Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Kauno tiltai“ ieškovui R. S. 2 625,12 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl 2015-11-05 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 12, kuriame buvo ištirtos nelaimingo atsitikimo priežastys, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės ir ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio.Teismas, spręsdamas dėl atsakovės kaltės, konstatavo, kad atsakovė neginčijo 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12 nustatytų nelaimingo atsitikimo priežasčių, t. y. netinkamo darbų organizavimo, nes R. S. buvo paskirtas darbui netinkamame, nesaugiame vežimėlyje, kuris buvo pagamintas ir sumontuotas nukrypus nuo projekto (lango atidarymo fiksavimas grandinės ir karabino pagalba nenumatytas); AB „Kauno tiltai“ neturėjo vežimėlio karabino atitikties saugos reikalavimams sertifikato bei vežimėlio naudojimo dokumentų, bei darbui pavojingoje (galimas kritimas iš 10.8 m aukščio dėl sumažėjusio aptvaro iki 0,68 m) zonoje nebuvo išduota paskyra-leidimas ir nebuvo numatytos priemonės kaip saugiai atlikti šviestuvų montavimo darbus, dėl ko R. S. nebuvo supažindintas su saugos priemonėmis ir vežimėlio naudojimo instrukcija. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovės kaltė, pasireiškianti netinkamu darbų organizavimu, yra nustatyta 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12.Spręsdamas ginčą dėl ieškovo kaltės, teismas pripažino reikšmingomis bylai tokias aplinkybes: Pirma, darbininkų, dirbančių aukštalipių darbus, pažymėjimus Nr. 033032 ir Nr. 38883 išdavusios UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro mokymo programoje, mokymų dirbti aukštalipio darbus metu ieškovas buvo supažindintas su aukštalipio darbams keliamais reikalavimais, profesinės rizikos veiksniais, nelaimingų atsitikimų, vykdant aukštalipio darbus, priežastimis ir priemonėmis jų išvengti, paskyrų-leidimų reikšme saugiam darbui, asmenine įranga, skirta apsisaugoti nuo kritimo iš aukščio, ir kaip ši įranga yra praktiškai naudojama (t. I, b. l. 53-56). Antra, prieš pradedant vykdyti darbus objekte ieškovas buvo supažindintas su visais rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis siekiant išvengti neigiamų pasekmių: darbo metu draudžiama lipti ant atsitiktinių darbui nepritaikytų paaukštinimo priemonių; dirbant aukštyje (virš 1,3 m) neaptvertose vietose darbo aikštelėse prisirišti saugos diržais. Tai užfiksuota 2015 m. vasario 9 d. išduotoje paskyroje-leidime Nr. 16, kurią pasirašė ir ieškovas, tokiu būdu patvirtindamas, kad susipažino su darbo sąlygomis objekte, įskaitant ir darbo vežimėlyje sąlygomis (t. I, b. l. 40). Trečia, AB ,,Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 8 patvirtinta Darbuotojo dirbančio statybiniuose lopšiuose saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8, su kuria 2015 m. vasario 27 d. ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Šioje Instrukcijoje (1.11.6, 2.1.8., 2.3, 4.7, 4.10.15 p.) yra įtvirtina darbuoto pareiga dirbant aukštyje naudoti apsauginį diržą (t. I, b. l. 75-79). Ketvirta, ieškovui 2015 m. balandžio 8 d. buvo išduoti saugos diržai (apraišai) su juosmeniniu diržu ir absorberis (t. y. amortizatorius) su reguliuojamu lynu, taigi atsakovė suteikė ieškovui reikalingas asmenines apsaugos priemones, kad ieškovas galėtų saugiai dirbti aukštyje (t. I, b. l. 51). Penkta, ieškovas pats nebuvo pakankamai rūpestingas, kai nedėvėjo saugos diržų, nes manė, kad saugos diržų dėvėti nereikia (t. I, b. l. 125, 141). Šešta, vežimėlyje buvo sumontuota 0,42 m aukščio pakyla, kurią savo nuožiūra, neinformavę tiesioginio vadovo, sumontavo šiame objekte dirbę darbuotojai, nes pakyla nebuvo numatyta vežimėlio projekte ar įrengta vežimėlio gamintojo. Instrukcijos 4.10.4 p. numatyta, kad dirbantiesiems statybiniuose lopšiuose yra draudžiama statyti ant lopšių kopėčias ar kitas paaukštinimo priemones, taigi ieškovas neturėjo teisės dirbti vežimėlyje, kai jame buvo sumontuota pakyla, dėl kurios sumažėjo vežimėlio apsauginis aptvaras nuo 1,1 m iki 0,68 m. (t. I, b. l. 79). Septinta, aplinkybes apie tai, kad vežimėlyje darbuotojai buvo pasidarę paaukštinimą, patvirtina kartu su ieškovu dirbęs G. J. savo paaiškinime bei brigadininkas A. D. savo paaiškinime (t. I, b. l. 143, 144). Aštunta, ieškovo nurodytas aplinkybes, kad minėtas paaukštinimas 2015-11-05 jau buvo sumontuotas, dėl ko ieškovas negalėjo žinoti, kad jis yra nesaugus, teismas atmetė, kaip nepagrįstas, remdamasis Instrukcijos 4.10.4 p. reikalavimais. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pripažino pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovui būnant pakankamai rūpestingu ir prisisegus saugos diržu, t. y. pasisaugojus bei pasistengus numatyti galimus pavojus, nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti ieškovo neatsargumą dideliu bei dėl to konstatuoti taip pat ir ieškovo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.Spręsdamas ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas reikšmingomis pripažino tokias aplinkybes: pirma, atsakovės ieškovui pervestą UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo išmoką – 2 374,88 Eur, teismas laikė neturtinės žalos atlyginimu, nes atsakovė apsidraudė draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, kuriuo buvo garantuota draudimo apsauga visiems atsakovės darbuotojams, kai šie patiria traumą ar yra mirtinai sužalojami dėl nelaimingų atsitikimų darbe (t. I, b. l. 191-194); antra, atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos sumokėti mokesčiai turėtų būti įskaitomi į ieškovui sumokėtą neturtinės žalos atlyginimą, tokiu būdu pripažįstant, kad ieškovui sumokėta 4 216,07 Eur (t. II, b. l. 20), teismas atmetė kaip nepagrįstas, nes pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą, neapmokestinamosios pajamos yra sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas; trečia, ieškovo nurodytas aplinkybės, kad 2 374,88 Eur UAB DK „PZU Lietuva" draudimo išmoka laikytina turtinės žalos atlyginimu, nes jis galėjo kompensuoti savo sumažėjusias pajamas bei toliau tęsti gydymą pagal gydytojų nustatytą planą, teismas pripažino nepagrįstomis, nes nurodyta draudimo išmoka ieškovui nebuvo išmokėta siekiant atlyginti patirtą turtinę žalą ar konkrečias gydymo išlaidas.Spręsdamas ginčą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas rėmėsi LR CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taip pat teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Teismas pripažino reikšmingomis tokias byloje nustatytas aplinkybes: pirma, dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų (stuburo smegenų pažeidimo) ieškovui buvo diagnozuota nervų sistemos liga - (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), kuri pasireiškia galūnių, kurios yra po pažeidimo vieta, paralyžavimu, sumažėjusiu jautrumu bei galūnių dideliu skausmu, dėl ko ieškovas neteko 45 procentų darbingumo; antra, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymoje Nr. DL-1-1874 nurodyta, kad ieškovui 55 procentų darbingumas nustatytas 1 metams, t. y. iki 2017-07-20 d. (t. I, b. l. 159-161); trečia, ieškovas 2016-08-08 grįžo į darbą ir darbo dienomis dirba po 8 darbo valandas, išskyrus tuos laikotarpius, kai ieškovas nebuvo darbe susirgus vaikui; ketvirta, bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju nesant nukentėjusiojo kaltės, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000 Lt, 50 000 Lt; penkta, byloje konstatuota ne tik atsakovės, bet ir ieškovo kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y. į atsakovės kaltę, konstatuotą 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12, ieškovo kaltę, pagrįstą byloje esančiais įrodymais, ieškovo laikinai netektą 45 proc. darbingumą, ieškovo tebesitęsiančius darbo santykius atsakovės įmonėje, konstatavo, kad sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laikytinas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui sumokėta 2 374,88 Eur suma, teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 2 625,12 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde ieškovas R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas LR CPK 176, l77, 178 straipsniuose, dėl ko buvo priimtas iš dalies neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir neteisingai pripažino pagrįstais visus atsakovės argumentus dėl neva paties ieškovo didelio neatsargumo buvimo. Šių teismo išvadų nepatvirtina jokia bylos medžiaga, jos yra grįstos tik atsakovės samprotavimais. Byloje pateikta visa nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, tyrimo išvados ir 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo aktas Nr. 12, pasirašytas darbo inspektorių, darbdavio ir darbuotojų atstovų, kuriame nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys (11 p.) ir išimtinai dėl šio nelaimingo atsitikimo kalta yra pripažinta tik atsakovė – netinkamas darbdavio darbų organizavimas. Šis aktas yra pagrindinis dokumentas nelaimingų atsitikimų darbe bylose, jis yra galiojantis ir nenuginčytas (LR DK 282 str. 3 d.). Apeliantas pažymi, kad jokių jo neatsargių veiksmų šiame akte nebuvo nustatyta, dėl ko daryti išvada, kad apelianto veiksmai nelaimingo atsitikimo metu neįtakojo nelaimingo atsitikimo kilimo ir jo veiksmai nebuvo laikomi neatsargiais. Tačiau teismas iš dalies įvertindamas akte nustatytą atsakovės kaltę dėl kilusio nelaimingo atsitikimo visiškai nevertino akivaizdaus fakto, kad aktu nebuvo nustatyti jokie apelianto neatsargūs veiksmai. Teismas nepagristai konstatavo, jog ieškovas buvo supažindintas su darbo sąlygomis objekte, įskaitant ir darbo vežimėlyje sąlygomis. Šiuo atveju, priešingai nei konstatavo teismas, nei apelianto turimi pažymėjimai Nr. 033032, 38883, 009138, 34278, nei paskyra-leidimas Nr. 16 negali patvirtinti, kad apeliantas buvo tinkamai supažindintas su darbu 10,8 m aukštyje vežimėlyje. Be to, 2015-12-04 nelaimingo atsitikimo akte neginčytinai konstatuota, jog AB „Kauno tiltai“ neturėjo vežimėlio karabino atitikties saugos reikalavimams sertifikato bei vežimėlio naudojimo dokumentų, bei darbui pavojingoje (galimas kritimas iš 10,8 m aukščio dėl sumažėjusio aptvaro iki 0,68 m) zonoje nebuvo išduota paskyra-leidimas ir nebuvo numatytos priemonės kaip saugiai atlikti šviestuvu montavimo darbus, dėl ko R. S. nebuvo supažindintas su saugos priemonėmis ir vežimėlio naudojimo instrukcija. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės brigadininko A. D., darbų vykdytojo J. J. ir padalinio vadovo E. M. byloje esantys paaiškinimai.Teismas nepagristai pripažino atsakovės nurodytą neva ieškovo didelį nerūpestingumą įrodančią aplinkybe, jog jis nelaimingo atsitikimo metu nedėvėjo saugos diržo, tuo pažeisdamas 2007-02-08 įsakymu Nr. 8 patvirtintos Darbuotojo dirbančio statybiniuose lopšiuose saugos ir sveikatos instrukcijos nuostatas, nors atsakovė neva buvo suteikusi visą reikiamą įrangą. Teismas nevertino aplinkybės, jog apeliantui jokie specialūs saugos diržai, kurie būtų skirti dirbti uždarose patalpose (vežimėliuose) nebuvo išduoti. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad saugos diržai pasirašytinai buvo išduoti 2015-04-08 (žiniaraštis), tačiau minėti saugos diržai yra skirti naudojimui atvirose teritorijose, o ne uždaruose aptvaruose, kas įrodo, jog apeliantui nebuvo suteikta reikiama saugos įranga darbui vežimėlyje. Apeliantas pažymi, jog net ir jam išduotoje paskyroje Nr. 16, kuri leido objekte atlikti kitus darbus, yra nurodymas prisirišti saugos diržais dirbant aukštyje (1,3 m) neaptvertose vietose darbo aikštelėse. Šiuo atveju vežimėlis, su kuriuo apeliantui buvo liepta dirbti buvo uždaras, darbdavys jokių specialių nurodymų dėl darbų saugos nedavė ir jokia papildoma saugos įranga darbui uždarame vežimėlyje nebuvo išduota, dėl ko apeliantas negalėjo žinoti, jog vežimėlio karabinas, laikantis vežimėlio grotas, yra nekokybiškas ir, kad yra galimybė iškristi iš uždaro vežimėlio. Todėl aplinkybė, kad apeliantas dirbant visiškai uždarame vežimėlyje nenaudojo saugos diržų, kurie buvo išduoti tik darbui aukštyje neaptvertose teritorijose, nėra reikšminga ir juo labiau negali būti vertintina kaip neva apelianto didelis neatsargumas.Teismas nepagrįstai pripažino neva įrodančią ieškovo didelį neatsargumą aplinkybę, jog jis neturėjo teisės dirbti vežimėlyje, kai jame buvo sumontuota pakyla, dėl kurios sumažėjo vežimėlio apsauginis aptvaras nuo 1,1 m iki 0,68 m. Byloje esantys nelaimingo atsitikimo dieną už darbo organizavimą atsakingo brigadininko A. D. paaiškinimas ir atsakovo darbuotojo G. J. 2015-11-06 paaiškinimas patvirtina, jog žinant, kad vežimėlio aukštis nėra pakankamas pasiekti tilto šviestuvų montavimo vietas, jie iš anksto sumontavo vežimėlio savadarbį paaukštinimą. Taigi, ieškovas jokio paaukštinimo nemontavo, minėtas paaukštinimas 2015-11-05 jau buvo sumontuotas, dėl ko jis negalėjo žinoti, kad jis yra nesaugus. Nelogiška teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog teismas atmetė ir laikė nereikšmingomis minėtas aplinkybes tik dėl to, kad Instrukcijos 4.10.4. punkte yra nustatytas draudimas statyti ant lopšių paaukštinimus. Aplinkybė, kad ieškovas dirbo su paaukštintu vežimėliu negali būti vertinama kaip didelis neatsargumas, kadangi vežimėlio paaukštinimo montavimas ir tokio paaukštinimo buvimas naudojant vežimėlį darbe nepriklausė nuo ieškovo valios.Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėta draudimo išmoka – 2 374,88 Eur neva yra laikytina neturtinės žalos atlyginimu. Analizuojant LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, atvejais, kai asmuo netenka nuo 30 iki 45 proc. darbingumo, mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija (20 str.). Taigi, šiuo atveju 2 374 Eur išmoka yra susijusi su turtine žala - netekto darbingumo kompensacija, kurią turėtų mokėti darbdavys, bet ne neturtinė žala. Kadangi ieškovas buvo įsitikinęs, jog ši suma yra turtinės žalos atlyginimas, jis nereiškė turtinio reikalavimo atsakovei dėl negautų pajamų. Nei viename iš bankinių pavedimų atsakovė nebuvo nurodžiusi, kad yra išmokama neturtinė žala, kas įgalina daryti išvadą, kad sumokėdama už reabilitaciją, gydymą bei pervesdama draudimo išmoką, atsakovė nelaikė, kad ieškovui atlygina neturtinę žalą, bet buvo siekiama atlyginti tik turtinę žalą, t. y. padengti gydymo išlaidas, su darbingumo netekimu susijusias pajamas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė be pervestos draudimo išmokos papildomai apmokėjo tik reabilitaciją ir ligoninėje turėtas išlaidas, tačiau nebuvo kompensuotos nei ieškovo sumažėjusios pajamos nedarbingumo laikotarpiu, nei tolimesnis gydymas, kuris tęsiasi dar iki šios dienos, nes ieškovas yra netekęs 45 proc. darbingumo, bei vaistai, kuriuos jis vartoju iki šios dienos. Visos šios išlaidos buvo dengiamos būtent iš UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo išmokėtos sumos, kas įgalina daryti išvadą, jog atsakovė, papildomai neatlyginusi ieškovo turėtos turtinės žalos, laikė, jog draudimo išmoka ir buvo ieškovo turėtos turtinės žalos atlyginimas.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į asmens sveikatai padarytų sužalojimų sunkumą, sveikatos sutrikdymo padarinius tolimesniam asmens gyvenimui, asmens patirtus dvasinius išgyvenimus dėl patirtų sveikatos sutrikdymų. Taip pat turi būti įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų ir pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2009, 2005-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovas dėl 2015-11-05 nelaimingo atsitikimo darbe (kuris įvyko dėl atsakovo saugių, sveikatai nepavojingų, darbo sąlygų neužtikrinimo) patirtų sužalojimų patyrė sunkią traumą, nukrito iš 10,8 m aukščio, ir ne tik, kad kentėjo didelius skausmus, skausmingą gydymą, visą hospitalizavimo laikotarpį net negalėjo pats apsiversti, jau nekalbant apie kitą savęs apsitarnavimą, bet taip pat neteko net 45 % darbingumo - liko suluošintas. Nelaimingo atsitikimo pasekmės yra išlikusios iki šios dienos: ieškovui iki šiol yra stipriai sumažėjusi jėga rankose, žymiai silpnesnė dešinė ranka, lėtesni jos judesiai, dažnai tirpsta rankos, nuolatos jaučia didelį kaklo, nugaros, kairės kojos skausmus ir maudimus, dėl ko pastoviai turi gerti vaistus ir analgetikus nuo skausmo, peties judesiai yra riboti, rytais jaučia didelį galvos svaigimą, turi kurį laiką pasėdėti prieš pradedant eiti, jis negali bėgioti, greitai eiti, judriai žaisti su vaikais, visada greičiau paėjus turi sustoti, nes maudžia koją, negali kilnoti sunkesnių daiktų. Be to jis privalo nuolatos gydytis ir lankytis gydymo institucijoje, jam yra planuojama dar viena skausminga operacija tikslu išimti metalą iš kojos.Teismas netinkamai taikydamas LR DK 250 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatas, nevertino ieškovo sužalojimo sunkumo, pasekmių ir patirtų fizinių kančių bei išgyvenimų. Po nelaimingo atsitikimo ieškovui buvo diagnozuoti daugybiniai sužalojimai: atviras kairio blauzdikaulio lūžis su fragmentiniu poslinkiu; dešinėje pusėje I ir II šonkaulių nugarinių galų lūžiai: I šonkaulio lūžis be dislokacijos, II šonkaulio lūžis su dislokacija; IV ir VI krūtininių stuburo slankstelių lūžiai; kaklinės dalies stuburo smegenų sumušimas. Pagal sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinį sąrašo (patvirtinto LR Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašo patvirtinimo“) 1.9 p., 1.14 p., 1.15 p., 2.7 p. nuostatas ieškovui diagnozuoti sužalojimai priskirtini prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuo 2015-11-05 iki 2015-11-12 jis buvo hospitalizuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje, kur jam buvo atlikta kairiojo blauzdikaulio operacija - osteosintezė „rakinamais“ implantais, taip pat dėl IV, VI slankstelių lūžių ir kaklinės dalies nugaros smegenų sumušimo buvo konsultuojamas ir gydomas neurochirurgų. Visą hospitalizavimo laikotarpį ieškovui buvo paskirtas gulimas lovos rėžimas, jis negalėjo net vartytis, pats sėdėti, valgyti, jam nuolatos buvo duodami vaistai. 2015-12-01 – 2015-12-21 ieškovui buvo taikyta medicininė reabilitacija, po šios reabilitacijos nors jo būklė ir pagerėjo, tačiau išliko silpnesnė dešinė ranka, dėl ko jis ilgą laiką sunkiai galėjo judinti ranką bei liko kitos pasekmės, nurodytos medicininiuose dokumentuose. Be to, jis ilgą laiką negalėjo remtis kaire koja ir galėjo paeiti tik su aukšta vaikštyne iki 50 m. Po reabilitacijos jis ir toliau privalėjo vartoti vaistus, tęsti kineziterapijos pratimus, nuolatos vykti į gydymo įstaigas. Taip pat dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų (stuburo smegenų pažeidimo) ieškovui buvo diagnozuota nervų sistemos liga - (duomenys neskelbtini) (TLK kodas (duomenys neskelbtini)), kuri pasireiškia galūnių paralyžiavimu, sumažėjusiu jautrumu, bei galūnių dideliu skausmu ir ieškovas neteko 45 proc. darbingumo. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas privalo nuolatos gydytis ir lankytis gydymo institucijoje. 2017 m. sausio 3-5 d. buvo atlikta metalo konstrukcijų eliminacija iš kairiojo blauzdikaulio, vėl gėrė stiprius analgetikus, kentėjo skausmus. 2017 m. sausio mėnesį vėl taikyta reabilitaciją, po kurios ieškovo būklė pagerėjo nežymiai, išliko skausmas kairės kojos čiurnos srityje, sutrikusi biosocialinė mobilumo funkcija. Negana to, ieškovui išsivystė depresija. 2017-05-16 buvo konsultuotas psichiatro, paskirti vaistai. Taigi dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų, ieškovo sveikata vis blogėja, atsiranda vis naujų pasekmių, iki šiol ieškovui skiriamas medikamentinis ir reabilitacinis gydymas, ką patvirtina tiek 2017-05-24 medicininis pažymėjimas, tiek receptai ir vaistų pirkimo kvitai. Be to, teismas visiškai nevertino žalą padariusio asmens – AB „Kauno tiltai“, turtinės padėties, nors šiuo atveju atsakovė yra juridinis asmuo, valdantis milijoninį turtą. Teismas neįvertino ir kitų svarbių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtent, kad atsakovė yra laikytina kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nes darbas vyksta su strateginiais objektais – tiltais, dėl ko jai taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai; ieškovas turi sūnų bei dukrą, su kuriais negali leisti jokio aktyvaus laisvalaikio, sportuoti, negali jų pakelti; nors formaliai ieškovas pas atsakovę dirba, tačiau dėl sveikatos būklės ieškovui neduodamas atlikti įprastinis darbas, jis atlieka tik minimalius pagalbinius darbus.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Kauno tiltai“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas kaip tik vadovavosi į bylą pateikta nelaimingo atsitikimo darbe medžiaga, konstatavo atsakovės kaltę nagrinėjamu atveju, todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus yra nepagrįsti. Atsakovė nurodo, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 12 ji neskundė, nes yra atsakinga ir pareiginga darbdavė, kuri, suprasdama įvykusią situaciją, stengėsi padėti ieškovui atsigauti po traumos. Atsakovė neturėjo vežimėlio karabino atitikties saugos reikalavimams sertifikato bei vežimėlio naudojimo dokumentų, bei darbui pavojingoje (galimas kritimas iš 10.8 m aukščio dėl sumažėjusio aptvaro iki 0,68 m) zonoje nebuvo išduota paskyra-leidimas ir nebuvo numatytos priemonės kaip saugiai atlikti šviestuvų montavimo darbus, dėl ko ieškovas nebuvo supažindintas su saugos priemonėmis ir vežimėlio naudojimo instrukcija. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad atsakovės kaltė, pasireiškianti netinkamu darbų organizavimu, yra nustatyta 2015 m. gruodžio 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12, todėl papildomai neturėtų būti nustatinėjama.Ieškovas buvo tinkamai instruktuotas saugiai atlikti darbus aukštyje (t. y. dirbti bet kokio tipo lopšiuose, įskaitant ir vežimėlį, o tą patvirtina ieškovui išduoti ir nelaimingo atsitikimo metu galioję darbininkų, dirbančių aukštalipių darbus, darbininkų, dirbančių kėlimo įrenginių lopšiuose, bei kėlimo platformų ir jų įrangos operatoriaus pažymėjimai. Todėl ieškovas turėjo reikalingų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių, reikalingų apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų darbe dirbant aukštyje. Be to, atsakovė kiekvienais metais instruktuoja visus statybos objektuose dirbančius savo darbuotojus darbų saugos ir sveikatos klausimais, darbuotojams primenant profesinę riziką ir darbų metu būtinas naudoti saugos priemones. Pagrindinis reikalavimas dirbant aukštyje - prisisegti saugos diržus. Ieškovas, būdamas neatsargus ir nerūpestingas, saugos diržų neprisisegė, kas sąlygojo nelaimingą atsitikimą darbe. Teismas, išnagrinėjęs ir ištyręs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškovo neatsargumas buvo didelis. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovui jokie specialūs saugos diržai, kurie būtų skirti dirbti uždarose patalpose (vežimėliuose), o ne atviruose lopšiuose, nebuvo išduoti, o ieškovas dirbo uždarame vežimėlyje, todėl nemanė, kad reikalinga segėti saugos diržus, tačiau tokie apelianto teiginiai laikyti tik samprotavimais, nes saugos diržai apeliantui buvo išduoti darbui nepriklausomai nuo to, kokiuose įrenginiuose buvo dirbama, buvo pravestas instruktažas, todėl apeliantas, turėdamas darbo patirties, aukštalipio pažymėjimą bei atsižvelgdamas į tai, kad darbas vyko aukštyje, privalėjo būti atsargus ir rūpestingas ir dėvėti saugos diržus. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, teisingai vertino ir pripažino, kad ieškovo nelaimingą atsitikimą darbe iš dalies lėmė ir paties ieškovo didelis neatsargumas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės ieškovui pervesta UAB DK „PZU Lietuva" draudimo išmoka – 2 374,88 Eur, yra laikytina neturtinės žalos atlyginimu, nes atsakovė apsidraudė draudimu nuo nelaimingų atsitikimų draudimo bendrovėje UAB DK ,,PZU Lietuva", kuriuo buvo garantuota draudimo apsauga visiems atsakovės darbuotojams, kai šie patiria traumą ar yra mirtinai sužalojami dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 2 374,88 Eur draudimo išmoka laikytina turtinės žalos atlyginimu, nes jis galėjo kompensuoti savo sumažėjusias pajamas bei toliau tęsti gydymą pagal gydytojų nustatytą planą, pripažintinos nepagrįstomis, nes nurodyta draudimo išmoka jam nebuvo išmokėta siekiant atlyginti patirtą turtinę žalą ar konkrečias gydymo išlaidas. Jei ieškovas turėjo abejonių dėl pervedamų piniginių sumų, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, privalėjo kreiptis į atsakovę, prašydamas paaiškinti už ką ir kokios sumos jam yra pervedamos, atsižvelgiant ir į tai, kad turtinė žala ieškovui taip pat buvo atlyginta ir dėl jos ginčo byloje nekyla. Atsakovė nesiekė išvengti atsakomybės įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, dėjo visas pastangas, kad būtų tinkamai nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei geranoriškai atlygino visą ieškovo dėl nelaimingo atsitikimo patirtą žalą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė bankiniuose pavedimuose nenurodė, kad pervedamos sumos skirtos atlyginti ieškovo neturtinę žalą, neįrodo ir nepatvirtina ieškovo teiginio, kad šios sumos buvo skirtos atlyginti būtent tik turtinę žalą. Ieškovo patirta turtinė žala yra pagrįsta išlaidų dokumentais, kurią atsakovė pilnai atlygino bei papildomai skyrė 864,26 Eur paramą kitokio pobūdžio nei turtinei žalai atlyginti. Tad ieškovui buvo atlyginta turtinė žala, kurios sumokėjimas buvo paremtas ieškovo turėtomis išlaidomis gydymui, ir neturtinė žala. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus į bylą pateiktus įrodymus ir tinkamai juos analizuodamas adekvačiai vertino situaciją, kad ieškovas dalies darbingumo yra netekęs tik laikinai ir, kad jau yra grįžęs į darbą ir toliau sėkmingai atlieka darbo funkcijas. Ieškovas, teigdamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepateikia jokių konkrečių argumentų, kodėl, jo manymu, yra priimtas neteisėtas sprendimas.Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, tačiau apelianto nurodytų bylų situacijos ir esminės aplinkybės skirtingos nagrinėjamai bylai. Teismai kiekvienu atveju priimdami sprendimą byloje vertina konkrečias bylos aplinkybes ir priima sprendimą atsižvelgdami į konkrečias bylos aplinkybes, reikšmingas bylai. Nagrinėjamu atveju apeliantas neteko 45 proc. darbingumo ir tik vieneriems metams, jam buvo atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, jis toliau sėkmingai vykdo darbo funkcijas. Ieškovas jau 2016 m. rugpjūčio 8 d. grįžo į darbą ir visomis darbo dienomis dirba po 8 darbo valandas (išskyrus tuos laikotarpius, kai nebuvo darbe susirgus vaikui). Ieškovas vieną kartą tiesioginiam vadovui buvo užsiminęs, kad dėl paskirto darbo jam aptirpo dešinė ranka, tačiau daugiau jokių kitų nusiskundimų dėl prastos savijautos, pasikartojančių skausmų, negalėjimo dirbti visą darbo dieną, poreikio papildomoms ar ilgesnėms pertraukoms, skirtoms pailsėti, neteikė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas grįžo į iki nelaimingo atsitikimo buvusį profesinį gyvenimą ir praktiškai geba vykdyti jam pavestas užduotis. Visos neva apelianto jaučiamos pasekmės po nelaimingo atsitikimo, neatitinka objektyvių atsakovės turimų duomenų apie apelianto sveikatos būklę. Apeliantas formaliai panaudojo standartines aplinkybes ir tokiu būdu siekia nepagrįsto dydžio neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino LR DK 250 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, medicininius išrašus ir kt. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į jau išmokėtas apeliantui sumas, į tai, kad atsakovė rūpinosi apeliantu, prisiėmė atsakomybę už iš dalies netinkamai vykdomą darbų organizavimą. Šiuo metu apeliantas elgiasi nesąžiningai, siekdamas pasipelnyti iš atsakovės. Tai patvirtina apeliaciniame skunde apelianto nurodyti faktai apie atsakovės valdomą turtą, pelną ir kt. Aplinkybė, kad atsakovė yra didelė akcinė bendrovė, nesukuria pareigos apeliantui išmokėti didelių sumų už neva neturtinę žalą, nes neturtinės žalos suma priklauso nuo daugelio aplinkybių, apelianto patirtų išgyvenimų, dabartinės sveikatos būklės. Atsakovės nuomone, su apeliantu jau yra tinkamai ir visiškai atsiskaityta, jam išmokėta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kuri visiškai atitinka apelianto patirtus išgyvenimus.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nustačius ne tik atsakovės, bet ir ieškovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, t. y. į atsakovės kaltę, konstatuotą 2015 m. gruodžio 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 12, ieškovo kaltę, pagrįstą byloje esančiais įrodymais, ieškovo laikinai netektą 45 proc. darbingumą, ieškovo tebesitęsiančius darbo santykius darbovietėje, pagrįstai konstatavo, kad sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu šioje byloje laikytinas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi 2 374,88 Eur neturtinės žalos suma ieškovui jau buvo sumokėta, papildomai pirmosios instancijos teismo priteista 2 625,12 Eur suma, laikytina pakankama satisfakcija ieškovui atlyginant neturtinę žalą.