Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatorius atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatorius skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis Giedrius Salickas ir uždaroji akcinė bendrovė EDS INVEST.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja (skolininkė) skundu (b. l. 4–5) prašė nutraukti išieškojimą ir panaikinti areštą nekilnojamam turtui, sąskaitoms bankuose bei įmonės kasai, taip pat pas trečiuosius asmenis, dalyvaujančius projekte, esančioms lėšoms. Skunde nurodoma, kad tarp kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Maji“ ir pareiškėjos nebuvo jokių sutartinių santykių, iš kurių galėtų būti kildinama pareiškėjos subsidiari atsakomybė. BUAB „Maji“ ir pareiškėja, vykdydamos jungtinės veiklos sutartį, atskyrė nuosavybę ir nėra atsakingos už viena kitos skolas. Pareiškėja laimėjo projektą ir tuo pagrindu su Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) sudarė projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų Pirtis“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondo lėšomis, sutartį. Pareiškėja iš Europos Sąjungos teiktų paramos lėšų, gavusi BUAB „Maji“ ir hipotekos turėtojo sutikimą, padidino turto dydį, kuris, vykdant jungtinės veiklos sutartį, paskirstytas tarp BUAB „Maji“ ir pareiškėjos. Išieškotoja neturėjo teisės prašyti, o antstolis nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą ir lėšas. Išieškojimas iš pareiškėjos turto šiuo atveju negalimas ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes projekto, kuriame dalyvauja pareiškėja, privalomas tęstinumas – 15 metų nuo veiklos pradžios. Areštuodamas turtą antstolis apribojo galimybę valstybei, esant reikalui, nukreipti išieškojimą į šį turtą. Be to, pardavus turtą kreditoriui pervesta 200 000 Eur, todėl subsidiaraus skolininko (pareiškėjos) skola yra ne 223 830,54 Eur, o 23 830,54 Eur. Pareiškėjos žiniomis, turtas parduotas už 230 000 Eur, todėl visa skola yra padengta.

2. Antstolis Giedrius Salickas 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. B20-14225 (b. l. 1–-3) atsisakė tenkinti skundą ir nurodė, kad išieškojimas pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą yra tęsiamas tik dėl neišieškotos skolos dalies ir tik iš pareiškėjai priklausančio hipotekos kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto. Pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį, išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į lėšas, gautas Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšas remiamam projektui vykdyti. Įstatymas nenumato draudimo išieškoti iš daiktų, įsigytų už lėšas, gautas vykdant Europos Sąjungos finansuojamus projektus.

3. Suinteresuotasis asmuo UAB EDS INVEST (išieškotoja) atsiliepimu (b. l. 9–13) prašė skundą atmesti, nurodydama, kad pareiškėjos skunde pateikti nesutikimo argumentai dėl antstolio veiksmų yra nepagrįsti, nėra pagrindo nutraukti hipoteka užtikrintos skolos išieškojimą iš įkeisto turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 30–34).

5. Pareiškėjos argumentus, kad jai nekyla subsidiari atsakomybė, nes nėra jokio susitarimo tarp pareiškėjos, UAB „Maji“ ir kreditorės, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad hipoteka buvo sukurta iki pareiškėjai tampant pastato dalies bendraturte, o hipoteka pagal įstatymą yra susieta su pastatu, o ne su pastato savininko asmeniu. Kreditorei išdavus sutikimą UAB „Maji“ ir pareiškėjai atlikti įkeisto pastato rekonstrukciją bei pareiškėjai tapus pastato bendrasavininke, pastato hipoteka seka paskui daiktą, t. y. hipoteka išliko viso pastato atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.9 straipsnis).

6. Teismas sutiko su antstolio argumentais, kad pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį nėra įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už Europos Sąjungos lėšas. Pareiškėja antstoliui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jai priklausantis ir hipotekos kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas yra įgytas/sukurtas už Europos Sąjungos lėšas, skirtas remiamam projektui vykdyti. Be to, jeigu įkeistas nekilnojamasis turtas yra įgytas už Europos Sąjungos lėšas, prieš įkeičiant turtą, įgytą už Europos Sąjungos lėšas, privalėjo būti gautas minėtų institucijų sutikimas turto įkeitimui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjai, LVPA ar kitoms valstybinėms institucijoms buvo ir (ar) turėjo būti žinomas faktas apie hipoteką ir tuo pačiu hipotekos kreditoriaus turimus finansinius reikalavimus į UAB „Maji“ bei įkeistą pastatą, dėl ko nėra jokio pagrindo suvaržyti sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisę ir teisėtus interesus kreiptis dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio pastato.

7. Teismas nurodė, kad bankroto administravimo išlaidų atlyginimas yra privaloma įstatyme numatyta procedūra, kuriai neturi įtakos nei kreditorius, nei bankrutavęs skolininkas. Kadangi realizavus UAB „Maji“ priklausančią įkeisto turto dalį hipoteka užtikrinta prievolė buvo patenkinta tik iš dalies, atsirado pareiškėjos pareiga įkeisto pastato dalimi atsakyti už nepadengtą hipoteka užtikrintos prievolės dalį (CK 4.195 straipsnio 3 dalis).

8. Atsižvelgdamas į tai, kad viso pastato hipoteka yra galiojanti bei įregistruota Hipotekos registre, notaro vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš viso įkeisto pastato išduotas teisėtai ir pagrįstai, teismas konstatavo, kad antstolis turi teisę ir pareigą vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto pastato, dėl ko antstolio veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.

9. Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 38–39) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – nutraukti išieškojimą iš pareiškėjos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Antstolis, pateikdamas pranešimą pareiškėjai kaip tariamai subsidiariai skolininkei, neįvardijo, į kokią sumą nukreipiamas išieškojimas, o toks vengimas teikti informaciją sudaro prielaidą ir galimybę nukreipti išieškojimą į galimai didesnę turto dalį, priklausančią pareiškėjai.

6.2. Pareiškėja nebuvo informuota apie pagrindiniam skolininkui priklausančio turto pardavimo kainą ir negalėjo daryti įtakos pardavimo kainos dydžiui, nors, kaip matyti iš teikiamų dokumentų, paskutinė pardavimo kaina buvo 270 000 Eur. Hipotekos turėtojas nebuvo suinteresuotas turtą parduoti maksimalia kaina ir taip padengti savo reikalavimą.

6.3. Teismas, analizuodamas hipotekos sutarties sąlygas, sutarties 3.1 punktą nepagrįstai aiškino plečiamai, t. y. kad hipoteka apėmė ir apima ne tik BUAB „Maji“ priklausantį turto padidėjimą, bet ir kitam asmeniui priklausantį turtą. Tokiu būdu teismas patvirtino, kad galima be įrodančių dokumentų, teismo sprendimo, be savininko sutikimo nukreipti išieškojimą į kitam savininkui priklausantį turtą.

6.4. Antstoliui buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys, kad naujai pastatytas statinys buvo pastatytas iš projektinių lėšų, todėl teismo traktavimas, kad antstolis nežinojo, iš kokių lėšų buvo statomas pastatas, yra nepagrįstas.

6.5. CPK 668 straipsnio 3 dalis taikoma ne tik lėšoms, esančioms sąskaitose, kasoje ar pas trečiuosius asmenis, bet ir turtui, kuris buvo sukurtas už Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšas. Ši apsauga taikoma ne tik projekto vykdymo laikotarpiu, bet ir projekto privalomojo tęstinumo laikotarpiu. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į turtą net ir pasibaigus projektui, nes Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnyje nustatytas imperatyvus įpareigojimas valstybei penkerius metus užtikrinti projekto veiklos tęstinumą.

6.6. Išieškojimą į turtą ar lėšas, projekto vykdymo metu turi tik valstybė, kuri teikė paramą (jos institucija). Areštuodamas turtą antstolis apribojo galimybę valstybei, esant reikalui, nukreipti išieškojimą į turtą.

10. Suinteresuotasis asmuo antstolis Giedrius Salickas atsiliepimu (b. l. 52–55) prašo skundą atmesti, nurodydamas, kad pareiškėjos argumentai, jog jai priklausanti pastato dalis negalėjo būti įkeista ir realizuojama, yra nepagrįsti. Teisės aktuose draudimo išieškoti iš įkeisto turto nenustatyta, taip pat nėra duomenų, kad hipotekos kreditorius ir skolininkai sutartimi būtų nustatę kitokias taisykles, nei įtvirtinta CK 4.219 straipsnio 1 dalyje. Suteikęs finansavimą ir prievolių įvykdymą įkeitimu užsitikrinęs kreditorius turėjo pagrindo tikėtis, kad jis, skolininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galės pasinaudoti savo kaip įkaito turėtojo teisėmis. Priešingu atveju įkeitimas neatliktų savo pagrindinės funkcijos – efektyviai apsaugoti kreditoriaus interesus.

11. Suinteresuotasis asmuo UAB EDS INVEST atsiliepimu (b. l. 56–59) prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta jokių įpareigojimų hipotekos kreditoriui stengtis skolininko įkeistą turtą parduoti kuo didesne verte, jog kitos skolos dalies išieškojimas nebūtų nukreiptas į svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą. BUAB „Maji“ priklausančios pastato dalies pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta 396 000 Eur, tačiau, niekam šio turto neperkant, pastato dalies pardavimo kaina kreditorių susirinkimuose būdavo mažinama iki tol, kol buvo gautas ir patvirtintas pirkėjo pasiūlymas parduoti turtą už 230 000 Eur. Pareiškėjos pirmininkas J. B., būdamas BUAB „Maji“ buvusiu direktoriumi bei kreditoriumi, pats turėjo teisę ne tik priimti sprendimą dėl pastato dalies pardavimo kainos, dalyvaudamas BUAB „Maji“ kreditorių susirinkime, tačiau ir užsiimti potencialių BUAB „Maji“ pastato dalies pirkėjų paieška tam, kad ši dalis būtų parduota kuo brangiau. Nei BUAB „Maji“ nemokumo administratoriui, nei kreditorių susirinkimui jis nepateikė jokių pasiūlymų, galėjusių leisti pastato dalį parduoti brangiau. Pareiškėjai buvo ir/ar turėjo būti žinomas faktas apie pastato hipoteką. Hipotekos sutarties, kuri buvo sudaryta iki pareiškėjai tampant pastato bendrasavininke, 3.1 punkte nustatyta, kad hipotekos sutartimi sukurta hipoteka apima hipotekos sutartyje nurodytą įkeičiamą daiktą ir visus esamus ir būsimus įkeičiamo daikto antraeilius daiktus, taip pat įkeičiamo daikto pagerinimus, įskaitant kai dėl tokių pagerinimų padidėja įkeičiamo daikto plotas ir/ar jo kiti matmenys. Kadangi pareiškėjos pirmininkas J. B. buvo ir BUAB „Maji“ vadovas, pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma, kad ji yra atsakinga už BUAB „Maji“ prievolę įkeisto pastato apimtimi. LVPA žinojus ir/ar turint žinoti faktą apie pastato hipoteką, tačiau vis tiek suteikus finansavimą projekto vykdymui, LVPA pati prisiėmė riziką dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjai priklausančios pastato dalies galimybių suvaržymo, todėl nėra jokio pagrindo suvaržyti sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus išieškoti skolą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus – 2020 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir BUAB „Maji“ nemokumo administratorės 2020 m. gegužės 29 d. pranešimą dėl kreditorių susirinkimo (b. l. 40–46). Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl minėtų įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui ir kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad teismui pateiktoje vykdomojoje byloje yra 2019 m. kovo 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie tuos pačius nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), o aplinkybių, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys, reikšmingi šios bylos nagrinėjimui, per šį laikotarpį pasikeitė, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naujus įrodymus priimti atsisakoma (CPK 314 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0182/19/00522 duomenimis nustatyta, kad kooperatinė bendrovė Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir UAB „Maji“ (toliau – ir pagrindinė skolininkė), įsipareigojimų pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartį Nr. 12-00365 LTL įvykdymo užtikrinimui 2012 m. rugsėjo 28 d. sudarė maksimalios hipotekos sutartį (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pradiniam kreditoriui įkeistas UAB „Maji“ priklausantis turtas: pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įkeistas pastatas), ir kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė. Pradinė kreditorė 2012 m. spalio 22 d. išdavė sutikimą vykdyti įkeisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir keisti jo paskirtį (b. l. 15). Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2012–2015 metais įkeistas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas, po rekonstrukcijos buvo atlikti nauji įkeisto pastato kadastriniai matavimai, pagal kuriuos Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti įkeisto pastato duomenys. Įkeisto pastato bendras plotas nuo 688,77 m² padidintas iki 1 994,05 m². 2016 m. gruodžio 19 d. UAB „Maji“ buvo įregistruota nuosavybės teisė į 86885/199405 dalis šio pastato, pareiškėjai – nuosavybės teisė į kitas 112520/199405 dalis. Pareiškėjos nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2013 m. gruodžio 10 d. Jungtinės veiklos sutartis, 2016 m. gruodžio 1 d. Statybos užbaigimo aktas ir 2016 m. gruodžio 2 d. susitarimas. 2018 m. balandžio 14 d. Hipotekos registre įregistruoti sutartinės hipotekos (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) pakeitimai (b. l. 19–26) patvirtina, kad pradinės kreditorės reikalavimo teisės į pagrindinę skolininkę (įskaitant reikalavimo užtikrinimo priemones) buvo perleistos UAB EDS INVEST. Be to, 2020 m. vasari 7 d. Hipotekos registre buvo įregistruoti sutartinės hipotekos pakeitimai, susiję su įkeistų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), identifikaciniais duomenimis, atnaujinti įkeisto pastato savininkų ir tuo pačiu įkaito davėjų duomenys, taip pat žemės sklypo nuomos teisės turėtojo ir įkaito davėjo duomenys (b. l. 19–26). Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras Edgaras Normantas 2018 m. lapkričio 27 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 9036, kuris buvo pakeistas notaro 2019 m. kovo 5 d. atliktu vykdomojo įrašo pakeitimu Nr. S-0032/2019, dėl hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) užtikrinto skolinio įsipareigojimo su priklausančiomis palūkanomis ir kitų išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu, priverstinio išieškojimo hipotekos kreditorei UAB EDS INVEST iš skolininkės UAB „Maji“ ir subsidiariai iš pareiškėjos. Šis vykdomasis įrašas 2019 m. kovo 12 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui Giedriui Salickui, kuris 2019 m. kovo 14 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi pagrindinei skolininkei iškėlus bankroto bylą, antstolis 2019 m. birželio 20 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą pagrindinės skolininkės atžvilgiu. Atsižvelgdamas į ieškotojos pateiktą prašymą sustabdyti išieškojimą pareiškėjos atžvilgiu iki pagrindinės skolininkės bankroto byloje paaiškės nepadengta skolos suma arba bus priimtas sprendimas dėl abiems skolininkėms priklausančio įkeisto turto pardavimo kaip vientiso objekto, antstolis 2019 m. birželio 25 d. patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus pareiškėjos (subsidiarios skolininkės) atžvilgiu iki atskiro antstolio patvarkymo. 2020 m. rugpjūčio 21 d. išieškotoja pateikė antstoliui prašymą atnaujinti vykdymo veiksmus, nurodydama, kad bankroto procese buvo parduotas pagrindinės skolininkės įkeistas turtas ir patenkinta 200 000 Eur dydžio reikalavimo dalis. 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu antstolis nutarė atnaujinti ir tęsti vykdymo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu dėl nepadengtos skolos išieškojimo iš pareiškėjai priklausančios ir išieškotojai įkeistos nekilnojamojo turto dalies.

16. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, jog dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

17. Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), nagrinėjamu atveju – Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto 2018 m. lapkričio 27 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 9036, kuris buvo pakeistas notaro 2019 m. kovo 5 d. atliktu vykdomojo įrašo pakeitimu Nr. S-0032/2019. Šiame vykdomajame įraše nurodyta priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis bei kitas išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo atlikimu, iš skolininkės UAB Maji“ ir subsidiariai iš įkaito davėjų UAB „Maji“ ir pareiškėjos. Duomenų, kad šis vykdomasis įrašas (su vėlesniu jo pakeitimu) būtų panaikintas ar pakeistas, nėra. Taigi vykdomasis įrašas Nr. 9036 yra galiojantis ir vykdytinas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad hipotekos sandoris (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. 9036, būtų įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas ar ginčijamas, hipoteka būtų pasibaigusi kitais įstatymo numatytais pagrindais. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio Hipotekos registro išrašo (b. l. 19–26), hipotekos sandoris yra įregistruotas, kaip hipotekos objektas yra įregistruotas visas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėja yra įrašyta kaip įkaito davėja, kuriai priklauso 112520/199405 dalys įkeisto pastato. Pažymėtina, kad Hipotekos registro duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.185 straipsnio 7 dalis), todėl antstolis privalo jais vadovautis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus pagal jam pateiktą vykdyti vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyta hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis bei kitas išlaidas išieškoti ne tik iš pagrindinės skolininkės, bet ir iš pareiškėjos, kaip subsidiarios skolininkės (įkaito davėjos).

18. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija prievolę savo turtu (įkeisto pastato dalimi) atsakyti hipotekos kreditorei už pagrindinio skolininko įsipareigojimų vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas turi nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka antstolio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ar vykdymo veiksmų atlikimo pagrindu esančio notaro išduoto vykdomojo įrašo teisėtumo vertinimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškojimo teisės turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko (įkaito davėjo) reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis, 4.194¹ straipsnio 6 dalis). Manydama, kad hipotekos kreditorė nepagrįstai pradėjo išieškojimą iš pareiškėjai priklausančios pastato dalies, pareiškėja turi teisę ginčyti hipotekos kreditorės veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka.

19. Aptariamu atveju hipotekos kreditorės (išieškotojos) reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas tiek pagrindinei skolininkei priklausančio turto, tiek ir svetimo daikto (šiuo atveju pareiškėjai priklausančio turto) hipoteka (CK 4.181 straipsnis). CK 4.195 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto.

20. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad bankroto procese pardavus įkeistą pagrindinei skolininkei priklausantį turtą, išieškotojos reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies (200 000 Eur suma). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis pagrįstai 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu atnaujino vykdymo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu ir nutarė tęsti išieškojimo veiksmus dėl kitos skolos dalies išieškojimo iš pareiškėjai priklausančios ir išieškotojai įkeistos nekilnojamojo turto dalies.

21. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad įkeistas pastatas buvo rekonstruotas (padidintas) iš Europos Sąjungos paramos lėšų, todėl išieškojimas iš šio turto yra negalimas pagal CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta apsauga, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, taikoma ne tik lėšoms, bet ir turtui, kuris buvo sukurtas už Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos lėšas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjos argumentu.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad pareiškėja nepateikė antstoliui duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai priklausantis ir hipotekos kreditorei įkeistas nekilnojamasis turtas bei žemės sklypo nuomos teisė yra įgytas/sukurtas už Europos Sąjungos lėšas, skirtas remiamam projektui vykdyti, su kuo apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti, nes kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstoliui buvo pateiktos tik 2013 m. gruodžio 30 d. projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – ir paramos sutartis) bendrosios ir specialiosios sąlygos, iš kurių turinio nėra galimybės nustatyti paties projekto, dėl kurio finansavimo ir administravimo buvo sudaryta ši sutartis, esmės (projekto tikslų ir projektinių veiklų), o tai atskleidžiantys paramos sutarties priedai (projekto prašymas, projekto biudžetas) antstoliui nebuvo pateikti. Kita vertus, pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad įkeistas pastatas buvo rekonstruotas iš lėšų, gautų pagal paramos sutartį, patvirtina viešai prieinami duomenys (http://www.esparama.lt/paraiska?id=39235&pgsz=10). Fakto, kad įkeistas pastatas buvo rekonstruotas įgyvendinant iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamą projektą, neginčija ir išieškotoja.

23. CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nesant nustatyto draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už Europos Sąjungos lėšas, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, pagrindo plečiamam CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimui, šią normą taikant ne tik lėšoms, bet ir už jas įgytam turtui, nėra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015, 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-916/2015). Taigi įstatymas nedraudžia išieškoti iš turto, kuris yra įgytas iš ES lėšų.

24. Aptariamu atveju yra reikšminga ir ta aplinkybė, kad pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagrindinė skolininkė įkeitė 2012 m. rugsėjo 28 d., o pareiškėjos nurodoma paramos sutartis su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) ir LVPA pasirašyta 2013 m. gruodžio 30 d., t. y. pastatas buvo įkeistas iki paramos sutarties sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad pastato įkeitimo faktas, kaip nustatyta iš bylos duomenų, dar 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo išviešintas tiek Hipotekos registre, tiek ir Nekilnojamojo turto registre. Taigi tiek pareiškėjai, tiek ir Ūkio ministerijai bei LVPA buvo ar turėjo būti žinoma, kad projekto įgyvendinimo metu ketinamas rekonstruoti pastatas yra apsunkintas hipoteka. Tai leidžia teigti, kad paramos sutartį pasirašiusios šalys prisiėmė ir riziką, jog, pagrindiniam skolininkui nevykdant hipoteka užtikrintų prievolių, išieškojimas gali būti nukreiptas į šį pastatą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokio pagrindo suvaržyti sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš pareiškėjai priklausančios įkeisto pastato dalies. Priešingu atveju hipoteka neatliktų savo pagrindinės funkcijos – efektyviai apsaugoti kreditoriaus interesus.

25. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad antstolis nenurodė konkretaus skolos, kuri turi būti išieškoma iš pareiškėjos, kaip subsidiarios skolininkės, dydžio, taip pat argumentai, susiję su išieškotojos nesuinteresuotumu parduoti pagrindinei skolininkei priklausantį įkeistą turtą maksimalia kaina, nebuvo nurodyti pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų, šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą ribojimą apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas šių pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.