Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurasia logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Treka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurasia logistics“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ad transport“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nevisiškai atsiskaitė pagal ieškovės pateiktas 2022 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurias liko nepadengta iš viso 1 180 Eur skola už krovinių pervežimus. Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. kovo 7 d. išsiuntė ieškovei el. laišką „pretenziją“ ir nurodė, kad persiunčia dokumentus „dėl neužvažiavimo į muitinę (duomenys neskelbtini)“, atsakovės 2022 m. kovo 3 d. „pretenzijoje“ ieškovei nurodoma, kad atsakovė laiko ieškovę atsakingą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir atsiradusios žalos (1 180 Eur) kompensavimą, be to, pretenzijoje suformuluotas atsakovės prašymas ieškovei „atlyginti susidariusią žalą“ už 1 180 Eur sumą pagal pridedamą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2022 m. kovo 7 d. gavo ir atsakovės 2022 m. kovo 3 d. dokumentą „operacijos sudengimai“, kuriame, anot atsakovės buvo nurodoma apie atsakovės dengiamą ieškovės reikalavimą pagal dokumentus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinkamai, už 968 Eur ir 212 Eur sumą, o PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė ieškovei apmokėti 1 180 Eur žalos kompensavimą pagal pretenziją. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 180 Eur skolą ir procesines metines palūkanas, paaiškino, kad atsakovės nurodomas pranešimas apie įskaitymą nebuvo aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas.

30. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino bei priteisė ieškovei UAB „Treka“ iš atsakovės UAB „Eurasia logistics“ 1 180 Eur skolos, šešių procentų metines palūkanas, nurodydamas, kad bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, jog atsakovė atliko įskaitymą, pranešė-pareiškė ieškovei apie atliktą įskaitymą. Teismas vertino, kad atsakovė negalėjo įskaityti aiškiai nelygiaverčio vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimo, kuris nebuvo patikimai pagrįstas.

Dėl ginčo esmės.

32. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.

33. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

35. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, atlikusi įskaitymą, privalėjo įrodyti įskaitymo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. kad sąskaita ieškovei dėl nuostolių, susijusių su ieškovės atliktu krovinių pervežimu, buvo išrašyta teisėtai ir atitiko visas įskaitymui būtinas prieš tai paminėtas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė tinkamai nepranešė ieškovei apie atliktą įskaitymą bei negalėjo įskaityti aiškiai nelygiaverčio vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimo.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė apie atliktą įskaitymą informavo ieškovę 2022 m. kovo 7 d. pranešimu, išsiuntė ieškovei el. laišką „pretenziją“ ir nurodė, kad persiunčia dokumentus „dėl neužvažiavimo į muitinę (duomenys neskelbtini)“, 2022 m. kovo 3 d. „pretenzijoje“ ieškovui nurodoma, kad atsakovė laiko ieškovę atsakingą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir atsiradusios žalos (1 180 Eur) kompensavimą, pretenzijoje suformuluotas atsakovės prašymas ieškovei „atlyginti susidariusią žalą“ už 1 180 Eur sumą pagal pridedamą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nei viename iš atsakovės ieškovei siųstų dokumentų nėra nurodoma apie atsakovės atliktą įskaitymą, kaip tokį, priešingai, 2022 m. kovo 3 d. atsakovės pretenzija ieškovei patvirtina, kad atsakovė pareiškė ieškovei reikalavimą „atlyginti susidariusią žalą“. Pažymėtina, jog prie atsakovės 2022 m. kovo 3 d. pretenzijos esantys priedai (2021 m. spalio 1 d. pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini)) taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė atliko įskaitymą, o ne prašė ieškovės atlyginti susidariusią žalą. Byloje nėra jokio dokumento ar šalių el. laiškų, kuriuose atsakovė būtų informavusi ieškovę apie atliktą įskaitymą, atsakovės 2022 m. rugsėjo 13 d. el. laiškas ieškovei teigiant „Jums viskas apmokėta“, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu būdu atsakovė informavo ieškovę apie atliktą įskaitymą, nes atsakovė nekonkretizuoja, kas yra apmokėta, nėra aiškiai apibrėžta, jog yra atliktas įskaitymas.

37. Negalima sutikti ir su apeliantės nurodoma aplinkybe, jog dokumente „Operacijos sudengimai“ yra nurodyti visi duomenys, reikalingi tinkamam pranešimui apie įskaitymą, t. y. priešpriešiniai vienarūšiai (piniginiai) reikalavimai (atsakovės reikalavimas atlyginti 1 180 Eur nuostolius pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės reikalavimas sumokėti 1 180 Eur skolą pagal sąskaitas už vežimo paslaugas (968 Eur + 212 Eur)), priešpriešinių reikalavimų suma nurodyta kaip „dengimas“, aiškiai įvardintas skolos likutis po konkrečių abipusių reikalavimų sudengimo – 0,00 Eur, pats dokumento pavadinimas yra sudengimo dokumentas, kuriuo skolos sudengiamos. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013). Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad pretenzijoje buvo nurodyta suma, kurią ieškovė turi sumokėti, tačiau išreikštas reikalavimas buvo „atlyginti susidariusią žalą“, iš kurio, spręstina, ieškovė negalėjo pagrįstai manyti, kad atsakovė atliko įskaitymą, o šis reikalavimas yra privalomai vykdytinas.

38. Kritiškai vertintinas ir atsakovės teiginys, jog 2022 m. kovo 7 d. ieškovei pateiktas „Operacijų sudengimo“ dokumentas patvirtina, kad priešpriešinių reikalavimų sudengimas buvo atliktas atsakovės apskaitoje. Pažymėtina, jog atsakovė, veikianti kaip juridinis asmuo, savo vidaus apskaitos dokumentus rengia ir tvarko pati, todėl negalima teigti, kad atsakovės vidiniuose dokumentuose atliktas įskaitymas buvo tinkamas ieškovės informavimas apie atliktą įskaitymą ar neturėdama prieigos prie atsakovės vidaus dokumentų ieškovė turėjo žinoti apie tokio įskaitymo atlikimą.

39. Nors ir sutiktina su apeliante, kad nei galiojančiuose teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad pranešime apie įskaitymą privalo būti naudojamas „įskaitymo“ terminas ir jis negali būti pakeičiamas sinonimais – sudengimas, dengimas, užskaita ir pan., tačiau pažymėtina, jog tokiu atveju „įskaitymo“ terminas turi būti išreikštas taip, jog kita šalis tai įvertintų kaip akivaizdų ir vykdytiną reikalavimą, ir dėl kurio nekiltų ginčo. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtą faktą.

40. Kaip nepagrįsti vertintini apeliantės teiginiai, jog ieškovė neginčijo atsakovės 2022 m. kovo 7 d. pateiktos pretenzijos iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, gavusi 2022 m. kovo 7 d. pranešimą, pareikalavo atsakovės pateikti papildomus duomenis apie atsakovės „prašomą atlyginti žalą“. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tokiu būdu ieškovė atsakovės prašymo nevertino kaip akivaizdaus ir vykdytino, be kita ko, ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. el. laiške nurodė atsakovei, kad negavus iš atsakovės dokumentų, atsakovės 2022 m. kovo 3 d. pretenzija atmetama kaip nepagrįsta. Iš to taip pat galima spręsti, jog ieškovei nebuvo pranešta apie atliktą įskaitymą, o gautą atsakovės pranešimą ieškovė vertino būtent kaip reikalavimą atlyginti žalą.

41. Nagrinėjamu atveju sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė negalėjo įskaityti aiškiai nelygiaverčio vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimo, kuris nebuvo patikimai pagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nevertino tariamo atsakovės atlikto įskaitymo kaip patikimai pagrįsto, nes byloje nebuvo ir nėra įskaitymą pagrindžiančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė 2022 m. kovo 7 d. el. paštu ieškovei pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, 2022 m. kovo 3 d. dokumentą „Operacijos sudengimai“, 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) dėl žalos kompensavimo pagal pretenziją, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė iš tiesų patyrė nuostolių ir tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę į ieškovę. Tokių dokumentų apeliantė nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu, todėl spręstina, jog su pranešimu apie įskaitymą nepateikusi įskaitymą pagrindžiančių įrodymų atsakovė negalėjo tikėtis, kad ieškovė sutiks su įskaitymu ir dėl to nekils ginčas ateityje.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2020 m. kovo 3 d. atsakovės atliktas 1 180 Eur įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytų imperatyvių sąlygų, taikomų įskaitymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neatliko įskaitymo, nepranešė ieškovei apie atliktą įskaitymą bei negalėjo įskaityti aiškiai nelygiaverčio vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimo, kuris nebuvo patikimai pagrįstas, todėl pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 1 180 Eur skolą pagal ieškovės išrašytą 2022 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

43. Atsakovė UAB „Eurasia logistcs“ taip pat pateikė prašymą pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvų dalį „atsakovas negalėjo įskaityti reikalavimo, kuris nebuvo patikimai pagrįstas“. Šį prašymą grindžia tuo, jog teismas byloje esančių nuostolių faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų visumos skundžiamame sprendime neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu vertino, jog įskaitytas reikalavimas nėra patikimai pagrįstas.

44. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018).

45. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia pagrindo tenkinti minėtą apeliantės prašymą. Aplinkybė, kad apeliantė 2022 m. kovo 7 d. el. paštu ieškovei pateikė tik pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, 2022 m. kovo 3 d. dokumentą „Operacijos sudengimai“, 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) dėl žalos kompensavimo pagal pretenziją, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė iš tiesų patyrė nuostolių ir tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę į ieškovę, pirmos instancijos teismui leido pagrįstai spręsti, kad atsakovė negalėjo įskaityti aiškiai nelygiaverčio vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimo, kuris nebuvo patikimai pagrįstas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka tiek teisinį reglamentavimą (CK 6.130 straipsnis), tiek kasacinio teismo išaiškinimus, jog negali būti įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Atitinkamai pastarosios pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrindo šalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Tuo pačiu pažymėtina, kad aptariama teismo išvada yra reikšminga tik vertinant įskaitymo instituto taikymą, tačiau nesukuria prejudicijos sprendžiant sutartinės atsakomybės taikymo, taip pat ir nuostolių atlyginimo teisinį ginčą tarp šalių.

Dėl procesinės bylos baigties.

46. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

49. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

50. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliantės (atsakovės) UAB „Eurasia logistcs“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.