Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivarda“ (teisių perėmėja L. S.) ieškinį atsakovams J. K., V. V. (teisių perėmėja K. V.) dėl netesybų, rankpinigių ir skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų J. P., M. B., D. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Byloje kilo ginčas dėl įsipareigojimų pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį vykdymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 22 d. G. S. sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su pardavėjais V. V., J. K., J. P., M. B., D. R. dėl nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo. Sutarties 6 punkte pardavėjai įsipareigojo sumokėti 10 procentų netesybas (baudą) nuo sutarties kainos, jeigu pardavėjas atsisakys sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį iki sutarto termino (1 t., b. l. 11). Nustatyta ir tai, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė ir G. S. pasirašė sutartį, pagal kurią G. S. perdavė atsakovei J. K. 2 000 Eur rankpinigių pagal minėtą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį (1 t. b. l. 14). 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Rivarda“ ir pardavėjai, atstovaujami atsakovės J. K., sudarė sutartį, kuria įsipareigojo solidariai apmokėti 5 000 Eur UAB „Rivarda“ už topografinę nuotrauką, techninių architektūrinių sąlygų išėmimo darbus (1 t., b. l. 15–16). Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 29 d. G. S. reikalavimų perleidimo sutartimi perleido savo visus kreditorinius reikalavimus, kilusius iš 2015 m. liepos 22 d. pasirašytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties ir visų kitų sutarčių dėl minėto žemės sklypo (1 t., b. l. 7–8).

19. Ieškovė UAB „Rivarda“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1 621,84 Eur netesybų dėl preliminarios sutarties nevykdymo, 4 000 Eur rankpinigių ir 5 000 Eur skolos už topografinę nuotrauką ir technines sąlygas. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė prašomas 1 621,84 Eur netesybas, 2 000 Eur rankpinigių ir po 1 000 Eur skolos iš kiekvieno atsakovo. Atsakovė J. K., nesutikdama su minėtu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl G. S. kaltės, rankpinigių ji negavo, taip pat negavo topografinės nuotraukos ir techninių sąlygų.

20. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pakeitė ieškovę UAB „Rivarda“ jos teisių perėmėja L. S..

Dėl tarp šalių sudarytos preliminarios žemės sklypo sutarties

21. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

22. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020 ir joje nurodyta praktika).

23. Kaip nustatyta šios nutarties 18 punkte, šalys 2015 m. liepos 22 d. sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė iki 2017 m. liepos 22 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties 2 punkte taip pat susitarė, kad nei vienai iš šalių nepareiškus noro nutraukti sutartį iki jos galiojimo termino pabaigos, sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui tokiomis pačiomis sąlygomis. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovai ir tretieji asmenys ginčo žemės sklypą 2017 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė V. M. (1 t. b. l. 107–109). Byloje nėra duomenų, kad preliminari sutartis buvo nutraukta, todėl laikytina, jog ginčo žemės sklypas buvo parduotas galiojant minėtai preliminariai žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, remdamasi preliminariosios sutarties 6 punktu, pareiškė reikalavimą dėl netesybų priteisimo, įrodinėdama, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes jie žemės sklypą perleido kitam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, jog atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas, t. y. atsakovams byloje teko pareiga įrodyti, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pradinio kreditoriaus G. S. kaltės (CPK 178 straipsnis).

24. Atsakovės J. K. teigimu, preliminarią sutartį nutraukė G. S., jis elgėsi nesąžiningai, neketino pirkti ginčo žemės sklypo. Atsakovės vertinimu, ji kartu su V. V. 2016 m. gegužės 13 d. per notarą kreipėsi į G. S., kad sutinka parduoti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, tačiau atsakymo negavo ir laikė, jog preliminari sutartis nutraukta. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad G. S. neatsakė į minėtą atsakovų pareiškimą, negali būti laikoma, jog jis nutraukė tarp šalių sudarytą preliminarią sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad G. S. 2019 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu teigė, jog ginčo žemės sklype ketino statyti naują pastatą, pagrindinės sutarties negalėjo sudaryti, kol neturėjo techninių sąlygų, o vėliau tarp žemės savininkų kilo nesutarimai, atsakovė J. K. pradėjo reikalauti didesnės pinigų sumos už ginčo žemės sklypą, kurį vėliau pardavė kitiems asmenims (2019 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 min – 37 min.). Pažymėtina, kad L. S. 2018 m. vasario 26 d. buvo pateikusi Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl baudos priteisimo iš G. S., nes jis nevykdė 2016 m. kovo 7 d. preliminarios sutarties dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo. Be to, pats G. S. rūpinosi ginčo žemės sklypo topografinės nuotraukos sudarymu, techninių architektūros sąlygų tinkančių komerciniam pastatui minėtame žemės sklype statyti išėmimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad G. S. turėjo tikslą sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau dar galiojant preliminariajai sutarčiai, atsakovai ir tretieji asmenys ne tik priėmė sprendimą sudaryti su trečiuoju asmeniu žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, bet ir jį įgyvendino. Be to, Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. S. ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti solidariai iš atsakovių J. P., M. B., D. R. 4 054,60 Eur netesybų, pažeidus 2015 m. liepos 22 d. preliminarią sutartį, byloje buvo pasirašyta taikos sutartis, atsakovams sutinkant sumokėti dalį netesybų (civilinės bylos Nr. e2-7186-1070/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog atsakovai ir tretieji asmenys pažeidė preliminarią sutartį ir pagrindinė sutartis nesudaryta dėl jų kaltės (CPK 178 straipsnis).

25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pagrįstumo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji buvo sąžininga ikisutartinių teisinių santykių, susiformavusių pagal preliminariąją sutartį, dalyvė ir pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pradinio kreditoriaus G. S. kaltės (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovams ir tretiesiems asmenims preliminarios sutarties galiojimo metu ginčo žemės sklypą pardavus kitiems asmenims, buvo pažeista preliminari žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir už šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą teismas pagrįstai atsakovams taikė civilinę atsakomybę netesybų forma (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Dėl rankpinigių priteisimo

26. Kaip nustatyta šios nutarties 18 punkte, 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė ir G. S. pasirašė sutartį, pagal kurią G. S. perdavė atsakovei J. K. 2 000 Eur rankpinigių. Apeliantės teigimu, ji iš G. S. nėra gavusi 2 000 Eur rankpinigių, 2015 m. rugpjūčio 5 d. sutartį surašė G. S., ji ranka padarė įrašą apie pinigų gavimą, nes jis to prašė, tačiau prie savo pavardės nepasirašė. Apeliantei teigiant, kad minėtų rankpinigių negavo, tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2014 ir kt.).

28. Pažymėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. sutartyje atsakovė pati savo ranka įrašė ir pasirašė „gavau 2 000 eurų du tūkstančiai eurų“ (1 t. b. l. 14). Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė ir 2019 m. gegužės 3 d. ekspertizės akte nustatyta, kad minėtoje sutartyje visur pasirašė J. K. (1 t., b. l. 178–179). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, joks apdairus ir rūpestingas asmuo nepasirašytų savo ranka, jog gavo 2 000 Eur, nors realiai pinigai nebūtų perduoti, todėl esant rašytiniai sutarčiai, kuri nėra nuginčyta, laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog pinigų negavo (CPK 178 straipsnis).

29. Teisėjų kolegija įvertina apeliantės argumentus, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės dukters liudytojos G. J. parodymais. Nustatyta, kad liudytoja G. J. 2019 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog G. S. atvyko prie atsakovės namų, liudytojos mama J. K. įlipo į jo automobilį ir pasirašė ant tuščio lapo (2019 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 17 min.). Taigi, liudytoja tiesiogiai nedalyvavo šalių pokalbyje ir pinigų perdavimo fakto negalėjo matyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtus liudytojos parodymus paneigia byloje esanti rašytinė sutartis, kurioje atsakovė savo ranka padarė įrašą apie pinigų gavimą, ekspertizė patvirtino parašų tikrumą. Be to, liudytojos kaip atsakovės dukters parodymai gali būti šališki, nes ji yra suinteresuota atsakovei palankia bylos baigtimi.

Dėl skolos priteisimo už atliktus darbus

30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Rivarda“ ir pardavėjai, atstovaujami atsakovės J. K., sudarė sutartį, kuria UAB „Rivarda“ įsipareigojo padaryti ginčo žemės sklypo topografinę nuotrauką ir techninių architektūrinių sąlygų išėmimo darbus (1 t., b. l. 15–16, nutarties 18 punktas). UAB „Rivarda“ 2016 m. kovo 24 d. priėmimo – perdavimo aktu J. K. perdavė topografinę nuotrauką ir technines sąlygas (1 t., b. l. 17). Apeliantei neigiant, kad jai buvo nebuvo perduota topografinė nuotrauka ir techninės architektūrinės sąlygos, ieškovė turėjo įrodyti, kad minėti darbai buvo perduoti (CPK 178 straipsnis).

31. Pažymėtina, kad minėtas 2016 m. kovo 24 d. priėmimo – perdavimo aktas yra pasirašytas atsakovės J. K., jame nurodyta, jog užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui 5 000 Eur, atlikti darbai priimami 2016 m. kovo 24 d., o J. K. patvirtina, kad topografinę nuotrauką ir architektūrines sąlygas gavo. Šis aktas nebuvo ginčijamas. Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad 2015 m. lapkričio 10 d. sutartyje nurodyti darbai nebuvo atlikti ar buvo atlikti su trūkumais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovė po minėto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo 2016 m. balandžio 20 d. pareiškimu patvirtino, kad visi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai susitarė sumokėti 5 000 Eur už atliktus darbus: topografinę žemės sklypo nuotrauką ir techninių architektūros sąlygų išėmimo darbus tinkančius bet kuriam komerciniam pastatui (1 t., b. l. 18). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, jog minėti darbai atsakovei buvo perduoti, t. y. ieškovė įrodė perduotų darbų faktą, byloje nesant duomenų, kad už atliktus darbus atsakovė atsiskaitė, teismai pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė jai tenkančią darbų atlikimo kainą (CK 6.662 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Vien aplinkybė, kad atsakovei J. K. nebuvo išrašyta sąskaita faktūra negali paneigti atsakovės pareigos vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. atsiskaityti už atliktus darbus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

32. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovai pažeidė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį ir pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ieškovė L. S., atstovaujama advokato K. J., 2020 m. kovo 2 d. pateikė prašymą priteisti 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., b. l. 103–104). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimali suma 1 084,59 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantės atsakovės J. K. (2 t., b. l. 33–34, CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.