- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- e2VP-9974-620/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00851-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Skolininkas
- K. P.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 12.16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Irenos Bakšienės pareiškimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas K. P., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė Irena Bakšienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, kuriuo prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsniu, 771 straipsnio 4 dalimi, bei pateiktu 2025 m. birželio 19 d. Sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų priemonių taikymo.
Pareiškime antstolė nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) 2025 m. birželio 11 d. pateikė antstolei Irenai Bakšienei 2024 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1119, kuriuo skolininkas K. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas „atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 14 kv. m. - pašalinti joje pastatytą pavėsinę“. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. sausio 8 d. Skolininkas 2024 m. lapkričio 12 d. prašymu (Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje 2024 m. lapkričio 13 d., reg. Nr. PRE-373) kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vidurio Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimu Nr. RE-608 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2025 m. gegužės 8 d. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikdama vykdomąjį dokumentą, nurodė, kad patikrino ar atsakovas įvykdė privalomąjį nurodymą ir nustatė, kad atsakovas K. P. per nustatytą terminą privalomojo nurodymo neįvykdė ir pateikė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą 2025 m. gegužės 15 d. Nr. RE-792. 2025 m. birželio 19 d. surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas“ Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Inspekcija su Antstolės pareiškimu sutinka, mano, kad jis teisėtas ir pagrįstas. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir - Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 11 dalis). Iš kartu su vykdomąja byla pateikto Skolininko atsakymo į patvarkymą Antstolei matyti, kad pats Skolininkas patvirtina, jog Privalomasis nurodymas – atlaisvinti valstybinę žemę, neįvykdytas. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, kuriame nurodama tiksli jo įvykdymo data. Skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas įpareigojimui, numatytam Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nustatytu terminu (pratęsus iki 2025 m. gegužės 8 d.) nebuvo įvykdytas. Mano, kad nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad yra visos būtinos sąlygos privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmėms, įtvirtintoms CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taikyti. Skolininkas Privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų nėra įvykdęs. Už privalomojo nurodymo nevykdymą Skolininkui kyla atsakomybė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija prašo tenkinti Antstolės pareiškimą ir skirti Skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą dieną, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodu 6826. Prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytus argumentus, Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Antstolė Irena Bakšienė dėl dalyvavimo teismo posėdyje pateikė prašymą civilinę bylą Nr. e2VP-9974-620/2025 dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0115/25/00906 nagrinėti antstolei nedalyvaujant.
K. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su antstolės pareiškimu nesutinka. Namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo iš ankstesnių savininkų, t. y. R. P. maždaug prieš 11 metų. Jų sodyba buvo labai gražiai tvarkoma, pripažinta pavyzdine. Jis gyveno kaimynystėje ir žino, kad maždaug jau prieš 20 metų netoli nuo žemės sklypo ribos ankstesni savininkai išpjovė medžius, pastatė pavėsinę, įrengė gėlynus. Kai nusipirko namą, tai jis apipjaudavo žolę ir aplink pavėsinę, prižiūrėjo, nes būtų užaugę krūmynai. Praeitais metais atvykę Inspekcijos specialistės patikrino ir nurodė jam pavėsinę nugriauti, tačiau jis informavo, kad jis pavėsinės nestatė. Jam davus terminą pavėsinę nugriauti, jis 2024 m. spalio ar lapkričio mėnesį (tiksliai nebeprisiminė datos) kreipėsi į Rokiškio savivaldybės administracijos architektūros ir /ar paveldosaugos skyriaus specialistę J. D., parašė prašymą, kad šalia jo sklypo suformuotų kitą sklypą, kurį jis planuoja nusipirkti iš valstybės ir kuriame yra ginčo pavėsinė. Jam nustatytas terminas nugriauti pavėsinę buvo pratęstas iki 2025 m. gegužės mėnesio. Tada paskambino specialistė iš Inspekcijos ir paklausė, ar jis nugriovė pavėsinę, o jis paaiškino, kad kreipėsi dėl žemės sklypo įsigijimo, bet atsakymo neturi. Kadangi jokio atsakymo iš savivaldybės nesulaukė, tai kreipėsi į jos specialistus, jie ilgai ieškojo ir paaiškino, kad keitėsi specialistai, jo prašymo nagrinėjimas buvo perduodamas vis kitiems valdininkams (vienas buvo vaiko priežiūros atostogose, kitas pasikeitė), buvo nepažymėta sistemoje kažkokia varnelė. Mano, kad jo prašymas nebuvo sprendžiamas, todėl dabar jam išdavė atsakymą, kad žemės sklypo formavimas yra pradėtas ir registruotas jų sistemoje ZPDRIS. Paaiškino, jog šis procesas gali užtrukti maždaug iki pusės metų laiko. Nemano, kad jam turėtų būti skiriama bauda, nes jis pavėsinės nestatė, o ji yra pastatyta ankstesnių jo įsigyto namo savininkų, be to ne dėl jo kaltės dar nėra sutvarkyta žemės sklypo pertvarkymo projektas, dėl kurio jis nieko nelaukdamas kreipėsi į valdininkus, kurie ir turi šį klausimą išspręsti ir priimti atitinkamus sprendimus, parengti projektą, organizuoti aukcioną, kuriame jis planuoja būtinai dalyvauti ir įsigyti šalia jo žemės sklypo valstybei priklausantį sklypą, kuriame ir stovi pavėsinė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, šiam nevykdant teismo sprendimo (taip pat ir privalomojo nurodymo), turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas,
2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 27 punktas).
Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą teismas gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 28 punktas).
Dėl baudos skyrimo teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis, skolininko kaltę, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje antstolės pateiktos elektroninės vykdomosios bylos Nr. 0115/25/00906, šios civilinės bylos duomenų, bei teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso K. P., planinį patikrinimą ir 2024 m. rugsėjo 17 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-900, kuriame konstatuota, kad „<...> žemės sklypo savininkas žemės sklypą naudoja ne pagal 1997 m. lapkričio 26 d. matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas t. y., už žemės sklypo ribų pietinėje pusėje valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė. Sklypas apsodintas pavieniais želdiniais, yra tvarkomas ir prižiūrimas. Pagal 2009-2010 Geoportalo duomenis matyti, kad savininkas žemės sklypą įsigijo su pastatyta pavėsine ir pasodintais dekoratyviniais augalais. Valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Inspekcija su antstolės pareiškimu sutinka, mano, kad jis teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas įpareigojimui, numatytam Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nustatytu terminu (pratęsus iki 2025 m. gegužės 8 d.) nebuvo įvykdytas. Mano, kad nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad yra visos būtinos sąlygos privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmėms, įtvirtintoms CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taikyti.
Šias jo nurodytas aplinkybes, kad namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo iš ankstesnių savininkų, jau esant netoli nuo jo įsigytos žemės sklypo ribos pastatytai pavėsinei, patvirtina ir byloje pateikti bei kiti teisminio nagrinėjimo metu nustatyti duomenys.
Esant visumai byloje nustatytų aplinkybių, įvertinus bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, išieškotojos ir antstolės nurodytus ir pateiktus duomenis, bei aplinkybes, suinteresuoto asmens K. P. posėdžio metu duotus paaiškinimus, bei įvertinus nurodytas priežastis dėl privalomo nurodymo neįvykdymo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju privalomas nurodymas neįvykdytas nesant K. P. veiksmuose sąmoningos tyčios ir kaltės nevykdyti privalomojo nurodymo. Byloje nurodytos K. P. aplinkybės, bei pateikti įrodymai, teismo vertinimu patvirtina esant objektyvias bei byloje nustatytais duomenims pagrįstas priežastis, kodėl privalomas nurodymas nėra įvykdytas nustatytu pratęstu terminu. K. P. tvirtina, bei pateikė turimus tai pagrindžiančius įrodymus, pagrįstus ir kitais bylos nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, kad jis turi teisėtą bei pagrįstą lūkestį ir tikslą valstybinę žemę (nesuformuotą žemės sklypą), kuri ribojasi su jo sklypu ir kurioje yra ginčo pavėsinė (kuri nustatytais duomenimis yra pastatyta net ne suinteresuoto asmens K. P., o ankstesnių savininkų, jam dar neįsigijus namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)), bei kurią jis įpareigotas nugriauti, nusipirkti iš valstybės. Tokiu būdu, kaip matyti, K. P. turimas tikslas teismo vertinimu, išsipirkus valstybinę žemę, įteisinti ir šios valstybinės žemės naudojimą ją teisėtai įsigijus, tai yra, pašalinant pažeidimus, kurie ir yra užfiksuoti 2024 m. rugsėjo 17 d. surašytame Inspekcijos pareigūnų Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-900, ir tuo pagrindu 2024 m. rugsėjo 17 d. Inspekcijos surašytame Privalomajame nurodyme pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1119 (dėl 14 kv. m. nesuformuoto valstybinės žemės ploto neteisėto naudojimo).
Nors kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad K. P. privalomojo nurodymo administraciniam teismui neskundė, bei jame Inspekcijos konstatuotų pažeidimų, dėl naudojamos 14 kv. m. nesuformuotos valstybinės žemės ploto bei privalomojo nurodymo reikalavimo atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 14 kv. m. – pašalinti joje pastatytą pavėsinę neginčijo (Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas be kita ko nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), be to, teismo posėdžio metu K. P. taip pat neteigė, kad nenaudoja šios nesuformuotos valstybinės žemės ploto, kurioje ir stovi pavėsinė, nurodydamas, kad jis šią valdą, kurioje buvusių savininkų pastatyta pavėsinė, prižiūri, pjauna žolę ir tvarko, nes užaugtų krūmynai. Tačiau iš byloje esančių duomenų galima spręsti, bei K. P. pats tvirtina, kad jis turi tikslą šią žemės valdą iš valstybės išsipirkti, nes ji ribojasi su jo nuosavybės valda. Jo tikslą išsipirkti valstybinę žemę parodo ir tai, kad jis per nustatytą terminą, nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kuris buvo nustatytas iki 2025 m. sausio 8 d. tai yra, 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė Inspekcijai prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nurodydamas motyvus, kaip jis pats nurodo, dėl tikslo išsipirkti valstybinę žemę, bei tuo tikslu kreipimosi su prašymu į savivaldybę dėl procedūrų inicijavimo, bei Inspekcijos 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimu Nr. RE-608 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir buvo pratęstas iki 2025 m. gegužės 8 d.
Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad egzistuoja objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo K. P., kurios, teismo vertinimu šiai dienai pateisina privalomojo nurodymo neįvykdymo termino praleidimą, bei laikytinos svarbiomis. Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui K. P. siekiant išsipirkti valstybinę žemę, tokiu būdu pašalinant nustatytus valstybinės žemės naudojimo pažeidimus, bei kurioje yra ginčo pavėsinė, ne dėl K. P. kaltės, bet dėl kompetentingos institucijos nesavalaikio veikimo, nėra parengtas (šiuo metu tik pradėtas) žemės sklypo pertvarkymo projektas, bei priimti atitinkami reikalingi sprendimai dėl valstybinės žemės suformavimo ir pardavimo procedūros organizavimo. K. P. atliko veiksmus, siekiant inicijuoti procedūrą tikslu įteisinti valstybinės žemės sklypo naudojimą ją išsiperkant, kreipėsi į savivaldybę, kas parodo jo tikslą įsigyti valstybinę žemę. Be to, jis pats teigia, kad planuoja būtinai dalyvauti ir įsigyti šalia jo žemės sklypo valstybei priklausantį sklypą, kuriame ir stovi pavėsinė, tačiau procesas užtruks, nes ne dėl jo kaltės procedūra tik dabar yra pradėta ir savivaldybės paaiškinta, jog šis procesas gali užtrukti maždaug iki pusės metų laiko.
Be to, vertinant visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžiant klausimo dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo K. P., pagrįstumą ir tikslingumą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas, bei teismo vertinimu objektyvias privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis nustatytu terminu, taip pat įvertintina ir tai, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad K. P. ginčo pavėsinės, kurią yra įpareigotas nugriauti, pats nestatė, bei jokios neteisėtos statybos nevykdė, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) jis įsigijo iš ankstesnių savininkų, t. y. R. P. maždaug prieš 11 metų, jau su šalia sklypo esančia pavėsine. K. P. nurodo, kad jų sodyba buvo labai gražiai tvarkoma, pripažinta pavyzdine ir jau maždaug prieš 20 metų netoli nuo žemės sklypo ribos ankstesni savininkai išpjovė medžius, pastatė pavėsinę, įrengė gėlynus. Todėl K. P., kai nusipirko namą, apipjaudavo žolę ir aplink pavėsinę, prižiūrėjo, nes būtų užaugę krūmynai. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu taip pat patvirtina, kad jis nesiekė piktybiškai naudotis valstybinės žemės sklypu, bei neteisėtai jokių statybos darbų neatliko, o tik prižiūri teritoriją, kuri ribojasi su jo sklypu, bei kurioje ir stovi pavėsinė, kurią jis įpareigotas nugriauti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad K. P. neturi sąmoningų tikslų nevykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų, bei neteisėtai naudotis valstybine žeme, ar pažeidinėti naudojimosi valstybine žeme įstatymus. Jis rūpinasi minėtu žemės sklypu, pjauna žolę toje teritorijoje, kadangi ji ribojasi su jo sklypu, ir šiuo metu siekia jį iš valstybės teisėtais būdais išsipirkti, tačiau nėra sutvarkytos valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūros.
Nagrinėjamu atveju be kita ko pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į laikotarpį, kiek laiko šiuo metu dar nėra įvykdytas privalomas nurodymas (šiuo metu įvykdymo terminas praleistas kelis mėnesius nuo 2025 m. gegužės 8 d. termino jam įvykdyti pratęsimo), bei reikalingas procedūras (jų terminus, kurie gali užtrukti), siekiant sutvarkyti visas valstybinės žemės sklypo suformavimo procedūras, bei kompetentingiems asmenims priimti reikiamus sprendimus, taip pat organizuoti šios žemės pardavimą, kurios tik dabar pradėtos ir gali užsitęsti ne dėl suinteresuoto asmens K. P. kaltės, teismas sprendžia, kad baudos už privalomo nurodymo nevykdymą skyrimas K. P., jam siekiant išsipirkti valstybinę žemę, kurioje ir nustatyti valstybinės žemės neteisėto naudojimo pažeidimai, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Dėl nurodyto, antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo K. P. netenkintinas.
Tačiau taip pat pažymėtina, kad privalomasis nurodymas yra galiojantis vykdomasis dokumentas, kurį vykdyti yra privaloma ir todėl jo nevykdymas negali būti pateisinamas neribotą laiką. Dėl nurodyto, K. P. išaiškintina, kad baudos neskyrimas šiuo atveju nepašalina jo pareigos vykdyti privalomą nurodymą. K. P. privalo bendradarbiauti su antstole bei Inspekcijos pareigūnais, savalaikiai, per protingus terminus teikti visą informaciją bei turimus įrodymus, dėl procedūrų vykdymo eigos siekiant išsipirkti valstybinę žemę, bei dėti pastangas, kad reikalingos procedūros būtų vykdomos kuo greičiau, kiek tas priklauso nuo paties suinteresuoto asmens K. P. valios ir pastangų, o procesams užsitęsus, jam siūlytina įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniai, 593 straipsniu, 771 straipsniu,
nutaria:
antstolės Irenos Bakšienės pareiškimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.