrindinė ranka) kumščiu į veido sritį. Detaliau nurodyti kiek ir į kurią vietą sudavė negalėjo. Vėliau nukentėjusysis atsigulė – mano, kad ne iš skausmo, o gal dėl to, kad išsigando. Nugriuvusiam nukentėjusiajam sudavė dar smūgį su ranka, bet su koja smūgių nebuvo; tada dar sudavė iš kairės rankos vieną smūgį. Galėjo būti taip, kad stovinčiam M. Z. sudavė ne mažiau dviejų smūgių, o gulinčiam – ne mažiau trijų smūgių; suduotų smūgių neskaičiavo; sutiko su kaltinamajame akte nurodytų smūgių skaičiumi. Nukentėjusiojo niekas nelaikė. N. R. po to, kai nukentėjusysis nugriuvo, bandė jį (kaltinamąjį) sustabdyti; kai smūgiavo nukentėjusiajam, N. R. buvo šalio jo. N. R. nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Po smūgių sudavimo nukentėjusysis atsistojo ir tada nutiko epizodas su striuke – tiksliai jis to nesuprato. Ant nukentėjusiojo sužalojimų iš karto nesimatė, nematė, kad kraujuotų. Nukentėjusysis nusiėmė savo striukę ir ją padavė N. R. Tuo metu nesuprato, kodėl nukentėjusysis duoda savo striukę N. R. N. R. tą striukę apsirengė; iki to laiko jis buvo apsirengęs darbiniais drabužiais. Nežino, kodėl nukentėjusysis atidavė N. R. striukę. Lyg tais nukentėjusysis M. Z. kalbėjo su N. R., tačiau jis to negirdėjo. Nurodė, kad tuo metu jis galėjo kažką pasakyti M. Z., bet nieko iš jo nereikalavo, neprašė pinigų, neprašė iškraustyti drabužių kišenių ir atiduoti savo daiktus bei nekišo rankų į nukentėjusiojo striukę ar kelnes; atsimena, kad prašė tik cigaretės, bet jos jis nerūkė – rūkė N. R. Nematė, ar N. R. tikrino nukentėjusiojo kišenes. Negirdėjo, kad N. R. būtų reikalavęs nukentėjusįjį kažką atiduoti; tik striukę nukentėjusysis atidavė N. R. Tuo metu visi trys buvo vienas šalia kito. Po konflikto kartu su N. R. nuėjo į kitą pusę už parduotuvės, momento kaip nuėjo iki parduotuvės neprisimena, buvo labai išgėręs; nurodė, kad ten nuėję toliau vartojo alkoholį; ten juos ir surado policijos pareigūnai. Pas N. R. policijos pareigūnai rado nukentėjusiojo striukę, cigaretes ir telefoną, pas jį nieko nerado. Nežino kaip nukentėjusiojo piniginė atsirado pas N. R.; nematė, kaip pareigūnai apžiūrėjo piniginę; nežino kiek nukentėjusiojo piniginėje buvo pinigų – pinigų sumą sužinojo tik iš kaltinamojo akto. Su N. R. apie telefoną nekalbėjo, to telefono išvis nematė. Vėliau sėdėdamas netikrino kas buvo nukentėjusiojo striukėje; nežino, ar N. R. tikrino striukės kišenes. Nurodė, kad tik po įvykio pamatė šalia jų buvusį krepšį, buvo pažiūrėjęs kas yra tame krepšyje, nes jam buvo smalsu. Krepšį nešė N. R. Krepšys buvo didelis, toks kaip turguje būna; jame buvo įvairių daiktų, rūbų. Tame krepšyje buvo alaus butelis, jie jį pasiėmė ir išgėrė. Nežino kodėl nukentėjusysis bėgdamas paliko savo krepšį, gal išsigando. Patį įvykį atsimena dalimis dėl suvartoto alkoholio. Savo veiksmus vertina blogai, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Nurodė mėgstantis išgerti, tačiau jam nereikia gydytis nuo alkoholio, kadangi jau 8 mėnesius yra kalėjime, pats išsigydė. Niekada nėra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų (5 t., b. l. 172-179).

Teisiamojo posėdžio metu, patikslinus pareikštą kaltinimą, kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė suprantantis kaltinimo pakeitimą. Pripažįsta, kad plėšimo metu buvo neblaivus. Nurodė, kad įvykio dieną su N. R. išgėrinėjo prie parduotuvės, toje vietoje praėjus kelią prie parduotuvės. Matė, jog stotelėje kažkas stovi. Jie nuėjo už stotelės nusišlapinti. Tuomet kažką pasakė tam stotelėje stovėjusiam asmeniui, į ką asmuo jam kažką atsakė ir tas jam nepatiko, nes jis tuo metu buvo labai girtas. Dėl to tam stotelėje buvusiam asmeniui jis trenkė. Galėjo taip būti, kad konflikto pradžia buvo muštynės, po kurių kilo mintis paimti iš asmens daiktus. Kadangi buvo labai girtas, tiksliai neprisimena aplinkybių, blogai atsimena kaip jį vežė į komisariatą. Nurodė, kad su N. R. nieko nesitarė ką kaip darys – jie tik tą dieną susipažino; su juo jie bendravo kaip nurodė apie „nesąmones“, nes nei jį pažinojo, jei pastarasis jį pažinojo, žinojo tik kad N. R. toliau gyvena. Tuo metu jis ėjo namo pas sugyventinę. Pripažįsta, kad jis pradėjo muštines ir jis smurtavo prieš nukentėjusįjį, o daiktus iš nukentėjusiojo paėmė N. R. – pas pastarąjį jie ir buvo surasti. Nematė, kad N. R. ima iš nukentėjusiojo daiktus, matė tik kaip pastarasis iš nukentėjusiojo paėmė striukę, jie lyg tais jomis apsikeitė. Po to nukentėjusysis greitai pabėgo ir paliko savo tašę. Tada matė, kaip N. R. tą nukentėjusiojo tašę nešėsi su savimi. Jis pats neėmė nukentėjusiojo telefono, tiksliai negalėjo nurodyti, ar matė N. R., paimantį nukentėjusiojo telefoną. Nežino, ar galėjo telefonas būti striukėje. Jis pats iš nukentėjusiojo striukės daiktų neėmė. Jis nematė to momento, ar N. R. iš nukentėjusiojo striukės išėmė daiktus. Neatsimena, ar jam nukentėjusysis iki panaudoto smurto galėjo duoti telefoną, gal galėjo girtas paprašyti nukentėjusiojo paduoti telefoną. Prisimena, kad priėjęs iš karto paprašė nukentėjusiojo cigarečių ir pastarasis ištraukė pakelį cigarečių, N. R. tą visą cigarečių pakelį pasiėmė. Nukentėjusysis davė jam cigaretę, o jis ją davė N. R., o N. R. paliko jam parūkyti (6 t., b. l. 51-56).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. apžiūrint vaizdo įrašą Nr. 210259 nurodė, kad tuo metu jis sėdėjo ant žemės, gal tai vyko prie O. P. namų. Asmens su (duomenys neskelbtini) nepažįsta, ten ne O. P. Nurodė, kad matosi O. P. namas ir sudaužytas langas (6 t., b. l. 31-38).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad ne viską pilnai atsimena. Po darbo tą vakarą ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) g., kuri buvo prieš stotelę „(duomenys neskelbtini)“. Išeidamas iš parduotuvės, susipažino su A. M., anksčiau jo nepažinojo, pradėjo bendrauti užklausdamas ar turi bendrų pažįstamų. Tuo metu jau buvo gerokai išgėręs, su A. M. dar išgėrė alkoholio ir po to kiekvienas iš jų ėjo link savo namų, nurodė bent jau turėjęs tokį tikslą. Einant link namų, prie stotelės A. M. paprašė nukentėjusiojo cigaretės. A. M. pats nerūkė, davė jam cigaretę surūkyti, kad paskui dar paliktų ir pastarajam parūkyti. Neprisimena kiek iš nukentėjusiojo gavo cigarečių. A. M. su nukentėjusiuoju tuo metu apsipyko, pasakė nukentėjusiajam: „Ką tu čia darai, tu esi narkomanas“, po ko nukentėjusysis pasiuntė A. M. Tuo metu jis buvo nusisukęs prisidegti cigaretės, po ko atsisukus pamatė, kad nukentėjusysis jau guli ant žemės. Atsisukus matė kaip A. M. sudavė dar porą smūgių nukentėjusiajam. Jis pats nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė. Visą laiką iki kol A. M. sudavė smūgius, vyko pokalbis su nukentėjusiuoju. Iki nukentėjusiojo atsidūrimo ant žemės nematė A. M. suduotų smūgių nukentėjusiajam. Atsisukęs sakė A. M. apsiraminti. Tuo metu, kai tą sakė, nukentėjusysis atsikėlė ir perbėgo į kitą kelio pusę. Jis dar šaukė nukentėjusiajam, kad pasiimtų savo paliktą tašę. Mano, kad nukentėjusysis iš baimės nepasiėmė tašės. Neprisimena, kuris – jis ar A. M. pasiėmė tą tašę su savimi; galėjo abu nešti pasikeisdami tašę. Griuvimo metu nukentėjusysis pametė savo piniginę, kurią po to pasiėmė jis. Pačios piniginės jis nebuvo pravėręs, dėl to nežino kiek joje buvo pinigų. Nurodė nežinantis, kodėl pasiėmė nukentėjusiojo piniginę – tuo metu jis buvo dirbantis, turėjo pajamų ir du savo telefonus, tikrai neplanavo vogti. Neprisimena, kuris iš judviejų patikrino nukentėjusiojo paliktą tašę; kažkuris iš judviejų buvo pravėręs tą tašę, joje buvo kažkokios higieninės prekės ir rūbai; atsimena, kad iš tos tašės pasiėmė alų ir jį išgėrė. Nurodė, kad nukentėjusiajam pabėgus, jiedu toliau ėjo gerti (turėjo dar likusios degtinės ir tašėje rasto alaus) ir apie nukentėjusįjį nekalbėjo. Negalėjo tiksliai nurodyti, kuriuo momentu, t. y. ar prieš konfliktą, ar po konflikto, įvyko pokalbis su nukentėjusiuoju dėl striukės ir apsikeitimas striukėmis. Jis pasiūlė nukentėjusiajam apsikeisti striukėmis; pats buvo su striuke, tačiau nežino kodėl nutarė taip pasielgti, buvo išgėręs. Galbūt tuo momentu pagalvojo, kad jie su nukentėjusiuoju yra panašaus ūgio. Nukentėjusysis greičiausiai iš baimės sutiko su juo apsikeisti striukėmis, jis nieko iš nukentėjusiojo nereikalavo. Tikslo vogti striukę jis neturėjo. Nukentėjusysis nieko jam nesakė dėl striukės apsikeitimo. Jis apsirengė nukentėjusiojo striukę, o nukentėjusysis jo striukę. Nežinojo, kad nukentėjusiojo striukėje yra telefonas; apie jį nieko nežinojo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, tada pamatė, kad kišenėje yra telefonas; nežino kurioje kišenėje buvo telefonas, jį surado pareigūnai. Dešinėje striukės kišenėje buvo cigaretės. Jis pats neprašė nukentėjusiojo atiduoti su savimi turėtų daiktų, nežino dėl A. M. Gal ir galėjo reikalauti pinigų, tačiau tuo metu jam jų nereikėjo (tuo labiau telefono); neturėjo išankstinio sumanymo sudaužyti žmogų ir jį apvogti. Nežino apie ką nukentėjusysis ir A. M. kalbėjosi, prisimena tik, kad nukentėjusysis pasiuntė A. M. Pripažįsta, kad nereikėjo paimti striukės; piniginė gulėjo ant žemės, dėl to ją ir pasiėmė; nežino ar prašė pinigų, tikrai nesiruošė apvogti; galėjo būti įdėjęs savo rankas į kišenes ir kažko ieškojęs, tačiau nurodė visų detalių neprisimenantis dėl neblaivumo. Nukentėjusiojo iki šio įvykio nepažinojo, jis jam buvo tik matytas asmuo; teismo posėdžio metu jį atpažino. Gailisi dėl tokio savo elgesio, ateityje daugiau negers, jei gers – tai tik namuose. Dažnai vartoja alkoholį, sutiktų gydytis priklausomybę alkoholiui. Priklausomybės narkotinės ir psichotropinėms medžiagoms neturi. Turi vaikų su buvusia sugyventine, prie jų išlaikymo stipriai neprisideda, su vaikais bendrauja; planuoja įsidarbinti, tačiau dėl jo tautybės ne visi jį nori įdarbinti. Negyvena iš vagysčių gautų pinigų, stengiasi dirbti (5 t., b. l. 172-179).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. R. apžiūrint vaizdo įrašą Nr. 210259 nurodė, kad vaizdo įraše yra jis, 46-49 s yra su savo striuke, jie jau buvo apsikeitę striukėmis (6 t., b. l. 31-38).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad vakare stovėjo autobusų stotelėje, kurios pavadinimo neprisimena, esančioje (duomenys neskelbtini) g., laukė autobuso. Pamatė, kad link stotelės eina du išgėrę vyrai; vyrai eidami svyravo. Tuomet jis pasitraukė ir atsistojo už stotelės, t. y. atsistojo už stiklinės vitrinos. Tie du vyrai užėjo už stotelės nusišlapinti, padarę savo reikalus, priėjo prie jo A. M. ir paprašė cigaretės parūkyti. Ištraukė cigaretes, paėmė visą pakelį su žiebtuvėliu. Žodis po žodžio, A. M. liepė jam iškraustyti kišenes. Jis pats ištraukęs telefoną iš kišenės atsisakė jį atiduoti, tada gavo nuo A. M. smūgį į veido sritį. Iki jam nukrentant ant žemės, jam į veido sritį buvo suduoti trys smūgiai; smūgiai buvo suduoti dešinės rankos kumščiu. Nuo trečio suduoto smūgio nukrito ant žemės. Nukritus, jam gulinčiam dar porą smūgių A. M. sudavė dešinės rankos kumščiu. Neprisimena kaip baigėsi su telefonu – jis pats jiems atidavė ar jie patys jį pasiėmė. Jie lindo į jo tašę, tikrino kas joje yra, neprisimena kuris iš jų ją tikrino. Bandė atsiimti savo daiktus, tačiau sulaukė dar poros smūgių. Po ko, jam atsikėlus, jam A. M. liepė nusirengti striukę, tą striukę paėmė N. R.. Kai nusirenginėjo striukę, dar gavo porą kartų per veidą. Atiduodant striukę jam N. R. padavė savo striukę; paskui kažkokiu būdu pas N. R. atsidūrė ir jo telefonas. Telefonas buvo jo striukės kišenėje, kol jo neištraukė jis. Nurodė, kad jis pats nusiėmė striukę ir ją atidavė, nes nusprendė sumažinti konfliktą, bijojo tolimesnio fizinio smurto. Apsirengė paduotą N. R. striukę, o pastarasis – apsirengė jo striukę; N. R. paduota striukė buvo platesnė nei jo, jam buvo per didelė, bet ją apsirengė dėl to, kad buvo žiema ir buvo šalta. Nurodė, kad melagingai kaltinamieji nurodo, kad jis sutiko gražiuoju apsikeisti striukėmis – striukių apsikeitimas nebuvo „pasiūlymas“, tai buvo „reikalavimas“. N. R. nebuvo agresyvus. N. R. tuo metu (t. y. po pirmų jam suduotų smūgių) dar bandė raminti A. M., tačiau nesėkmingai. Jį dar bandė laikyti A. M. už striukės rankovės, bet jam pavyko ištrūkti ir pabėgti, bet jis paliko tašę, kurioje buvo rūbai ir maistas. Nurodė, kad tada tašę paėmė su savimi N. R.. Ištrūkus jis perbėgo per gatvę, kai bėgo, sustojo mašina, vėliau sužinojo, kad joje buvo jo kaimynai iš priešingos gatvės pusės, vyras ir moteris – jie ir iškvietė policijos pareigūnus. Bėgdamas nuo kaltinamųjų, girdėjo, kaip pavijimui N. R. šaukė jam sugrįžti pasiimti tašę. Negrįžo pasiimt tašės, nes bijojo vėl sulaukti fizinio smurto. Atvažiavę policijos pareigūnai kartu su juo nuėjo į tą kiemą, ten atsiėmė savo daiktus. Vėliau policijos komisariate davė parodymus. Jo striukės kišenėje buvo jo piniginė ir telefonas, striukę pirko už 50 Eur, iš striukės buvo iškraustytas cigarečių pakelis, žiebtuvėlis ir telefonas; telefono vertė 23 Eur. Galėjo piniginė būti ir kelnių kišenėje, tiksliai to neprisimena; tikslios piniginės vertės negalėjo nurodyti, jei neklysta, už ją mokėjo 18 svarų, jos vertė apie 30 Eur; piniginėje buvo 7 Eur grynais. Jo tašėje buvo darbiniai drabužiai, batai, buvo nusipirkęs maisto; pati tašė yra bevertė, visi tie daiktai jam buvo grąžinti. Nurodė, supratęs, kad įvykio metu du vyrai norėjo prie jo prisikabinti; suprato, kad prieš du vyrus tikrai „nepašokinės“ ir pats tikrai nebūtų pradėjęs kabinėtis, nei vieno iš jų nepasiuntė. Savo daiktus atidavė dėl to, kad prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas (5 t., b. l. 196-204).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. nurodė, kad važiavo po darbo link savo namų, kuomet prie jų atėjo vyras, pasakė, jog jį apiplėšė ir prašė iškviesti policiją. Ji paskambino policijai, jei gerai prisimena, jos kažko paklausė ir ji davė tam vyrui pakalbėti telefonu. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini). Neprisimena kaip atrodė prie jos priėjęs vyras, prisimena, kad vyras su savimi daiktų neturėjo, buvo tik su megztiniu, be striukės (o kiek prisimena, buvo vėsus oras). Jis jai pasakojo, kad buvo stotelėje, prie jo priėjo kiti vyrai, kuriems turėjo atiduoti tašę ir jį apiplėšė. Taip pat sakė, kad jam sudavė į veidą ar dar kažkur, ar tais sumušė, ar tik norėjo sumuštu, to tiksliai neprisimena. Tiksliai neprisimena ar asmuo buvo sužalotas, kiek atsimena buvo sužalota jo lūpos kraštas. Jai asmuo nesakė, kiek asmenų jį sumušė; ji pati tų asmenų nematė. Asmuo jai nesakė ką tiksliai iš jo pavogė, tik kad pavogė tašę ir striukę – pats tas vyras stovėjo tik su megztuku. Taip pat sakė asmuo, kad pats neturi telefono, dėl to negalėjo iškviesti pats pagalbos; neatsimena ar pati suprato, jog asmuo neturi telefono, ar pats asmuo tą pasakė. Pačio užpuolimo nematė, tik iškvietė policijos pareigūnus, policijos atvykstančios nelaukė, vėliau tik matė, jog prie parduotuvės buvo atvykusi policija. Su prie jos priėjusiu asmeniu nieko daugiau nekalbėjo, asmuo tik paprašė jų paskambinti policijos pareigūnams (6 t., b. l. 51-56).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B. nurodė, kad nelabai prisimena šį įvykį, kiek atsimena, pirmi atvažiavo VST, vėliau budėtojas iškvietė juos. Atvykę į vietą rado asmenį, kuris buvo truputį sumuštas, jiems tas asmuo nurodė, kad kažkokie asmenys bandė iš nugaros atimti kažką iš jo ir jam trenkė. Iš to asmens atėmė daiktus ir tie užpuolę asmenys pasišalino už to namo. Jai atvykus, policijos pareigūnai jau bendravo su tais užpuolikais. Nurodė, kad tie asmenys buvo labai girti, negalėjo pastovėti ant kojų, lyg tais buvo nustatytas neblaivumas tų asmenų, tačiau tikslių neblaivumo nustatymo aplinkybių neprisimena. Surašė tarnybinius pranešimus ir tuos asmenis pristatė į OVS areštinę. Neprisimena, ką tiksliai nurodė nukentėjusysis; tiksliai neprisimena, bet kiek prisimena sakė stovėjęs stotelėje, kuomet iš nugaros išlindo kažkoks asmuo ir tais trenkė, ar bandė smaugti. Užpuolė du asmenys – vienas iš jų trenkė, o kitas kažką iš nukentėjusiojo paėmė. Bandė bendrauti su sulaikytais asmenimis, tačiau jie buvo labai girti, dėl to jie labiau tik keikėsi. Nukentėjusiojo daiktai buvo surasti, tik nežino ar visi, sulaikyti asmenys turėjo su savimi kažkokį maišą ir striukę; striukę kiek prisimena numovė, nes buvo pas juos. Abu įtariamieji ir nukentėjusysis buvo pristatyti į komisariatą apklausai. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinus liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 64-65), liudytoja juos patvirtino (6 t., b. l. 51-56).

Kiti bylos duomenys dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

2023 m. lapkričio 16 d. M. Z. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 16 d., apie 20.20 val., adresu (duomenys neskelbtini) esančioje viešojo transporto stotelėje, sustojimas „(duomenys neskelbtini)“, du nepažįstami asmenys, panaudoję fizinį smurtą, o būtent – dešinės rankos kumščiu nemažiau penkių ir nedaugiau septynių kartų sudavę į veidą, pagrobė mobilųjį telefoną „Nokia“, kurio vertė 30 Eur, striukę, kurios vertė 50 Eur, krepšį su asmeniniais daiktais: higienos reikmenimis; maisto prekėmis; knygomis, kurių bendra vertė 40 Eur. Šia nusikalstama veika M. Z. padaryta 120 Eur turtinė žala ir fizinė žala. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 24).

2023 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo įvykio vieta – viešojo maršruto stotelė, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, esanti priešais pastatą, pažymėtą adresu (duomenys neskelbtini). Stotelė randasi (duomenys neskelbtini) g. pusėje, kurioje yra pastatai su poriniu žymėjimu. Stotelėje yra įrengtas įstiklintas paviljonas, jame medinis suolas. Patekimas į stotelę niekaip neribojamas. Gatvės dalis, kur yra stotelė, apšviesta. Už stotelės yra pieva, dalinai apaugusi krūmynais bei medžiais, už jų matosi privatūs gyvenamieji namai. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 38-39).

2024 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas iš 2023 m. lapkričio 16 d. įvykio (1 t., b. l. 86-87).

2024 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Kūno“ kamerų vaizdo įrašai (1 t., b. l. 92-94).

2023 m. lapkričio 17 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad M. Z. laisvanoriškai atidavė reikalaujamus daiktus: mobilaus ryšio telefoną Nokia „C2“, vyrišką žalsvos spalvos striukę ir krepšį su viduje esančiais asmeniniais daiktais (t. 1, b. l. 72-73).

2023 m. lapkričio 17 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad daiktų apžiūra vyksta adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, AVPK patalpose. Apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas Nokia „C2“. Telefonas pilkos spalvos be dėklo, mygtukinis. Telefono korpusas be pažeidimų ir sugadinimų. Apžiūrima vyriška žalsvos spalvos striukė. Striukė vyriška su gobtuvu, priekyje užsegama užtrauktuku. Striukė nesugadinta, nesuplėšyta. Apžiūrimas krepšys su viduje esančiais asmeniniais daiktais. Krepšys viršuje užsegamas užtrauktuku, su dviem rankenomis. Krepšio viduje yra higienos priemonės: trys knygos, pakuotės su maisto produktais. Krepšys ir jame esantys daiktai nesugadinti (t. 1, b. l. 75-76).

Alkotesterio kvito duomenimis, A. M. 2023 m. lapkričio 16 d., 22.54 val. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 129).

Alkotesterio kvito duomenimis, N. R. 2023 m. lapkričio 16 d., 23.00 val. nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 19).

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais, aktualių teisės aktų bei teismų praktikos pagal kaltinimo dalį dėl BK 180 straipsnio 1 dalies

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat apžiūrų protokoluose, alkotesterio kvituose, Bendrojo pagalbos centro pateiktuose duomenyse, pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo pareiškimai, tarnybiniai pranešimai, surašyti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-458/2021, 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Nors byloje yra nemažai nesutapimų tiek tarp kaltinamųjų paaiškinimų, tiek ir tarp nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, vis tik esminės aplinkybės, kad kaltinamieji nagrinėjamo įvykio metu veikė kartu, o prieš nukentėjusįjį kaltinamasis A. M. panaudojo fizinį smurtą, ne kartą suduodamas jam smūgius, po ko iš karto kaltinamasis N. R. paėmė nukentėjusiojo daiktus, kurių dalį nukentėjusysis atidavė pats, bijodamas tolimesnio smurto, yra įrodytos byloje surinktų įrodymų visuma. Prieštaravimams įtakos galėjo turėti ir tai, kad kaltinamieji atsimena ne visas įvykio aplinkybes dėl jų neblaivumo, ir aplinkybė, jog po šio įvykio yra praėjęs nemažas laiko tarpas. Byloje taip pat yra prieštaravimų dėl iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų vertės (apklausiamas teisme dalies daiktų vertę nukentėjusysis nurodė kitokią nei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei pareiškime), tačiau šiems daiktams esant grąžintiems, nesant nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo bei minėtai aplinkybei neturint esminės reikšmės kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui, teismas išsamiau šių aplinkybių neanalizuoja.

Minėta, kad nusikalstama veika gali būti padaryta bendromis kelių asmenų pastangomis ne tik jiems iš anksto dėl šios nusikalstamos veikos susitarus arba susitarus veikos atlikimo metu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju nustatyta, kad viso įvykio metu kaltinamieji buvo greta, matė vienas kito veiksmus ir iš esmės jiems pritarė – kiekvienas iš kaltinamųjų realizavo dalį plėšimo kaip nusikalstamos veikos požymių. Nors kaltinamasis N. R., bylos duomenimis, A. M. fiziškai smurtaujant prieš nukentėjusįjį, bandė A. M. nuraminti, po to pats pasisavino nukentėjusiojo daiktus, tokiu būdu šiais savo veiksmais aiškiai pritardamas A. M. veiksmams ir suprasdamas, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamieji veikė kartu, t. y. bendrininkaudami. Kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamieji, jau turėdami iš anksto sutartą tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiojo M. Z. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra neįrodyta, todėl šalintina iš kaltinimo. Bylos duomenimis, kaltinamieji prie nukentėjusiojo priėjo, kaip patys teigė, „norėdami prisikabinti“, ir iš pradžių paprašė tik cigarečių, o vėliau, konflikto eigoje, pagal byloje esančius įrodymus, jiems kilo tyčia pagrobti nukentėjusiojo turtą, neturint tokio išankstinio susitarimo.

Tai, jog kaltinamasis N. R. teigia nežinojęs, kiek pinigų buvo piniginėje, taip pat nežinojęs, kad striukėje yra telefonas, nešalina jo kaltės dėl bendrininkavimo įvykdant plėšimą, kadangi pagal jo nurodytas aplinkybes bei kitas byloje nustatytas faktines šios veikos aplinkybes jis veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė, kad panaudojus fizinį smurtą, bus pagrobtas svetimas turtas, savo veiksmais prisidėjo prie to, t. y. siekė kilusių padarinių, tačiau jam buvo nesvarbu, kiek ir kokio nukentėjusiojo turto bus pagrobta. Kaltinamasis A. M. taip pat veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia, t. y. darydamas nusikalstamą veiką jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo, nors nekonkretizavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. (J.) P. nurodė, kad pažįsta nukentėjusįjį O. P., jam kaltinamasis A. M. yra matytas asmuo. Nurodė, kad tą vakarą užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) g. ir tuo metu atėjo į ją O. P., kuris atrodė labai prastai, laikėsi už šono pilvo srityje. Jo paklausė, ar reikia jam pagalbos, į ką jam atsakė „ne“, tačiau jis vis tiek iškvietė greitąją pagalbą. O. P. negalėjo žodžio pratarti, sunkiai vaikščiojo, dėl to pamanė, kad jam yra reikalinga pagalba. Iki greitosios pagalbos atvykimo jie abu buvo išėję į lauką, laukė, klausė O. P. kas jį sumušė, nes veidas irgi buvo kraujuotas. Paklausė ar A. sumušė, į tai jis numojo galva, paklausė ar A., į tai O. P. palinksėjo su galva, bet nieko nesakė. Tuo metu jis nieko negalvojo apie šį įvykį, O. P. jam nieko tiksliai nepasakė kas įvykę; po to tik iš greitosios pagalbos sužinojo apie durtinę žaizdą. Nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas, tačiau negalėjo nurodyti, kuri tiksliai veido dalis, nes neprisiminė. Nematė ar nukentėjusiojo drabužiai buvo kraujuoti; buvo žiemos vakaras, nukentėjusysis buvo su striuke. Šio įvykio jis negirdėjo, kad pas nukentėjusįjį kas nors vyktų; tą dieną nebuvo matęs O. P., nematė, kas pas jį tą dieną buvo atėję; nieko neįprasto nebuvo pastebėjęs. Jis gyvena name iš kitos pusės nuo nukentėjusiojo namo, 20 m atstumu, ten yra sujungti namai. O. P. sugrįžus iš ligoninės klausė apie įvykį, jis sakė jog nežino, nieko neprisimena. A. M. viską neigia, sako nieko nematęs ir negirdėjęs. Su A. M. apie šį įvykį nėra kalbėjęs. Nurodė, kad nukentėjusysis O. P. veda asocialų gyvenimo būda, jis vartoja alkoholį. Negalėjo nurodyti ar nukentėjusysis vartojo alkoholį įvykio dieną. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 169-170) nurodė, kad nežino kaip tyrėjas jį apklausinėjo dėl kraujo ant drabužių. Nurodė, kad kai O. P. jam linktelėjo galva, jis tai suprato kaip atsakymą „taip“, bet jis žodžiais atsakymo jam nedavė, nepasakė tiksliai kas jį sužalojo, buvo tik linktelėjimas galvą. Mano, kad nukentėjusysis bijojo pasakyti kas jį sužalojo. Taip teigia dėl to, kad nukentėjusįjį pažįsta daug metų, dėl to mano, kad jis viską prisimena, tik bijo pasakyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 171-172) nurodė, kad tuo metu kalbėjo apie ankstesnį A. M. ir O. P. įvykį, kai jie buvo susimušę. Prisimena, kad buvo atvejis, kai A. M. atbėgo greitai, jo klausė kodėl rankos kruvinos pas A. M., jis nieko neatsakė ir nubėgo. Mano, kad pareigūnai nematė A. M., jie „buse“ sėdėjo. Kai buvo apklausiamas „buse“ sakė, kad A. M. bėgiojo, bet policijos pareigūnai nereagavo. Pas A. M. rankos buvo ne sužalotos, o purvinos; buvo kraujo dėmės, bet negalėjo nurodyti ant kurių tiksliai vietų. Kitos kūno vietos ir drabužiai pas A. M. nebuvo kraujuoti. Neprisimena ar buvo koks nors turtas sugadintas; kitą dieną pamatė, kad langas, ant kurio matėsi kraujo dėmės, yra išdaužtas. Neprisimena ar visas langas, ar tik jo dalis buvo išdaužta. Nurodė, kad jis su nukentėjusiuoju tik sveikinasi; nukentėjusysis žino, kad jis dirba policijoje ir galbūt dėl to jam nesakė kas jį sužalojo (6 t., b. l. 6-11).

Teisiamojo posėdžio metu A. M. nurodė, kad pažįsta O. P. ir A. M.. Nurodė, kad buvo trise – jis, O. P. ir A. M. pas O. P. namuose, daugiau nieko nebuvo, gėrė alkoholį. Neatsimena kada jie tą dieną išsiskirstė, dar tuo metu buvo šviesu. Kai jis išėjo, namuose buvo likęs O. P. ir A. M., daugiau nieko nebuvo. Jam išeidinėjant, tarp O. P. ir A. M. buvo normalūs santykiai; kol jis buvo, tarp jų jokių konfliktų nebuvo; konfliktų nebuvo ir dieną prieš, niekas nepasakojo, kad buvo konfliktai tarp jų dieną prieš. Jam išeinant iš O. P. namų abu asmenys buvo girti; tuo metu jokio sugadinto turto nebuvo. Jis nežino, kas „papjovė“ O. P. Apie įvykį jis sužinojo kitą dieną, kai atėjo pas O. P., iš kitų asmenų sužinojo apie įvykį, kad O. P. yra ligoninėje ir kad buvo išdaužtas jo namų stiklas. Vėliau apie įvykį kalbėjo su O. P. Vienas lango stiklas buvo iš anksčiau išdaužtas, o antras – po šio įvykio; naujai išdaužtas langas buvo paskutiniame kambaryje, tame kambaryje miega O. P. Langai yra iš vieno stiklo. Stiklo šukių buvo namo viduje, jam atrodė, kad langas buvo išdaužtas iš lauko pusės. Daugiau neįprastų dalykų jis nematė. Jis kartu su O. P. vėliau tuos stiklus išnešė. O. P. jam nesakė, kas išdaužė langą, manė, jog kažkokie narkomanai tą padarė. O. P. dažniausiai bendrauja su juo, kartais ateina dar kiti pažįstami; jie susitikę su O. P. geria, kartais ir negeria. Su A. M. niekada nesipyko, apie šį įvykį su juo nėra kalbėjęs. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 3-4) nurodė, kad O. P. grįžęs iš ligoninės jam pasakė, kad jį „papjovė“ kažkokie narkomanai, į ką jam pasakė „davai suraskime juos“, bet pasakė jog susitvarkys; nebuvo net kalbos, kad O. P. neprisimena, kas jį „papjovė“. Su O. P. nėra turėjęs konfliktų. Teisiamojo posėdžio metu parodžius įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelę (1 t., b. l. 115-125) nurodė, kad nuotraukoje Nr. 2 yra vienas langas, o ten buvo antras. Nuotraukoje Nr. 1 yra du langai. Su grotomis langas buvo išdaužtas senai, o paskui išdaužė antrą langą. Ten yra senoviniai langai, vienas stiklas buvo iš lauko, antras irgi iš lauko, tik už to stiklo; galima sakyti, kad vienas stiklas iš laiko, o kitas buvo iš vidaus. Naujai buvo išdaužtas vidinis stiklas (6 t., b. l. 6-11).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. V. nurodė, kad su A. M. buvo sugyventiniai, metus laiko gyveno kartu, dabar yra išsiskyrę; iki kaltinamojo sulaikymo (3 mėnesiai iki) buvo jau išsiskyrę, kadangi A. M. gerdavo. Pažįsta O. P., bendraudavo su jo sugyventine, tačiau paskutiniais metais retai su juo bendraudavo, tik pasisveikindavo; pažįsta ir V. Nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai A. M. buvo sulaikytas, jų santykiai buvo įtempti, balansavo ant ribos, kad ji jį išvytų iš namų. Prisimena, kad A. M. grįžo namo, ji iškėlė skandalą, kad jis grįžo girtas; jo paklausė kur jis buvo ir A. M. jai pasakė, kad pas O. P. „užtaisė muštynes“, kurių metu pastarasis buvo „papjautas“. Negali pasakyti, ar A. M. nurodė, kas „papjovė“ O. P. Pas A. M. buvo perpjauta ranka, sakė, jog išmušė langą pas O. P. Nurodė, kad su jais girtais nesusišnekėsi. Jai pradžioje buvo kilęs įtarimas, nes pas A. M. buvo kraujuota ranka, dėl to paklausė kas nutiko rankai, jai A. M. pripažino išdaužęs langą. Daugiau apie tai nieko nekalbėjo. Klausė A. M., kas „papjovė“ O. P., tačiau neatsakė jai; neklausė kas dar buvo svečiuose pas O. P. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir suėmė A. M. A. M. buvo ranką apsijuosęs užvalkalu nuo kaldros, ji jį išvijo į koridorių, kuriame jis antrame aukšte sėdėjo su užsisukta ranka. Nematė, kad A. M. būtų ką nors atsinešęs, per daug į jį nežiūrėjo, nes jis pastoviai būdavo purvinas, buvo su striuke. Praėjus rankai, jis nusirengė ir nuėjo miegoti; užvalkalą paliko koridoriuje; ar tą užvalkalą atidavė policijai, nežino. A. M. nesiprausė ir nesitvarkė drabužių iki policijos atvykimo. Tuo metu nesuprato, kad galėjo papjauti O. P. Apie įvykį kalbėjosi su V., pastarasis jai pasakė nieko nežinantis, nes ten jo nebuvo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 181-182) nurodė, kad tuo metu ji buvo susinervinusi, dėl to viską taip paaiškino, prašo vadovautis teisme duotais paaiškinimais. Buvo susinervinus, nes policija savaitę laiko buvo jos namuose, nemanė, kad tai turės didelę reikšmę. Ji kviesdavo policiją. Nurodė, kad kaltinamajam A. M. ji nieko nejaučia, jis neturėjo kur gyventi, o jai reikėjo pagalbos, jau senai norėjo jį išvyti dėl jo girtuokliavimo (6 t., b. l. 31-38).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Ž. (V. Ž.) nurodė, kad pažįsta O. P. ir A. M. Jo paties nagrinėjamo įvykio metu nebuvo, jis nieko nežino. Buvo ryte užėjęs pas O. P. gal 5 minutėm, jis atrodė normaliai, nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo veido, iš matymo atrodė blaivus. Kai užėjo, pas O. P. namuose nieko nebuvo. Nurodė, kad ėjo iš kapinių ir trumpam užsuko pas nukentėjusįjį, ten kažkas stovėjo, bet jis nebuvo priėjęs. Įvykio metu jo nebuvo. Iš kaimynų sužinojo, jog O. P. yra sužalotas ir guli ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės O. P. jam sakė, kad jį „papjovė“ narkomanai, kurių jis nepažįsta; O. P. pažįstamų rate narkomanų nėra. O. P. jam nesakė kur buvo sužalotas, o jis pats to ir neklausė; nematė jo sužaloto veido. A. M. matydavo keletą kartų per dieną, jis yra nekonfliktiškas, ramus žmogus. Kiek matydavo, A. M. ir O. P. santykiai buvo normalūs, jam būnant nėra matęs jų konfliktuojant. Nieko nežino apie sudaužyta langą. Niekas nieko nematė iš kaimynų, dėl to su niekuo ir nekalbėjo apie tai (6 t., b. l. 31-38).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. (V. K.) nurodė, kad parduotuvėje buvo girdėjęs, kad kažkas „papjovė“ O. P.. Jam parduotuvėje kažkas pasakojo, kad kažkokie narkomanai sėdėjo stotelėje, atėjo ir „papjovė“ O. P., tačiau kaip ten kas buvo nežino. Su nukentėjusiuoju nelabai bendrauja, kadangi persikėlė kitur gyventi. Prisimena, kad vasario mėn. buvo susilaužęs koją, dėl to būdavo namuose ir nebendraudavo su O. P.. Neprisimena, kad po įvykio būtų sutikęs O. P. Su kitais asmenimis (ir liudytojais) apie šį įvykį nekalbėjo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, daugiau nieko neprisimena (6 t., b. l. 31-38).

Kiti bylos duomenys dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

2024 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (2 t., b. l. 122-123).

2024 m. balandžio 19 d. kitų objektų protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėto policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai iš 2024 m. vasario 9 d. įvykio (2 t., b. l. 127-142).

2024 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvažiavimas į kiemą ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. (važiuojant link (duomenys neskelbtini) g.) po kaire puse matosi vieno aukšto medinis gyvenamasis namas. Namo teritorija nėra aptverta. Namui po kaire puse yra įvažiavimas (keliukas) į vidinį kiemą. Einant apledėjusiu keliu link vidinio kiemo ant apledėjusio kelio yra raudonos spalvos dėmė, kuri, panaudojus sterilų tepinėlį, yra paimama ir supakuojama į voką Nr. 1. Įėjus į vidinį kiemą po dešine puse yra įėjimo durys į butą. Durys medinės, atidarytos (neužsidaro ir neužsirakina). Užėjus pro durtis patenkama į namo koridorių, kuriame išmėtyta daug šiukšlių. Po kaire puse yra medinės durys, pro kurias patenkama į kitą namo patalpą, kurioje po dešine ir po kaire puses išmėtyta daug šiukšlių. Tiesiai yra dar vienos durys, pro kurias patenkama į virtuvės patalpą, kurioje po kaire puse yra išmėtyti įvairūs daiktai, drabužiai. Po dešine puse iš karto stovi stalas, ant kurio išmėtyti daiktai. Toliau dešiniame kampe stovi dujinė viryklė. Viryklei po kaire puse yra durys, pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį. Užėjus į miegamąjį kambarį, po kaire puse stovi sofa, ant jos ir šalia yra išmėtyti daiktai, šiukšlės. Iš karto po dešine puse stovi šaldytuvas, šalia stovi lova, ant kurios taip pat yra išmėtyti daiktai. Už lovos stovi stalas ir šalia televizorius. Stalas stovi šalia išdaužto lango. Tiesiai stovi sekcija, šalia kurios, dešiniau, stovi taburetė, ant kurios mėtosi šiukšlės. Po taburete yra medžiaginiai juodos spalvos batai. Ant vieno bato yra raudonos spalvos dėmė, kuri, panaudojus sterilų vatos tamponėlį, paimama ir supakuojama į voką Nr. 2. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, papildomos apsaugos nėra. Į namo vidų galima lengvai patekti, įėjimo durys nėra rakinamos (1 t., b. l. 112-114)

2024 m. vasario 10 d. papildomos įvykio vietos protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros objektai yra gyvenamojo namo šoninė dalis ir buto kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta dalinai aptverta metaline tvora. Namo kairėje pusėje yra praėjimas link kairės pusės namo šoninės dalies. Namo kairėje pusėje yra langas. Lango stikle yra ertmė. Lange yra metalinės grotos. Ant lango palangės aptiktos raudonos spalvos dėmės. Nuo raudonos spalvos dėmių buvo paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1. Iš (duomenys neskelbtini) g. pusės namo Nr. (duomenys neskelbtini) gale yra įėjimo į buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Durys atidarytos, neužrakintos. Pro duris yra prieangis. Už prieangio yra durys į kambarį Nr. 1. Kambario Nr. 1 vaizdą žr. fotolentelėje. Už kambario Nr. 1 yra kitos durys į kambarį Nr. 2. Kambario Nr. 2 vaizdą žr. fotolentelėje. Kambaryje Nr. 2 toliau yra kambario Nr. 3 durys. Kambario Nr. 3 dešinėje pusėje yra lova, stiklo dalys, stalas, langas, fotelis. Prie lovos ant grindų aptiktas stikliukas su raudonos spalvos dėmėmis, nuo kurių buvo paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 2. Ant stalo yra įvairūs indai, šiukšlės, peilis su medine rankena ir kiti daiktai. Peilis medine rankena su galimais biologinės kilmės pėdsakais buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3. Ant fotelio porankio buvo aptiktos raudonos spalvos dėmės. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta (1 t., b. l. 127-128).

2024 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas (duomenys neskelbtini) namo vidinis kiemas ir namo laiptinė. Nuo (duomenys neskelbtini) g. po dešine puse matomas (duomenys neskelbtini) aukštų (duomenys neskelbtini) namas, kuris pažymėtas numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Namui po dešine puse yra apledėjęs keliukas (pravažiavimas) į vidinį kiemą. Nuėjus į vidinį kiemą, po dešine puse, kampe, matomos namo įėjimo durys, šalia kurių po kaire ant namo sienos kabo pašto dėžutė. Prie durų yra apsnigti lauko laipteliai, ant kurių yra raudonos spalvos dėmės, kurios, panaudojus sterilų tepinėlį, yra paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 3. Užėjus pro įėjimo duris patenkama į namo laiptinę. Laiptinėje yra (duomenys neskelbtini) laiptai. Palipus laiptais, tiesiai matomas stovintis sodo karutis. Po kaire puse matomi laiptai į (duomenys neskelbtini) aukštą. Lipant laiptais, ant jų matosi raudonos spalvos dėmės, kurios, panaudojant sterilų tepinėlį, paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 4. Užlipus laiptais patenkama į antrą aukštą, kuriame tiesiai, dešiniau, matomos (duomenys neskelbtini) spalvos durys į butą, ant kurių yra užrašytas numeris „(duomenys neskelbtini)“. Kažkiek kairiau stovi spinta. Po kaire puse matomos kitos durys į kitą butą, priešais kurias yra padėtas šiukšlių maišas. Nuo laiptų iš karto po kaire puse matomi mediniai turėklai. Priešais turėklus ant sienos kabo įvairūs paveikslai. Palei sieną yra pastatyti du pailgi plastmasiniai vazonai. Tarp medinių turėklų ir sienos su paveikslais ant medinių grindų matosi raudonos spalvos dėmė, kuri, panaudojus sterilų tepinėlį, yra paimta ir supakuota į voką Nr. 5. Tiesiai matomos sustatytos įvairios dėžutės, džiovykla ir kiti įvairūs daiktai. Apžiūrimas objektas vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 142-143).

2024 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti iš RVUL medicininiai dokumentai A4 formato (12 lapų), dėl paciento O. P., išrašai iš jo ligos istorijos, kuris buvo pristatytas 2024 m. vasario 9 d., iš (duomenys neskelbtini), į VšĮ RVUL. Nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva galvos plaukuotosios dalies dešinėje momeninėje srityje, kiauryminė durtinė žaizda pilvo sienos kairėje pusėje, durtinis blužnies sužalojimas, du durtiniai kiauryminiai riestinės žarnos sužalojimai, hemoperitoneumas. Poodinė kraujosruva galvos plaukuotosios dalies dešinėje momeninėje srityje galėjo būti padaryta kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiauryminė durtinė žaizda pilvo sienos kairėje pusėje, durtinis blužnies sužalojimas, du durtiniai kiauryminiai riestinės žarnos sužalojimai, hemoperitoneumas galėjo būti padaryti aštriu daiktu. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas 6.6.9 punktas) (2 t., b. l. 45-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 787/2024 (01) nurodyta, kad: 1. O. P. nustatyta kiauryminė, durtinė – pjautinė, žaizda kairiame šone su riestinės žarnos ir blužnies sužalojimais, poodinė kraujosruva dešinio momens srityje. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir medicininių dokumentų duomenimis, žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu, duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos; 2. Sužalojimai visumoje dėl kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo su riestinės žarnos ir blužnies pažeidimais kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu; 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais; 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, medicinos dokumentuose nėra užfiksuota; 5. Nesant detalių situacinių aplinkybių, pasakyti apie nukentėjusiojo padėtį sužalojimų padarymo metu nėra galimybės (2 t., b. l. 58-59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 112/2024 (01) nurodyta, kad: 1. Ant peilio (1,2 mėg.) žmogaus kraujo nerasta; 2. Nuoplovoje nuo A. M. rankų (3 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su O. P. DNR profiliu; 3. Nuoplovose iš lauko (4 mėg.), nuo bato 7 mėg.), nuo stikliuko, rasto ant grindų (9 mėg.), ant O. P. džinsinių kelnių (22,23 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis, kuris sutampa su O. P. DNR profiliu su 99,999999999999996% tikimybe; 4. Nuoplovose nuo lauko laiptelių (5 mėg.), nuo laiptų (6 mėg), nuo grindų (8 mėg.), nuo palangės (10 mėg.), ant A. M. striukės (11, 12, 17, 20 mėg.), sportinių kelnių (13, 21 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su O. P. DNR profiliu, bet sutampa su DNR profiliu, gautu nuoplovoje nuo A. M. rankų (3 mėg.); 5. Ant A. M. dešinio bato (14 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta; 6. Ant A. M. striukės (18, 19 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su DNR profiliu, gautu (3, 5, 6, 8, 10-13, 17, 20, 21 mėg.), o kitas DNR profilis sutampa su O. P. DNR profiliu; 7. Ant A. M. kairio bato (15 mėg.) žmogaus kraujo nerasta; 8. Ant A. M. megztinio, marškinėlių dėmių bei sutepimų tinkamų tyrimui nerasta (2 t., b. l. 75-77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 229/2024 (01) nurodyta, kad: 1. Ant O. P. megztinio ir striukės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą ant O. P. megztinio (1, 2, 3 mėg.) ir striukės (5, 6, 7, 8 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. P. DNR profiliu su 99,999999999999996% tikimybe; 2. Atlikus DNR tyrimą ant O. P. megztinio (4 mėg.) gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su vienu DNR profiliu iš mišraus DNR profilio, gauto ant A. M. striukės (S112/2024(01) 18, 19 mėg.), o kitas DNR profilis sutampa su A. M. DNR profiliu su 99,999999999999997% tikimybe; 3. Atlikus DNR tyrimą nuoplovose nuo A. M. rankų (S112/2024(01) 3 mėg.), nuo lauko laiptelių (S112/2024(01) 5 mėg.), nuo laiptų (S112/2024(01) 6 mėg.), nuo grindų (S112/2024(01) 8 mėg.), nuo palangės (S112/2024(01) 10 mėg.), ant A. M. striukės (S112/2024(01) 11, 12, 17, 20 mėg.), sportinių kelnių (S112/2024(01) 13, 21 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. M. DNR profiliu su 99,999999999999997% tikimybe (2 t., b. l. 103-104).

BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Be to, sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. vasario 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiojo O. P. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. ne mažiau kaip vieną kartą durta peiliu nukentėjusiajam į pilvą, taip padarant jam kiauryminę, durtinę – pjautinę žaizdą kairiame šone su riestinės žarnos ir blužnies sužalojimais, poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šias aplinkybes byloje įrodo nukentėjusiojo O. P. bei liudytojų J. B., J. P., G. V., A. M. paaiškinimai, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G787/2024 (01), Bendrojo pagalbos centro garso įrašo ir jo apžiūros protokolo bei į įvykio vietą atvykusių ir nukentėjusiojo apžiūrą greitosios medicinos pagalbos automobilyje filmavusių policijos pareigūnų kūno kamerų bei jų apžiūros protokolo duomenys. Iš šių įrodymų visumos nustatyta, jog 2024 m. vasario 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, iki greitosios medicinos pagalbos iškvietimo, t. y. 18.43 val., nukentėjusysis O. P. buvo sunkiai sužalotas – jam peiliu padaryta kiauryminė, durtinė – pjautinė žaizdą kairiame šone (su riestinės žarnos ir blužnies sužalojimais, poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje). Pats nukentėjusysis, remiantis byloje esančiais įrodymais, net nesuprato, jog yra sužalotas, tiesiog jautėsi blogai, todėl atsikėlęs, nuėjo į parduotuvę, kur jį pamatęs kaimynas – liudytojas J. P., nutarė, jog nukentėjusiajam reikalinga greitoji medicinos pagalba ir ją iškvietė.

Bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti tikslios nukentėjusiojo sužalojimo vietos: jo teigimu, jis buvo sužalotas namuose, tačiau neatmeta ir kitos jo sužalojimo vietos galimybės. Taip pat nenustatytos ir tikslios šio įvykio aplinkybės, kadangi netgi pats nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio aplinkybių dėl sunkaus neblaivumo neprisimena, negalėjo nurodyti kur, kada, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme. Taip pat, nei vienas iš apklaustų liudytojų teigia nematęs pačio įvykio ir jo metu su nukentėjusiuoju nebuvęs. Be to, iš byloje esančių įrodymų (tarp jų pareigūnų pateiktų jų kūno kamerų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota nukentėjusiojo apžiūra greitosios medicinos pagalbos automobilyje, taip pat ligoninėje) nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo sužalotas ne tik pilvo kairys šonas, bet ir veido sritis. Dėl šios aplinkybės jis taip pat negalėjo nieko tiksliai paaiškinti, neatmetė, jog susižaloti galėjo ir pats, nugriuvęs, būdamas neblaivus, dar iki nagrinėjamo įvykio.

Visų pirma, iš minėtų policijos pareigūnų pateiktų vaizdo įrašų (darytų greitosios medicinos pagalbos automobilyje bei ligoninėje), taip pat nukentėjusiojo apklausų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog nukentėjusysis nežino (neprisimena), kas ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo. Greitosios medicinos pagalbos specialistei – liudytojai J. B. apžiūrint nukentėjusįjį jo buvo klausiama, ar jį sužalojo „A.“, nukentėjusysis atsakė: „ne“; klausiant ar jį sužalojo „D.“ (A. M. pravardė), nukentėjusysis atsakė, jog nežino, kas jį sužalojo. Šias aplinkybes jis nuosekliai tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, o teisme paaiškino, jog buvo sužalotas namuose nepažįstamo asmens, jiems vartojant alkoholinius gėrimus nukentėjusiojo namuose, kai pas jį svečiuose jau nebuvo nei A. M., nei A. M. Remiantis kitų liudytojų (A. M., V. Ž., V. K.) paaiškinimais, nukentėjusysis jiems sakė, kad jį sužalojo „kažkokie narkomanai“. Taigi nukentėjusysis nėra nuoseklus, teikdamas paaiškinimus dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių, be to, iš jo būklės dėl neblaivumo galima spręsti, jog nukentėjusysis galimai iš tikrųjų neprisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybių, dalį byloje objektyviai nustatytų aplinkybių (kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei pareigūnus, ką jis sutiko parduotuvėje, su kuo bendravo prieš pagalbos iškvietimą) nukentėjusysis pasakoja, nurodydamas kitokias aplinkybes, nei nustatytos faktinės aplinkybės byloje.

Antra, pagalbą iškvietęs liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusysis, iškvietus pagalbą, jam sakė, kad jį sužalojo A. M., tačiau teisme šis liudytojas paaiškino, jog į klausimą, ar nukentėjusįjį sužalojo A. M., jis tik linkčiojo galva, aiškaus atsakymo nebuvo, šiuo metu jis negali teigti, jog galvos linkčiojimas vienareikšmiškai gali būti suprastas kaip teigiamas atsakymas. Kitų liudytojų, kuriems nukentėjusysis būtų sakęs ar leidęs suprasti iš savo veiksmų, kad jį sužalojo kaltinamasis A. M., byloje nėra. Iš liudytojos G. V. paaiškinimų teisme, kurie buvo išsamesni nei jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog būtent kaltinamasis A. M. sužalojo nukentėjusįjį. Minėta liudytoja teisme paaiškino, kad grįžęs namo kaltinamasis jai pasakė, jog pas O. P. „užtaisė muštynes“, kurių metu pastarasis buvo „papjautas“. Vis tik liudytoja negalėjo pasakyti, ar A. M. nurodė, kas sužalojo O. P.; ji klausė to kaltinamojo, tačiau pastarasis nieko jai neatsakė. Pats A. M. liudytojai paaiškino, kad jo ranka buvo sužalota (perpjauta), nes jis išmušė langą pas O. P.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatas, plėšimą įvykdęs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 54 straipsnio nuostatomis, skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.