- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- 1-686-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43812-2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- G. R.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 14 d. apie 18.50 val., ties pastatu esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu 2023 m. lapkričio 14 d. 19.10 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
Šiais savo veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis G. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog buvo parą nemiegojęs, kavinėje užsisakė alaus, per trumpą laiką išgėrė 4 alaus ir išėjęs į lauką pastebėjo, kad prie palikto automobilio sukinėjasi neaiškūs tipai. Kadangi gyvena 100 metrų nuo kavinės, nusprendė parvairuoti automobilį iki šalia jo namo esančios aikštelės, kuri yra filmuojama. Bevažiuodamas iš aikštelės nežymiai kliudė kitą automobilį. Tai matė liudytojos, kurios priėjo ir paprašė atiduoti automobilio raktelius, jis sutiko. Tą dieną vairavo „Audi A5“ markės automobilį, kuris priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini), jis yra šios įmonės (duomenys neskelbtini). Jautėsi blogai vartodamas alkoholį, suprato, kad yra apsvaigęs. Jo mėnesinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant sesers M. R.-M. atsakomybei. Sesuo yra artimiausias asmuo gyvenime, sutaria nuo vaikystės, ryšys tarp jo ir sesės susiformavo ir išliko. Jis seseriai pirmai papasakojo apie šią situaciją. Su seserimi visada reguliariai bendrauja, susiskambina ir susirašo, susitinka.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja M. R.-M. paaiškino, kad G. R. yra jos brolis, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybei, nes labai juo pasitiki, augino jį, žino, kad jis yra sąmoningas žmogus. Jos autoritetas ir įtaka neleis jam daugiau nusižengti. Yra autoritetas broliui ir iš gyvenimo būdo, ir iš psichologinės būklės, visą gyvenimą G. R. duoda patarimus, jos patirtis yra didesnė. Jeigu reikėtų, galėtų sumokėti 500 Eur dydžio užstatą. Jos požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas G. R., yra smerktinas. Mano, kad G. R. laikysis įstatymų reikalavimų, skambina dėl jo paties emocinės būklės. Jei pastebės, kad G. R. kažką ne taip daro, iš karto bus auklėjamasis pokalbis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. R. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Dirbo visą naktį iš 2023 m. lapkričio 13 d. į 2023 m. lapkričio 14 d., darbo buvo labai daug ir labai spaudė terminai, todėl kiek stresavo. Maždaug apie 14 val. suprato, kad jau yra ne tik nemiegojęs, bet ir nevalgęs, todėl automobiliu „Audi A5“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į kavinę pavalgyti. Užsisakė alaus, jis jį labai greitai išgėrė, todėl užsisakė dar alaus, iš viso išgėrė 4 bokalus alaus maždaug per 2 valandas. Tą dieną neketino vairuoti, planavo palikti automobilį stovėjimo aikštelėje prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) ir namo grįžti pėsčiomis, nes gyveno gretimame name. Išėjęs iš kavinės pastebėjo įtartinus žmonės prie j o automobilio, todėl nusprendė persivaryti automobilį į gretimą aikštelę kuri yra filmuojama. Jautė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, suvokė, kad negalima vairuoti apsvaigus, bet vis tik nusprendė persivaryti automobilį į saugesnę vietą. Jis įlipo į automobilį ir pavažiavo apie 0,5 metro į galą, kad galėtų išvažiuoti iš stovėjimo vietos, bet pavažiavo per daug ir atsitrenkė į kitą automobilį. Netrukus prie jo priėjo dvi moterys, viena jų pareikalavo atiduoti automobilio raktelius. Jis nesiginčijo ir atidavė raktelius ir kartu laukė policijos pareigūnų. Labai gailisi, kad vairavo apsvaigęs (b. l. 55).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d., apie 18.40 val. kartu su A. stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos. Netrukus pamatė, kad nuo kavinės pusės eina neblaivus vyras, kurio judesiai buvo nekoordinuoti. Supratusi, kad jis eina link automobilio iš karto pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Tas vyras įlipęs į automobilį „Audi“, juodos spalvos, valst. Nr. neatsimena, pajudėjo ir atsitrenkė į prieš jį stovėjusį automobilį. Tą pamačiusios jos priėjo prie jo, A. atidarė automobilio dureles ir liepė tam vyrui atiduoti automobilio raktelius. Tas vyras savanoriškai jai atidavė raktelius, kartu su jomis laukė policijos. Atvažiavus policijos pareigūnams, A. atidavė pareigūnams to vyro automobilio raktelius, ji surašė paaiškinimą ir išvyko (b. l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas E. V. parodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 18.50 val. Iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į kitą automobilį. Nuvykę nurodytu adresu pamatė „Audi A5“ automobilį, atsitrenkusį į automobilį „Audi A4“. Prie minėtų automobilių buvo asmuo, kaip vėliau paaiškėjo tai G. R., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, jis pagal liudytojų parodymus vairavo automobilį „Audi A5“. Prie jų priėjo viena moteris, kuri padavė automobilio Audi A5 raktelius ir pasakė, kad atėmė iš minėto asmens raktelius. G. R. neneigė vairavęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo kolegė R. P.-K. patikrino G. R. blaivumą, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 40).
2023 m. lapkričio 14 d. neblaivumo nustatymo aktu G. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2023 m. lapkričio 14 d. 18.53 val. pirmu tikrinimu buvo užfiksuotas 2,96 prom. neblaivumas, antru tikrinimu, 19.10 val. buvo užfiksuotas 2,80 prom. neblaivumas (b. l. 12).
Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis „Audi A5 coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A5 coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 15 665 Eur su PVM (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, kaltinamojo G. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis G. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad buvo parą nemiegojęs, kavinėje užsisakė alaus, per trumpą laiką išgėrė 4 bokalus alaus ir išėjęs į lauką pastebėjo, kad prie palikto automobilio sukinėjasi neaiškūs tipai. Kadangi gyvena 100 m nuo kavinės, nusprendė parvairuoti automobilį iki šalia jo namo esančios aikštelės, kuri yra filmuojama. Bevažiuodamas iš aikštelės nežymiai kliudė kitą automobilį. Tai matė liudytojos, kurios priėjo ir paprašė atiduoti automobilio raktelius, jis sutiko. Tą dieną vairavo „Audi A5“ markės automobilį, kuris priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), jis yra šios įmonės (duomenys neskelbtini). Jautėsi blogai vartodamas alkoholį, suprato, kad esu apsvaigęs. Tokie jo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 55) Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. S., E. V. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos įvykių registro išrašas, alkotesterio kvitai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. R. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,80 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymi, kad nors kaltinamajame akte nurodytas konkretus alkotesteris ir jo patikros sertifikato numeris, šios aplinkybės yra perteklinės, todėl jos yra pašalinamos iš kaltinimo. Tai neturi reikšmės veikos kvalifikacijai, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su G. R., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. G. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl šių sąlygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokurorė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Kaip matyti iš G. R. charakterizuojančios medžiagos, jis dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. R. yra pakankamai aktyvus socialiniame gyvenime, yra gavęs apdovanojimų, baustas administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus (b. l. 68). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu G. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. R. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas G. R. sesers M. R.-M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, G. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju G. R. laiduotoja sutinka būti jo sesuo M. R.-M., kuri nurodė, kad labai pasitiki broliu, augino jį, žino, kad jis yra sąmoningas žmogus. Jos autoritetas ir įtaka neleis jam daugiau nusižengti. Yra autoritetas broliui ir iš gyvenimo būdo, ir iš psichologinės būklės, visą gyvenimą G. R. duoda patarimus, jos patirtis yra didesnė. Jeigu reikėtų, galėtų sumokėti 500 Eur dydžio užstatą. Jos požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas G. R., yra smerktinas. Jei pastebės, kad G. R. kažką ne taip daro, iš karto bus auklėjamasis pokalbis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad M. R.-M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja M. R.-M. yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra kaltinamojo artimas asmuo – sesuo, yra (duomenys neskelbtini) nei kaltinamasis, ji dirba, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, G. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
G. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,80 prom. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, nebaustas administracine tvarka už šiurkščius ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. lapkričio 17 d. (b. l. 61-63).
Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju G. R. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) yra pats kaltinamasis. Kaltinamasis G. R. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad šiuo automobiliu be jo niekas daugiau nesinaudoja. Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, bet ne už šiurkščius nusižengimus, anksčiau neteistas, automobilį vairavo ne kelyje, o siekdamas jį perstatyti arčiau namų (past. – iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad nuo vietos, kurioje G. R. buvo sustabdytas ir sulaikytas nuo tolesnio vairavimo, iki jo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), vos 550 metrų atstumas), taip pat į aplinkybę, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, spręstina, kad automobilio konfiskavimas nebūtų proporcinga poveikio priemonė, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-873/2021). Manytina, jog su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai turės G. R. pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas (neadekvatus) jo padarytai veikai bei asmenybei ir yra perteklinis.
Ikiteisminio tyrimo metu G. R. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
G. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. R.-M. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti G. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 17 d.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
G. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti M. R.-M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.