- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2-8750-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00711-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Atsakovas
- Z. V.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui Z. V. (Z. V.), tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl žalos atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) pateikė teisme ieškinį, prašydama priteisti jos naudai iš Z. V. (toliau – atsakovas) 4 017,66 Eur išmokėtą draudimo išmoką regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, taip pat teisme atstovė paaiškino, kad 2011 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) atsakovas, būdamas neblaivus vairavo AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su AUDI 100 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino, eismo įvykio metu žuvo šios transporto priemonės keleivė, dviem keleivėms buvo sutrikdyta sveikata, eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-312/2018, pripažintas atsakovas, taip pat nutartimi nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus. Pažymėjo, kad ieškovė ir G. V. buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria eismo įvykio metu buvo apdrausta automobilio AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Pabrėžė, kad ieškovė 2020 m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas priteisti draudimo išmokas, išmokėtas atlyginant ginčo eismo įvykio metu prašydamas priteisti draudimo išmokas, išmokėtas atlyginant ginčo eismo įvykio metu padarytą žalą, Vilniaus apygardos teismas, bylą nagrinėjęs apeliacine tvarka, 2022 m. kovo 29 d. civilinėje byloje Nr. e2A-685-794/2022 sprendė, kad ieškovė draudimo išmokų, išmokėtų VSDFV Vilniaus skyriui kompensuojant netekto darbingumo pensijos išmokas, iš atsakovo reikalauja pagrįstai. Paaiškino, kad ieškovė 2022 m. vasario 15 d., 2022 m. kovo 28 d. VSDFV Vilniaus skyriui išmokėjo papildomas draudimo išmokas, kurių suma yra 4 017,66 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas reiškia regresinį reikalavimą dėl nukentėjusiajai išmokėtos netekto darbingumo pensijos priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., viso 2 941,02 Eur ir už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. dienos, viso 1 076,64 Eur, Teigia, kad sprendžiant dėl nukentėjusiosios patirtos realios žalos dydžio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-312/2018 buvo pripažinta nukentėjusiosios D. R. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, taip pat, šioje byloje buvo nuspręsta priteisti D. R. naudai iš ieškovo 810,72 Eur bei 11 189,28 Eur iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti, visa ši žala nukentėjusiajai D. R. yra atlyginta, nepriklausomai nuo to, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas pripažino D. R. teisę į ieškinio patenkinimą, nukentėjusioji civiline tvarka į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo nesikreipė, o ieškinio senaties terminas jau yra suėjęs, taigi pačios nukentėjusiosios D. R. valia dėl jos patirtos turtinės žalos dydžio nėra išreikšta, tai dar kartą pagrindžia atsakovo atsikirtimą dėl negalimumo tapatinti žalą su socialinio draudimo išmoka. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl realiai patirtos žalos, turėtų būti įvertintos nukentėjusiosios iki eismo įvykio gautos pajamos bei jų santykis su gaunama išmoka. Pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 12 d. VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime nurodyta, kad nukentėjusiosios D. R. darbo užmokestis iki eismo įvykio buvo lygus 419,95 Eur (Bruto), tuo tarpu netekto darbingumo pensijos dydis iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 326,78 Eur, o nuo 2022 m. – 358,88 Eur, vadinasi, socialinio draudimo išmoka turi būti įskaitoma į atlyginimą, kurį nukentėjusioji gavo, kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktų pažymų, nukentėjusiajai skirta išmoka yra didesnė nei jos grynosios pajamos gautos iki eismo įvykio.
Šalies argumentai
Pateiktame dublike ieškovė pažymėjo, kad nukentėjusioji D. R. yra pareiškusi savo valią dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo, šis asmuo yra pateikęs prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl išmokų, susijusių su netektu darbingumu, mokėjimo, šios išmokos D. R. yra mokamos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d., nėra jokių duomenų, kad D. R. būtų atsisakiusi jai mokamų išmokų ar nesutikusi su jų dydžiu. Atkreipė dėmesį, kad tiek dėl nukentėjusiosios valios žalai atlyginti, tiek dėl senaties termino yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-685-764/2022 pagal atsakovo apeliacinį skundą, pateiktą byloje dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Atsiliepimas
Pateiktame triplike atsakovas iš esmės nurodė atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus.
Atsiliepime į ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad nukentėjusioji dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio 20 d., t. y. tik 2 dienas, ir už šį laikotarpį jai buvo priskaičiuotos 47,16 Eur dydžio draudžiamosios pajamos. Pažymėjo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų liekamųjų padarinių D. D. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. birželio 28 d., o nuo 2021 m. birželio 29 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nukentėjusiajai buvo nustatytas darbingumo lygis ir D. D. pripažinta iš dalies darbinga. Pabrėžė, kad D. D. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2013 m. birželio 28 d. nustatytas 65% darbingumo netekimas, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2016 m. birželio 18 d. – 60% darbingumo netekimas, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 12 d. – 55% darbingumo netekimas, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. – 50% darbingumo netekimas, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 7 d. – 60% darbingumo netekimas, o laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. – 60% darbingumo netekimas. VSDFV Vilniaus skyriuje D. D. nuo 2012 m. birželio 29 d. yra paskirta ir iki šiol mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, kad Z. V. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ieškovės, VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į minėtą draudimo bendrovę dėl Fondo biudžetui padarytos žalos, atsiradusios 2011 m. spalio 30 d. eismo įvykio metu nukentėjusiai D. D. paskyrus iš išmokėjus ligos išmoką bei netekto darbingumo pensiją, atlyginimo, ieškovė VSDFV Vilniaus skyriui yra atlyginusi nukentėjusiajai D. D. išmokėtą ligos išmoką už visą jos laikinojo nedarbingumo laikotarpį ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2022 m. birželio 30 d.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011 m. kovo 9 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir G. V., vienerių metų laikotarpiui buvo apdrausta automobilio Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė.
2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Z. V. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2011 m. spalio 30 d. apie 00.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) (toliau – ir KET) 14, 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, vairavo šį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,71 promilės girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, dėl to automobilis prarado judesio stabilumą ir tiesiaeigiškumą ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio Audi 100 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. D. galinę dešiniąją dalį, dėl ko šio automobilio keleivė V. T. nuo patirtų kūno sužalojimų mirė vietoje, o keleivėms J. M. ir D. R. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Netekto darbingumo pensija D. R. yra nepertraukiamai mokama nuo 2012 m. birželio 29 d. ir šiuo metu paskirta iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovė draudimo išmokas dėl nukentėjusiajai mokamos netekto darbingumo pensijos moka dalimis pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pretenzijas.
2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. priteista 19 263,59 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines palūkanos už priteistą 19 263,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 403,92 Eur žyminis mokestis, 2022 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Ieškovė 2022 m. vasario 15 d., 2022 m. kovo 28 d. VSDFV Vilniaus skyriui išmokėjo papildomas draudimo išmokas, kurių suma yra 4 017,66 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., taip pat nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginusi atsakovo padarytą žalą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį – atsakovą. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Kasacinis teismas, yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje, taip pat nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje sutapo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
Taigi, šiuo atveju, 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu, 2022 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Šiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį šioje civilinėje byloje, todėl teismui juos pakartotinai vertinti nebereikia, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas, 3 punktas).
Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo jos išmokėtas išmokas kelia tų pačių aplinkybių pagrindu, tai yra dėl 2011 m. spalio 30 d. eismo įvykio, ieškovė papildomai išmokėjo 4 017,66 Eur VSDFV dėl šios D. R. išmokėtos nedarbingumo išmokos. Todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 4 017,66 Eur nesumokėto žalos atlyginimo.
Nors atsakovas ginčijo aplinkybę, kad D. R. dalies darbingumo neteko ne dėl eismo įvykio, visgi teismas pažymi, kad prejudicinėje 2022 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. iki ginčo eismo įvykio nedarbingumo neturėjo, o po eismo įvykio nukentėjusiajai buvo nustatytas nedarbingumas, už kurį VSDFV nukentėjusiajai mokėjo socialinio draudimo išmokas, ieškovė draudimo išmokas mokėjo pagal VSDFV pateiktas pretenzijas, VSDFV kreipėsi į ieškovę dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad darbingumo nukentėjusioji neteko būtent dėl ginčo eismo įvykio metu patirtų traumų, įrodymų byloje, kurie paneigtų, kad nukentėjusiosios netekto darbingumo lygis nėra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su ginčo eismo įvykio metu D. R. padarytais stipriais sužalojimais, nėra (2022 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties 35 punktas). Taigi, teismai ankstesniais sprendimais nustatė tiesioginį priežastinį ryšį tarp nukentėjusiosios netekto darbingumo ir atsakovo sukelto eismo įvykio.
Atsakovas taip pat ginčija, kad D. R. neišreiškė valios dėl jos patirtos turtinės žalos dydžio ir tai dar kartą pagrindžia atsakovo atsikirtimą dėl negalimumo tapatinti žalą su socialinio draudimo išmoka.
Teismas pažymi, kad prejudicinėje 2022 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje teismas pasisakė, kad nukentėjusiajai žalą atlygino VSDFV, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai pagrindo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nebuvo, be to išmokas VSDFV moka gavusi asmens prašymą dėl išmokos mokėjimo – todėl priešingai nei teigia atsakovas, D. R., kuriai buvo ir yra mokamos netekto darbingumo išmokos, yra išreiškusi valią tokias išmokas gauti. Taip p at teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad D. R. būtų nesutikusi su VSDFV apskaičiuotomis ir mokamomis išmokomis (2022 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties 36 punktas). Taigi, šis atsakovo teiginys taip pat yra paneigtas prejudicinėje byloje.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas pažymi, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-216/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ).
Taigi, D. R. paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, apskaičiuota ir išmokėta įstatymo pagrindu, kurią VSDFV kompensuoja ieškovė, kuri, sumokėjusi išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – atsakovas, kadangi jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Atsakovas tik deklaratyviai ginčija tokios kompensacijos dydį, tačiau jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių paneigti netekto darbingumo kompensacijos apskaičiavimą teisingumą, ar kad netekto darbingumo periodinė kompensacija yra didesnė nei realiai patirta žala, nepateikia.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 4 017,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai iš atsakovo Z. V. (Z. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 017,66 Eur (keturių tūkstančių septyniolikos eurų ir 66 ct) žalai atlyginti, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 017,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90 Eur (devyniasdešimties eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.