Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gegužės 8 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės reikalavimus visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 365,29 Eur skolos, 9,97 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 375,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) ir nurodė atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

3. Atsakovė 2020 m. gegužės 28 d. pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. gegužės 8 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė preliminarų teismo sprendimą pakeisti, ieškinį atmesti. Nurodė, jog ji nėra atsakinga už vėlavimą atsiskaityti už paslaugas, nes vėluoja tai padaryti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (šalyje įvesto karantino) poveikio jos veiklai. Atsakovė raštu informavo ieškovę apie tokių aplinkybių atsiradimą ir jų poveikį atsakovės įsipareigojimams, pateikė siūlymus dėl mokėjimų vykdymo atidėjimų. Kadangi atsakovė ilgą laiką negalėjo vykdyti veiklos (prekybos fizinėse parduotuvėse), ieškovės prekės gulėjo lentynoje ir (ar) už jas dar pirkėjai nesumokėjo, remiantis tarp šalių susiklosčiusia praktika ir šalių konkliudentiniais veiksmais bei žodiniais susitarimais anksčiau, atsakovė turi teisę dar neatsiskaityti su ieškove. Atsakovė šiuo metu atnaujina veiklą ir siekia parduoti atitinkamas ieškovės prekes ir tada atsiskaityti su ieškove. Pažymi, jog ieškovė nebandė geranoriškai spręsti situacijos, taip pat nereiškė pretenzijų dėl skolos sumokėjimo. Be to, atsakovė informavo ieškovę, jog kreipsis dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas priteisti skolą, delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių 2012 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekių tiekimo perparduoti, kuria ieškovė įsipareigojo sutartu laiku pagal atsakovės užsakymą tiekti prekes, o atsakovė įsipareigojo atsiimti ir sumokėti už prekes pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras pagal sąskaitose faktūrose nurodytus apmokėjimo terminus. Pagal šalių sudarytos sutarties 2.5 punktą, ieškovė įsipareigojo už prekes atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Ieškovė atsakovei pardavė prekių už 365,29 Eur sumą ir už jas išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. rugpjūčio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurios mokėjimo terminas iki 2019 m. rugsėjo 27 d.; 2019 m. rugsėjo 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) , kurios mokėjimo terminas iki 2019 m. spalio 11 d.; 2019 m. spalio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurios mokėjimo terminas iki 2019 m. lapkričio 1 d.; 2019 m. spalio 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurios mokėjimo terminas iki 2019 m. lapkričio 15 d.; 2019 m. spalio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurios mokėjimo terminas iki 2019 m. lapkričio 29 d.; 2019 m. gruodžio 18 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurios mokėjimo terminas iki 2020 m. sausio 17 d.; 2020 m. vasario 5 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurios mokėjimo terminas iki 2020 m. kovo 6 d. 2020 m. kovo 26 d. pranešimu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę, informuodama apie inicijuojamą įmonės nemokumo procesą. Pranešime atsakovė nurodė, jog yra skolinga ieškovei 365,29 Eur sumą, ir pateikė siūlymą ieškovei sudaryti susitarimą dėl pagalbos, skolą sumokant atsakovės nurodytu būdu per ateinančius 24 mėnesius.

7. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė, nepagrįstai neatsiskaitydama su ieškove pagal pateiktas sąskaitas faktūras, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.305 straipsnio 1 dalies, 6.256 straipsnio 1 dalies, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, nusprendė, kad atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove už jos suteiktas prekes, pažeidė sutartį, ir ieškinį tenkino.

8. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu, teigia, kad teismas priėmė skundžiamą sprendimą neįvertinęs visų įrodymų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ištyrė aplinkybes dėl atsakovės įsipareigojimų pagal sąskaitas faktūras, ištyrė byloje pateiktas šalių paaiškinimus, kitus įrodymus ir juos įvertino.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien dėl to, kad atsakovė su teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

10. Apeliantė neatsiskaitymą už ieškovės prekes pagal PVM sąskaitas faktūras teisina tuo, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika, jog atsakovė su ieškove atsiskaitydavo, pardavusi produkciją, ir dėl to ieškovė niekada neprieštaravo. Be to, atsakovės nurodo, kad savo įsipareigojimų dėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo per sąskaitoje nurodytą terminą nesilaikė dėl aplinkybių, kurios buvo ypatingų įvykių pasekmė, t. y. dėl COVID-19 epidemijos bei su ja susijusių prevencijos priemonių įgyvendinimo Lietuvoje ir pasaulyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo: būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės yra pagrindinė priežastis, kodėl sutartis negalėjo būti vykdoma (ypač tų ūkio subjektų, kurių veikos vykdymas karantino metu nebuvo visiškai apribotas, nes yra leidžiama internetinė prekyba, prekes pristatant gyventojams ir įmonėms tiesiogiai ar atsiimant prekių atsiėmimo punktuose).

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu šalys sutartyse atidžiai neįvardijo, kas yra nenugalima jėga (nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje force majeure sąlygos nėra numatytos), įstatymų ir teismų praktikos nustatyti force majeure reikalavimai yra labai aukšti ir juos įrodyti turi būtent tas asmuo, kuris ginasi nenugalima jėga nuo savo prievolių nevykdymo ar atleidimo nuo atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių dėl išimtinio ar ypatingo atvejo, kuris sudarytų būtinybę nukrypti nuo bendrojo principo, jog sutarčių būtina laikytis, o aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, nėra laikoma force majeure. Pažymėtina, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį iki karantino paskelbimo ir ekstremalios situacijos pradžios. Svarbi aplinkybė yra ir ta, jog apeliantė skolą pripažįsta (tai patvirtina ir byloje esantis atsakovės ieškovei siųstas 2020 m. kovo 26 d. pranešimas, kuriame atsakovė pripažino, jog ieškovės kreipimosi į teismą metu atsakovės skola sudarė 365,29 Eur), tačiau jokia dalis skolos pagal minėtas sąskaitas faktūras nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nėra padengta. Toks ilgas pakankamai nedidelės skolos (365,29 Eur) nesumokėjimas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir pažeidžia išieškotojos (ieškovės) interesus, suteikia nepagrįsta pranašumą apeliantei, kuri neteisėtai naudojasi ieškovės pinigais.

12. Pažymėtina, kad atsakovės skola, kuri buvo priteista teismo 2020 m. gegužės 8 d. preliminariu sprendimu, susidarė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminai suėjo iki 2020 m. kovo 15 d. (tiksliau – 2020 m. kovo 6 d.), t. y. skola susidarė tada, kai Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas, tai leidžia teigti, jog atsakovė galbūt piktybiškai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Neginčytina, jog dėl Lietuvoje paskelbto karantino buvo pritaikyti ribojimai, siekiant apsaugoti visuomenę nuo viruso plitimo, kurie taip pat suvaržė / suvaržo įmonių veiklą ir pan., tačiau nėra pateisinama situacija, kad įmonė, siekdama išvengti skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki 2020 m. kovo 15 d. (iki karantino paskelbimo), siekia prisidengti COVID-19 ir Lietuvoje paskelbtų karantinu.

13. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad iš atsakovės neturėtų būti priteisti delspinigiai, jiems atsiradus per laikotarpį, susijusį su nenugalima jėga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog delspinigiai atsirado iš sutartinių santykių, abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Šalių sutartis sudaryta dar 2012 m. ir iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovė į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė, neginčijo sutartimi nustatyto delspinigių dydžio. Šalys laisva valia susitarė dėl delspinigių dydžio (0,02 proc. nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną) ir toks susitarimas sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog byloje nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pagrindą delspinigių nepriteisti, o priteisto dydžio delspinigiai yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus. Nepriteisiant delspinigių, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

14. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

17. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Nors ieškovė teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme būtų turėjusi bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.