Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Delamode Baltics“ atstovei advokatei Kristinai Balandytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Fast Way Pl. Sp. Z.O.O. ieškinį atsakovei UAB „Delamode Baltics“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Mateo Logistics.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 19 d. pervežimo užsakymu Nr. 2070661 užsakė krovinio pervežimo paslaugas Prancūzija-Belgija-Olandija iš ieškovės, sutarties kaina 2262 Eur. Ieškovė 2023 m. gruodžio 27 d. išrašė sąskaitą Nr. 59/12/2023 atsakovei 2262 Eur sumai. Atsakovė 2024 m. sausio 10 d. pervežimo užsakymu Nr. 2086483 užsakė krovinio pervežimo paslaugas Olandija-Prancūzija iš ieškovės, sutarties kaina 1335,60 Eur. Ieškovė 2024 m. sausio 10 d. išrašė sąskaitą Nr. 13/01/2024 atsakovei 1335,60 Eur sumai.

9. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 12 d. pervežimo užsakymu Nr. 1943305 užsakė krovinio pervežimo paslaugas 2023 m. rugsėjo 6 d. – 2023 m. rugsėjo 7 d. iš ieškovės, sutarties kaina 1951,25 Eur. Krovinio pervežimo paslaugas iš atsakovės užsisakė Mateo Logistics. Mateo Logistics atstovė 2023 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad apgadinta viena krovinio dėžė, apgadinimo aplinkybės buvo suderintos ir su vairuotoju, kuris padėjo iškrauti krovinį. Mateo Logistics 2023 m. lapkričio 2 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. FA45116 atsakovei 2710 Eur sumai. Atsakovė 2023 m. lapkričio 8 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. DB2337923 Mateo Logistics S.A.R.L. 1750 Eur sumai, 2023 m. lapkričio 7 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. DB 2337334 Mateo Logistics S.A.R.L. 2000 Eur sumai. Mateo Logistics 2024 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku atsakovei nurodė, jog sąskaitos-faktūros Nr. 2337923 ir 2337334 buvo kompensuotos sąskaita-faktūra Nr. FA45116, likusi skolos dalis buvo sumokėta 2023 m. gruodžio 8 d.

10. Tarp ieškovės ir UAB „Claims management“ sudaryta žalų administravimo sutartis, galiojusi nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2024 m. kovo 7 d.

12. Ieškovės įgaliotas asmuo klausimams, susijusiems su žalų administravimu, UAB „Claims management“ 2023 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad vežėjas, t. y. ieškovė, nesutinka su atsakomybe, mano, kad atsakovė turėtų kreiptis į gavėją arba siuntėją.

14. Ieškovės įgaliotas asmuo klausimams, susijusiems su žalų administravimu, UAB „Claims management“ 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad, atidarius iškrovimo vietoje puspriekabes duris matyti, jog krovinys nepajudėjęs (pervežimo metu nebuvo vietos jam judėti, kadangi puspriekabė buvo pakrauta betarpiškai), iškraunant krovinį sandėlio darbuotojai nuvertė krovinį, antroje nuotraukoje matyti, kur krovinys nuvirtus viduryje puspriekabės, pažymėta, kad vairuotojas iškrovime nedalyvavo. Taigi pervežimo metu žala neįvyko, o įvyko iškrovimo metu. Vairuotojas negalėjo atsakovės ar kitų informuoti, nes jis iškrovime nedalyvavo.

16. Ieškovė 2024 m. sausio 12 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad atsisako priimti atsakovės pateiktą pretenziją ir sąskaitą-faktūrą kaip nepagrįstas.

Dėl skolos priteisimo

27. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius, yra išskyręs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018).

28. Pervežimo užsakymų Nr. 2070661, Nr. 2086483, Nr. 1943305, pagal kuriuos ieškovė teikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas, bendrųjų sąlygų 57 p. numatyta, jog šalys susitaria, kad pagrindinis ir pirminis šalių tarpusavio atsiskaitymo ir piniginių prievolių įvykdymo būdas yra tarpusavio užskaitos ir/ar užsakovo vienašaliai įskaitymai. Tai yra esminė sutarties sąlyga. Piniginės prievolės vykdomos mokėjimo pavedimais ar kitais būdais tik jei nėra galimybės tarpusavio atsiskaitymą ir pinigines prievoles įvykdyti tarpusavio užskaitomis ir/ar užsakovo vienašaliais įskaitymais.

30. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, atlikusi įskaitymą, privalo įrodyti įskaitymo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. kad sąskaita ieškovei dėl žalos, susijusios su ieškovės atliktu krovinių pervežimu, buvo išrašyta teisėtai ir atitiko visas įskaitymui būtinas prieš tai paminėtas sąlygas.

31. CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, antrojoje dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai, todėl šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010 ir kt.). Vadinasi, paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

32. Nors ieškovė atsakovės atlikto vienašalio prievolės įskaitymo neteisėtumą grindžia tuo, kad su atsakovės atliktomis užskaitomis ieškovė nesutiko, dokumentų nepasirašė, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas CK nuostatas bei formuojamą kasacinio teismo praktiką, įvertinus byloje pateiktus atsakovės 2024 m. vasario 12 d. elektroniniu laišku išsiųstą ieškovei pareiškimą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, prie laiško pridėtą 2024 m. vasario 12 d. pareiškimą dėl vienašalio įskaitymo Nr. DKZ-2320407, kuriame aiškiai nurodyta, kokias prievoles atsakovė įskaitė, darytina išvada, jog atsakovės veiksmai, atliekant vienašalį skolos įskaitymą, atitiko teisės aktų nuostatas.

36. Pervežimo užsakymų Nr. 2070661, Nr. 2086483, Nr. 1943305, pagal kuriuos ieškovė teikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas, bendrųjų sąlygų 53 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę sulaikyti užmokestį už vežimą ir/ar atidėti apmokėjimo terminą, jei iškyla nesutarimų dėl krovinio pažeidimų, šiame užsakyme numatytų vežėjo įsipareigojimų nesilaikymo, netinkamo užsakymo vykdymo. Užsakovas šia teise gali pasinaudoti iki tol, kol bus nustatytas atsiradusių nuostolių kaltininkas ir tiksli nuostolių suma. Jei dėl nuostolių atsiradimo kaltas vežėjas, tuomet nuostolių suma išskaičiuojama iš vežėjui mokėtino užmokesčio už vežimą arba iš bendros įsiskolinimų užsakovui sumos. Taigi, esant ginčui tarp šalių dėl atsakomybės už atsiradusius nuostolius, atsakovė turėjo teisę sulaikyti ar atidėti mokėjimą, kol paaiškės už atsiradusius nuostolius atsakingas asmuo.

37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais ginčytinais klausimais, atsiradusiais dėl pervežimo, patenkančio į CMR konvencijos veikimo sferą, privalu kreiptis į teismą ar arbitražą. Kreiptis į teismą privalu ir dėl žalos ar nuostolių atlyginimo, kuomet asmuo neigia savo kaltę ar pareigą juos atlyginti (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-799-464/2012). Esant nesutarimui dėl atsakovo atsakomybės (prievolės ir jos dydžio) jis turi būti išspręstas šalių susitarimu arba išnagrinėjus ieškinį teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-399/2010). Taigi tik esant suderintam susitarimui ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima būtų pripažinti, jog yra galiojanti ir vykdytina ieškovės prievolė sumokėti atsakovei 2710 Eur sumą. Kadangi tokio susitarimo ar teismo sprendimo nėra, atsakovės reikalavimas ieškovei nebuvo galiojantis, o negaliojantis reikalavimas negali būti pripažintas vykdytinu. Pastebėtina, kad atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog, gavus ieškovės atsakymus, jog ieškovė nesutinka su atsakovės reiškiamomis pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, nesutinka, kad ieškovė yra atsakinga dėl atsiradusios žalos, į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės nesikreipė.

38. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiesiems teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti, pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2290-614/2021, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1679-643/2023 ir kt.).

39. Atsakovė nuo ieškovės pareikšto reikalavimo sumokėti skolą už krovinio vežimo paslaugas gynėsi procesiniuose dokumentuose išdėstydama aplinkybes, susijusias su jos patirta žala. Tokios aplinkybės iš esmės sudaro savarankiško reikalavimo atlyginti dėl ieškovės netinkamai įvykdytos sutarties patirtą žalą pagrindą; jos turi būti įrodinėjamos pagal civilinės atsakomybės nustatymo ir taikymo taisykles, o ieškovei turi būti sudaryta galimybė nuo tokio atsakovės reikalavimo gintis. Teismas negali nustatinėti ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nes bylos dalyką apibrėžia ieškinio reikalavimai, kurie nagrinėjamu atveju susiję ne su jos, o su atsakovės civilinės atsakomybės klausimais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė priešieškinio ieškovei dėl žalos atlyginimo priteisimo nepateikė.

40. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių pasirašytų pervežimo užsakymų pagrindu ieškovė suteikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas ir išrašė sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas nustatytu terminu neįvykdė, todėl, teismui nustačius, jog atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymui keliamų būtinųjų sąlygų, ieškovei iš atsakovės priteistina likusi nesumokėta 2710 Eur skola už suteiktas krovinių vežimo paslaugas (CK 6.63, 6.189, 6.200, 6.808, 6.817 straipsniai).

41. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2710 Eur skolos pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

42. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

43. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2710 Eur skola ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 61 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 148 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 165 Eur procesinių dokumentų įteikimas Liuksemburge, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 874 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 556,60 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 2299 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2855,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis neviršija rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalaus dydžio (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 61 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 148 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 165 Eur procesinių dokumentų įteikimas Liuksemburge, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 874 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 2710 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2710 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dešimt eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 874 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei Fast Way Pl. Sp. Z.O.O.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.