Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

ekspertei teismo psichiatrei Jolantai Didžiokienei dalyvaujant naudojantis nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, nevedusiam, užsiimančiam individualia veikla, kurio faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistam;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2020 m. lapkričio 30 d., apie 14:30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo virtuvėje peiliu sudavė du smūgius savo artimam giminaičiui - kartu gyvenusiai motinai A. M., taip padarydamas jai durtinę - pjautinę kiauryminę kairės pažasties žaizdą su kairiojo plaučio sužalojimu bei durtinę - pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su blužnies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, ko pasekoje nukentėjusioji nuo durtinių - pjautinių sužalojimų visumos (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

Įrodymai, kuriais grindžiamas įstatymo uždraustos veikos padarymas

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad E. M. yra jos brolis. Įvykio metu ji buvo (duomenys neskelbtini). Paskambino R. - mamos sugyventinis, kuris pasakė, kad nebėra mamos, kad E. ją nužudė. Mamos santykiai su visais vaikais buvo geri. Maždaug prieš metus iki šio įvykio E. pradėjo keistai elgtis, nelogiškai kalbėti. Jis buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), o grįžęs dirbo pavežėju. Kai E. gyveno (duomenys neskelbtini), jis sakydavo, kad mama jį filmuoja, įrašinėja, kad tuos įrašus rodo visai Lietuvai. Įtarinėjo savo draugę, kad ji jį nuodija. Mama E. buvo paguldžiusi į ligoninę, bet jis ten gulėjo neilgai, sakė, jog jam nieko nereikia. Išrašytų vaistų negėrė, o po to jie ir visai dingo. Šiaip E. nesimušdavo, nesmurtaudavo, tačiau yra buvęs agresyvus, ne kartą sudaužęs telefoną. Įvykio detales žino iš savo brolio R. ir mamos sugyventinio R..

Nukentėjusysis R. M. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 278 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir pareiškė, kad jis viską paaiškinęs ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus tvirtina ir prašo jais vadovautis.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė (parodymai pagarsinti teismo posėdyje, 1 t., 31-34, 35-37 b.l.), kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyveno jo mama A. M., brolis E. M., taip pat mamos sugyventinis R. ir mamos mama J. V.. Namuose jokių konfliktų nebūdavo. Brolis E. M. smurto niekada nenaudojo. Su broliu sutarė gerai, tačiau jis buvo uždaresnio būdo. Pastaruosius keletą metų važinėdavo užsidirbti į užsienį. Kelis pastaruosius mėnesius brolis pradėjo keistai elgtis, kalbėti, kad jį neva kažkas stebi, sakė kad neva jį kameromis stebi mama A. M., o filmuotą medžiagą rodo per televiziją. Taip pat E. M. teigė, kad (duomenys neskelbtini) kažkada jis buvo prigirdytas kažkokių narkotinių medžiagų. Nuo to laiko jį pradėjo sekti ir filmuoti kažkokie asmenys. Kiek žino, brolis dėl psichinės būklės pas medikus nesilankė, jam jokie sveikatos sutrikimai nenustatyti. Ligoninėje dėl psichinės sveikatos sutrikimų nesigydė. Iš pradžių tokios brolio kalbos atrodė juokingos, tačiau vėliau suprato, kad kažkas negerai. Mama A. M. kelis kartus broliui siūlė kreiptis į medikus, kad jam paskirtų kokių vaistų, raminamųjų. Kiek žino, brolis į medikus dėl savo būklės nesikreipė. Pastaruoju metu E. M. alkoholio ar psichotropinių medžiagų nevartojo. Mama yra kelis kartus užsiminusi, kad brolis yra jai pasakęs „išpjausiu jus“. Taip jis mamai sakydavo dėl to, kad neva ji stebi jį. Tačiau niekas negalvojo, kad tokie žodžiai yra sakomi rimtai, kadangi jis netrukus pasikeisdavo ir kalbėdavo normaliai.

2020-11-30 dienos metu namuose buvo mama, R., E. ir jis. Jokių konfliktų nevyko. Apie 14.30 val. būdamas savo kambaryje, išgirdo mamos klyksmą. Nieko nelaukęs išbėgo iš savo kambario į koridorių. Tuo metu mama jį kvietė vardu, šaukdama „R., R.“. Pribėgęs prie virtuvės pamatė, kad virtuvėje stovi brolis E. M., rankoje laikydamas lyg ir virtuvinį peilį. Kiek pamena, brolis nieko nesakė, tik stovėjo su peiliu rankoje, kuri drebėjo. Daugiau virtuvėje kitų žmonių nebuvo. Kiek žino, R. viso įvykio metu buvo lauke. Jis greitai pripuolė prie mamos, nes ji buvo susilenkusi, tačiau sąmoninga, paklausė kas buvo, o ji pasakė - „pabedė“. Po šių žodžių mama prarado sąmonę ant jo rankų. Nieko nelaukęs už pažastų mamą išnešė iš virtuves į lauką, o tuo metu brolis tiesiog stovėjo virtuvėje su peiliu rankoje. Mamą paguldė ant automobilio galinės sėdynės, parbėgo atgal į namus pasiimti automobilio raktelių. Grįžęs prie automobilio pamatė ateinantį patėvį R., kuriam pasakė, kad „E. padūrė mamą, važiuoju į ligoninę“. Išvažiuodamas dar pamatė, kaip brolis stovėjo kieme ir rūkė. Atvykus į ligoninę, mamą apžiūrėjo medikai ir po kiek laiko pranešė, kad mama reanimuojama mirė. Mama, praradusi sąmonę virtuvėje, po to sąmonės nebeatgavo, su juo nebekalbėjo ir nieko daugiau nebepasakė.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad su A. M. gyveno 5 metus. Tuose namuose gyveno ir jos sūnūs E. bei R.. Nei jis, nei A. M. su sūnumis nekonfliktuodavo. E. kurį laiką buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Po to gyveno (duomenys neskelbtini) su drauge. Gal kokį mėnesį gyveno kaimo sodyboje (duomenys neskelbtini). Jis kurį laiką elgėsi keistai, sakydavo, kad jį kažkas seka. Įvykio dieną - 2020 m. lapkričio 30 d., dienos metu namų virtuvėje jie visi valgė, jokių konfliktų nebuvo. Pavalgęs E. išėjo į savo kambarį. Jis išėjo daržinę. Virtuvėje liko A. M.. Būdamas daržinėje išgirdo šauksmą. Išėjęs į lauką pamatė, kad R. pasodino motiną į mašiną ir išvežė į ligoninę. Po to jis sėdo į automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. E. matė lauke rūkantį, klausė jo, ką padarė, o jis atsakė - „o ką jūs man padarėt!“. Paskutiniu metu visi buvo pastebėję keistą E. elgesį - jis pasakojo, kad jo klausosi, jį seka. Siūlė kreiptis pas gydytojus, bet E. nesutikdavo ir sakydavo, kad jam nereikia, jis neis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 174-182 b.l.; 2 t., 8-10, 11-13 b.l.) nurodyta:

1. A. M. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės kairės pažasties žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu bei durtinės - pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės žaizdos su blužnies sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes.

2. A. M. mirė (duomenys neskelbtini).

3. Dvi durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos kairėje pažastyje ir pilvo kairėje pusėje su kairio plaučio ir blužnies sužalojimu A. M. padarytos aštriu duriančiai - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-11-30. Gyvam asmeniui šie sužalojimai būtų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos keliuose ir kairėje blauzdoje, padarytos kieto buko daikto poveikyje, paros bėgyje iki mirties, įtakos mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui šios poodinės kraujosruvos būtų kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. A. M. mirtis įvyko nuo durtinių - pjautinių sužalojimų visumos.

5. Dvi durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos kairėje pažastyje ir pilve A. M. padarytos dviejų smūgių pasekoje. Poodinės kraujosruvos keliuose ir kairėje blauzdoje - ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasekoje.

6. Durtinių - pjautinių žaizdų lokalizacija nurodo į tai, kad A. M. sužalojimų padarymo metu galėjo stovėti ar sėdėti. Smūgių peiliu metu, nukentėjusioji galėjo būti veidu į užpuoliką.

7. Tikėtina, kad tirta A. M. teismo medicininio tyrimo metu paimta žaizda iš pilvo srities, padaryta tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Nukentėjusiosios A. M. megztinyje padaryti durtiniai - pjautiniai pažeidimai, atitinkantys A. M. durtinius - pjautinius kūno sužalojimus pagal lokalizaciją, išsidėstymą, padarymo mechanizmą, tikėtina padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi pažeidimuose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės ir rūšinės priklausomybės lygmens. Tyrimui pateiktame nukentėjusios A. M. megztinio priekyje esantys pažeidimai yra durtiniai - pjautiniai, padaryti plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu - pjaunančiu įrankiu, tikėtina tuo pačiu įrankiu dviem smūgiais. Megztinio pažeidimų lokalizacija atitinka A. M. durtinius - pjautinius kūno sužalojimus.

2020-11-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Prie vakarinės virtuvės sienos yra medinė spintelė su dujine virykle, ant spintelės durų viršaus, 82 cm. aukštyje rasta rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant grindų prie medinės spintelės rasti akiniai žalsvu rėmu. Prie spintelės šiaurės vakarinio kampo, ant grindų rastas planšetinis kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ suskilusiu ekranu. Virtuvėje ant grindų yra degtukų dėžutė, cigarečių nuorūkos, pelenai, maisto likučiai. Virtuvėje ant grindų 150 cm. atstumu nuo vakarinės virtuvės sienos ir 110 cm. atstumu nuo pietinės sienos, rasta rausvos spalvos dėmė Nr. (duomenys neskelbtini), panaši į kraują. Prie virtuvės rytinės sienos yra šaldytuvas, medinės virtuvinės spintelės, kriauklė, stalo įrankiai, indai, maisto produktai. Prie virtuvės šiaurinės sienos yra medinės spintelės, viryklė. Prie viryklės yra medinis stalas, ant stalo yra du puodeliai, vienas iš jų su kavos tirščiais, metalinė keptuvė su maistu, peilis, mobilaus ryšio telefonas, bei kartoninė dėžutė kiaušiniams sudėti. Ant minėto peilio geležtės matomos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Bendras peilio ilgis - iki 25 cm., geležtės ilgis - iki 13 cm., geležtės plotis - iki 2,7 cm. Peilio rankena juodos spalvos, prie geležtės pritvirtinta pilkos spalvos kniedėmis (1 t., 15-17, 18-28 b.l.).

2020-12-21 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti pateikti A. M. drabužiai. Tamsiai mėlynos spalvos apatinių kelnaičių priekinėje pusėje matyti neryškus, išsiliejančiais kontūrais rudos spalvos sutepimas. Tamsiai mėlynos spalvos kelnių - timpų viršutinėje dalyje, priekyje matyti neaiškios kilmės šviesiai rudos spalvos nubėgimas žemyn. Šalia jo, išsiliejusiais kraštais, rudos spalvos sutepimai. Taip pat rudos spalvos taškai su išsiliejusiais kraštais, vietomis išsitepę, yra išsidėstę priekinėje, kairėje kelnių pusėje, apie 22 cm x 14 cm plotyje. Baltos spalvos nėriniuoto liemenuko kairės pusės kaušelis gausiai išteptas rudos spalvos sutepimais. Taip pat rudos spalvos smulkių sutepimų yra dešiniame liemenėlės kaušelyje. Kojinės žemėtos. Tamsiai mėlynos spalvos megztinio - golfo priekinėje pusėje, kairėje ties pilvu ir krūtine yra du mechaniniai pažeidimai, šalia jų - išsiliejančiais kraštais rudos spalvos dėmės (1 t., 108-115 b.l.).

Iš 2021-02-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas planšetinis kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“. Planšetės liečiamasis ekranas suskaldytas, ekranas atsilupęs nuo rėmo (1 t., 119-124 b.l.).

Iš 2021-02-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus poėmio metu iš E. M. paimtus drabužius nustatyta: priekinėje striukės „(duomenys neskelbtini)“ dalyje, dešinėje pusėje matyti pavieniai, skirtingo dydžio ir formos rudos spalvos sutepimai, panašūs į kraujo dėmes. Mėlynos spalvos džemperio kairės pusės rankovėje, vidinėje dalyje, ties rankogaliu, matyti rudos spalvos sutepimai, panašūs į kraujo dėmes. Juodos (tamsiai pilkos) spalvos džinsų priekinėje kairėje pusėje matyti pavieniai, skirtingo dydžio ir formos rudos spalvos sutepimai, panašūs į kraujo dėmes. Panašios dėmės matyti kelnių užpakalinės dalies kairėje pusėje (1 t., 138-140, 141-145 b.l.).

Iš 2020-12-16 - 2020-12-17 apžiūros protokolo (1 t. b.l. 97-100, 101) matyti, kad apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ kameros vaizdo įrašai:

Peržiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas spalvotas, 05.30 min. trukmės. Kameros apačioje, kairėje pusėje fiksuojama 2020-11-30 data ir laikas. 16.16 val. pareigūnai atvyksta į privataus namo kiemą. Iš tarnybinio automobilio išlipus pareigūnams ir einant link privataus namo, vaizdo įraše matyti raudonos spalvos medinės praviros durys. Šalia jų plastikinis langas. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas, pamatęs už lango namo viduje stovintį asmenį, jam žodžiu ir rankos gestu parodo išeiti iš namo. Iš namo išeina vyras, vilkintis tamsiais drabužiais. Pareigūnas jo paklausia kas jis. Vyras nurodo esantis E.. Pareigūnas tikslinasi, ar E. M., paprašo pateikti asmens dokumentą. Vyras iš vidinės striukės kišenės ištraukia asmens tapatybės kortelę ir ją pateikia. Tuo metu E. klausia pareigūno: „išgyvens ar ne?“. Pareigūnas paklausia E. M., ar jis neturi prie savęs draudžiamų daiktų, atlieka dalinę asmens apžiūrą. Pareigūnas klausia, ar žino dėl ko čia, ar asmuo yra blaivus. E. M. patvirtina, kad yra blaivus. Pareigūnas asmeniui nurodo, kad viską jam paaiškins, deda antrankius. Dedant antrankius, pareigūnas paklausia, kas jam čia pačiam buvo, į tai E. M. atsako - „bandžiau nusižudyt“. Pareigūnai patraukia aukštyn kairės rankos striukės rankovę ir pasižiūri sužalojimą. Čeža drabužiai, E. M. yra nusisukęs nugara į pareigūną, lauke loja šuo, girdisi, kad vyras kalba, tačiau nesigirdi ką. Pareigūnas klausia, ar E. M. yra vienas. Vaizdo įraše girdisi, kai jis atsako, jog yra babulė likusi. Pareigūnas paklausia, ar babulė sveika. Į tai E. M. atsako, kad sveika. Pareigūnas užfiksuoja antrankius ir tikslinasi įvykio aplinkybes. E. M. nurodo, kad išvežta jo motina, kuriai dūrė į pilvą. Galvos mostu ir smakru rodo kryptį link pilvo. Pareigūnas klausia ar gyvą, sąmoningą išvežė? E. M. gūžteli ir pasako - „nu išnešė“. Pareigūnai vyrą nuveda prie tarnybinio automobilio, paklausia, ar jam neskauda rankos, ar reikalinga medikų pagalba. Į tai E. M. atsako, kad lyg nereikia. Pareigūnas dar kartą tikrina sužalotą E. M. ranką, komentuoja, kad kraujas jau sukrešėjęs. Pareigūnas, klausdamas kodėl jis pakėlė ranką prieš mamą, nusisukęs nuo asmens, iš maišelio traukia veido apsauginę kaukę, čeža maišelis, todėl nesigirdi ką kalba E. M.. Pareigūnas uždeda veido apsauginę kaukę E. M., jį sodina į automobilį ir eina link namo, klausia E. M., ar peilis ant stalo. Vyras patvirtina. Pareigūnas įeina į namą, pasuka link virtuvės, priėjęs prie stalo, prožektoriumi pašviečia į padėtą ant stalo peilį, ir išeina iš namo. Grįžęs prie tarnybinio automobilio, pareigūnas E. M. klausia, kur kraujas, ar jį išvalė. E. M. atsako, kad nebuvo. Dalies E. M. atsakymo nesigirdi. Po to jis pasako - „brolis iš karto atlėkė“. Pareigūnas per raciją informuoja, jog (duomenys neskelbtini) sulaikytas E., jam uždėti antrankiai, pats save susižalojęs nestipriai, pagalba nereikalinga, peilis yra virtuvėje ant stalo. Pareigūnai klausosi nurodymų.

Peržiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ Vaizdo įrašas spalvotas, 05.30 min. trukmės. Kameros apačioje, kairėje pusėje fiksuojama 2020-11-30 data ir laikas. Vaizdo įrašas analogiškas ankščiau anksčiau aprašytam vaizdo įrašui „(duomenys neskelbtini)“. Vietoje, kur pareigūnas E. M. deda antrankius, girdisi, kad E. M. nurodo - „peilis ant stalo, jeigu reikės. Babulė likusi. Sveika, sveika. Nesakykit jai, po insulto, išdurnės išvis“.

Peržiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas spalvotas, 05.00 min. trukmės. Kameros apačioje, kairėje pusėje fiksuojama 2020-11-30 data ir laikas. Pareigūnas bendrauja per raciją, kur pareigūno klausia - „ar močiutė sveika?“ Pareigūnas atsako, kad eis pasižiūrėti. Tai išgirdęs, E. M. pasako, kad jos negąsdintų, kad ji visai išdurnės. Pareigūnas jam atsako, kad nueis pasižiūrėti, ar ji sveika, klausia kur yra močiutė, kuo vardu. E. M. nurodo kur eiti, sako, kad J. ir teigia, kad ji nieko nežino, ji po insulto. Pareigūnas nurodo, kad jam reikia patikrinti, ar ji sveika ir eina link namo. Nuėjęs į namą, prieina prie uždarytų durų, jas atsidarius matyti ant lovos sėdinti moteris. Pareigūnas pasisveikina, pasako, kad atvažiavo (duomenys neskelbtini) policija pasižiūrėti ar gerai gyvena. Moteris atsako, kad ką ji čia darys, va vargsta, serga, ima verkti. Pareigūnas klausia, ar ji sveika, nesužalota, tik kad serga. Moteris pasako, kad „manęs niekas nieko nepadarė“, verkia. Toliau moteris verkia, ir nesigirdi, ką ji kalba. Pareigūnas išeina iš namo. Priėjus prie tarnybinio automobilio, E. M. klausia - „ką babulė?“. Pareigūnas atsako, kad ji sėdi ir verkia. E. M. paklausia pareigūno, ką jis sakė. Į tai pareigūnas atsako, jog nieko, paklausė ar gerai gyvena. Per raciją pareigūnas pasako kad yra babutė, sveika, bet dėl senatvės sveikata prasta, šiaip nesužalota. Pareigūnas klausia, kas medikus mamai iškvietė. Į tai E. M. atsako, kad „jo brolis į mašiną...“, ir dalies teksto nesigirdi.

Peržiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas spalvotas, 05.00 min. trukmės. Kameros apačioje, kairėje pusėje fiksuojama 2020-11-30 data ir laikas. Vaizdo įrašas analogiškas ankščiau anksčiau aprašytam vaizdo įrašui „(duomenys neskelbtini)“. Vienam iš pareigūnų nuėjus į namą patikrinti močiutės, su E. M. likęs pareigūnas tikslinasi, kas čia per pyktis, kokį pyktį laikė. Į tai E. M. atsako, kad „Girdė ji mane vaistais neaiškiais.“ Pareigūnui paklausus, kodėl girdė, E. M. atsako, kad nežino. Pareigūnas paklausia, ar jis problemų, ligą turėjo praeity. Nesigirdi ką E. M. atsako. Pareigūnas klausia - „Teko būt? Dėl kokių priežasčių?“, tačiau nesigirdi, ką E. M. atsako. Pareigūnas pasitikslina, ar kišo vaistus ir kokiais tikslais. Į tai E. M. atsako - „jo“. Pareigūnas klausia, ką bandė tuo pasiekti, bet girdisi tik kad E. M. atsako - „nežinau“ ir toliau nesigirdi ką jis kalba. Pareigūnas klausia - „O kodėl, daktarai sakė, kodėl uždaro ar ne?“. Ar E. M. atsako, nesigirdi. Prie tarnybinio automobilio grįžta pareigūnas, nuėjęs patikrinti močiutės.

Peržiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas spalvotas, 01.37 min. trukmės. Kameros apačioje, kairėje pusėje fiksuojama 2020-11-30 data ir laikas. E. M. teiraujasi, „kaip jinai?“. Pareigūnai atsako, kad nežino. Žino tik, kad pristatė sužalotą.

Peržiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas spalvotas, 05.24 min. trukmės. Kameros apačioje, kairėje pusėje fiksuojama 2020-11-30 data ir laikas. Pareigūnas pasiima alkotesterį. Tuo metu į kiemą atvažiuoja automobilis, iš kurio išlipęs žmogus prisistato M. vyru. Pareigūnas jo klausia, ar jam žinoma moters būklė, bet jis nurodė nežinantis. Pareigūnas nurodo vyrui patraukti automobilį, liepia neiti į namų vidų. Tada nueina prie E. M., ir duoda pūsti į alkotesterį, pakomentuoja, kad alkotesteris rodo nulius.

Peržiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas spalvotas, 01.03 min. trukmės. Kameros apačioje, kairėje pusėje fiksuojama 2020-11-30 data ir laikas. E. M. pristatytas į laikino sulaikymo patalpas, atliekama asmens apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 189) nurodyta:

1.-3. E. M. nustatyta odos įbrėžimai ir pjautinė žaizda kairiame dilbyje, padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu, 3 trauminiais poveikiais, prieš 1-3 dienas iki apžiūros.

4. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, sužalojimai galėjo būti padaryti paties nukentėjusiojo.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 192-196 b.l.) nurodyta:

1. Įtariamasis E. M. galimai padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu įtariamasis E. M. (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

3. Įtariamasis E. M. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai suprasti teisiškai svarbių jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl (duomenys neskelbtini) jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną.

4. Įtariamajam E. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)).

Teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė Jolanta Didžiokienė patvirtino ekspertizės akte suformuluotų išvadų teisingumą, nurodžiusi, kad jame nurodyta priemonė – stacionarus stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini), kur jis šiuo metu ir yra, reikalingas, kadangi E. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurio veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Siūlo taikyti ekspertizės akte nurodytą priverčiamąją medicininio poveikio priemonę, atsižvelgiant ir į veikos ir į ligos pobūdį. Taip pat ji nurodė, kad būdamas skyriuje agresijos nerodė, papasakojo savo matymus, išgyvenimus. Jam komisija nustatė (duomenys neskelbtini) ir rekomendavo priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kadangi E. M. agresyvumas nėra išreikštas, tačiau jis yra neprognozuojamo elgesio, todėl socialiai pavojingas. E. M. šiuo metu reikia intensyvaus gydymo ir intensyvios priežiūros.

Motyvuojamoji dalis

Motyvai dėl įstatymu uždraustos veikos kvalifikavimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Priverčiamosios medicinos priemonės – tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo ir pan., tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui ar laisvės atėmimui (BK 76 straipsnio 3 dalis, BPK 406 straipsnio 2 dalis). Todėl jų taikymas galimas tik įrodžius visuomenei pavojingos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, t. y. tyčia neteisėtai atėmė savo artimojo giminaičio ar šeimos nario gyvybę.

Byloje neginčijamai nustatyta ir specialisto išvadomis patvirtinama, kad A. M. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės kairės pažasties žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu bei durtinės - pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės žaizdos su blužnies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Dvi durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos kairėje pažastyje ir pilve A. M. padarytos dviejų smūgių pasekoje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiai - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-11-30. Gyvam asmeniui šie sužalojimai būtų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. M. mirtis įvyko nuo durtinių - pjautinių sužalojimų visumos. Durtinių - pjautinių žaizdų lokalizacija nurodo į tai, kad A. M. sužalojimų padarymo metu galėjo stovėti, ar sėdėti. Smūgių peiliu metu nukentėjusioji galėjo būti veidu į užpuoliką.

Teismo posėdyje ištirtais įrodymais patvirtinta, kad A. M. mirė nuo vidaus organų sužalojimų, padarytų dviem smūgiais į kairę pažastį ir pilvo kairę pusę aštriu duriančiai - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, kas sukėlė ūmų nukraujavimą. Taigi, jos pagrindinė ir vienintelė mirties priežastis buvo smūgiai peiliu, ką patvirtino lavono tyrimą atlikęs specialistas. Nėra jokių abejonių, kad šiuos sužalojimus padarė namo virtuvėje įvykio metu su A. M. kartu buvęs jos sūnus E. M.. Tai patvirtina nukentėjusiųjų R. M. ir R. V. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti policijos pareigūnų vaizdo kameromis, kur matyti E. M. pokalbiai su pareigūnais, kur jis jiems paaiškina įvykio aplinkybes, atsako, kad kraujo nebuvo, o peilis yra padėtas virtuvėje ant spintelės.

Todėl teismas, spręsdamas E. M. kaltės klausimą, neabejoja, jog jis savo veiksmais lėmė nukentėjusiosios mirtį, durdamas du kartus peiliu priešais jį stovinčiai motinai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp E. M. veiksmų ir kilusių padarinių – A. M. mirties – būtinasis priežastinis ryšys byloje neabejotinai nustatytas. Kadangi E. M. nužudė motiną, kuri buvo šeimos narys, nes kartu gyveno, jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija).

Prokurorė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 397 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. M., nes jis darydamas šio kodekso uždraustą veiką dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

R. V. teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (2 t., 192-196 b.l.) vienareikšmiškai patvirtinama, kad darydamas įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, E. M. dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tai nėra laikinas, o (duomenys neskelbtini), todėl jis turi būti pripažintas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis).

E. M. teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, ir, vadovaujantis ekspertų psichiatrų ir psichologų rekomendacija, jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) sustiprinto stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 3 punktas).

Skirtina priverčiamoji medicinos priemonė, įvertinus tai, kad tai ne bausmė, o priverstinio gydymo priemonė, turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens hospitalizavimo psichiatrijos įstaigoje turi atitikti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, kurie užtikrina veiksmingas procesines garantijas nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą, laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: pirma, psichikos liga turi būti aiški, tai yra tikslų psichikos sutrikimą turi nustatyti kompetentinga institucija pagal objektyvią medicininę ekspertizę; antra, psichikos sutrikimas turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį hospitalizavimą; trečia, priverstinio hospitalizavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar psichikos sutrikimas išlieka (žr. Liuiza prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13472/06, 2012 m. liepos 31 d.; D. R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15, 2018 m. birželio 26 d.). EŽTT jurisprudencijoje taip pat formuojami procesiniai reikalavimai teismo sprendimui dėl priverstinio gydymo: skiriant priverstinį gydymą, turi būti vertinama esama sveikatos būklė, <...>; teismas turėtų motyvuoti būtinybę skirti priverstinį gydymą; teismas turėtų motyvuoti, kodėl neskiriamos švelnesnės priemonės nei stacionarus priverstinis gydymas (D.R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15, 2018 m. birželio 26 d.). Lietuvos teismų praktikoje pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą, be kitų byloje esančių duomenų, turi būti ištirta ir įvertinta eksperto ar atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo pateikta informacija ir nuomonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020). Tokia praktika atitinka ir EŽTT jurisprudenciją, kurioje pabrėžiama, kad, norint izoliuoti asmenį nuo visuomenės, psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kuris lemia priverstinio izoliavimo būtinybę ir kurį konstatuoti gali tik objektyvi medicininė ekspertizė (Winterwerp prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 6301/73, 1977 m. gruodžio 15 d.). Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems (Liuiza prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13472/06, 2012 m. liepos 31 d.).

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, kolegija sprendžia, kad E. M. ligos pobūdis - (duomenys neskelbtini), jo padarytos uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos pavojingumas - žmogaus nužudymas, jo paties socialinis pavojingumas yra tokio lygmens, kad jam turėtų būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kaip ir siūlo byloje dalyvavę ekspertai, teikę ekspertizės išvadą. Šiuo atveju, E. M. skirti švelnesnę ar griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę, priežasčių nėra.

Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal BPK 405 straipsnį minėtus klausimus sprendžia teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą.

Daiktų turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui klausimai spręstini vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Proceso išlaidos valstybės garantuojamai teisinei gynėjo pagalbai apmokėtinos iš valstybės lėšų (BPK 103 straipsnis ir 104 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 – 404 straipsniais, teismas

nutaria:

E. M. pripažinti padarius įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, esant nepakaltinamu, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - (duomenys neskelbtini).

Proceso išlaidas gynėjai apmokėti iš valstybės lėšų.

Įsiteisėjus nutarčiai, daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) daiktų saugojimo patalpą (1 t., 116-117, 118 b.l.):

? kartoninę dėžę su peiliu;

? A. M. megztinį ir dėžę su A. M. drabužiais;

? vokus su rausvos spalvos dėmių nuoplovomis;

? vokus su E. M. nuoplovomis nuo abiejų rankų;

? voką su E. M. DNR lyginamuoju pavyzdžiu;

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Panevėžio apygardos teismą.