Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-213-392/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-11
Bylos Nr.: e2A-213-392/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: V. M.

Civilinė byla Nr. e2A-213-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02604-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.11.1; 3.3.1.19.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. ir atsakovės V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės V. M. 12 515,43 Eur skolos ir nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. su atsakove sudarė gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas) nuomos sutartį. Atsakovė butu naudojosi pagal ankstesnes nuomos sutartis nuo 2019 m. Atsakovė, naudodamasi butu, padarė jam žalos, laiku nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių, todėl ieškovė 2023 m. balandžio 8 d. pranešimu nuomos sutartį nutraukė dėl nuomininkės kaltės. Nors atsakovė su nuomos sutarties nutraukimu nesutiko, pasišalino iš buto 2023 m. balandžio 17 d., neperdavusi buto, negrąžinusi buto, pašto dėžutės bei seifo raktų. 2023 m. balandžio 19 d. ieškovės užsakymu antstolė Brigita Palavinskienė užfiksavo buto būklę ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovė kreipėsi į atsakovę su rašytine pretenzija, detalizuodama reikalaujamas sumas ir pateikdama skolos ir nuostolių dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovei reikalaujant pateikti padarytą žalą patvirtinančius dokumentus, ieškovės užsakymu, dalyvaujant atsakovės atstovui, buvo surašyta nuostolių vertinimo ataskaita, kurią parengė žalų vertinimo bendrovė UAB „Smart claims“. Žalų vertinimo bendrovė tiesioginius nuostolius butui įvertino 9 705,65 Eur suma. Galutinė reikalavimų suma, susidedanti iš butui padarytų nuostolių dydžio, UAB „Smart claims“ išvados parengimo kaštų, komunalinių ir nuomos mokesčių, faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, negautų pajamų buto apgadinimų šalinimo laikotarpiu, išlaidų advokatui, atėmus depozitą, sudaro 12 515,43 Eur. Pagal Nuomos sutarties 3.2 punktą atsakovė įsipareigojo naudoti patalpas laikantis visų sanitarijos, priešgaisrinės saugos, elektros energijos naudojimo reikalavimų bei kitų Patalpų bei pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos taisyklių, t. y. nelaikyti sugedusių produktų, šiukšlių, degių, sveikatai kenksmingų, nuodingų medžiagų, patalpas valyti, taip pat naudoti patalpas taip, kad nebūtų gadinamos patalpos, jose esantis nuomotojo turtas, pastatas ir bendrojo naudojimo objektai. Vadovaujantis nuomos sutarties 3.5 punktu nuomininkė įsipareigojo apmokėti patalpų ar jose esančios įrangos, prietaisų ir jose esančios įrangos remontą, jeigu jie sugedo ar jiems buvo padaryta žala dėl nuomininkės ar jos svečių kaltės. Ieškovės teigimu, atsakovė ne tik tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, bet ir vengė bendradarbiauti, nepranešė ir nepraneša apie kliūtis, dėl kurių nevykdo prievolės. Atsakovė yra nesumokėjusi nuomos mokesčio už 2023 m. kovo mėn. ir dalį balandžio mėn. ir ši skola sudaro 1 096,61 Eur (700 Eur + 23,33 Eur/dieną x 17 dienų). Taip pat atsakovė nesumokėjo komunalinių mokesčių už 2023 m. vasario–balandžio mėn. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė turėjo savo jėgomis šalinti žalą ir negalėjo buto nuomoti, todėl reikalauja 700 Eur vieno mėnesio nuomos mokesčio negautų pajamų.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove dar 2019 m. balandžio 30 d. sudarė buto nuomos sutartį. Iš viso tarp šalių buvo sudarytos keturios buto nuomos sutartys. Visos sutartys buvo sudaromos metams laiko. Paskutinį kartą nuomos sutartis buvo sudaryta 2022 m. balandžio 30 d. Nuomos mokestis per mėnesį buvo susitartas 550 Eur. Paskutinė nuomos sutartis ieškovės iniciatyva ir neteisėtai buvo nutraukta anksčiau laiko, todėl atsakovė patyrė papildomų nepatogumų ir finansinių nuostolių. Atsakovės iš buto išsikraustė 2023 m. balandžio 17 d., palikdama butą neblogesnės būklės nei jis buvo jai perduotas. Ieškovė nepateikė jokios informacijos, kad nuo daugiabučio pastatymo atliko buto remonto darbus, keitė, atnaujino bute esančius baldus, perdažė sienas, lubas, atnaujino grindų dangą ar atliko kitą remontą. Vien šios aplinkybės įrodo, kad butas ir jame esantys baldai per tiek metų buvo fiziškai nusidėvėję. Atsakovės nuomone, su ieškiniu pateikti buto remonto kaštai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nėra įrodymų, kad būtent atsakovė sugadino buto lubas, sienas, grindis. UAB „Smart claims“ savo ekspertinėje nuomonėje iš esmės vadovaujasi ne pačios įmonės paskaičiavimais, o jiems pateiktomis kitų įmonių sąmatomis, kurios nepagrindžia atsakovės kaltės, t. y. kad būtent ji sugadino butą. UAB „Dmirosta“ sąmata yra nepasirašyta, neaišku, kas ir kada ją sudarė, sąmatoje nurodoma, kad sąmata sudaryta 2022 m. spalio mėn. kainomis, nors nurodytu laiku, t. y. dar gyvenant atsakovei, nesilankė jokios įmonės darbuotojai, kurie būtų vertinę sienas, lubas, grindis. Preziumuojant, kad remontas nuo 2010 m. iš viso nebuvo atliktas, negalima teigti, kad sienos, lubos ir grindys buvo sugadintos mechaniškai būtent dėl atsakovės kaltės, o ne dėl kitų iki jos buvusių nuomininkų kaltės ar fizinio nusidėvėjimo. Iki atsakovei atsikraustant į butą, jame gyveno ir kiti nuomininkai, kurie ir galėjo apgadinti ar nudėvėti bute esančius daiktus, sienas, lubas, grindis. Kadangi iš esmės visi buto remonto darbai pagal lokalinę sąmatą nepagrįsti, neatlygintinos ir kitos išlaidos, nurodytos lokalinėje sąmatoje, susijusios su patalpų valymu, uždengimu, šiukšlių išvežimu, kampų keitimu ir kt. Prie nuomos sutarties pridėtame perdavimo–priėmimo akte nėra nurodyta perduodamų baldų vertė, tačiau ieškovė reikalauja iš atsakovės įrengti naują virtuvę, perdažyti sienas, lubas, pakeisti grindis, plyteles, pakeisti kitus neva sugadintus daiktus, kurie yra nusidėvėję. Atsakovė pažymėjo, kad visi daiktai, baldai buvo įsigyti prieš daugiau nei 10 metų. Bet kuris daiktas, kuris yra senesnis nei 10 metų, yra fiziškai nusidėvėjęs ir neturintis jokios vertės, priešingai nei vertina ieškovė reikšdama reikalavimą dėl iš esmės naujų baldų nupirkimo. Ieškovės įrodinėjamas aplinkybes paneigia ir nuotraukos, kurios buvo darytos dar 2019 m. balandžio 30 d. Be to, UAB „Smart claims“ išvada surašyta daug vėliau nei atsakovė išsikraustė iš buto, todėl galima žala yra pernelyg nutolusi nuo pačio vertinimo, tuo labiau, kad ekspertinėje nuomonėje pateikiama daugiau galimai padarytos žalos nei tai buvo užfiksuota antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo atsakovės išsikraustymo ir pradėjus fiksuoti galimai padarytą žalą, ta žala galėjo būti padaryta kitų galimų nuomininkų, kurie gyveno po atsakovės išsikraustymo dienos ar net pačios buto savininkės, kuri pati galimai tame bute ir gyveno visą laiką, iki kol buvo pasitelkti ekspertai žalai apskaičiuoti. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad reikalaujama mokėti už papildomą mėnesį 700 Eur, nors 2022 m. balandžio 30 d. sudarytoje nuomos sutartyje buvo susitarta dėl 550 Eur nuomos mokesčio per mėnesį. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu yra reikalaujama didesnė suma, nei buvo susitarta sutartyje. Atsakovė nesutinka ir su buto nuomos nepriemoka. Pasak atsakovės, už kovo mėnesio nuomą bei vasario mėnesio komunalinius mokesčius ji sumokėjo ieškovei kovo 4 d. Nors ieškovė reikalauja atlyginti buto valymo išlaidas, tačiau butas buvo paliktas tvarkingas ir švarus. Be to, ieškovė nepateikė nei įmonės, valiusios butą, sąskaitos, nei sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Reikalaujama 300 Eur suma už buto valymą yra gerokai didesnė nei šiuo metu rinkoje teikiamų paslaugų. Atsakovė nesutinka atlyginti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, nes šios išlaidos yra susijusios su išskirtinai ieškovės noru užfiksuoti aplinkybes, o ne su atsakovės kalte. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės išvardinti defektai buvo padaryti dar iki jai atsikraustant į nuomojamąją butą. Paskutine nuomos sutartimi buvo susitarta dėl 550 Eur nuomos mokesčio per mėnesį, tačiau dėl nuolatinių ieškovės gąsdinimų atsakovė mokėdavo 700 Eur per mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad taip darė bijodama iškraustymo ir su sąlyga, kad ieškovė po sutarties pabaigos nereikš jokių pretenzijų. Taigi ieškovė gavo 1 650 Eur daugiau nei turėjo gauti už nuomą. Be to, ieškovė negrąžino ir 1 000 Eur sumokėto depozito, kuris turi būti grąžintas atsakovei. Anot atsakovės, ieškovės verčiama kuo greičiau išsikraustyti ir skubėdama tai kuo greičiau padaryti, nuomojamame bute paliko dėžutę su pinigais, kurioje buvo 10 200 Eur, tačiau ieškovė pinigų negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei L. M. iš atsakovės V. M. 1 368,08 Eur skolą, 2 642,03 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 010,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 052 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, byloje 2024 m. rugsėjo 16 d. gautas atsakovės prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kuriame nurodoma, kad atsakovė nesuprato, jog teismas tą pačią dieną iš parengiamojo posėdžio pereis, jai nedalyvaujant parengiamajame posėdyje, į bylos nagrinėjimą iš esmės bei bylą išnagrinės tame pačiame posėdyje. Atsakovės nuomone, išnagrinėjus bylą jai nedalyvaujant buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą bei teisė dalyvauti teismo posėdyje ir jame išsakyti savo nesutikimo su ieškiniu poziciją.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo tinkami informuota apie parengiamąjį teismo posėdį, jo atidėti neprašė, nenurodė, jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jai dalyvauti 2024 m rugsėjo 6 d. parengiamajame teismo posėdyje, taigi, ieškovei prašant bylą nagrinėti iš esmės, egzistavo visos procesinės sąlygos nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant. Teismas taip pat nenustatė jokio poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2019 m. balandžio 30 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė atsakovei išnuomojo butą laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Buto nuoma atsakovei buvo pratęsiama kas metus, paskutinė buto nuomos sutartis sudaryta 2022 m. balandžio 30 d. Iš šios sutarties matyti, kad atsakovei kartu su butu buvo išnuomota ir požeminė vieta automobiliui. Atsakovė iš buto išsikraustė 2023 m. balandžio 17 d.

Šalies argumentai

7. Ieškovės teigimu, atsakovė butą paliko netvarkingą ir apgadintą, be to, liko skolinga už nuomą ir komunalinius mokesčius, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovės skola už vasario mėnesio komunalinius mokesčius sudaro 117,45 Eur, už kovo mėnesį – 102,03 Eur, už balandžio mėnesį – 92,59 Eur, be to, atsakovė liko nesumokėjusi 1 096,61 Eur nuomos už kovo mėnesį ir dalį balandžio mėn. Atsakovė su tokiais skaičiavimais nesutinka, nurodydama, kad yra permokėjusi tiek nuomos mokestį, tiek komunalinius mokesčius.

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš 2022 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties 4.1 punkto matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl 550 Eur nuomos mokesčio per mėnesį mokėjimo. Byloje nėra ginčo, kad nuomos sutarties eigoje atsakovė ieškovei pradėjo mokėti 700 Eur nuomos mokestį. Atsakovė nurodo, kad nuomos sutarties 8.4 punkte buvo susitarta, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, o žodinės išlygos neturi juridinės galios, todėl teigia, kad yra susidariusi nuomos mokesčio permoka.

9. Teismas sprendė, jog nors šalys iš tiesų buvo susitarusios, kad nuomos sutartis gali būti keičiama tik raštu, tačiau tai nereiškia, kad šalys bendru sutarimu negali pakeisti sutarties nuostatų, tiek reglamentuojančių sutarties pakeitimo formą, tiek kitas nuostatas. Įstatymai nenustato, kad susitarimas dėl nuomos mokesčio dydžio privalo būti rašytinis. Pati atsakovė pripažino, kad ilgą laiką mokėjo ieškovei ne 550 Eur, o 700 Eur nuomos mokestį. Jokių duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi tokiam nuomos mokesčio dydžio pakeitimui, reikalavusi jį įforminti raštu ar kėlusi papildomas sąlygas dėl tokio mokesčio mokėjimo į bylą nepateikta, todėl teismas padarė išvadą, kad šalys bendru žodiniu sutarimu buvo susitarusios dėl 700 Eur mokesčio per mėnesį mokėjimo už buto nuomą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra permokėjusi ieškovei nuomos mokestį.

10. Teismas įvertinęs, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra sumokėjusi ieškovei nuomos mokestį už visus buto nuomos mėnesius, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuomos mokesčio skolą už kovo mėnesį pagal šalių žodžiu sutartą 700 Eur kainą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Kadangi nustatyta, jog nuomos mokesčio permoka nėra susidariusi, teismas sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 396,61 Eur nuomos mokesčio skolą už 2023 m. balandžio 1–17 d.

Atsiliepimas

11. Atsakovė taip pat teigia turinti permoką ir už komunalinius mokesčius. Teismas sutiko su atsakove, kad komunaliniai mokesčiai jai turėjo būti skaičiuojami pagal ieškovės faktiškai sumokamas sumas, taip kaip numatyta nuomos sutarties 4.3 punkte. Kita vertus, teismas įvertinęs tai, jog atsakovė nepateikė jokių savo skaičiavimų dėl susidariusios permokos, taip pat nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjusi visus komunalinius mokesčius, kuriuos jai priklausė mokėti per nuomos terminą, padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad yra permokėjusi už komunalinius mokesčius.

Žemesnės instancijos teismas

12. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei vasario, kovo ir balandžio mėnesių komunalinius mokesčius. Teismas nurodė, jog nors atsakovė yra pateikusi duomenis, kad 2023 m. kovo 4 d. ji pervedė atsakovei 830 Eur, tačiau, atsižvelgęs į tai, jog komunalinių mokesčių sąskaitos išrašomos tik kitą mėnesį po suteiktų paslaugų, padarė išvadą, kad šiuo mokėjimu atsakovė apmokėjo sausio mėnesio komunalinius mokesčius. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės visą ieškinyje nurodytą komunalinių mokesčių skolos sumą, nes ji apskaičiuota neteisingai. Teismas įvertinęs paslaugų tiekėjų išrašytas sąskaitas už vasario, kovo, balandžio mėnesius, ieškovei iš atsakovės iš viso priteisė 1 368,08 Eur (700 Eur + 396,61 Eur + 109,76 Eur + 103,97 Eur + 47,72 Eur + 10,02 Eur) skolą už nuomą ir komunalinius mokesčius.

13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytos buto grąžinimo tvarkos, nustatytos nuomos sutarties 3.6 punkte. Kadangi buto būklė po atsakovės išsikraustymo nebuvo užfiksuota sutartyje nustatyta tvarka, ieškovė 2023 m. balandžio 19 d. buto būklę pakvietė užfiksuoti antstolę Brigitą Palavinskienę. 2023 m. balandžio 28 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-23-34 buvo užfiksuota buto būklė. UAB „Gera virtuvė“ 2023 m. gegužės 24 d. baldų būklės įvertinimo akte Nr. 23 05 24-1 nurodyta, kad virtuvės baldai yra sugadinti, todėl didžioji jų dalis turi būti keičiama, o ne remontuojama. UAB „Gera virtuvė“ skaičiavimais, baldų (jų dalių) remonto / keitimo kaina – 4 068 Eur. 2023 m. rugpjūčio 9 d., dalyvaujant ieškovei ir atsakovės atstovui, buvo surašytas UAB „Smart claims“ sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktas, kuriame užfiksuoti buto trūkumai. Ieškovės užsakymu UAB „Smart claims“ 2023 m. spalio 17 d. parengė ekspertinę nuomonę dėl nuostolio sumos, kurioje konstatavo, kad bendra butui padarytų nuostolių suma sudaro 9 705,65 Eur (5 481,97 Eur žala nekilnojamajam turtui pagal UAB „Dmirosta“ sąmatą ir 4 223,68 Eur žala kilnojamajam turtui pagal UAB „Gera virtuvė“ sąmatą).

Šalies argumentai

14. Ieškovė, atsižvelgdama į UAB „Smart claims“ pateiktus skaičiavimus, prašė priteisti iš atsakovės 9 705,65 Eur nuostolių sumą. Atsakovė nesutinka su prašoma priteisti suma, teigia, kad butas jai buvo perduotas su ieškovės nurodomais defektais dar 2019 m.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nurodė, kad būtent ieškovė turi pareigą įrodyti, kad atsakovė nesilaikė nuomos sutarties sąlygų, t. y. netinkamai prižiūrėjo butą ir padarė defektus, kuriems pašalinti ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius. Iš šalių pasirašytos 2022 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties 2.1 punkto matyti, kad patalpos perduodamos šalims sudarant ir pasirašant patalpų perdavimo–priėmimo aktą, jame fiksuojant realią patalpų būklę, patalpose esančią inžinerinę (techninę) įrangą, perdavimo nuomininkui datą. Nagrinėjamu atveju šalys pasirašė minėtą aktą, tačiau jame nei buto būklė, nei jame esančių daiktų vertė neužfiksuota. 2019 m. sudarydamos sutartį, ieškovė su atsakove sutartyje sutarto perdavimo akto nepasirašė, nepadarė aukštos kokybės patalpų nuotraukų, iš kurių būtų galima nustatyti buto ir jame esančių baldų būklę perdavimo atsakovei metu. Nors šalys pateikė tam tikras buto nuotraukas, darytas 2019 m., tačiau, teismo vertinimu, jose pateikiamas iš esmės bendras buto vaizdas, kuris nesudaro galimybių palyginti visų baldų, sienų, grindų ir lubų būklę buto perdavimo atsakovei metu, su būkle, kuri rasta atsakovei atlaisvinus butą.

16. Teismas įvertinęs tai, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog perduodant butą atsakovei butas ir jame esantys baldai buvo geros būklės, be jokių defektų ar kitų trūkumų, atitinkamai, kad visų ieškovės nurodomų defektų atsiradimas buvo nulemtas išimtinai atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su minėtais padariniais priežastiniu ryšiu. Pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad butą įsigijo 2007 m., taigi nepaneigta tikimybė, kad per 12 metų iki atsakovės apsigyvenimo bute, tiek butas, tiek jame esantys baldai jau galėjo turėti tam tikrų defektų.

17. Teismo vertinimu, buto nuotraukos, padarytos 2019 m., taip pat antstolės bei UAB „Smart claims“ akte užfiksuotos aplinkybės, patvirtina tik tokius atsakovės padarytus buto defektus, už kuriuos ieškovė prašo atlyginti nuostolius: virtuvės stalviršio apgadinimą, virtuvės grindų plytelių įskėlimą ir tarpų išpurvinimą, šaldytuvo vidaus nepriežiūrą. Šie defektai, teismo vertinimu, negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu ir atsirado dėl netinkamos buto priežiūros. Teismas įvertinęs buto virtuvės baldų dalių (šoninis fasadas bei prie grindų esančios dalys), kurios pažeistos drėgmės atsiradimo aplinkybes, t. y. šie baldų pažeidimai atsirado dėl 2022 m. sugedusio šaldytuvo, kurį ieškovė pakeitė, o atsakovė už šaldytuvo gedimo sukeltus baldų pažeidimus negali būti atsakinga, nes jokie neteisėti jos veiksmai šiuo aspektu nėra įrodyti, padarė išvadą, kad nurodytas baldų apgadinimas padarytas atsakovės nuomos laikotarpiu, apskritai nėra pagrindo. Visi kiti ieškovės nurodomi buto ir jo baldų defektai, teismo nuomone, neįrodyti kaip padaryti atsakovės, be to, dalis iš defektų apskritai priskirtini natūraliam nusidėvėjimui (pavyzdžiui kėdžių apmušalų apdriskimas, grindjuosčių kampų atsilaisvinimas, nedideli nešvarumai ant sienų), todėl teismas sprendė, kad nuostolių atlyginimas už jų pašalinimą iš atsakovės ieškovei negali būti priteisiamas.

18. Kadangi atsakovė butui padarė tam tikrų pabloginimų, ji privalo ieškovei atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius. Atsakovė savo skaičiavimų nepateikė, todėl teismas, apskaičiuodamas nuostolius, vadovavosi ieškovės pateiktais duomenimis, atlikdamas tam tikras korekcijas. Teismas atsižvelgęs į UAB „Gera virtuvė“ baldų būklės įvertinimo aktą, natūralų baldų nusidėvėjimą, ieškovės nuostolius dėl stalviršio apgadinimo vertino 1 000 Eur. Pagal „Dmirosta“ sąmatą, virtuvės grindų remontas (darbas ir medžiagos) iš viso įvertintas 589,93 Eur. Kadangi nėra galimybės pakeisti tik dalies virtuvės grindų plytelių ir tik tarpų tarp plytelių užpildo, teismo vertinimu, 589,93 Eur nuostolių suma dėl nurodyto pažeidimo laikytina protinga, sąžininga ir pagrįsta. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai kad nei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei UAB „Smart claims“ ekspertinėje nuomonėje ar turto apžiūrėjimo akte nėra užfiksuota, kad atsakovė paliko butą su sugadintu šaldytuvu, nustatęs, kad šaldytuvas paliktas neišvalytas ir byloje nėra jokių duomenų, kad minėto šaldytuvo nebegalima toliau eksploatuoti jį tinkamai išvalius, pakeitus ar atnaujinus jo vidinius stalčius / lentynas, padarė išvadą, jog nuostoliai, susiję su šaldytuvo nepriežiūra, negali siekti naujo šaldytuvo kainos ir mažintini iki 100 Eur.

19. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog nuostoliai, patirti baldams išvalyti, t. y. 121 Eur, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus. Nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių apie tinkamą buto raktų grąžinimą ieškovei, teismas sprendė, kad atsakovė turi atlyginti išlaidas, susijusias su buto spynos keitimu, kurios pagal byloje esančius duomenis, sudaro 130 Eur. Ieškovė taip pat patyrė išlaidas seifo spynai pakeisti, tačiau, teismo vertinimu, šių nuostolių atsakovė neprivalo atlyginti, kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovei buvo perduotas seifo raktas. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė patyrusi 700 Eur netiesioginius nuostolius, nes dėl bute paliktų defektų šalinimo negalėjo nuomoti buto. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė turėjo susiradusi naują nuomininką, kuriam negalėjo išnuomoti buto dėl užsitęsusių tvarkymo darbų. Todėl teismas reikalavimą atlyginti negautas pajamas atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas įvertinęs tai, jog atsakovė tinkamai neperdavė atlaisvinamo buto ieškovei, neteikė savo skaičiavimų dėl patirtų nuostolių, be to, nuomos sutartyje buvo aptarta, kad nuostolių dydžiui apskaičiuoti gali būti pasitelkiami atitinkamos srities specialistai, padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos patyrė sumokėdama antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, už UAB „Smart claims“ išvados parengimą ir už ikiteismines advokato paslaugas. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisė minėtus nuostolius , t. y. 1 701,10 Eur (350,90 Eur + 987,20 Eur + 363 Eur).

21. Teismas apibendrinęs tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad ieškovės patirti nuostoliai, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (buto nepriežiūra, netinkamu perdavimu), sudaro iš viso 3 642,03 Eur (1 000 Eur + 589,93 Eur + 100 Eur + 121 Eur + 130 Eur + 1 701,10 Eur). Kadangi atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 1 000 Eur depozitą (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra), teismas sprendė ieškovei iš atsakovė priteisti 2 642,03 Eur nuostolių atlyginimas. Teismas taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (4 010,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Kadangi ieškovei iš atsakovės priteista 4 010,11 Eur suma, vietoj jos reikalautų 12 515,43 Eur, teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę į 32,04 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 052 Eur (3 003,50 Eur + 281 Eur) x 32,04 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

23. Ieškovė (apeliantė) L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog ieškovės reikalavimai yra neįrodyti. Iš vaizdinės medžiagos (fotonuotraukų, vaizdo įrašų) esančios byloje – butas atsakovės buvo neprižiūrimas, paverstas landyne (įsiveisė kandys ir jų lervos, visur purvina), padaryti įvairaus pobūdžio daugybiniai pažeidimai.

23.2. Apeliantės nuomone, butas pažeidžiant Sutarties 3.1 punktą buvo atsakovės naudojamas ne tik asmeniniais, bet ir komerciniais poreikiais, kas taip pat galėjo turėti įtakos tokiems reikšmingiems buto apgadinimams. Atsakovė deklaruoja gaunanti labai mažas pajamas, tačiau disponuoja labai didelėmis grynųjų pinigų sumomis (ant stalo išdėliotų kupiūrų nuotrauka byloje pateikta su atsakovės priešieškiniu). Atsakovės telefono numeris internete nurodomas tinklapyje escortvilnius.info, kas leidžia daryti prielaidą, kad bute buvo teikiamos Lietuvos Respublikoje nelegalios paslaugos.

23.3. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, kad už šaldytuvo gedimo sukeltus baldų pažeidimus atsakovė negali būti atsakinga, nes jokie neteisėti jos veiksmai šiuo aspektu nėra įrodyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.485 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį. Šiuo atveju, buto apgadinimus sąlygojo netinkama buto jame esančių daiktų priežiūra ir/eksploatacija, o ne buto ar jame esančių daiktų trūkumai.

23.4. Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad žala turtui buvo padaryta, todėl ne ieškovė, o atsakovė privalėjo įrodyti, jog apgadinimai atsirado ne dėl jos kaltės. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad už šaldytuvo gedimo sukeltus baldų pažeidimus atsakovė negali būti atsakinga, nes jokie neteisėti jos veiksmai šiuo aspektu nėra įrodyti. Ši padaryta išvada prieštarauja bylos medžiagai – ieškinio priedui Nr. 10, t. y. šaldytuvo sugadinimo sąskaita, foto, kurioje specialisto (meistro) išvada dėl netinkamos priežiūros šaldytuvas yra nepataisomai sugadintas ir utilizuotas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu – netinkama šaldytuvo priežiūra, kas ir lėmė atsiradusią žalą.

23.5. Apeliantė nurodo, kad įvairiuose jos pateiktuose dokumentuose (specialistų sudarytos sąmatos, aktai, ataskaitos) keliose vietose akcentuotas būtent drėgmės poveikis. Byloje pateiktos fotonuotraukos atspindi realią situaciją ir reikšmingas neigiamas drėgmės sukeltas pasekmės. Įprastai tinkamai eksploatuojant butą drėgmė jame apskritai neturėtų atsirasti ar kauptis tiek, kad sukeltų reikšmingą žalą bute esantiems daiktams.

23.6. Apeliantės nuomone, skundžiamoje dalyje sprendimas yra neteisingas, kadangi nuomininkė grubiai pažeidė sutartį ir pasišalino sukurdama kliūtis tinkamai įvertinti žalos dydį. Iš atsakovės priteista tik 3 642,03 Eur nuostolių atlyginimo (minus 1 000 Eur užstatas), iš kurių 1 701,10 Eur sudaro žalos nustatymo ir vertinimo kaštai. Taigi, priteista viso tik 1 940,93 Eur nuostolių dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apgadinimų, nors pažeidimų mastas yra ženklus, pažeidimai reikšmingi. Pagal rinkoje esančias prekių ir darbų kainas, vadovaujantis protingumo principu, ieškovei už tokią sumą realiai neįmanoma pašalinti defektų – liko tinkamai neįgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas.

23.7. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendime nurodoma, kad ji neįrodė netiesioginių nuostolių – 1 mėn. vertės buto nuomos sumos. Byloje nustatyta, kad atsakovė padarė žalą. Atsakovės neatsakingi veiksmai faktiškai sukėlė situaciją, kai butą teko pirma išvalyti, pašalinti nuomininkės padarytus pažeidimus ir tik vėliau atsirado galimybė butą eksploatuoti toliau. Pažymėjo, kad teismų praktikoje nėra reikalaujama, kad priteisiant netiesioginius nuostolius patalpa turėtų būti nuomojama ar turėtų būti jau surastas potencialus nuomininkas – yra vertinamas tokių nuostolių tikėtinumas. Tai yra, užtenka nustatyti, kad buvo objektyviajai sudarytos kliūtys naudotis daiktu, dėl ko daikto savininkas negalėjo nei daikto nuomoti, nei juo naudotis pats, nei gauti kokios kitos naudos iš daikto.

23.8. Teismo reikalavimas dėl duomenų apie potencialų nuomininką ar su juo sudarytą sutartį yra praktiškai neįgyvendinamas, kadangi labai sudėtinga rasti žmogų, kuris eitų apžiūrėti nuomai labai netvarkingo buto, ir su tokiu asmeniu susitarti dėl nuomos. Atsižvelgiant į sistemingus nuomininkės neteisėtus veiksmus pažeidžiant Sutartį, manytina, kad nuomininkės įvykdyti Sutarties pažeidimai sukėlė situaciją, kai savininkas butu negalėjo naudotis dar kurį laiką po faktinės dienos, kai nuomininkas butą apleido. Vieno mėnesio terminas yra protingas laikotarpis tokių defektų šalinimui (buto perėmimas, jo valymas, kiti organizaciniai darbai ir realus darbų įvykdymas), kurie nustatyti šiuo konkrečiu atveju.

23.9. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl kitų defektų ir prašymo atlyginti jų šalinimo nuostolius. UAB „Smart claims“ nuostolių vertinimo ataskaitoje vertintini tik tie defektai, kurie nepriskirtini natūraliam daiktų nusidėvėjimui, t. y. tik reikšmingi daiktų sugadinimai - įdaužos, įpjovos, dėl nepriežiūros atsiradę trūkumai. Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo ar jau po jos nutraukimo, nėra. Šalių 2019 m. sudarytoje nuomos sutartyje ir jos 2022 m. pratęsime ir priėmimo perdavimo akte nenurodyti jokie buto ar jame esančių daiktų trūkumai. Priešingai, byloje pateiktos fotonuotraukos dėl buto būklės jo perdavimo metu patvirtina, kad butas buvo geros būklės, tvarkingas. Byloje nekilo ginčo, kad butas buvo perduotas su jame esančiu seifu, kuris rakinamas raktu. Seifo raktas yra sudėtinė seifo dalis ir nefiksuotinas su kitų raktų perdavimų. Priteista nuostolių suma nėra proporcinga pažeidimų mastui ir neatitinka visiško nuostolių atlyginimo principo.

24. Atsakovė (apeliantė) V. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ne va tai tarp ieškovės ir apeliantės sudarytą rašytinį susitarimą pakeisti nuomos mokesčio kainą. Į bylą pateikti įrodymai, tai yra tarp ieškovės ir apeliantės susirašinėjimai dėl mokėjimo daugiau už nuomą nepatvirtina nei kada tas susirašinėjimas vyko (nenurodyta nei data, nei laikas), nei dėl ko buvo susitarta, nei tarp ko tas susirašinėjimas vyko. Apeliantė tokio susirašinėjimo iš viso neprisimena, todėl galimai tas susirašinėjimas galėjo būti ir ne su ja. Iš pateikto susirašinėjimo nėra aišku, ar tai yra sutikimas mokėti didesnį nuomos mokestį (nagrinėjamu atveju dėl 700 Eur per mėnesį), ar tiesiog sumokėti daugiau į priekį. Be to, vien Nuomos sutarties 8.4 papunkčiu šalys susitarė, kad bet kokie šalių susitarimai, kurie nėra sudaromi raštu ir nėra pasirašyti abiejų šalių yra negaliojantys.

24.2. Teismas iš esmės pritardamas, jog šalys ne va tai susitarė dėl didesnio nuomos sutarties mokesčio, tai yra dėl 700 Eur per mėnesį, iš esmės netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, šalių sudarytą rašytinę sutartį bei jos nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju tiek už 2023 m. kovo mėnesį ir dalį balandžio mėnesio negalėjo būti priteisiamas nuomos mokestis. Apeliantė ieškovei mokėdama 700 Eur nuomos mokestį permokėjo ir šios sumos turėtų būti išskaitytos iš ieškovei priteistų išlaidų iš atsakovės (11 mėn. x 150 Eur = 1 650 Eur).

24.3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad yra sumokėjusi ieškovei nuomos mokestį už 2023 m. kovo mėnesį. Pagal Nuomos sutartį šalys susitarė, jog nuomos mokestis privalo būti mokamas ne už praėjusį mėnesį, o už einamąjį mėnesį, tai yra mėnesio pradžioje. Apeliantė į bylą yra pateikusi, jog 2023 m. kovo 4 d. yra atlikusi bankinį pavedimą į ieškovės banko sąskaitą 830 Eur. Taigi, už einamąjį mėnesį, tai yra už 2023 m. kovo mėnesį ji yra sumokėjusi. Jokių įrodymų, jog ieškovė būtų reikalavusi sumokėti nesumokėtą nuomos mokestį už 2023 m. kovo mėnesį, taip pat daugiau kaip mėnesį pradelsto nuomos mokesčio susikaupusių delspinigių byloje nėra. Taigi, ginčo dėl nesumokėto nuomos mokesčio net nebuvo, o jis atsirado tik tada, kai apeliantė išsikraustė iš nuomojamo buto, tai yra kilus konfliktui tarp ieškovės ir apeliantės. Be to, apeliantė pateikė susirašinėjimą su ieškove, kuriame ieškovė pripažįsta, kad atsakovė jai yra sumokėjusi dalį nuomos mokesčio grynais pinigais. Šių įrodymų teismas visiškai nevertino ir dėl pagrįstumo ar nepagrįstumo nepasisakė.

24.4. Apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu, iš apeliantės priteisė nuostolius už virtuvės stalviršio apgadinimą, virtuvės grindų plytelių įskėlimą ir tarpų išpurvinimą, šaldytuvo vidaus nepriežiūrą. Pažymi, jog byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, jog šiuos sugadinimus atliko ir nuostolius sukėlė būtent apeliantė. Teismas sprendimu konstatavo, jog nuomos sutartyje aptarto perdavimo akto nepasirašė bei nepadarė aukštos kokybės patalpų nuotraukų. Tai yra pasirašydamos sutartį nefiksavo nei baldų būklės, nei jų vertės. Vien šios byloje konstatuotos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neįrodė, jog apeliantei 2019 metais perdavė tinkamos kokybės baldus, patalpas (grindis) ir kad būtent apeliantė nustatytą žalą padarė.

24.5. Dėl grindų plytelių suskilimo byloje yra Smart claims pateikta ekspertinė nuomonė, kurioje nurodoma, jog tos pačios įmonės darbuotojui gyvai apžiūrint butą buvo užfiksuota (Sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo akto 1.3 punkte), jog plytelės įtrūkusios ne dėl nuomininko kaltės. Teismas šių įrodymų visiškai nenagrinėjo ir neaptarė savo sprendime. Nurodo, jog grindų plytelių tarpai buvo ištepti, ne dėl jos kaltės, o todėl, kad sugedo virtuvėje esantis šaldytuvas ir jame buvęs maistas pradėjo tekėti. Juolab grindų plytelių tarpai gali būti išvalyti specialiomis priemonėmis, o nepavykus jų išvalyti tikrai nereikia keisti visos virtuvės plytelių. Šiuo atveju keisti grindų plyteles dėl išpurvintų grindų plytelių tarpų ir reikalauti visos sumos yra visiškai neprotingos ir nepagrįstos išlaidos, kurias bandoma prisiteisti iš apeliantės. Be to, neaišku dėl kokių priežasčių teismas priteisdamas nuostolius iš apeliantes, įrodinėjimo pareigą perkėlė būtent apeliantei, o ne ieškovei.

24.6. Apeliantė nesutinka su teismu dėl 130 Eur išlaidų priteisimo už neva tai negražintus buto raktus, kadangi nebuvo pateikti patikimi įrodymai, kad buto raktai buvo grąžinti ieškovei. Į bylą buvo pateikusi buto raktų nuotraukas, kurie buvo įdėti į Smolensko 10-14, Vilniuje, pirmame aukšte laiptinėje esančią pašto dėžutę, kuri yra priskirta būtent ieškovei priklausančiam butui. Iš foto nuotraukų matyti, jog pašto dėžutės yra rakinamos spynelėmis ir pati pašto dėžutė, į kurią buvo įdėti raktai yra pažymėta 14 numeriu, todėl apeliantės įsitikinimu buto raktai buvo perduoti tinkamai.

24.7. Apeliantė nurodo, jog teismo priteistos išlaidos už suteiktas antstolio paslaugas, ekspertinės nuomonės pateikimą ir ikiteismines advokato išlaidas, nėra protingos išlaidos, nes ieškove ne tik samdė antstolius, kurie ir fiksavo buto būklę po apeliantės išsikraustymo, bet ir papildomai kreipėsi į ekspertus dėl ekspertinės nuomonės pateikimo. Apeliantės nuomone, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas buvo pakankamas, kadangi ekspertinė nuomonė iš esmės nevertino padarytos žalos, o tik patvirtino jau anksčiau pateiktus ieškovės pasitelktų įmonių vertinimus dėl galimų nuostolių šalinimo. Be to, ekspertinė nuomonė buvo pateikta daugiau kaip po pusmečio nuo apeliantės išsikraustymo, todėl bet kokiu atveju ji turėjo būti vertinama kaip nepatikimas įrodymas. Advokato išlaidos, skirtos padengti susirašinėjimui su apeliante ar jos atstovu nėra iš viso priteistinos išlaidos, kadangi šios išlaidos nėra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Tai, kad ieškovė pasitelkė atstovą, negali būti perkeliama apeliantės atsakomybei už patirtas ieškovės išlaidas pasitelkiant advokato pagalbą. Apeliantės nuomone, ieškovės patirtos išlaidos turėtų būti vertinamos proporcingai atsižvelgiant į patenkinto ieškinio dalį, o ne visos išlaidos, nes kaip matyti iš teismo sprendimo, buvo patenkinta apie 30 procentų viso ieškovės pateikto reikalavimo.

24.8. Apeliantė nesutinka su teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodo, jog šios išlaidos buvo patirtos nepagrįstai didelės ir teismas turėjo jas sumažinti iki protingų ir pagrįstų išlaidų, įvertinus bylos apimtis ir sudėtingumą. Iš pateiktų ieškovės pasitelkto advokato išlaidų matyti, jog buvo skaičiuojamos išlaidos net gi už teismo posėdžius, kurie net neįvyko (buvo atidėti ir paskirti kiti posėdžiai). Būtent tokių išlaidų apeliantė negali prisiimti, kadangi paslaugos realiai nebuvo teikiamos. Juolab kaip matyti ir iš į bylą pateikto ieškovės atstovo rengto ieškinio, kad šis nėra plačios apimties, jį sudaro vos keli puslapiai, byla nėra sudėtinga, kurioje būtų nagrinėjami labai sudėtingi, nauji klausimai.

Atsiliepimas

25. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

Šalies argumentai

25.1. Ieškovė nurodo, kad šalių rašytinis susitarimas dėl nuomos mokesčio padidinimo buvo pateiktas į bylą, jame yra išreikštas aiškus atsakovės patvirtinimas, kad ji už nuomą sutiko mokėti daugiau. Atsakovė faktiškai tą ir darė – mokėjo padidintą nuomos mokestį. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad susirašinėjimas yra neva ne su ja nebuvo nagrinėti pirmos instancijos teisme ir yra nauji. Jokie bylos duomenys nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytų atsakovės teiginių. Vien tai, kad atsakovė teigia nepamenanti susirašinėjimo nepaneigia tokio susirašinėjimo turinio ir įrodomosios galios. Atsakovės teiginiai, kad ji yra sumokėjusi nuomos mokestį ar išlaidas už komunalines paslaugas nėra pagrįsti mokėjimo kvitais, todėl negali būti laikomi įrodančiais atsiskaitymo faktą.

25.2. Nuostolių suma ir pažeidimų pobūdis byloje ieškovės įrodinėtas pasitelkiant specialistus, kurie raštu surašė savo išvadas. Visi apgadinimai yra atsiradę tuo laikotarpiu, kai butu naudojosi atsakovė, jokių priešingai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma raktų grąžinimo procedūra neva įmetus raktus į pašto dėžute negali būti laikoma tinkama, nes neatitinka nuomos Sutartyje įtvirtintos tvarkos. Apeliaciniame skunde ginčijamas žalos įvertinimo kaštų dydis, išlaidų protingumas, tačiau nepateikiama jokių duomenų apie tai, kokio dydžio išlaidos būtų laikytinos protingo ar teisingo dydžio. Nuostoliai ikiteismine tvarka nėra bylinėjimosi išlaidos, todėl jos nėra priteisiamos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Tokiu atveju yra svarbus patirtų išlaidų dydis – ar šalis nepagrįstai neišlaidavo fiksuodama reikšmingas aplinkybes.

25.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo skaičiuojamos išlaidos net gi už teismo posėdžius, kurie net neįvyko (buvo atidėti ir paskirti kiti posėdžiai). Nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi posėdžius atidėjus (atkreiptinas dėmesys – dėl piktybinio bylos vilkinimo, kurį vykdė atsakovė), nauja sąskaita nebebuvo rašoma, o įskaitomos valandos pagal jau išrašytą sąskaitą. Atsakovė kėlė ginčus ne tik teisės klausimais, bet ir dėl įvairių faktinių aplinkybių, todėl negalima teigti, kad byla buvo tiek nesudėtinga, kad sudarytų pagrindą nukrypti nuo rekomendacinių dydžių (jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija).

Atsiliepimas

26. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip teisiškai nepagrįstą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

26.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovė pakartotinai apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ne va tai atsakovė sugadino ieškovės bute esančius baldus. Savo teiginius ieškovė iš esmės grindžia tais pačiais prieštaringais ir nenuosekliais įrodymais, kurie iš esmės neįrodo fakto, jog būtent atsakovė sugadino baldus, baldų paviršius ar padarė kitą žalą baldams. Pažymėjo, kad ieškovė po atsakovės išsikraustymo net tris kartus apžiūrėjo su įvairiais specialistais paliktą butą. Tai yra kvietėsi antstolį, kvietėsi statybininkus ir baldininkus, samdė ekspertus, kurie apžiūrėjo butą jau praėjus beveik pusmečiui po atsakovės išsikraustymo, o praėjus daugiau nei pusmečiui dar ir pateikė Smart claims ekspertinę nuomonę, kuria savo apeliaciniame skunde ir bando remtis, kaip pagrindiniu įrodymu. Nors kaip matyti iš pateiktų įrodymų, jie yra iš esmės nenuoseklūs, baldų pažeidimai fiksuojami skirtingi (su kiekviena apžiūra tariami nuostoliai tik didėjo), kas iš esmės įrodo, jog pažeidimai atsirado ne tik dar iki atsakovei atsikraustant į minėtą butą, bet ir atsirado jau po atsakovės išsikraustymo. Šiuo atveju atsakovės kaltė ir priežastinis ryšys iš esmės yra pernelyg nutolę, jog būtų galima konstatuoti visus nurodomus ir prašomus priteisti nuostolius būtent dėl atsakovės netinkamo naudojimosi išsinuomotu butu.

26.2. Ieškovė nei atsakovei, nei teismui nepateikė jokios informacijos, kad nuo daugiabučio pastatymo (prieš 13 metų) atliko buto remonto darbus, keitė, atnaujino bute esančius baldus, perdažinėjo sienas, lubas, atnaujino grindų dangą ar atliko kitus remonto darbus. Vien šios aplinkybės įrodo, kad butas ir jame esantys baldai per tiek metų buvo fiziškai nusidėvėję, nors pati ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti neva tai dėl jos kaltės padarytą žalą. Be to, būtent per tokį ilgą laikotarpį, net 13 metų senumo baldai, iš esmės prarado bet kokią išliekamąją vertę, nes natūraliai nusidėvėjo ar buvo paveikti anksčiau gyvenusių nuomininkų naudojimosi, galimos žalos darymo. Tuo tarpu, ieškovė ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovės iš esmės naujus baldus, naują virtuvę, visiškai neatsižvelgdama į pačių daiktų buvusią vertę.

26.3. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog ieškovė atsakovei perdavė tinkamos kokybės baldus, tai yra jie buvo neapgadinti, nauji, nesusidėvėję. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad iki atsakovei atsikraustant į minėtą butą, jame ne vienerius metus jau gyveno kiti nuomininkai ar kiti ieškovės apgyvendinti žmonės. Byloje nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad būtent atsakovė sugadino baldus. Todėl teismas visiškai teisingai konstatavo aplinkybes, jog žalos, susijusios su sugadintais baldais, ieškovė neįrodė, kadangi butas ir jame esantys baldai iš esmės nebuvo nauji, nenaudoti.

26.4. Atsakovė iš esmės neigia ieškovės nurodomą aplinkybę, jog atsakovė ne va tai bute teikė komercines paslaugas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog nuomojamas butas būtų naudojamas ne pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį. Vien tai, kad kažkas (neatmestina aplinkybė, kad ir pati ieškovė) įdėjo atsakovės telefono numerį į suaugusiems skirtą skelbimą (šio numerio atsakovė nenaudoja jau gerus tris metus), taip pat skelbime skelbiamos nuotraukos nėra atsakovės, neįrodo pačio fakto, jog atsakovė bute vertėsi nelegalia veikla.

26.5. Ieškovė pakartotinai bando įrodinėti sugedusio šaldytuvo pakeitimo kaštus ir juos užkrauti būtent atsakovei. Bylos duomenimis yra užfiksuoti du skirtingi šaldytuvai, kurių nuotraukos pateiktos ir pačioje specialistų Smart claims ekspertinėje nuomonėje. Kas dar kartą patvirtina, jog pati ekspertinė nuomonė yra iš esmės prieštaringa, kuria teismas iš viso neturėjo vadovautis, kadangi tai yra iš esmės šališka nuomonė, kuria ieškovė siekia atsakovės sąskaita ne tik galimai pasipelnyti ar galimai neteisėtai praturtėti, bet ir pakeisti butą naujais baldais, pasidaryti naują buto remontą.

26.6. Atsakovė iš esmės sutinka su teismo konstatuotu faktu, jog nėra visiškai jokių įrodymų, jog ieškovė iš karto būtų išnuomojusi butą, kurį paliko atsakovė. Byloje nėra jokių įrodymų apie potencialius nuomininkus, kurie būtų išreiškę norą nuomotis butą ieškovei priklausančiame bute iš karto po atsakovės išsikraustymo ir būtent už tokią ieškovės prašomą mėnesio dydžio nuomos kainą. Taigi negalima konstatuoti, jog būtent negautas pajamas ieškovė būtų numačiusi iš anksto gauti iš naujo nuomininko atsakovei išsikrausčius iš minimo buto. Juolab nėra pagrįstų įrodymų, kad būtent tokią sumą iš karto ieškovė ir būtų gavusi. Butas iš esmės nėra patrauklioje vietoje, daugiabutis gana nusidėvėjęs, bute bėga rudas vanduo, aplinkui daugiabutį ir jo laiptinėje bėgioja žiurkės ir mėtosi šiukšlės, todėl visiškai neaišku, kada tiksliai ieškovė būtų galėjusi tikėtis išnuomoti tokį butą. Visos šios priežastys įrodo, jog butas galėjo būti išnuomotas po dienos, po mėnesio, ar net po pusmečio.

26.7. Atsakovė nurodo, kad ieškovė remiasi tik prielaidomis, kas būtų, jeigu būtų, tačiau ne konkrečiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kiek laiko truko buto valymo darbai: dieną, savaitę ar net mėnesį, kaip teigia pati ieškovė. Juolab pati atsakovė į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikusi įrodymus, jog nuomojamo buto skelbimas buvo patalpintas www.aruodas.lt jau 2023 m. balandžio 4 d., kas iš esmės patvirtina, jog butas jau buvo paruoštas nuomai po atsakovės išsikraustymo, o ne kaip bando teigti ieškovė po mėnesio ar po pusės metų, nes ieškovė ne va tai visą tą laiką šalino atsakovės tariamai pridarytą žalą butui.

Šalies argumentai

26.8. Ieškovė pakartotinai savo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog prašo priteisti iš atsakovės tik jos padarytus nuostolius, o ne kaip teismas konstatavo atmesdamas dalį ieškinio kaip neįrodyto, kadangi matomi pažeidimai yra susiję su natūraliu nusidėvėjimu. Atsakovė su ieškovės teiginiu visiškai nesutinka, kadangi kaip ir buvo minėta, daugiabutis yra gana senos statybos, net 13 metų senumo, byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų dariusi remontą nuo pat daugiabučio statybos laikotarpio. Natūralu, kad per 13 metų buto sienos, grindys, lubos iš tiesų dėvisi. Kartu su ieškiniu pateikti buto remonto kaštai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Ieškinyje nėra įrodymų, kad būtent atsakovė sugadino buto lubas, sienas, grindis.

Žemesnės instancijos teismas

26.9. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo savo sprendime, seifo avarinio atrakinimo išlaidos yra nepagrįstos ir negali būti priskirtos atsakovei, kadangi šie raktai nebuvo jai perduoti nei 2019 metais pasirašant nuomos sutartį ir perduodant patalpas pagal priėmimo perdavimo aktą (apie šių raktų perdavimą nebuvo fiksuota ir priėmimo-perdavimo akte), nei kasmet pasirašant naujas nuomos sutartis, nei bet kada kitu metu. Atsakovė minimu seifu nesinaudojo, nes jai raktas nuo jo niekada nebuvo perduotas. Ieškovė patalpų perdavimo metu atsakovei buvo paaiškinusi, kad seifas yra sugedęs ir juo naudotis negalima.

Atsiliepimas

26.10. Atsakovė pakartotinai nepasisako dėl motyvų, kuriuos buvo išdėsčiusi savo atsiliepime į ieškinį ir kuriuos tinkamai vertino teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, toje apimtyje, kurioje ieškovė skundžia priimtą sprendimą. Atsakovės nuomone, teismas teisiškai pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio dalies, kurioje yra pateiktas jos apeliacinis skundas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

28. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos už nuomą, komunalinius mokesčius ir nuostolių atlyginimą.

29. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2019 m. balandžio 30 d. sudarė gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria ieškovė atsakovei išnuomojo butą laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Buto nuoma atsakovei buvo pratęsiama kas metus, paskutinė buto nuomos sutartis sudaryta 2022 m. balandžio 30 d. Atsakovė iš buto išsikraustė 2023 m. balandžio 17 d.

30. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės 12 515,43 Eur skolos ir nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei L. M. iš atsakovės V. M. 1 368,08 Eur skolą, 2 642,03 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 010,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 052 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalys bendru žodiniu sutarimu buvo susitarusios dėl 700 Eur mokesčio per mėnesį mokėjimo už buto nuomą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra permokėjusi ieškovei nuomos mokestį. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra sumokėjusi ieškovei nuomos mokestį už visus buto nuomos mėnesius, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuomos mokesčio skolą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Teismas įvertinęs, kad atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjusi visus komunalinius mokesčius, kuriuos jai priklausė mokėti per nuomos terminą, padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad yra permokėjusi už komunalinius mokesčius ir sumokėjusi ieškovei vasario, kovo ir balandžio mėnesių komunalinius mokesčius, įvertinęs paslaugų tiekėjų išrašytas sąskaitas už vasario, kovo, balandžio mėnesius, ieškovei iš atsakovės iš viso priteisė 1 368,08 Eur skolą už nuomą ir komunalinius mokesčius. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog perduodant butą atsakovei, butas ir jame esantys baldai buvo geros būklės, be jokių defektų ar kitų trūkumų, kad visų ieškovės nurodomų defektų atsiradimas buvo nulemtas išimtinai atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su minėtais padariniais priežastiniu ryšiu. Teismo vertinimu, buto nuotraukos, antstolės bei UAB „Smart claims“ akte užfiksuotos aplinkybės, patvirtina tik tokius atsakovės padarytus buto defektus, už kuriuos ieškovė prašo atlyginti nuostolius: virtuvės stalviršio apgadinimą, virtuvės grindų plytelių įskėlimą ir tarpų išpurvinimą, šaldytuvo vidaus nepriežiūrą. Šie defektai, teismo vertinimu, atsirado dėl netinkamos buto priežiūros. Visi kiti ieškovės nurodomi buto ir jo baldų defektai, teismo nuomone, neįrodyti kaip padaryti atsakovės, be to dalis defektų priskirtini natūraliam nusidėvėjimui (pavyzdžiui kėdžių apmušalų apdriskimas, grindjuosčių kampų atsilaisvinimas, nedideli nešvarumai ant sienų), todėl sprendė, kad nuostolių atlyginimas už jų pašalinimą iš atsakovės ieškovei negali būti priteisiamas. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė patyrusi ir 700 Eur netiesioginius nuostolius.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nepriteistos nuostolių sumos. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog ieškovės reikalavimai yra neįrodyti. Pasak apeliantės, iš vaizdinės medžiagos (fotonuotraukų, vaizdo įrašų) esančios byloje – butas atsakovės buvo neprižiūrimas, paverstas landyne (įsiveisė kandys ir jų lervos, visur purvina), padaryti įvairaus pobūdžio daugybiniai pažeidimai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

33. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir sprendžia, jog savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą.

34. Apeliantė nurodo, kad buto apgadinimus sąlygojo netinkama buto jame esančių daiktų priežiūra ir/eksploatacija, o ne buto ar jame esančių daiktų trūkumai. Pasak apeliantės, įvairiuose jos pateiktuose dokumentuose (specialistų sudarytos sąmatos, aktai, ataskaitos) keliose vietose akcentuotas būtent drėgmės poveikis, sukėlęs neigiamas pasekmes. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad už šaldytuvo gedimo sukeltus baldų pažeidimus atsakovė negali būti atsakinga, nes jokie neteisėti jos veiksmai šiuo aspektu nėra įrodyti, taip pat su teismo išvada dėl kitų defektų ir prašymo atlyginti jų šalinimo nuostolius. Apeliantė nurodo, kad įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo ar jau po jos nutraukimo, nėra.

35. CK nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, be to, nuomininkui yra nustatytas įpareigojimas laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą tuo atveju, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis). CK taip pat yra nustatyta pareiga nuomininkui, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. grąžina nuomotojui daiktą, kurio būklė neatitinka sutarties nuostatų arba, jeigu šalys nėra aptarusios sutartyje šio klausimo, yra blogesnė, nei buvo jo perdavimo nuomininkui metu, jam gali kilti pareiga atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius.

36. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą, kyla ar ne nuomininkui pareiga atlyginti dėl nuomoto objekto pabloginimo atsiradusius nuostolius, yra svarbu įvertinti, dėl kokių priežasčių pablogėjo nuomojamo daikto būklė ir kokia yra šių pabloginimų kilmė. Paprastai nuomojamo daikto, net ir tinkamai naudojamo pagal paskirtį, būklė per atitinkamą laikotarpį pasikeičia (pablogėja) vien dėl to, kad jis yra naudojamas, t. y. jis natūraliai nusidėvi. Kadangi toks nuomojamo daikto būklės pokytis yra natūralus ir nėra nulemtas netinkamų nuomininko veiksmų, pagal minėtą CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomininkas yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigą grąžinti nuomotojui daiktą ir jam nekyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl daikto pabloginimo atsiradusių nuostolių tuo atveju, jeigu daiktas yra iš esmės tokios būklės, kokios jis buvo perduotas nuomininkui, atsižvelgiant į per nuomos laikotarpį atsiradusį jo normalų nusidėvėjimą. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti tokį išnuomojamo daikto pabloginimą, todėl jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Kitaip negu tuo atveju, kai daikto būklės pasikeitimas yra nulemtas tik jo normalaus nusidėvėjimo, nuomininkui pabloginus išsinuomotą daiktą, jam kyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009).

37. Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos taip pat numato tam tikras nuomininko (atsakovės) pareigas, susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko (šiuo atveju atsakovės) veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko (šiuo atveju atsakovės) civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko (šiuo atveju atsakovės) veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinos nustatyti keturios sąlygos, kaip antai, neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusi žala, tuomet tarp veiksmų ir žalos turėtų būti nustatytas pirmiau aptartas priežastinis ryšys, ir žalą padaręs asmuo (šiuo atveju atsakovė) turėtų būti kaltas. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas (šiuo atveju apeliantė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017). Taigi, ieškovei (apeliantei) tenka pareiga įrodyti visas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovei – įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė sutartį – grąžino sutartyje sulygtos būklės butą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą.

38. 2019 m. balandžio 30 d. sutartyje šalys susitarė, kad patalpas nuomininkui perduodamos šalims dviem egzemplioriais pasirašant perdavimo–priėmimo aktą, <...> Prie perdavimo akto (elektroninės versijos) pridedamos išnuomotų patalpų nuotraukos, kurios yra pakankamas įrodymas apie perduodamų patalpų būklę bei jose esančią įrangą (Sutarties 5.2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad šalys 2019 m. sudarydamos sutartį, pasirašė sutartyje aptartą perdavimo aktą. Buto nuotraukose, darytose 2019 m., pateikiamas bendras buto vaizdas, kuris, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro galimybių palyginti visų baldų, sienų, grindų ir lubų būklę buto perdavimo atsakovei metu su būkle, kuri rasta atsakovei atlaisvinus butą. 2022 m. balandžio 30 d. nuomos sutartyje šalys susitarė, kad patalpos perduodamos šalims sudarant ir pasirašant patalpų perdavimo–priėmimo aktą, jame fiksuojant realią patalpų būklę, patalpose esančią inžinerinę (techninę) įrangą, perdavimo nuomininkui datą (Sutarties 2.1 punktas). Nors šalys pasirašė minėtą aktą, tačiau jame nei buto būklė, nei jame esančių daiktų vertė neužfiksuota. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė, jog perduodant butą atsakovei, butas ir jame esantys baldai buvo be jokių defektų ar kitų trūkumų.

39. Atsakovė įsipareigojo nuomojamas patalpas bei turtą, esantį jose, priimti, o, pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, grąžinti pagal patalpų priėmimo–perdavimo aktą tos būklės, kurios gavo, įskaitant natūralų nusidėvėjimą; esant trūkumams, atlyginti visą sugadintų daiktų kainą (Sutarties 3.6 punktas). Nustatyta, kad buto būklė po atsakovės išsikraustymo nebuvo užfiksuota sutartyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus: 2023 m. balandžio 28 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurioje užfiksuota buto būklė, UAB „Gera virtuvė“ 2023 m. gegužės 24 d. baldų būklės įvertinimo aktą, kurioje nurodyti virtuvės baldų sugadinimai ir jų remonto, keitimo kaina, 2023 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Smart claims“ sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktą, kuriame užfiksuoti buto trūkumai ir 2023 m. spalio 17 d. UAB „Smart claims“ ekspertinę nuomonę dėl nuostolių sumos, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik šiuos atsakovės padarytus buto defektus: virtuvės stalviršio apgadinimą, virtuvės grindų plytelių įskėlimą ir tarpų išpurvinimą, šaldytuvo vidaus nepriežiūrą bei įrodo, jog atsakovė nesilaikė pareigos valyti patalpas ir butą paliko nešvarų.

40. Ieškovės pateiktas 2022 m. balandžio 29 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog šaldytuvas dėl netinkamos priežiūros yra nepataisomai sugadintas, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog dėl to buvo pažeista virtuvės baldų dalis, nes atsakovės pateiktose nuotraukose, kurios, pasak atsakovės, darytos 2019 m. matyti, kad prie šaldytuvo esanti virtuvės baldų dalis jau yra apgadinta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė už šaldytuvo gedimo sukeltus baldų pažeidimus negali būti atsakinga, nes jokie neteisėti jos veiksmai šiuo aspektu nėra įrodyti.

41. Teisėjų kolegija, įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog visi kiti ieškovės nurodomi buto ir jo baldų defektai neįrodyti kaip padaryti atsakovės. Natūralu, kad bute, kuris naudojamas pagal paskirtį, laikui bėgant atsiranda tam tikrų trūkumų (įbrėžimai, nedidelės dėmės ir pan.), kurie neišvengiami ir laikyti natūralaus nusidėvėjimo dalimi. Toks nusidėvėjimas yra būdingas įprastai eksploatacijai ir negali būti vertinamas kaip atsakovės netinkamo elgesio ar aplaidumo pasekmė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė privalo atsakyti už buto ir baldų pokyčius, kurie galėjo atsirasti dėl natūralaus nusidėvėjimo ar laiko poveikio. Kaip minėta, sudarius nuomos sutartį, nors ir buvo padarytos buto nuotraukos, tačiau jose pateikiamas bendras buto vaizdas, jų pagrindu negalima spręsti apie baldų, sienų, grindų, lubų būklę jų perdavimo metu, todėl negalima nustatyti, kaip pasikeitė ginčo buto būklė dėl atsakovės naudojimosi juo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nėra žinoma kokia buvo aptariamo turto būklė atsakovei įsikraustant į butą, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ji yra atsakinga už visus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus sugadinimus. Nors pasibaigus buto nuomos santykiams nuomoto buto būklė užfiksuota ieškovės pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtomis fotonuotraukose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių duomenų nėra galimybės nustatyti konkrečių buto apgadinimų, kurių nebuvo tuo metu, kai butas buvo išnuomotas atsakovei.

42. Apeliantė nurodo, kad priteista viso tik 1 940,93 Eur nuostolių dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apgadinimų, nors pažeidimų mastas yra ženklus, pažeidimai reikšmingi. Pasak apeliantės, pagal rinkoje esančias prekių ir darbų kainas, vadovaujantis protingumo principu, ieškovei už tokią sumą realiai neįmanoma pašalinti defektų – liko tinkamai neįgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti ieškovės prašomų atlyginti nuostolių dydį, nes priteista nuostolių suma nėra proporcinga pažeidimų mastui, spręstina, kad bet kurio daikto ilgesnis naudojimas jį nudėvi ir jo vertė mažėja. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė butą įsigijo 2007 m., taigi nepaneigta tikimybė, kad per 12 metų, iki atsakovės apsigyvenimo bute, tiek butas, tiek jame esantys baldai jau galėjo turėti tam tikrų defektų. Be to, atsakovė butą nuomojosi nuo 2019 m. Kadangi atsakovė nepateikė savo skaičiavimų, teismas, apskaičiuodamas nuostolius, vadovavosi ieškovės pateiktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytus buto defektus, atsižvelgė į baldų natūralų nusidėvėjimą, tai, jog jie nebuvo naujo, tai, kad nuostoliai, susiję su šaldytuvu, yra tik dėl jo nepriežiūros ir pagrįstai sumažino ieškovės prašomų nuostolių dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytų nuostolių suma, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes ir argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl priteistos nuostolių sumos, nepaneigia.

44. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neįrodė netiesioginių nuostolių – 1 mėn. vertės buto nuomos sumos. Apeliantė nurodo, kad atsakovės neatsakingi veiksmai faktiškai sukėlė situaciją, kai butą teko pirma išvalyti, pašalinti nuomininkės padarytus pažeidimus ir tik vėliau atsirado galimybė butą eksploatuoti toliau. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės skundo argumentais nesutinka. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė buvo susiradusi naują nuomininką, kuriam negalėjo išnuomoti buto dėl užsitęsusių tvarkymo darbų. Be to, byloje pateikti įrodymai, t. y. nuomojamo buto skelbimas www.aruodas.lt, patvirtina, jog butas jau 2023 m. balandžio 4 d. buvo paruoštas nuomoti. Taigi, butas nuomai buvo paruoštas netrukua po atsakovės išsikraustymo, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog ji patyrė nuostolių, nes negalėjo atsakovei išsikėlus iš karto išnuomoti butą.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atmestų ieškovės reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ir netiesioginių nuostolių nepriteisimo, yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti priešingos išvados.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

46. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ne va tai tarp ieškovės ir apeliantės sudarytą rašytinį susitarimą pakeisti nuomos mokesčio kainą. Apeliantės nuomone, teismas iš esmės pritardamas, jog šalys ne va tai susitarė dėl didesnio nuomos sutarties mokesčio, iš esmės netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, šalių sudarytą rašytinę sutartį bei jos nuostatas. Pasak apeliantės, į bylą pateikti įrodymai, t. y. ieškovės ir apeliantės susirašinėjimai dėl mokėjimo už nuomą, nepatvirtina nei kada tas susirašinėjimas vyko (nenurodyta nei data, nei laikas), nei dėl ko buvo susitarta, nei tarp ko tas susirašinėjimas vyko. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

47. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 30 d. nuomos sutartimi šalys buvo susitarusios dėl 550 Eur nuomos mokesčio per mėnesį mokėjimo. Byloje nėra ginčo, kad nuomos sutarties eigoje atsakovė ieškovei pradėjo mokėti 700 Eur nuomos mokestį. Jokių duomenų, kad atsakovė būtų nesutikusi tokiam mokesčio pakeitimui, nėra. Nors nuomos sutartyje šalys buvo susitarusios, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, kad šalys bendru sutarimu negali pakeisti sutarties nuostatų, tiek reglamentuojančių sutarties pakeitimo formą, tiek kitas nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė prieštaravo tokiam nuomos mokesčio dydžio pakeitimui, ar reikalavo jį įforminti raštu. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šalys bendru žodiniu sutarimu buvo susitarusios dėl 700 Eur mokesčio per mėnesį mokėjimo už buto nuomą. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ji neprisimena šalių susirašinėjimo, kuriame atsakovė sutiko mokėti daugiau, nepaneigia tokio susirašinėjimo turinio ir pirmosios instancijos teismo išvados.

48. Teisėjų kolegijai pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys buvo susitarusios dėl 700 Eur mokesčio per mėnesį mokėjimo už buto nuomą, apeliantės argumentas, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti priteisiamas nuomos mokestis už 2023 m. kovo ir dalį balandžio mėnesio, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė mokėdamas 700 Eur nuomos mokestį permokėjo.

49. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad yra sumokėjusi ieškovei nuomos mokestį už 2023 m. kovo mėnesį. Pasak apeliantės, pagal nuomos sutartį šalys susitarė, jog nuomos mokestis privalo būti mokamas ne už praėjusį mėnesį, o už einamąjį mėnesį, tai yra mėnesio pradžioje. Apeliantė nurodo, kad į bylą yra pateikusi įrodymus, jog 2023 m. kovo 4 d. yra atlikusi 830 Eur bankinį pavedimą į ieškovės banko sąskaitą, taigi, už einamąjį mėnesį, tai yra už 2023 m. kovo mėnesį ji yra sumokėjusi. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 830 Eur mokėjimu yra sumokėta nuoma už vasario mėn. ir apmokėti sausio mėn. komunaliniai mokesčiai, nes atsakovė nuomą ir komunalinius mokėdavo arba mėnesio gale, arba kito mėnesio pradžioje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktą, jog nuomos mokestis už kovą yra sumokėtas, turi įrodyti atsakovė. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji sumokėjo ieškovei nuomos mokestį už visus buto nuomos mėnesius. Atsakovės pateiktas įrodymus apie jog 2023 m. kovo 4 d. atliktą mokėjimą, taip pat nepatvirtina, jog tai nuomos mokesčio mokėjimas už 2023 m. kovo mėnesį.

50. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad virtuvės stalviršio apgadinimą, virtuvės grindų plytelių įskėlimą ir tarpų išpurvinimą, šaldytuvo vidaus nepriežiūrą atliko ir nuostolius sukėlė būtent apeliantė. Pasak apeliantės, šalys nuomos sutartyje aptarto perdavimo akto nepasirašė bei nepadarė aukštos kokybės patalpų nuotraukų, nefiksavo nei baldų būklės, nei jų vertės, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog apeliantei 2019 metais perdavė tinkamos kokybės baldus, patalpas (grindis) ir kad būtent apeliantė nustatytą žalą padarė. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

51. Kaip minėta anksčiau, nors ieškovė neįrodė, jog perduodant butą atsakovei, butas ir jame esantys baldai buvo geros būklės, be jokių defektų ar kitų trūkumų, tačiau teismas įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus: antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, baldų būklės įvertinimo aktą, sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktą ir ekspertinę nuomonę dėl nuostolių sumos, padarė teisingą išvadą, jog ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tokius atsakovės padarytus buto defektus: virtuvės stalviršio apgadinimą, virtuvės grindų plytelių įskėlimą ir tarpų išpurvinimą, šaldytuvo vidaus nepriežiūrą, bei įrodo, jog atsakovė nesilaikė pareigos valyti patalpas ir butą paliko nešvarų. Apeliantės argumentai šių teismo išvadų nepaneigia.

52. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu dėl 130 Eur išlaidų priteisimo už neva tai negražintus buto raktus, kadangi nebuvo pateikti patikimi įrodymai, kad buto raktai buvo grąžinti ieškovei. Apeliantė nurodo, kad iš nuotraukų matyti, jog pašto dėžutės yra rakinamos spynelėmis ir pati pašto dėžutė, į kurią buvo įdėti raktai yra pažymėta 14 numeriu, todėl apeliantės įsitikinimu buto raktai buvo perduoti tinkamai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės pateikta nuotrauka nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė buto raktus paliko pašto dėžutėje, nes nėra aišku, kokie raktai ir kokioje pašto dėžutėje yra nufotografuoti. Tuo tarpu, ieškovė nurodo, kad jokių raktų pašto dėžutėje nerado. Atsižvelgus į tai, kad byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių apie tinkamą buto raktų grąžinimą ieškovei, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė turi atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su buto spynos keitimu.

53. Apeliantė nurodo, jog teismo priteistos išlaidos už suteiktas antstolio paslaugas, ekspertinės nuomonės pateikimą ir ikiteismines advokato išlaidas, nėra protingos, nes ieškove ne tik samdė antstolius, kurie ir fiksavo buto būklę po apeliantės išsikraustymo, bet ir papildomai kreipėsi į ekspertus dėl ekspertinės nuomonės pateikimo. Apeliantės nuomone, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas buvo pakankamas, kadangi ekspertinė nuomonė iš esmės nevertino padarytos žalos, o tik patvirtino jau anksčiau pateiktus ieškovės pasitelktų įmonių vertinimus dėl galimų nuostolių šalinimo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

Žemesnės instancijos teismas

54. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2–3 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutartyje sutarta, kad nuostolių dydžiui apskaičiuoti gali būti pasitelkiami atitinkamos srities specialistai bei įvertinęs, jog atsakovė tinkamai neperdavė atlaisvinamo buto ieškovei, neteikė savo skaičiavimų dėl patirtų nuostolių, pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisę į prašomų nuostolių atlyginimą iš atsakovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė nepagrįstai kreipėsi į UAB „Smart claims“ dėl ekspertinės nuomonės dėl nuostolių sumos, nes, kaip minėta, atsakovė nepateikė savo skaičiavimų dėl patirtų nuostolių.

55. Apeliantė nesutinka su teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodo, jog šios išlaidos buvo patirtos nepagrįstai didelės ir teismas turėjo jas sumažinti iki protingų ir pagrįstų išlaidų, įvertinus bylos apimtis ir sudėtingumą. Pasak apeliantės, iš pateiktų ieškovės advokato išlaidų matyti, jog buvo skaičiuojamos išlaidos už teismo posėdžius, kurie net neįvyko (buvo atidėti ir paskirti kiti posėdžiai), be to iš į bylą pateikto ieškovės atstovo rengto ieškinio matyti, kad šis nėra plačios apimties, jį sudaro vos keli puslapiai, byla nėra sudėtinga, kurioje būtų nagrinėjami labai sudėtingi, nauji klausimai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

56. Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad ieškovės atstovas 2024 m. sausio 26 d. išrašė sąskaitą už teisines paslaugas 968 Eur sumai už ieškinio parengimą ir susijusius darbus; 2024 m. gegužės 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas 968 Eur sumai už susipažinimą su atsakovės atsiliepimu į ieškinį ir jo priedus, konsultacijas dėl tolesnių veiksmų, atstovavimą 2024 m. gegužės 6 d. ir 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžiuose ir kt.; 2024 m. liepos 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas 302,50 Eur sumai už susipažinimą su atsakovės prašymu ir jo priedais, teismo įpareigojimų vykdymu ir kt.; 2024 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas 484 Eur sumai už susipažinimą su atsakovės pakartotiniu priešieškiniu, teismo procesinių sprendimų analizę, konsultacijas, pasirengimą atstovauti 2024 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės sumokėtos teisinės išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą įtvirtintų maksimalių užmokesčio dydžių.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, nesutinka su apeliantės argumentu, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos. Pažymėtina, kad 2024 m. gegužės 6 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, į kurį neatvyko atsakovė. Teismas atsakovės dalyvavimą pripažino būtinu ir paskyrė kitą 2024 m. liepos 29 d. parengiamąjį teismo posėdį, į kurį atsakovė vėl neatvyko. Tačiau į minėtus teismo posėdžius atvyko ieškovės atstovas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir realios, be to, vien tik ta aplinkybė, jog byla galimai nesudėtinga, nebuvo nagrinėjami labai sudėtingi, nauji klausimai, savaime nereiškia, jog ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniui paruošti, susipažinimui su atsakovės procesiniais dokumentais ir pan. Procesinio dokumento parengimas, susipažinimas su jais, tai pat ir dalyvavimas teismo posėdyje objektyviai užima laiko, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingos, neadekvačios advokato turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 1 052 Eur bylinėjimosi išlaidas.

58. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skunduose nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusVisvaldas KazakiūnasDainius Rinkevičius