Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas patvirtinti asmeninį testamentą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.

10. Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. šie testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

11. Atskiruoju skundu pareiškėja iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino byloje susiklosčiusią situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teigia, kad mirusiojo V. L. testamentas atitinka visus CK 5.30 straipsnio keliamus reikalavimus, o testamento tekste nurodymas „testamentas surašytas iš mano žodžių“ turėtų būti aiškinamas kaip surašytas testatoriaus ranka, kadangi pats testatorius rašyti nemokėjo, buvo labai garbaus amžiaus ir gyveno vadovaudamasis senais įstatymais. Pažymi, jog testatoriaus neraštingumas matyti ir iš jo parašo ant testamento bei paso. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, taikymą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004).

12. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, akivaizdu, jog šia teisės norma įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė pareigą asmeninį testamentą surašyti testatoriaus ranka. Pažymėtina, jog nei proceso šalys, nei teismas neturi teisės pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviosiomis teisės normomis nustatyto reglamentavimo (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, kad tokio reikalavimo nesilaikymas asmeninį testamentą daro negaliojantį.

13. Nors į bylą pateiktas asmeninis testamentas iš esmės atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeninio testamento turiniui keliamus reikalavimus, tačiau tokio testamento neatitiktis formai keliamiems reikalavimams šį dokumentą daro negaliojantį.

14. Atskiruoju skundu pareiškėja nurodo, jog testamento tekste nurodymas „testamentas surašytas iš mano žodžių“ turėtų būti aiškinamas kaip surašytas testatoriaus ranka, kadangi pats testatorius rašyti nemokėjo, buvo labai garbaus amžiaus ir gyveno vadovaudamasis senais įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog pareiškėja tiek prašyme dėl asmeninio testamento patvirtinimo, tiek atskirajame skunde nurodė, jog apie ginčo testamento sudarymą ji sužinojo jau po testatoriaus mirties. Tai reiškia, jog sudarant minėtą testamentą pareiškėja nedalyvavo ir šio testamento sudarymo aplinkybės jai nėra žinomos. Vertindamas aplinkybes, jog testatorius galbūt buvo neraštingas ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šio asmeninio testamento sudarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, ar ginčo asmeniniame testamente yra išreikšta tikroji testatoriaus valia. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog testatorius galbūt būdamas neraštingas negalėjo įsitikinti, jog minėtame dokumente yra užfiksuota tikroji jo valia, todėl tekste nurodomi žodžiai: „testamentas surašytas iš mano žodžių“, negali būti aiškinami kaip surašyti testatoriaus ranka.

15. Pareiškėja taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatytą nuostatą bylą išnagrinėti per 5 dienas, dėl ko skundžiama nutartis priimta skubotai, o tai savo ruožtu turėjo įtakos skubotam bylos nagrinėjimui ir neteisingam išsprendimui. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjos prašymas į teismą pateiktas 2020 m lapkričio 17 d., o 2020 m. lapkričio 18 d. perduotas teisėjui. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Tai reiškia, jog prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2020 m. lapkričio 25 d. imtinai. Šiuo atveju nustatyta, jog prašymas išnagrinėtas ir nutartis paskelbta 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. įstatyme nustatytą terminą praleidus viena diena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien nedidelis termino praleidimas savaime priimtos teismo nutarties nedaro negaliojančios, juolab kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad nedidelis (vienos dienos) termino procesiniam sprendimui priimti pažeidimas skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

16. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.