- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2-1089-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litvija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš UAB „HSC Baltic“ (toliau – ir atsakovė) 69 134,83 Eur skolos, 2 392,97 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti atsakovės 2019 m. spalio 23 d. vienašališką skolos įskaitymo aktą negaliojančiu, pripažinti atsakovės 2019 m. rugsėjo 24 d. sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių suma lygi atsakovei pareikštų reikalavimų dydžiui.
3. Nurodė, kad apie pavojų būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo įvykdymui įrodo aplinkybės apie atsakovės veiksmus vykdant sutartį: 1) atsakovė nuolat vėlavo atlikti mokėjimus ieškovei ir liko skolinga iki ieškinio dienos; 2) atsakovė nepriėmė ieškovės atliktų darbų nenurodydama nė vieno realaus darbų trūkumo; 3) atsakovė pripažino, kad ieškovės darbai atlikti be trūkumų, tačiau nutraukdama sutartį nurodė neaiškius darbų ir panaudotų medžiagų trūkumus; 4) atsakovė atliko neteisėtą įskaitymą ir neteisėtai nutraukė sutartį pažeisdama sutartyje ir įstatyme nustatytą tvarką; 5) ieškinio suma yra didelė (71 527,81 Eur). Tokie atsakovės veiksmai rodo atsakovės nesąžiningumą. Nurodė, kad atsakovė kartu su jungtinės veiklos partneriais buvo laimėjusi viešojo pirkimo konkursą „Lazdynų baseino statybos”, pirkimo vertė beveik 22 mln. Eur. Vienam iš partnerių bankrutavus (UAB „Irdaiva”), kiti partneriai (tarp jų ir atsakovė) nesugebėjo įvykdyti pirkimo sutarties, dėl to Vilniaus miesto savivaldybė (perkančioji organizacija) nutraukė pirkimo sutartį, o solidariai atsakinga atsakovė su kitais veiklos partneriais turės atlyginti itin dideles netesybas bei kompensuoti Vilniaus miesto savivaldybei naujo pirkimo ir nutrauktos sutarties kainų skirtumą, kuris gali siekti ne vieną milijoną eurų. Atsakovė taip pat bus įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, dėl ko negalės vykdyti pagrindinės savo veiklos – dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose dėl statybos darbų. Dėl šių aplinkybių egzistuoja didelė rizika dėl atsakovės nemokumo bei, kad atsakovė imsis veiksmų savo turtui bei turtinėms teisėms paslėpti. Teigė, kad dėl akivaizdaus atsakovės nesąžiningumo, nemokumo rizikos dėl neįvykdytos viešojo pirkimo sutarties ir didelės ieškinio sumos egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė gali imtis veiksmų stengdamasi paslėpti savo turtą arba kitaip apsunkinti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą 71 527,81 Eur sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, tokio turto nesant areštavo atsakovės pinigines lėšas, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškove pagal ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, o šiuo atveju reikalaujama priteisti suma – 71 527,81 Eur, laikytina didele, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patenkinus ieškinį, prašoma priteisti suma būtų priteista iš atsakovės, tačiau šiai perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, pinigų sumas būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės išdėstytais argumentais dėl būtinumo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad juos patvirtina ir prie ieškinio pridėti dokumentai, todėl sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atskirajame skunde atsakovė prašo priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus dokumentus; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Skundžiamos nutarties teismas nemotyvavo, o tik referavo į ieškovės subjektyvius motyvus. Kitų aplinkybių, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, nebuvo pateikta.
6.2. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės ieškinyje išdėstyta pozicija, kad ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į atsakovę (t. y. ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas), kadangi darbai pagal šalių sudarytą sutartį buvo vykdomi netinkamai. Visi ieškovės pateikti esminiai dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, darbų perdavimo-priėmimo aktai) pasirašyti vienašališkai. Be konkretaus pagrindo nustatyta ir suma, kurią atsakovė neva skolinga ieškovei ir kurios apimčiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, visi ieškovės pateikiami dokumentai yra itin subjektyvūs.
6.3. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi: 1) ieškovei 2019 m. gegužės 9 d. pristačius į statybų objektą atitinkamą metalo konstrukcijų kiekį bei pateikus 2019 m. gegužės 8 d. krovinio važtaraštį Nr. 20190508, atsakovė patikrino ieškovės atvežtų konstrukcijų kiekį ir atliko atvežto konstrukcijų kiekio pasvėrimą. Paaiškėjo, kad faktinis atvežtų metalo konstrukcijų svoris buvo 13 020 kg, o pagal krovinio važtaraštį tų pačių konstrukcijų svoris išrašytas (deklaruotas) 14 374,5 kg. Taigi, nustatytas žymus pristatytų metalo konstrukcijų svorio neatitikimas (1 354,5 kg) projektinei dokumentacijai; 2) atsakovei, atsižvelgus į 2019 m. gegužės 9 d. svėrimo rezultatus, pagrįstai kilo abejonės dėl gaminių tikrojo (faktinio) kiekio ir jo įtakos statomo objekto stabilumui ir atsparumui, todėl 2019 m. liepos 1 d. raštu Nr. 199 paprašė atlikti ekspertizę, kurioje būtų nustatyta, ar tokiomis medžiagomis pastatytas objektas atitinka projektinę dokumentaciją.
6.4. Nepaisant atsakovės raginimų, ieškovė darbus vykdė neatlikusi sutartos ekspertizės, atsakovės nustatytų konstrukcijų trūkumų nešalino, toliau elgėsi nesąžiningai (pristatinėjo projektinės dokumentacijos neatitinkančius svorius), todėl sutartis su ja nutraukta teisėtai. Dėl sutarties nutraukimo atsakovė patyrė nuostolių – darbų užbaigimui reikėjo samdyti kitus rangovus, be to, dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų (projektinio svorio neatitinkančių konstrukcijų įrengimo), atsakovė reikš priešieškinį.
6.5. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs realios atsakovės finansinės situacijos (ieškovė konkrečių įrodymų nepateikė). Vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą. Atsakovė nesąžiningų veiksmų nėra atlikusi (ir nesiruošia to daryti ateityje), neslepia savo turto, neperleidžia turto tretiesiems asmenims, siekdama apsunkinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė nepagrįstai pripažinta kaip galbūt slepianti savo turtą, o tai pažeidžia sąžiningumo prezumpciją. Vien ieškinyje pateiktos spekuliacijos, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti už rangos darbus, nėra tinkamos preziumuoti galimą nesąžiningą atsakovės turto sumažėjimą, kuris lemtų atsiskaitymo su ieškove apsunkinimą.
6.6. Aplinkybė, kad sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe nutraukta, nereiškia, kad atsakovė kartu su kitais partneriais turės atlyginti itin dideles netesybas bei kompensuoti Vilniaus miesto savivaldybei naujo pirkimo ir nutrauktos sutarties kainų skirtumą, kuris gali siekti ne vieną milijoną eurų ar bus įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-2491-283/2020 dėl neteisėto minėtos sutarties nutraukimo. Atsakovė ir kiti partneriai yra pateikę argumentuotus motyvus, kodėl sutartis nutraukta neteisėtai. Nuostolių niekas nereikalauja iš atsakovės.
6.7. Atsakovės pagrindinė veikla susijusi su statybomis, o ne dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose. Jei atsakovė ir būtų įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji galėtų toliau vykdyti privačių užsakovų užsakymus. Tiekėjo įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą nėra privalomasis tiekėjų šalinimo iš pirkimų procedūrų pagrindas, o į nepatikimų tiekėjų sąrašus įtraukti tiekėjai toliau gali dalyvauti viešųjų pirkimų procedūros, jei įrodo, kad ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių ar pažeidimų prevencijai. Todėl tiek teismo, tiek ieškovės išvada, kad atsakovė negalės vykdyti pagrindinės savo veiklos – dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose yra nepagrįsta.
6.8. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realią grėsmę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė kartu su šiuo atskiruoju skundu teikia įrodymus, pagrindžiančius atsakovės finansinį pajėgumą įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų palankus ieškovei – atsakovės 2020 m. I ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitą. 2020 m. I ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis per paskutinį ataskaitinį laikotarpį atsakovės grynasis pelnas yra 929 341 Eur, ilgalaikis turtas sudaro 333 436 Eur, trumpalaikis turtas 5 508 358 Eur. Prognozuojami rezultatai 2020 m. yra dar geresni nei 2019 m. rezultatai, atsakovės skolos (kurios neviršija turimo turto) nuolat mažėja, t. y. vykdant projektus grąžinamos paskolos ir pan. Šiose ataskaitose nurodytas atsakovės turtas nėra areštuotas, kiti kreditoriai neturi teisės išieškoti iš šio turto, todėl priėmus ieškovei palankų sprendimą, sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas. Šią aplinkybę patvirtina ir turto arešto registro išrašai, kuriuose kiti (be ieškovės pareikalautų ir skundžiama nutartimi pritaikytų) apribojimai atsakovės turtui nėra pritaikyti.
6.9. Atsakovė vykdo daug viešojo pirkimo sutarčių, kurios generuoja pajamas atsakovei. Atsakovės pajamos 2020 m. sieks daugiau nei 19 mln. Eur. Daug kartų mažesnės ieškovės reikalaujamos sumos atlyginimas yra visiškai užtikrintas. Akivaizdu, kad atsakovė turi finansinius pajėgumus atsiskaityti su ieškove, jei teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, neproporcingai suvaržant atsakovės galimybes disponuoti savo turtu ir vykdyti veiklą. Atsakovės turtui pritaikius 71 527,81 Eur masto areštą, atsakovė praranda galimybę šį turtą panaudoti savo veikloje, iš to gauti pajamų. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, sudaro prielaidas sutrikdyti atsakovės veiklą.
Atsiliepimas
1. Atsiliepime ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Teismas įvertino kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, iš kurių akivaizdžiai matyti atsakovės nesąžiningumas visų sutartinių santykių su ieškove laikotarpiu. Iš prie ieškinio pridėtų įrodymų ir ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų faktinių aplinkybių aiškiai matomas atsakovės nesąžiningas elgesys. Atsakovė ir toliau elgsis nesąžiningai ir teismui patenkinus ieškinį, atsakovė realiai gali imtis veiksmų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, nes nesąžininga praktika užsiima nuolat vykdydama savo veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Atsakovės argumentai apie tariamą ieškinio nepagrįstumą yra atmestini. Ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo priimtas, o ieškinio reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, o tokias išvadas teismui leido padaryti prie ieškinio pridėti įrodymai bei šalių susirašinėjimas.
7.3. Atsakovė su skundu pateikė įrodymus apie savo finansinę padėtį, tačiau reali atsakovės finansinė padėtis nėra tokia gera, kokią ji deklaruoja. Egzistuoja realios perspektyvos dėl atsakovės turtinės padėties pablogėjimo ir netgi galimo bankroto.
Šalies argumentai
7.4. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovė kartu su jungtinės veiklos partneriais buvo laimėjusi viešojo pirkimo konkursą „Lazdynų baseino statybos“, kurio pirkimo vertė buvo beveik 22 mln. Eur. Vienam iš partnerių bankrutavus (UAB „Irdaiva“), kiti partneriai (tarp jų ir atsakovė) nesugebėjo įvykdyti pirkimo sutarties. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė (perkančioji organizacija) nutraukė pirkimo sutartį. Šių aplinkybių atsakovė skunde neginčija ir nurodo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2491-283/2020 dėl neteisėto sutarties nutraukimo. Viešojoje erdvėje yra itin daug informacijos apie minėtą projektą ir minėtų jo dalyvių (įskaitant atsakovę) nesąžiningumą vykdant darbus, kas reiškia itin didelę riziką dėl neigiamų didelio masto pasekmių atsakovei. Remiantis viešų šaltinių informacija, dėl darbų objekte „Vilniaus daugiafunkcinis Lazdynų sveikatinimo centras, Didysis plaukimo baseinas“, pagrindinis užsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį su BUAB „Active Construction Management“ (buvusi UAB „Irdaiva“) dėl jos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai dėl BUAB „Active Construction Management“ veiksmų šiame objekte taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo tyčinio bankroto, sukčiavimo statant Vilniaus daugiafunkcinį Lazdynų sveikatinimo centrą bei galimo savivaldybės pinigų pasisavinimo už nepadarytus darbus.
7.5. Jau vien iš viešai prieinamos informacijos galima daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog atsakovei kaip jungtinės veiklos partnerei gali kilti itin didelės neigiamos pasekmės, kas sudaro pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Teismui pripažinus, kad Vilniaus miesto savivaldybė minėto projekto sutartį nutraukė teisėtai be didelių nuostolių ir kitų sumų sumokėjimo, atsakovė turės būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir negalės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose dėl statybos darbų vykdymo, kas yra pagrindinė atsakovės veikla.
7.6. Skunde atsakovė nurodo, kad atsakovės pagrindinė veikla susijusi su statybomis, o ne su dalyvavimu viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau kartu su skundu kaip įrodymą apie tariamai gerą finansinę būklę pateikia 2020 m. planuojamų vykdyti sutarčių sąrašą. Minėtame sąraše matyti, kad atsakovės nurodomų sutarčių užsakovai yra perkančiosios organizacijos. Šios aplinkybės rodo, kad egzistuoja didelė rizika, jog atsakovė praras pagrindinį savo pajamų šaltinį, negalės įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams ir potencialiai bankrutuos.
7.7. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsunkina atsakovės ir neturi įtakos jos veiklai. Pagal atsakovės prašymą 2020 m. gegužės 28 d. antstolis Irmantas Gaidelis pakeitė areštuotus atsakovės daiktus ir turto areštą visai ieškinio sumai perkėlė ant atsakovei priklausančių transporto priemonių (lengvųjų automobilių). Esanti laikinoji apsaugos priemonė nesudaro nepatogumų atsakovei, nes automobilius ji naudoja savo veikloje, tačiau jais neprekiauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
2. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytas atsakovės turto areštas 71 527,81 Eur sumai.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) atsakovės 2020 m. I ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitą; 2) atsakovės 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitą; 3) Turto arešto aktų registro išrašą apie areštuotą atsakovės turtą; 4) 2020 m. atsakovės vykdomų objektų ataskaitą; 5) Creditinfo išrašą apie ieškovę.
4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
5. Kadangi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė teikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti šį klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės 2020 m. I ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaita, atsakovės 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaita, Turto arešto aktų registro išrašas apie areštuotą atsakovės turtą ir 2020 m. atsakovės vykdomų objektų ataskaita gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia šiuos naujus įrodymus priimti. Be to, pažymėtina, kad ieškovė dėl šių įrodymų turėjo galimybę pasisakyti bei pasisakė dėl jų savo atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą, todėl papildomo termino ieškovei su minėtais įrodymais susipažinti neprireiks, šių įrodymų priėmimas į bylą jos išnagrinėjimo neužvilkins.
6. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės pateikto įrodymo – Creditinfo išrašo apie ieškovę, kuriuo atsakovė įrodinėja ieškovės dalyvavimą kitose bylose, įsipareigojimų nevykdymą, nesąžiningumą, kadangi šios aplinkybės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumą ir pagrįstumą, neturi įtakos. Sąžiningumo aspektu šioje byloje vertintini ne ieškovės, o atsakovės veiksmai, įsipareigojimų (ne)vykdymas ir kt.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Kadangi atsakovė atskirajame skunde ginčija abiejų šių sąlygų egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl kiekvienos iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
8. Ieškovė pirmosios instancijos teisme reikalauja iš atsakovės priteisti 69 134,83 Eur skolos, 2 392,97 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti atsakovės 2019 m. spalio 23 d. vienašališką skolos įskaitymo aktą negaliojančiu, pripažinti atsakovės 2019 m. rugsėjo 24 d. sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė netinkamai vykdė šalių sudarytos statybos rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vėliau neturėdama pagrindo statybos rangos sutartį nutraukė, neapmokėjo už visus atliktus darbus, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė tai turinčius patvirtinti įrodymus.
9. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.
10. Atsakovė atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad ieškovė neturi pagrįstos reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi darbai pagal šalių sudarytą sutartį buvo vykdomi netinkamai, visi ieškovės pateikti esminiai dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, darbų perdavimo-priėmimo aktai) pasirašyti vienašališkai, be konkretaus pagrindo nustatyta ir ieškinio suma, kurią atsakovė neva skolinga ieškovei ir kurios apimčiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, visi ieškovės pateikiami dokumentai yra itin subjektyvūs.
11. Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nenagrinėja ieškinio dalyko iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
12. Atsakovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie netinkamą sutartinių nuostatų vykdymą iš ieškovės pusės, reikalavimo teisės į atsakovę neturėjimą, vienašališką dokumentų pasirašymą, ieškinio sumos nepagrįstumą, atsakovės pareigos nebuvimą atsakyti pagal ieškinį, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą nėra ir neturi būti teismo detaliai nagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardino jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, o atsakovės nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
13. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymas. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020).
14. Ieškovė, įrodinėdama grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nurodė, kad atsakovė nuolat vėlavo atlikti mokėjimus ieškovei ir liko skolinga, nepriėmė ieškovės atliktų darbų nenurodydama nė vieno realaus darbų trūkumo, atliko neteisėtą įskaitymą ir neteisėtai nutraukė sutartį pažeisdama sutartyje ir įstatyme nustatytą tvarką, o ieškinio suma atsakovei yra didelė (71 527,81 Eur). Ieškovės vertinimu, tokie atsakovės veiksmai rodo atsakovės nesąžiningumą. Papildomai ieškovė nurodė, kad atsakovė kartu su jungtinės veiklos partneriais buvo laimėjusi viešojo pirkimo konkursą „Lazdynų baseino statybos”, pirkimo vertė beveik 22 mln. Eur. Vienam iš partnerių bankrutavus (UAB „Irdaiva”), kiti partneriai (tarp jų ir atsakovė) nesugebėjo įvykdyti pirkimo sutarties, dėl to Vilniaus miesto savivaldybė (perkančioji organizacija) nutraukė pirkimo sutartį, o solidariai atsakinga atsakovė su kitais veiklos partneriais turės atlyginti itin dideles netesybas bei kompensuoti Vilniaus miesto savivaldybei naujo pirkimo ir nutrauktos sutarties kainų skirtumą, kuris gali siekti ne vieną milijoną eurų. Atsakovė taip pat bus įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl negalės vykdyti pagrindinės savo veiklos – dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose dėl statybos darbų.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio suma – 71 527,81 Eur, laikytina didele, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį ir atsakovei perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, pinigų sumas būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės išdėstytais argumentais dėl būtinumo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieškovės argumentais, teigia, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė, jos turtinė padėtis leistų įvykdyti atsakovei nepalankų teismo sprendimą, o grėsmės, kad atsakovės turtinė padėtis gali pablogėti, nėra. Tai pat teigia, kad ieškovės atžvilgiu atsakovė nesąžiningų veiksmų nėra atlikusi, priešingai, ieškovė atsakovės atžvilgiu veikė nesąžiningai.
17. Kaip matyti, ieškovės ieškinio atsakovei suma – 71 527,81 Eur. Ieškovė ir pirmosios instancijos teismas šią suma laikė didele, tačiau atsakovė kartu su atskiruoju skunde pateikė įrodymus apie savo finansinę padėtį (atsakovės 2020 m. I ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitą ir atsakovės 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitą), iš kurių matyti, kad 2019 m. atsakovė turėjo 929 341 Eur grynojo pelno, turėjo 333 436 Eur vertės ilgalaikio turto. 2020 m. I ketvirtį atsakovė turėjo 810 396 Eur grynojo pelno, ilgalaikio turto už 330 598 Eur, per vienerius metus gautinos sumos sudaro 5 490 010 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 4 459 151 Eur. Iš 2020 m. atsakovės vykdomų objektų ataskaitos matyti, kad atsakovė vykdo darbus bent 17 objektų, iš kurių 2020 m. planuoja gauti daugiau nei 19 mln. Eur pajamas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2728-855/2020 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atmestas ieškovių AB „Montuotojas“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“, UAB „Axis Power“ ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo ieškovės prašė: 1) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. vienašališką 2017 m. birželio 5 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. A62-50/17(3.10.21-TD2) nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo neteisėtu; 2) pripažinti, kad sutartis pasibaigė dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės; 3) pripažinti neteisėtu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą įtraukti ieškoves į Centrinės viešųjų pirkimų sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą (sprendimas dar neįsiteisėjęs). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad solidariai atsakinga atsakovė su kitais veiklos partneriais turės atlyginti itin dideles netesybas bei kompensuoti Vilniaus miesto savivaldybei naujo pirkimo ir nutrauktos sutarties kainų skirtumą, kuris gali siekti ne vieną milijoną eurų. Minėtoje byloje reikalavimų atsakovei pareikšta nebuvo, apeliacinės instancijos teismas taip nenustatė kitų bylų, kuriose Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų pareiškusi reikalavimus atsakovei (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta, kad atsakovei būtų iškelta bankroto byla, ar yra kreiptasi dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
19. Tik iš dalies sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą reikštų, kad atsakovė negalės vykdyti pagrindinės savo veiklos – statybos darbų. Atsakovės patekimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą galėtų turėti įtakos ateityje atsakovei dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, tačiau šiuo atveju, matyti, kad atsakovė vykdo veiklą bent 17 objektų, iš kurių, kaip minėta, 2020 m. planuoja gauti daugiau nei 19 mln. Eur pajamų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą gali pakenkti atsakovės finansinei padėčiai tiek, kad ši taptų nebepajėgi įvykdyti šioje byloje, kurioje pareikštų reikalavimų suma sudaro 71 527,81 Eur, jai nepalankų sprendimą.
20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir jos perspektyvą artimiausiu laikotarpiu, atsakovės turtinė padėtis leidžia abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinio suma – 71 527,81 Eur atsakovei yra didelė. Tai iš esmės reiškia, kad atsakovei ir toliau vykdant įprastą planuojamą veiklą ir šioje byloje priėmus atsakovei nepalankų sprendimą, atsakovė turės pakankamai lėšų teismo sprendimo įvykdymui.
21. Teismų praktikoje taip pat įtvirtinta, kad tokio itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-407/2020).
22. Taigi, atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui (šiuo atveju – ieškovei) kyla pareiga jį įrodyti. Ieškovė grindžia atsakovės nesąžiningumą sutartinių įsipareigojimų ieškovės ir kitų subjektų atžvilgiu nevykdymu, tačiau šios aplinkybės yra ginčo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės objektas, todėl negali būti įvertintos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Tik bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas galės nustatyti ar atsakovė iš tiesų pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas ar atliko nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu. O vien ieškovės teiginiai, kad atsakovė atliko nesąžiningus veiksmus, nesant konkrečių duomenų ar įrodymų, kad atsakovė bando ar bandė išvengti kito asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika.
23. Papildomai pažymėtina, kad pagal atsakovės pateiktą 2020 m. gegužės 21 d. Turto arešto aktų registro išrašą, atsakovės atžvilgiu yra registruotas vienintelis turto arešto aktas (skundžiama nutartis). Kitų asmenų reikalavimams užtikrinti turto areštų aktų atsakovės atžvilgiu nėra registruota, tai reiškia, kad atsakovei kiti subjektai nėra pareiškę turtinių reikalavimų (išskyrus ieškovę), kurių reikalavimų patenkinimo užtikrinimui būtų areštuotas atsakovės turtas. Ši aplinkybė, kartu su šioje nutartyje jau paminėtomis, patvirtina, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ir netinkamo vykdymo riziką patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neturėdamas tam objektyvaus pagrindo nustatė, kad egzistuoja galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo ar netinkamo vykdymo rizika. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų teigti, jog atsakovė neturės finansinių pajėgumų įvykdyti galbūt jai nepalankų teismo sprendimą šioje byloje, ar vengs tokio sprendimo vykdymo. Šiai aplinkybei nesant nustatytai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ atžvilgiu.