Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ieškinį atsakovei I. B., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „A.“, dėl sumokėtos nekonkuravimo kompensacijos ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.7. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų komplektiškumą bei specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, taip pat į advokato darbo laiko sąnaudas byloje, teismas visiškai pagrįstai priteisė ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje taikomo teisinio reglamentavimo ir nekonkuravimo įsipareigojimų galiojimo pradžios

27. Iki įsigaliojant naujajam DK, darbo teisės normos darbdavio ir darbuotojo sudaromų nekonkuravimo susitarimų tiesiogiai nereguliavo. Todėl, užpildydamas šią teisinio reglamentavimo spragą, kasacinis teismas nekonkuravimo susitarimams pagal analogiją taikė CK 2.164 straipsnį, reglamentuojantį prekybos agento ir jo atstovaujamojo konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normas, CK 1.5 straipsnį bei šį susitarimą laikė civiliniu teisiniu sandoriu nepaisant to, jog jis buvo sudarytas darbo sutarties šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007).

28. Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-2603 (toliau – Įstatymas). Juo ir vėlesniais šio Įstatymo pakeitimais įstatymo leidėjas patvirtino DK, nustatė jo įsigaliojimo datą – 2017 m. liepos 1 d., bei apibrėžė DK taikymo sritį – darbo santykiams, kurie buvo DK įsigaliojimo dieną, taikomos DK nuostatos, išskyrus Įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse nustatytus atvejus (Įstatymo 1‑3 straipsniai).

29. DK, be kitų papildomų darbo sutarties sąlygų, naujai įtvirtino susitarimą dėl nekonkuravimo, apibrėžė jo dalyką, darbuotojų, su kuriais jis sudaromas, kategoriją, maksimalų galiojimo terminą, minimalų kompensacijos už nekonkuravimą dydį ir kt. (DK 38 straipsnis).

30. Jau minėta, kad darbo santykiams, kurie buvo DK įsigaliojimo dieną, taikomos DK nuostatos. Vadinasi, nuo 2017 m. liepos 1 d. darbo teisės normoms įstatymo lygmeniu pradėjus reglamentuoti papildomas darbo sutarties sąlygas, tarp jų ir nekonkuravimo susitarimą, darbo sutarties šalys, o pirmiausiai darbdavys, įgijo teisę inicijuoti šių sąlygų pakeitimą tokiu būdu, jog jos sukonkretintų darbo teisės normas arba įtvirtintų joms neprieštaraujantį susitarimą (DK 33 straipsnio 3 dalis).

31. Tarp ieškovės ir atsakovės Susitarimas dėl nekonkuravimo sudarytas 2015 m. vasario 27 d., t. y. iki naujojo DK įsigaliojimo. Remiantis Susitarimo dėl nekonkuravimo 2.4 punktu, atsakovė įsipareigojo nekonkuruoti su darbdaviu darbo sutarties galiojimu laikotarpiu ir vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo. Darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2020 m. birželio 29 d. (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba su atsakove sudarė 2020 m. birželio 29 d. Susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo). Pagal Susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo 5 punktą vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo atsakovė įsipareigojo laikytis darbo sutartyje numatytų nekonkuravimo įsipareigojimų bei jau pasirašyto Susitarimo dėl nekonkuravimo sąlygų.

32. Naujai reglamentavus susitarimus dėl nekonkuravimo, bylos šalys buvo laisvos inicijuoti Susitarimo dėl nekonkuravimo pakeitimą tokiu būdu, kad susitarimas atitiktų naująjį reglamentavimą arba bent jam neprieštarautų, tačiau, bylos duomenimis, to nepadarė.

33. Vertinant Susitarimo dėl nekonkuravimo sąlygas išskirtini du laikotarpiai – nuo 2015 m. vasario 27 d. (susitarimo sudarymo dienos) iki 2017 m. liepos 1 d. (DK įsigaliojimo dienos) ir nuo 2017 m. liepos 1 d. iki nekonkuravimo susitarimo galiojimo pabaigos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iki 2017 m. birželio 30 d. ieškovės ir atsakovės prisiimtų įsipareigojimų pagal Susitarimą dėl nekonkuravimo vykdymas negali būti vertinamas pagal tuo metu dar negaliojusias DK normas. Vertinant priešingai, būtų pažeistas DK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) principas. Tuo tarpu, šalims neatlikus 2015 m. vasario 27 d. Susitarimo dėl nekonkuravimo pakeitimų, nuo 2017 m. liepos 1 d. Susitarimas dėl nekonkuravimo ir toliau galiojo, tačiau jo nuostatos, kurios prieštarauja imperatyvioms DK normoms arba kuriomis pažeidžiama bylos šalių pusiausvyra, negali būti taikomos.

35. Nustatyta, kad darbo sutarties 10.11 punktu atsakovė įsipareigojo be išankstinio raštiško darbdavio leidimo darbo sutarties galiojimo metu bei vienerius metus po darbo sutarties pasibaigimo dienos (savo arba trečiojo asmens vardu ir/ar interesais), tiesiogiai ar netiesiogiai nekonkuruoti su darbdaviu. Detalus darbuotojo pareigų, susijusių su darbuotojo įsipareigojimu nekonkuruoti, aprašymas yra nustatytas Susitarime dėl nekonkuravimo (tuo atveju, jei toks susitarimas su darbuotoju yra pasirašomas). Darbo sutarties 10.12 punktu šalys susitarė, kad už nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymą darbo sutarties galiojimo laikotarpiu atskiras atlyginimas darbuotojui nėra mokamas. Už nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymą pasibaigus darbo sutarčiai, t. y. vienerių metų laikotarpiu nuo darbo sutarties pasibaigimo dienos, darbdavys moka darbuotojui išankstinę kompensaciją.

36. Susitarimo dėl nekonkuravimo 2.4 punktu atsakovė įsipareigojo nekonkuruoti su darbdaviu darbo sutarties galiojimu laikotarpiu ir vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo. Susitarimo dėl nekonkuravimo 5 punkte numatyta, kad už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi darbo sutarties galiojimu metu nekonkuravimo atlyginimas nemokamas. Už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi per konkurencijos draudimo laikotarpį pasibaigus darbo sutarčiai darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai nekonkuravimo atlyginimą.

37. Darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2020 m. birželio 29 d., kai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba su atsakove sudarė 2020 m. birželio 29 d. Susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo. Pagal šio Susitarimo 5 punktą atsakovė įsipareigojo vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo laikytis darbo sutartyje numatytų nekonkuravimo įsipareigojimų bei jau pasirašyto Susitarimo dėl nekonkuravimo sąlygų. Ieškovė 2020 m. birželio 29 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei pirmąją kompensaciją už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi.

38. Byloje nustatyta, kad ieškovė nemokėjo atsakovei kompensacijos už nekonkuravimą darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje iki naujojo DK įsigaliojimo, buvo laikomasi pozicijos, kad darbo santykių metu galiojantis nekonkuravimo susitarimas privalo būti atlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-687/2016). Primintina, kad nagrinėjamoje byloje darbo santykiai prasidėjo iki naujojo DK įsigaliojimo bei tęsėsi ir pasibaigė jam jau įsigaliojus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekonkuravimo susitarimo atlygintinumo kontekste teisinis reglamentavimas iš esmės liko nepakitęs – nekonkuravimo susitarimas turi būti atlygintinis, o jo nemokėjimas lemia jo negaliojimą. Tokios pozicijos laikomasi ir po naujojo DK įsigaliojimo suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑291-684/2020).

39. Apeliantės pozicija dėl nekonkuravimo įsipareigojimų galiojimo pradžios nuo 2020 m. liepos 17 d. atmestina dėl kelių priežasčių. Pirma, nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovė apie nekonkuravimo įsipareigojimus sužinojo tik gavusi Susitarimo dėl darbų santykių nutraukimo egzempliorių paštu. Atsakovė Susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo pasirašė 2020 m. birželio 29 d., be to, įsipareigojimai dėl nekonkuravimo buvo numatyti ne tik Susitarime dėl darbo santykių nutraukimo, bet ir pačioje darbo sutartyje, taip pat Susitarime dėl nekonkuravimo, todėl spręstina, jog atsakovei turėjo būti žinoma apie nekonkuravimo susitarimą bei jo sąlygas. Antra, kaip minėta, nekonkuravimo įsipareigojimų įsigaliojimas siejamas su atlygintinumo momentu, todėl aplinkybė, kad atsakovė Susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo egzempliorių paštu gavo 2020 m. liepos 17 d. neturi teisinės reikšmės, juolab nustačius, jog atsakovei buvo žinoma apie nekonkuravimo susitarimo buvimą. Ieškovės argumentai dėl ankstesnio nekonkuravimo įsipareigojimų galiojimo taip pat atmestini, nes darbo santykiai tarp šalių nutraukti nuo 2020 m. birželio 29 d., o darbo santykių galiojimo metu atlyginimas už nekonkuravimą atsakovei nebuvo mokamas, todėl, kaip minėta, negaliojo ir susitarimas dėl nekonkuravimo.

40. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad laikotarpiu, kai atlyginimas už nekonkuravimą atsakovei nebuvo mokamas, t. y. darbo sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2020 m. birželio 29 d., susitarimas dėl nekonkuravimo negaliojo ir atsakovė galėjo laisvai realizuoti teisę pasirinkti jos kvalifikaciją ir gebėjimus atitinkantį darbą. Nekonkuravimo įsipareigojimai pradėjo galioti nuo 2020 m. birželio 29 d., dienos, kai pasibaigė darbo santykiai ir atsakovei buvo išmokėta pirmoji kompensacija dėl nekonkuravimo įsipareigojimų laikymosi, bei galiojo vienerius metus po šios dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 29 d.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės nekonkuravimo įsipareigojimai pradėjo galioti nuo 2020 m. birželio 29 d., šalių argumentai nesudaro pagrindo keisti šios pirmosios instancijos teismo išvados. Tačiau, kadangi atsakovės veiksmai, vykdant įsipareigojimus dėl nekonkuravimo, gali būti vertinami tik nuo 2020 m. birželio 29 d., t. y. jau įsigaliojus DK, bylos šalių elgesio teisinis įvertinimas pirmosios instancijos teismo turėjo būti atliktas pagal naujojo DK, o ne CK normas.

Dėl nekonkuravimo susitarimu draudžiamos veiklos

43. Vadovaujantis susitarimus dėl nekonkuravimo reglamentuojančio DK 38 straipsnio 1 dalimi, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. To paties DK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. Aptariamo DK 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla.

44. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, kadangi darbo rinkai būdinga specializacija, asmuo yra konkurencingas tik tam tikroje srityje, todėl įstatymas nekonkuravimo susitarimus ir leidžia sudaryti tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020).

45. Byloje nustatyta, kad atsakovė I. B. nuo 2015 vasario 27 d. dirbo pas ieškovę ūkio apskaitos konsultante.

46. Byloje pateikti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ūkio apskaitos konsultanto pareiginiai nuostatai, iš kurių matyti, kad ūkio apskaitos konsultanto darbo tikslas – gauti patikimą informaciją iš ūkininkų, tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenis, reikalingus valdant ūkį, gaunant paramą bei kitiems apskaitos informacijos naudotojams. Ūkio apskaitos konsultantas privalo: pagal nustatytą veiklos tvarką ir kompetenciją teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas konsultavimo tarnybos klientams; pildyti respondentinių ūkių anketas; respondentiniams ūkiams rengti individualias analizes; atlikti kitas buhalterinės apskaitos paslaugos; organizuoti ir skaityti paskaitas žemdirbių mokymuose, seminaruose, kituose renginiuose, rengti profesinių paslaugų klientams dėstymo medžiagą ir kita.

47. Susitarimo dėl nekonkuravimo 4 punkte numatyta, kad konkuruojanti veikla reiškia: verslo, tapataus ar panašaus į darbdavio vykdymas – konsultavimo paslaugos klientams, apimant, bet neapsiribojant, dirvožemio ir pašarų ėminių paėmimu, pasėlių struktūros, tręšimo, augalų apsaugos planų rengimu, pasėlių būklės vertinimu ir rekomendacijomis, pasėlių plotų matavimu GPS įranga, raciono sudarymu, pašarų reikmės apskaičiavimu, gyvulių judėjimo, ganiavos tvarkymu, šėrimo planų rengimu, pieno ūkio sertifikavimo dokumentų rengimu, žemės ūkio technikos tikrinimu ir reguliavimu, technologijų, investicijų į žemės ūkio techniką vertinimu ir analize, technikos išlaidų skaičiavimu, mėšlidžių vertinimu, statinių projektų rengimu, darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų rengimu, ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymu, ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimu, verslo planų rengimu, verslo planų ilgalaike priežiūra, pirkimų konkurso ataskaitinių dokumentų rengimu, paraiškų pildymu, su kompleksinio paramos susiejimo reikalavimais susijusio ūkio vertinimo ir konsultavimo paslaugų teikimu ir kitos paslaugos; verslo tapataus ar panašaus į darbdavio įsigijimas, turėjimas nuosavybės teise, valdymas, kontrolė, dalyvavimas ir (ar) investavimas į asmenį, užsiimantį konkuruojančia veikla; kitoks su darbdaviu konkuruojančių įmonių veiklos skatinimas ar vystymas; darbdavio klientų su darbdaviu sudarytų sutarčių nutraukimo skatinimas, iniciavimas, darbdavio klientų perėmimas ar perviliojimas į konkuruojančią su darbdaviu įmonę; kita veikla, kuri iš esmės konkuruoja su darbdavio vykdoma veikla.

48. Pagal 2019 m. sausio 1 d. darbo sutarties pakeitimą atsakovės pareigos pakeistos į buhalterinės apskaitos konsultantės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė per DK 45 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą išreiškė prieštaravimą dėl darbo sutarties pakeitimo, atsakovė darbo sutarties pakeitimą pasirašė, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl darbo sutarties (darbo funkcijų) pakeitimo neteisėtumo atmestini.

49. Iš ieškovės pateiktų kasmetinių (2018-2020 m.) veiklos tikslų (rodiklių) matyti, kad kiekvienais metais Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos keliamas tikslas – plėsti paslaugų rinką ne žemės ūkio segmente.

52. Remiantis ieškovės pateikta 2018-2020 m. aptarnautų klientų suvestine, atsakovė, dirbdama pas ieškovę, suteikė verslo konsultavimo paslaugų klientams už 9 765 Eur per 2018 m., už 27 222 Eur per 2019 m. ir už 7 592 Eur per 2020 m. (be PVM). Atsakovė suteikė apskaitos paslaugų ieškovės klientams už 32 956,50 Eur per 2018 m., už 31 319,68 Eur per 2019 m. ir už 6 766 Eur per 2020 m. (be PVM).

53. Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė, dirbdama pas ieškovę, teikė tiek buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, tiek ir verslo konsultavimo paslaugas. Tačiau, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo negalėjo teikti jokių buhalterinės apskaitos ir verslo konsultavimo paslaugų. Pažymėtina, kad darbdavys yra laikomas stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, be to, nekonkuravimo susitarimai iš esmės visuomet sudaromi darbdavio iniciatyva, jo naudai ir interesais, riboja darbuotojo konstitucines teises, todėl nekonkuravimo susitarimo apimtį teismas aiškina darbuotojo naudai.

54. Naujasis DK nustato, kad nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi tik su darbuotojais, turinčiais specialiųjų žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkurento ir taip padaryti darbdaviui žalos. Viena vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė teikia paslaugas ne tik žemės ūkio srities klientams. Atsakovė, dirbdama pas ieškovę, paslaugas teikė taip pat ne tik žemės ūkio srities klientams. Kita vertus, iš ieškovės aptarnautų klientų suvestinės matyti, kad didžioji dauguma ieškovės klientų, taip pat atsakovės klientai darbo pas ieškovę metu, buvo klientai, susiję su žemės ūkio veikla ar kitu kaimo vietovėse vystomu verslu. Nepaisant to, kad ieškovė siekia plėsti ir plečia savo veiklą į kitus, ne tik žemės ūkio segmentus, ieškovės veikla iš esmės orientuota į specifinę klientų grupę – žemės ūkio subjektus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad draudimas apskritai užsiimti buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu yra pernelyg platus ir nesusijęs su specializuotų žinių ir gebėjimų poreikiu. Tuo pačiu, aptartu draudimu būtų nepagrįstai suvaržytos darbuotojos galimybės susirasti darbą apskritai.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės vykdomą veiklą, atsakovės faktiškai vykdytas funkcijas, atsakovės veikla buvo susijusi su specialiomis žiniomis – buhalterinės apskaitos ir verslo konsultavimo paslaugų tiekimu su žemės ūkio veikla susijusiems klientams. Teismas pažymi, kad būtent šios specifinės žinios, t. y. buhalterinės ir verslo konsultavimo žinios žemės ūkio srityje, yra esminė savybė, kuri daro atsakovę konkurencingą darbo rinkoje, taip pat yra kriterijus, pagal DK lemiantis atsakovės nekonkuravimo su darbdaviu poreikį.

56. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nekonkuravimo susitarimo apimtį aiškino pernelyg plačiai. Spręstina, kad Susitarimu dėl nekonkuravimo atsakovė įsipareigojo vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo neteikti buhalterinės apskaitos ir verslo konsultavimo paslaugų žemės ūkio klientams pati ar per savo valdomas įmones.

Dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimų

59. Juridinių asmenų registro duomenimis 2019 m. gruodžio 19 d. atsakovė įsteigė UAB ,,A.“, atsakovė yra įmonės steigėja, akcininkė ir direktorė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB ,,A.“.

60. UAB ,,A.“ įstatų 5 punkte nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra buhalterijos ir audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais. Iš byloje pateiktų viešų skelbimų internetinėje erdvėje (www.cvbankas.lt, Facebook) matyti, kad juose nurodoma UAB ,,A.“ veikla – buhalterinių apskaitos paslaugų teikimas, verslo projektų administravimas, be kita ko, ir ūkininkams.

61. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikto UAB ,,A.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sąrašo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos (duomenys neskelbtini) (ūkininkei, buvusiai ieškovės klientei), ūkininkui (duomenys neskelbtini) (buvusiam ieškovės klientui, su kuriuo dirbo konkrečiai atsakovė), (duomenys neskelbtini) (ūkininkui, buvusiam ieškovės klientui), (duomenys neskelbtini) (ūkininkui), (duomenys neskelbtini) (ūkininkei), (duomenys neskelbtini) (ūkininkui), (duomenys neskelbtini) (ūkininkui, buvusiam ieškovės klientui), (duomenys neskelbtini) (ūkininkui), (duomenys neskelbtini) (ūkininkei), (duomenys neskelbtini) (ūkininkui), (duomenys neskelbtini) (ūkininkui).

62. Iš atsakovės I. B. Swedbank banko sąskaitos išrašo matyti, kad po darbo sutarties su ieškove nutraukimo ji iki 2020 m. pabaigos kas mėnesį gaudavo darbo užmokestį iš UAB ,,A.“. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. gavo 3 250 Eur iš (duomenys neskelbtini) (paskirtis nurodoma „ch+balnas“), 2020 m. rugsėjo 30 d. gavo 1 713,64 Eur iš (duomenys neskelbtini) (klientas, užsiimantis žemės ūkio veikla) pagal išrašytą sąskaitą, 2020 m. gruodžio 22 d. gavo 447,23 Eur iš (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės Luminor banko sąskaitos išrašo už tą patį laikotarpį matyti, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. gavo 350 Eur ir 90 Eur iš (duomenys neskelbtini).

63. Minėti duomenys patvirtina, kad tiek UAB ,,A.“, kurios akcininkė ir direktorė yra atsakovė, tiek atsakovė savarankiškai vykdydama veiklą teikė paslaugas, be kita ko, žemės ūkio srities klientams. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantė. Pagal Susitarimą dėl nekonkuravimo atsakovė įsipareigojo neteikti buhalterinės apskaitos ir verslo konsultavimo paslaugų žemės ūkio klientams, neturėti nuosavybės teise verslo, susijusio su buhalterinės apskaitos ir verslo konsultavimo paslaugų teikimu žemės ūkio klientams, nedalyvauti tokio verslo valdyme, kontrolėje. Teismas sprendžia, kad atsakovė, teikdama buhalterinės apskaitos ir verslo konsultavimo paslaugas savarankiškai, teikdama minėtas paslaugas per UAB ,,A.“, kurios akcininke ir direktore ji buvo, pažeidė Susitarimą dėl nekonkuravimo.

66. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog buvo sudariusi susitarimus dėl sėkmės mokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovės klientų rašytiniai parodymai nelaikytini tinkama įrodinėjimo priemone (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Teismo vertinimu, atsakovė po 2020 m. birželio 29 d. negalėjo priimti apmokėjimo už paslaugas, net ir suteiktas iki 2020 m. birželio 29 d., nes apmokėjimo gavimas yra paslaugos suteikimo sudėtinė dalis, todėl gaudama ir priimdama apmokėjimą, atsakovė faktiškai tęsė konkuruojančią veiklą.

68. Su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesutiktina. Nepaisant to, kad teismas darbo ginčų bylose yra aktyvus, atsakovei išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑429‑313/2015).

69. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, kurį riboja tik įstatymas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑42‑684/2019).

70. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo imperatyvų nepažeidė. Vertindamas atsakovės klientų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateiktus rašytinius paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad rašytiniai byloje neapklaustų asmenų patvirtinimai, kai jų parašai nėra notariškai patvirtinti, nelaikytini tinkama įrodinėjimo priemone (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Tokiu atveju prieš duodamas parodymus liudytojas pasirašo CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesivadovavo atsakovės klientų rašytiniais paaiškinimais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai, nors ir pasirašyti, tačiau parašai nėra notariškai patvirtinti, taip pat minėti asmenys nepasirašė CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytos priesaikos teksto ir nebuvo pasirašytinai įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

72. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė buvus susitarimų dėl sėkmės mokesčio sumokėjimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokių susitarimų buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauti duomenys, nes jais patvirtinamas tik faktas, jog pareiškėjai (atsakovės klientai) po paraiškų pateikimo agentūrai daugiau į agentūrą nesikreipė. Tačiau byloje nepaneigta, kad atsakovė klientams galėjo suteikti kitokio pobūdžio paslaugas, už jas išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir gauti apmokėjimus. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog 2020 m. antrąjį pusmetį atsakovės gauti mokėjimai yra sėkmės mokestis už anksčiau suteiktas paslaugas.

73. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė perėmė iš ieškovės 13 klientų, 8 klientai buvo pačios atsakovės klientai dar atsakovei dirbant ieškovės įstaigoje, kiti 5 klientai su atsakove pradėjo bendrauti dar jai dirbant pas ieškovę. Apeliantė neginčijo šios pirmosios instancijos išvados, tačiau nurodė, kad atsakovė neragino perimtų klientų nutraukti sudarytų sutarčių su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis atsakovės argumentas neturi teisinės reikšmės, nes Susitarimu dėl nekonkuravimo atsakovė įsipareigojo apskritai neperimti darbdavio klientų į konkuruojančią su darbdaviu įmonę. Byloje nustačius, kad atsakovė perėmė 13 ieškovės klientų, šalims nepateikus daugiau argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados, teisėjų kolegija išsamiau šioje dalyje nepasisako.

74. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė, dirbdama buhaltere UAB „B.“ nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš esmės vykdė konkuruojančią veiklą su ieškovės vykdoma veikla. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes, kaip minėta, siauriau aiškina Susitarimo dėl nekonkuravimo turinį, kaip neapimantį draudimo apskritai teikti buhalterinės apskaitos paslaugas. Skundžiamame sprendime nenustatyta, kad UAB „B.“ buvo ieškovės konkurentė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB ,,B.“ teikė buhalterinės apskaitos ar verslo konsultavimo paslaugas žemės ūkio srities klientams. Byloje pateikta UAB „B.“ 2021 m. birželio 22 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad įmonė vykdo veiklą, nesusijusią su žemės ūkio sritimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė dirbama UAB ,,B.“ buhaltere laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nepažeidė nekonkuravimo susitarimo.

75. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovė, dirbdama UAB ,,B.“ buhaltere, pažeidė nekonkuravimo susitarimą, tačiau pagrįstai nustatė kitus įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimus – atsakovė pažeidė Susitarimą dėl nekonkuravimo, teikdama buhalterinės apsaugos ir verslo konsultavimo paslaugas žemės ūkio klientams per UAB ,,A.“ ir vykdydama veiklą asmeniškai, taip pat būdama UAB ,,A.“ akcininke ir direktore bei perimdama iš ieškovės 13 klientų.

Dėl susitarimo dėl nekonkuravimo pažeidimo pasekmių

76. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė pažeidė Susitarimą dėl nekonkuravimo, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 34 717, 90 Eur išmokėtos nekonkuravimo kompensacijos ir 5 500 Eur baudą.

77. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo sumažinti priteistinos kompensacijos dydį, nes tam tikrais mėnesiais atsakovė neteikė paslaugų žemės ūkio klientams, todėl, apeliantės manymu, už atitinkamus mėnesius kompensacijos apeliantė grąžinti neprivalo. Apeliantė taip pat prašo sumažinti priteistų netesybų dydį. Nurodo, kad ieškovė prašė priteisti baudą už nekonkuravimo susitarimo ir konfidencialios informacijos saugojimo susitarimo pažeidimus, tačiau ginčas vyko tik dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo. Be to, nekonkuravimo susitarimo trukmė buvo trumpesnė nei ieškovė apibrėžė ieškinyje. Ieškovės vertinimu, priteista bauda yra proporcinga atsakovės padarytiems nekonkuravimo susitarimo pažeidimams.

78. Pagal DK 38 straipsnio 4 dalį darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja.

79. Susitarimo dėl nekonkuravimo 8 punkte šalys susitarė, kad darbuotojas, pažeidęs šio susitarimo nuostatas, taip pat bet kurį šio susitarimo 2 ar 4 punktuose numatytą įsipareigojimą, prisiima pareigą: atlyginti per visą nekonkuravimo laikotarpį už nekonkuravimą sumokėto atlyginimo sumą; atlyginti patirtus kitus tiesioginius nuostolius, negautas pajamas bei dėl padaryto pažeidimo darbuotojo gautą naudą arba darbdavio pasirinkimu, priklausomai nuo darbuotojo padaryto susitarimo pažeidimo pobūdžio, masto, trukmės ar pakartotinumo, sumokėti baudą nuo 2 800 Eur iki 5 500 Eur; nedelsiant nutraukti veiklas ir darbo santykius, dėl kurių atsirado konkurencijos draudimo pažeidimas.

80. Ieškovė 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 7 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. gruodžio 4 d. išmokėjo atsakovei po 4 959,70 Eur nekonkuravimo kompensacijos, iš viso 34 717,90 Eur.

81. Dėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistos nekonkuravimo kompensacijos apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal DK, pažeidus susitarimą dėl nekonkuravimo, grąžinama visa sumokėta kompensacija. Be to, atsakovės nekonkuravimo susitarimo pažeidimas dirbant, vadovaujant ir turint akcijų UAB ,,A.“ yra tęstinio pobūdžio, besitęsęs nuo 2020 m. birželio 29 d. iki pat 2020 m. pabaigos. Įvertinus aptartus motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė visą 34 717, 90 Eur dydžio išmokėtą kompensaciją.

82. Netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7-409/2010.).

83. Nagrinėjamu atveju Susitarime dėl nekonkuravimo šalys susitarė dėl baudos apatinės ir viršutinės ribų – nuo 2 800 Eur iki 5 500 Eur. Baudos dydis nustatomas darbdavio pasirinkimu, priklausomai nuo darbuotojo padaryto susitarimo pažeidimo pobūdžio, masto, trukmės ar pakartotinumo. Teismas pažymi, kad šiuo procesiniu teismo sprendimu susiaurintas draudžiamų veiklų, kuriomis atsakovė negalėjo užsiimti dėl nekonkuravimo susitarimo, sąrašas, todėl ne visa ieškovės nurodyta atsakovės veikla pažeidė nekonkuravimo susitarimą. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantė, ieškiniu ieškovė prašė priteisti 5 500 Eur dydžio baudą už nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos saugojimo įsipareigojimų pažeidimus, tačiau ieškovė įrodinėjo ir ginčas byloje vyko tik dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti Susitarime dėl nekonkuravimo nurodyto maksimalaus baudos dydžio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pažeidimai buvo nevienkartiniai ir tęstinio pobūdžio (atsakovė vadovavo, dirbo ir turėjo akcijų UAB ,,A.“ per visą nekonkuravimo susitarimo galiojimo laikotarpį, taip pat per visą laikotarpį teikė paslaugas žemės ūkio verslo klientams), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti priteistos baudos iki Susitarime dėl nekonkuravimo nurodyto minimalaus jos dydžio. Įvertinus aptartas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistos baudos dydį sumažinti iki 4 150 Eur, tokiu būdu užtikrinant abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

84. Dėl aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priteistos baudos keistinas, sumažinant priteistos baudos dydį iki 4 150 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

85. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 6 655 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius. Ieškovė teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.

86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

87. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

88. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

89. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šių išlaidų dydį patvirtinančiu pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.

90. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 3 388 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas pagal 2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LT03-452, apmokėtą 2021 m. kovo 10 d., už ieškinio parengimą. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus bylinėjimosi išlaidų dydžio už ieškinio parengimą.

91. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie 3 267 Eur patirtas išlaidas pagal 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LT03-496, apmokėtą 2021 m. birželio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad išlaidos susidarė už informacijos apie atsakovės veiklą rinkimas ir analizė, dubliko į atsakovės atsiliepimą parengimas. PVM sąskaitoje faktūroje atskirai nedetalizuota, kada ir kiek valandų buvo vykdytas informacijos apie atsakovės rinkimas ir analizė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, detalus informacijos rinkimas ir analizė turėjo būti vykdomi rengiant ieškinį. Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą už dubliko parengimą taikomas 1,5 koeficientas, todėl maksimalus atlygis už šio procesinio dokumento parengimą paslaugos suteikimo metu buvo 2 286,30 Eur (1524,20 Eur x 1,5). Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė rengė įvairius kitus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau teismas pažymi, jog šią informaciją, t. y. kiekvieną atskirą advokato suteiktą paslaugą, trukmę ir apimtį, ieškovė turėjo pareigą nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose įrodymuose dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tam, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, turėtų galimybę įvertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už dubliko parengimą dydis mažinamas iki 2 286,30 Eur. Ieškovė įrodė patyrusi 5 674,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė taip pat sumokėjo 828,27 Eur žyminio mokesčio. Iš viso ieškovė patyrė 6 502,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

93. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

94. Pagal galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą ieškovės patenkintų reikalavimų dalis – 96,64 proc. Atitinkamai ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 6 284,08 Eur, o atsakovei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 119,17 Eur. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 6 164,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

95. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje rėmėsi CK, o ne DK normomis, taip pat netinkamai nustatė nekonkuravimo susitarimu draudžiamų veiklų apimtį, tačiau pagrįstai nustatė kitus nekonkuravimo susitarimo pažeidimus ir priteisė iš atsakovės ieškovei naudai išmokėtą nekonkuravimo kompensaciją, todėl pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra. Dėl nutartyje nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas visiškai, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistos baudos dydis sumažinamas iki 4 150 Eur (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

96. Apeliantė pateikė įrodymus apie 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

97. Ieškovė pateikė įrodymus apie 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius (aktualius atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo metu), todėl mažintinos iki Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio – 2 077,53 Eur.

98. Atitinkamai apeliantės patenkintų reikalavimų daliai apeliantei priteisiama 60,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei proporcingai apeliantės atmestų reikalavimų daliai priteisiama – 2 007,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš apeliantės ieškovės naudai priteisiama 1 947,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei viešajai įstaigai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, juridinio asmens kodas 110057335, 34 717,90 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus septyniolika eurų ir 90 ct) nekonkuravimo kompensacijos, 4 150 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) baudos už nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimus ir 6 164,91 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei viešajai įstaigai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, juridinio asmens kodas 110057335, 1 947,24 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.