Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-29 · Civilinė byla Nr. eB2-664-924/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
eB2-664-924/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00224-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Suinteresuotas asmuo
L. B., M. E., A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-664-994/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00224-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.3.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutartis2022 m. kovo 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui L. S.,

atsakovės atstovui bankroto administratoriui uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ įgaliotam atstovui A. G.,

suinteresuoto asmens L. B. atstovui advokatui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (kreditorės) „Envestio SI“ OÜ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fasera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys L. B., M. E., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Fasera“ kreditorius „Envestio SI“ OÜ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB „Fasera“ bankrotą tyčiniu. Ieškovė nurodė, kad:

1.1. 2018 m. rugsėjo 19 d. „Envestio SI“ OÜ ir UAB „Fasera“ sudarė paskolos sutartį Nr. ENV092018-06 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu pareiškėja įsipareigojo suteikti atsakovei 50 000 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti pareiškėjai iki 2018 m. gruodžio 20 d., o taip pat sumokėti sutartas palūkanas (Sutarties 2.1. punktai). Pareiškėja savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai – 2018 m. rugsėjo 25-27 dienomis atsakovei perdavė iš viso 50 000 Eur paskolos. Tuo tarpu atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų pareiškėjai neįvykdė – 2018 m. spalio 23 d. atsakovė sumokėjo pareiškėjai 2 000 Eur palūkanų, tačiau neatliko pareiškėjai jokių kitų mokėjimų. Tokiu būdu atsakovė liko skolinga pareiškėjai iš viso 82 246,85 Eur sumą, kurią sudaro 50 000 Eur paskolos, 3 582,47 Eur palūkanų bei 28 664,38 Eur netesybų.

1.2. 2021-06-29 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Fasera“ buvo iškelta bankroto byla. Šia nutartimi bankrutuojančios bendrovės organai, be kita ko, buvo įpareigoti perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens turtą, veiklos bei buhalterinius dokumentus. Tačiau BUAB „Fasera“ vienintelis akcininkas ir direktorius įmonės dokumentų ir turto neperdavė, bendrovės balansas nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis nėra sudarytas.

1.3. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2019-10-16 operatyvaus patikrinimo akte (pažymoje) Nr. (21.222)FR1042-4047 užfiksuotas UAB „Fasera“ patikrinimo 2019-09-12 – 2019-10-15 laikotarpiu rezultatas. VMI konstatavo, jog UAB „Fasera“ atstovai kviečiami neatvyko, patikrinimui nepateikė visų apskaitos dokumentų, neteikė paaiškinimų, todėl negalima nustatyti UAB „Fasera“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Viešai skelbiamais duomenimis paskutinį kartą UAB „Fasera“ finansinės atskaitomybės dokumentus teikė 2019 m. balandį, t. y. už 2018 metus.

1.4. Taigi, UAB „Fasera“ apskaita buvo akivaizdžiai tvarkoma netinkamai, ko pasekoje VMI dar 2019 m. pabaigoje konstatavo negalinti nustatyti UAB „Fasera“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už 2019 m. laikotarpį UAB „Fasera“ taip pat neįvykdė ir kito įstatyminio reikalavimo – nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio VĮ Registrų centras. Visa tai sudaro pagrindą išvadai dėl netinkamo UAB „Fasera“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. tyčinio bankroto požymio. UAB „Fasera“ apskaitos dokumentų neišsaugojimas, neperdavimas nemokumo administratoriui faktiškai užkerta kelią UAB „Fasera“ finansinės būklės įvertinimui, sandorių teisėtumo patikrinimui ir bent daliniam kreditorių reikalavimų patenkinimui.

2. Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fasera“ bankroto administratorė UAB „Konsultacijų srautas“ su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo L. B. nurodo, kad pareiškimo tenkinimo atveju tiesioginės tyčinio bankroto konstatavimo pasekmės kiltų tik atsakovei BUAB „Fasera“ ir jos vadovui (-ams), t. y. A. J. ir / ar M. E., o L. B. nesant UAB „Fasera“ vadovu 2018-2019 m. laikotarpiu, jokie šioje byloje teikiami reikalavimai nei tiesioginių, nei netiesioginių teisinių pasekmių nesukels. Suinteresuoto asmens teigimu, jis 2017-11-07 su naujai išrinktu UAB „Fasera“ direktoriumi A. J. sudarė UAB „Fasera“ dokumentų ir vertybių perdavimo - priėmimo aktą (Priedas Nr. 8), kuriuo L. B. perdavė, o A. J. priėmė bendrovės dokumentus. 2017-11-07 UAB „Fasera“, atstovaujama direktoriaus A. J., su UAB „Finansininkas“, atstovaujama direktoriaus L. B., sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, kurią nutraukė 2020-01-21. 2020-01-28 UAB „Fasera“ direktorius M. E. el. laišku kreipėsi į UAB „Finansininkas“ direktorių L. B., kuriuo prašė atsiųsti UAB „Fasera“ buhalterinius dokumentus į UAB „Omniva LT“ paštomatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurie pagal prašymą ir buvo išsiųsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Fasera“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismas 2021-06-29 nutartimi UAB „Fasera“ iškėlė bankroto bylą, konstatavęs, kad ji yra nemoki (bylos Nr. eB2-432-924/2022). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs 2018 metų balanso duomenis: bendrovė 2018 m. turto turėjo už 151 436 Eur (visas jis trumpalaikis (atsargos – 25 250 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 126 186 Eur), o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 148 073 Eur sumą), todėl pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą atsakovė UAB „Fasera“ jau 2018 metais buvo nemoki.

5. Kauno apygardos teismo 2021-09-23 nutartimi patvirtintas UAB „Fasera“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; bendra UAB „Fasera“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 82 247,61 Eur, iš kurių 82 246,85 Eur – „Envestio SI“ OÜ finansinis reikalavimas, o likusi suma (0,76 Eur) – įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui.

6. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. ir nuo 2020 m. sausio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas buvo A. J., laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. sausio 29 d. – M. E., o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. – L. B..

7. Sprendžiant kreditoriaus pareikštą prašymą dėl UAB „Fasera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmiausia pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialiniams teisiniams santykiams taikomi šių santykių atsiradimo metu galioję įstatymai. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Dėl šios priežasties sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių, taikytinos teisės normos, galiojusios vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo momentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020). Taigi, atsižvelgiant į nurodytus teismų išaiškinimus, konstatuotina, kad nepaisant to, jog pareiškimas dėl UAB „Fasera“ bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas jau galiojant JANĮ, kadangi sprendžiama dėl materialiųjų teisinių santykių, atsiradusių iki 2020 m. sausio 1 d., turi būti taikomas šių teisinių santykių metu galiojęs ĮBĮ.

9. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bankrotą galėjo pripažinti tyčiniu. Nagrinėjamu atveju UAB „Fasera“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu vieninteliu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, t. y., kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto kriterijaus

10. Kreditorius ir nemokumo administratorė yra įsitikinę, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti UAB „Fasera“ bankrotą tyčiniu dėl to, kad buvę įmonės vadovai nesiėmė priemonių, kad būtų sudaromos finansinės ataskaitos už 2019 – 2020 m., ir įstatymo nustatyta tvarka pateikiamos Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat neperdavė nemokumo administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

13. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Fasera“ vadovai nevykdė įstatymuose ir bendrovės įstatuose nustatytų pareigų, nes nesudarė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir jų nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (paskutinį kartą tokie dokumentai teikti tik už 2018 finansinius metus), nesudarė ir nemokumo administratorei neperdavė balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat neperdavė jokių įmonės dokumentų ar turto, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „Fasera“ veiklos, bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Šias aplinkybės teismo posėdžio metu patvirtino bankroto administratorės atstovas, taip pat, jog nėra galimybės nustatyti UAB „Fasera“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nurodė ir Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo akte (pažymoje) Nr. (21.222)FR1042-4047. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės įmonės veiklą įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nes tokių duomenų bankroto administratorė neturi. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad yra pagrindas UAB „Fasera“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

15. Apibendrindamas, teismas sprendžia, kad šioje nutartyje aptartų įrodymų visuma patvirtina egzistuojant tyčinio likviduojamos dėl bankroto UAB „Fasera“ bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Dėl to pareiškimas tenkintinas – UAB „Fasera“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui pripažinti tyčiniu (žr. pvz., 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

16. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

17. Kadangi teismas įmonės bankrotą tyčiniu pripažįsta pagal ĮBĮ, nėra pagrindo nutartyje nurodyti asmens, atsakingo už tyčinį bankrotą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kreditorė neprašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nespręstinas. Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime į pareiškimą nors ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių jas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fasera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Konsultacijų srautas“ įpareigoti su priimta teismo nutartimi supažindinti uždarosios akcinės bendrovės „Fasera“ kreditorius.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją pateikti Kauno apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas