- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-826-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03184-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7785-1052/2021 pagal suinteresuoto asmens S. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. A. prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys S. P. ir A. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. A. kreipėsi į teismą su patikslintu prareiškimu, prašydama paskirti suinteresuotam asmeniui S. P. po 300,00 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant ją nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos, išieškotojo A. K. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. A. patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė suinteresuotam asmeniui S. P. fiksuotą 350,00 Eur dydžio baudą, nurodydamas ją išieškoti išieškotojo A. K. naudai. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo S. P. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį dėl kompensavimo laiko, t. y. nurodant, kiek dienų liko nekompensuota pagal antstolės pareiškimą, kuriuo skolininkė buvo nubausta, kaip kompensavimo mechanizmas turėtų veikti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad, pagal iki 2021 m. spalio 19 d. galiojusią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kompensavimas atliekamas abiejų tėvų sutarimu, kompensavimo tvarką turi pareigą derinti abu vaiko tėvai, todėl nėra pagrindo įpareigoti tik skolininkę siūlyti, tačiau šiuo atveju susitarimai sunkiai įmanomi, nes A. K. tik reikalauja. Teismui konstatavus, kad tarp tėvų išlieka konfliktiški santykiai, teismas visgi paliko nutartį nekonkrečią, neaiškią ir taip pat išliko terpė konfliktams kilti, o pareiškėjai – antstolei toliau taikyti sankcijas skolininkei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį.
5. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kurias S. P. nurodytas dienas teismas pripažino, kaip kompensaciją už tėvo ir vaiko nebendrautą laiką, o kurių S. P. nurodytų bendravimo dienų nelaikė kompensacija. Nutartimi paskirta bauda, rezoliucinė dalis aiški ir vykdytina. Teismas negali, aiškindamas įsiteisėjusią nutartį, teikti papildomų argumentų ar atlikti papildomų skaičiavimų, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pagal iki 2021 m. spalio 19 d. galiojusią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kompensavimas atliekamas abiejų tėvų sutarimu, kompensavimo tvarką turi pareigą derinti abu vaiko tėvai, todėl nėra pagrindo įpareigoti tik skolininkę siūlyti, tačiau šiuo atveju susitarimai sunkiai įmanomi, nes A. K. tik reikalauja. Teismui konstatavus, kad tarp tėvų išlieka konfliktiški santykiai, teismas visgi paliko nutartį nekonkrečią, neaiškią ir taip pat išliko terpė konfliktams kilti, o pareiškėjai – antstolei toliau taikyti sankcijas skolininkei. Dėl to pirmosios instancijos teismo buvo prašoma išaiškinti 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas jau skaičiavo jos papildomai kompensuotą A. K. nebendrautą laiką, atliko detalią apžvalgą, tad teismui išaiškinus kompensavimo mechanizmą ir apibendrinus nebendrauto laiko skaičių, skaičiuojant dienomis, būtų galimybė išvengti tolimesnių teisminių procesų bent šiuo klausimu. Šiuo metu nutartis jai nėra aiški.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir prijungti pateikiamus rašytinius įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Vienintelė priežastis skolininkei įvardinti nutartį kaip nekonkrečią ir neaiškią, yra jos principinis atsisakymas pateikti bent kažkokį pasiūlymą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl bendravimo laiko su dukra A. K. kompensavimo. Savo veiksmais (neveikimu), atsisakant bendradarbiauti su vaiko tėvu, vaiko motina akivaizdžiai parodo nenorą ir nesuinteresuotumą vykdyti teismo nutartį. Toks jos elgesys turi būti vertinamas, kaip siekis vengti pareigos vykdyti privalomą teismo nutartį.
7.2. Teikdama, kad nutartis yra neaiški ir nekonkreti, pati skolininkė pripažįsta, kad „teismas jau skaičiavo mano papildomai kompensuotą A. K. nebendrautą laiką, atliko detalią apžvalgą“, tokiu būdu pati sau prieštaraudama, kad teismo nutartis yra neaiški, pripažindama, kad viskas aiškiai, detaliai ir konkrečiai įvardinta. Vaiko motinos pateikti abstraktūs argumentai nesudaro pagrindo ir niekaip nepakeičia teismo konstatuoto fakto, kad nutartis yra aiški, kompensuotų dienų skaičius yra aiškiai įvardintas, o taip pat aiškiai įvardintos ir vaiko tėvui nekompensuotos dienos bei jų trukmė.
Šalies argumentai
7.3. Vaiko motina, kreipdamasi į teismą dėl nutarties išaiškinimo, taip pat tuo pačiu metu kreipėsi su identišku prašymu ir į antstolę, prašydama išaiškinti, kiek dienų ir kaip privalo kompensuoti. Suinteresuotas asmuo S. P. jau ilgą laiką piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti teismo nutarties vykdymą, t. y. vengti reikalavimo kompensuoti nustatytą laiką įvykdymo. Skundžiama teismo nutartimi nebuvo nustatyta ir nebuvo jokio pagrindo nustatyti, kad vaiko tėvas A. K. nesiekia spręsti klausimo dėl laiko kompensavimo. Buvo teikiami konkretūs pasiūlymai dėl bendravimo laiko kompensavimo, kuriuos skolininkė vienareikšmiškai atmesdavo, nepateikdama nei vieno alternatyvaus pasiūlymo.
7.4. S. P., dėdama pastangas išvengti atsakomybės dėl vaiko tėvo A. K. bendravimo tvarkos su mažamete dukra neužtikrinimo ir atsisakymo bendradarbiauti, vykdant pareigą dėl laiko kompensavimo, parodo savo išskirtinį priešiškumą vaiko tėvui ir ypatinga siekį vilkinti tėvo nebendrauto laiko su dukra kompensavimo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
9. Suinteresuotas asmuo A. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus: A. K. susirašinėjimą su skolininke S. P., 2022 m. kovo 31 d. S. P. atsakymą į 2022 m. kovo 25 d. antstolės patvarkymą Nr. S‑22‑36-12173, antstolės A. A. padėjėjo M. B. 2022 m. balandžio 5 d. raštą Nr. S-22-36-13468 dėl bendravimo laiko kompensavimo.
10. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
12. Suinteresuotas asmuo A. K., kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikdamas rašytinius įrodymus, nenurodė jokių argumentų, kokias aplinkybes jis jais siekia įrodinėti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išaiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, bet nėra vertinami šalių tarpusavio santykiai, teikiamų pasiūlymų dėl bendravimo su vaiku kompensavimo laikas ir pan. Šiuo atveju teismas pasisako išimtinai tik dėl priimto teismo procesinio sprendimo aiškumo, nekeičiant jo esmės. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui nenurodžius, kokias aplinkybes jis pateiktais įrodymais siekia įrodinėti apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir grąžina juos pateikusiam asmeniui.
Dėl ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. A. patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė suinteresuotam asmeniui S. P. fiksuotą 350,00 Eur dydžio baudą, nurodydamas ją išieškoti išieškotojo A. K. naudai. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Suinteresuotas asmuo S. P. pateikė teismui prašymą išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį dėl kompensavimo laiko, t. y. nurodant, kiek dienų liko nekompensuota pagal antstolės pareiškimą, kuriuo skolininkė buvo nubausta, kaip kompensavimo mechanizmas turėtų veikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį, nurodydamas, kad priimtas teismo procesinis sprendimas yra aiškus ir gali būti tinkamai įvykdomas. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) S. P., nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris iš esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais, nurodytais apeliantės prašyme išaiškinti tesimo priimtą procesinį sprendimą.
15. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 4 punktą ir jame nurodytą praktiką).
16. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų.
17. Akcentuotina ir tai, kad remiantis nurodytu CPK reguliavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CPK 278 straipsnyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas nesudaro prielaidų teismui suteikti teisinę konsultaciją bylos šalims, paaiškinant, kokiu būdu jos turėtų įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), siekdamos laikytis visų įstatymų, ir galėtų maksimaliai apsaugoti savo interesus. CPK reglamentuota teismo sprendimo išaiškinimo galimybė taip pat nesudaro prielaidų teismui pateikti paaiškinimą, kokios aplinkybės galėtų pašalinti bylos šalies atsakomybę už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog atskirajame skunde klaidingai teigiama, kad teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimas yra galimybė išvengti tolimesnių teisminių procesų dėl bendravimo su vaiku tvarkos kompensavimo – kaip šioje nutartyje jau nurodyta, teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimas apskritai nėra teisinė gynybos priemonė, o šio teisės instituto paskirtis yra nevienareikšmiškai ar nesuprantamai išdėstytos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinės dalies ydingumo pašalinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą – teismo sprendimas (nutartis) turi būti neaiški. Kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs, kurias S. P. nurodytas dienas pripažino, kaip kompensaciją už tėvo ir vaiko nebendrautą laiką, o kurių S. P. nurodytų bendravimo dienų nelaikė kompensacija. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, apeliantė nepagrįstai kelia klausimą dėl teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) neaiškumo, grindžiant jį bendravimo su vaiku tvarkos kompensavimo laiko nekonkretumu, t. y. apeliantė, prašydama nurodyti, kiek dienų liko nekompensuota pagal antstolės pareiškimą, kuriuo skolininkė buvo nubausta, kaip kompensavimo mechanizmas turėtų veikti, iš esmės siekia praplėsti nurodytus teismo motyvus.
19. Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Teismo sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, šis sprendimas negali būti pildomas naujais motyvais. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartyje, kaip ir minėta, yra aiškiai pasisakęs dėl bendravimo su vaiku tvarkos kompensavimo laiko (kuris buvo laikomas kaip kompensacija ir kuris ne), tuo pačiu aiškiai suformulavęs rezoliucinę nutarties dalį, kuria apeliantei buvo paskirta bauda. Be to, ir pati apeliantė atskirajame skunde iš esmės sutinka, jog „teismas jau skaičiavo jos papildomai kompensuotą A. K. nebendrautą laiką, atliko detalią apžvalgą <...>. Minėta, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, jog toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Apeliantė nepateikė duomenų, kad jos nurodomi teismo sprendimo neaiškumai sukliudytų tokį sprendimą vykdyti, t. y. sumokėti nustatyto dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sprendimas, kurį yra prašoma išaiškinti, yra aiškus, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
20. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
21. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės S. P. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę jų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti suinteresuoto asmens A. K. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.