Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėja, siekdama teisėtai būti kartu su sutuoktiniu Lietuvoje ir turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2023 m. kovo 9 d., bei atsižvelgdama į Migracijos departamento pareigūnų žodinę rekomendaciją 2023 m. kovo 7 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėja atvykusi į Migracijos departamento padalinį pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis, užpildė klausimyną ir atsakydama į klausimą apie darbovietes nurodė, kad 2009–2017 metais dirbo Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente.

4. Atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui tuo pagrindu, jog dirbdama Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

16. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

17. VSD nurodė, kad šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai ir (ar) sutuoktinio interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

II.

20. VSD 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. 18-2685 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – VSD išvada) Migracijos departamentas informuotas, kad VSD vertinimu, pareiškėja 2009–2017 m. dirbdama Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėja išdavus jai leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į tai ir į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, prašė neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto asmens duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

22. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330125 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 125 punktu ir siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, 2023 m. kovo 9 d. per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą (toliau – N.VIS) pateikė elektroninį paklausimą VSD dėl vizos išdavimo – ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Per N.VIS 2023 m. kovo 13 d. iš VSD gautas neigiamas atsakymas į elektroninį paklausimą dėl nacionalinės vizos pareiškėjai išdavimo. Atsakovas 2023 m. kovo 10 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

23. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija) 14 punkte, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ preambulėje“. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose: 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 ,,Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“.

24. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant nacionalinę vizą būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos ar Baltarusijos režimus palaikantiems ar su režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o nacionalinės vizos suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Rusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

25. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje nustatyta, kad pareiškėja turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. kovo 9 d., Lietuvos Respublikos išduotų nacionalinių vizų neturėjo. Lietuvoje pareiškėja dirbo nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius, Migracijos departamento naudojamų registrų ir duomenų bazių duomenimis, pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su Lietuvoje gyvenančiu Kazachstano Respublikos piliečiu, turinčiu leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d.

26. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar tarnavę ginkluotosiose pajėgose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyse ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema.

27. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

28. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

37. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstas dalykas) ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje (joje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Administracinėje byloje Nr. eA-2275-502/2023 nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir iš naujo nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeįrodinėjami.

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

38. Teismas rėmėsi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Aprašo 125 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

39. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi tik VSD pateikta informacija. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja tik su pareiškėjos 2009–2017 m. darbu Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek VSD, tiek Migracijos departamento nurodomos išvados, grindžiamos šiuo vieninteliu faktu, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, be to, tai, kad nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybei vertinimas, konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje.

44. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į ginčijamą Sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su paraiškėja susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeimą, darbą, gyvenimo trukmę Lietuvoje), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui realumą. Ginčo atveju teismas konstatavo, kad tokio individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, į ginčijamą Sprendimą buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimo proporcingumo principo.

46. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad pareiškėja teismo prašo iš atsakovo priteisti 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 2 442,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: pareiškėjos atstovas teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą serija AND Nr. 74/23, nurodant, jog pareiškėja patyrė 1 996,50 Eur už skundo parengimą teismui, 302,50 Eur už 2,5 val. teisinio darbo už atstovavimą, įskaitant pasirengimą teismo posėdžiui bei 121 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir 2023 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymą.

47. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti 2 442,50 Eur advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atstovo teismui pateiktas 2023 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas nepatvirtina 2023 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitoje nurodytos sumos apmokėjimo, todėl 2 442,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepriteisė.

III.

53. Vėliau advokatui analizuojant pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas dar ketvirtas Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių. Pareiškėja nutarė jį skųsti, bet buvo gavusi tik pranešimą apie sprendimą, sprendimas pridėtas nebuvo. Skundžiamas sprendimas pateiktas tik 2023 m. birželio 16 d. atsakovo raštu Nr. 10K-7096. Pastarasis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skundas buvo priimtas, užvesta administracinė byla. Dėl šio sprendimo pareiškėja atliko mokėjimą 2023 m. liepos 25 d., ir šioje byloje buvo išrašyta atskira sąskaita už teisines paslaugas, teisminis procesas nepasibaigęs.

59. Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį yra akivaizdu, kad teismas nesumažino pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas remdamasis Rekomendacijomis dėl advokatų išlaidų, bet imperatyviais pagrindais (vadovaudamasis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi) konstatavo, kad 2 442,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pareiškėjai nepriteistinos.

60. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

62. VSD nuomone, teismas pagrįstai sumažino pareiškėjos prašomą priteisti sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas iki 22,50 Eur, vadovaudamasis tuo, kad nebuvo pateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų šioje konkrečioje byloje.

63. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia, tuo, kad ji skundė tris individualius sprendimus, todėl „<... atlikti 3 avansiniai mokėjimai, kas buvo padaryta 2023-05-29 klientui (sutuoktiniui V. S.) padarant 3 bankinius pavedimus po 2 420 Eur (skundo priedas Nr. 1) dėl kiekvieno teisinio proceso...>“, tačiau, atkreipia dėmesį, jog avansinio mokėjimo dieną nei pareiškėja, nei pareiškėjos atstovas negalėjo žinoti, kiek tiksliai reikės skirti laiko procesinių dokumentų parengimui bei atstovavimui teisme. Avansinio mokėjimo metu nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo pateikę atsiliepimų ir medžiagos, susijusios su nagrinėjamu ginču. Pareiškėja nepateikė paaiškinimų, kaip galėjo būti apskaičiuotas laikas, kai dar nebuvo žinoma bylos medžiaga, atsiliepimų apimtys, teismo posėdžio forma ir pan. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos pareiškėjos atstovo teiktuose dokumentuose ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant skundžiamo sprendimo dalį.

64. VSD pažymi, kad pareiškėja su tomis pačiomis proceso šalimis turėjo 5 iš esmės analogiškus administracinius ginčus, kuriuose pareiškėja prašė atlyginti panašias ar tokias pačias bylinėjimosi išlaidas. Dar trys administraciniai ginčai šiuo metu nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tačiau juose taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog tai pakankamai naujos praktikos bylos, nebuvo paprastas procesas, tačiau pareiškėjos atstovui, kuriam esant profesionaliam teisininkui, turinčiam praktikos panašiuose administraciniuose ginčuose (per 2023 m. atstovavo ne mažiau kaip 18 kartų užsienio piliečius, kuriuose dalyvavo VSD), tai tikrai nebuvo naujos praktikos byla, reikalaujanti daug laiko sąnaudų procesinių dokumentų parengimui ir pasirengimui bylos nagrinėjimui teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

65. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, pagrįstumo ir teisėtumo.

66. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigojo pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo išnagrinėti iš naujo. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos atstovo teismui pateiktas 2023 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas nepatvirtina 2023 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitoje nurodytos sumos apmokėjimo, netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

67. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, taip pat nurodė, jog pagal sąskaitą buvo atliktas avansinis mokėjimas, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kita sprendimo dalis nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

69. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo išnagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino visiškai. Taigi teismo sprendimą priėmus pareiškėjos naudai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

70. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas netenkino, kadangi atstovo teismui pateiktas 2023 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas nepatvirtina 2023 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitoje nurodytos sumos apmokėjimo.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus (atstovavimo sutartį, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytus argumentus, teisnių paslaugų pobūdį, PVM sąskaitą, mokėjimo nurodymą), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pateiktas 2023 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas nepatvirtina PVM sąskaitoje nurodytos sumos apmokėjimo.

72. Nustatyta, kad pareiškėjos atstovavimo sutartis su advokatu A. M. sudaryta 2023 m. gegužės 28 d., mokėjimas už teisines paslaugas ginče su Migracijos departamentu atliktas 2023 m. gegužės 29 d. pavedimu, sumokant advokatui A. M. 2 420 Eur (mokėtojas – pareiškėjos vyras V. S.). Iš suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos matyti, jog advokatas parengė ir teismui 2023 m. birželio 5 d. pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo (paslaugos vertė – 1 650 Eur), 2023 m. rugpjūčio 3 d. surašė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paslaugos vertė – 100 Eur) ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. susipažino su byloje pateiktais atsiliepimais, su byloje aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, rengėsi baigiamosioms kalboms (paslaugos vertė – 250 Eur). Nuo suteiktų paslaugų vertės apskaičiuotas PVM, kuris sudaro 420 Eur, taigi bendra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 2 420 Eur.

73. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017; 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2023). Taigi aplinkybė, kad už pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas apmokėjo pareiškėjos sutuoktinis, neeliminuoja pareiškėjos teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

74. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai teisines paslaugas pagal 2023 m. gegužės 28 d. atstovavimo sutartį teikė advokatas A. M.. Skundą pareiškėjos vardu 2023 m. birželio 5 d., prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė bei susipažino su bylos medžiaga advokatas A. M.. Nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo advokatui 2 420 Eur.

75. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl to, jog 2023 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas nepatvirtina PVM sąskaitoje nurodytos sumos apmokėjimo, nors jokių argumentų dėl tokios išvados skundžiamame sprendime nėra nurodyta. Tačiau, kaip galima suprasti iš skundžiamo sprendimo turinio, kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidomis, prašymas netenkintas dėl to, kad už PVM sąskaitoje nurodytas teisines paslaugas buvo sumokėta anksčiau nei jos buvo suteiktos.

76. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad PVM sąskaita išrašyta vėliau nei atliktas avansinis mokėjimas už teisines paslaugas, savaime nesuponuoja išvados, jog šiuo konkrečiu atveju 2023 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas nepatvirtina PVM sąskaitoje nurodytos sumos apmokėjimo, juolab, kad pirmosios instancijos teismas tokios savo išvados niekaip nemotyvavo.

77. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, keičiama.

78. Minėta, kad pareiškėja prašė priteisti jai 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme: už skundo parengimą – 1996,50 Eur (įskaitant PVM), už atstovavimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui – 302,50 Eur (įskaitant PVM) ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 121,00 Eur (įskaitant PVM).

79. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinos sumos už suteiktas teisines paslaugas dydžius, konstatuoja, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme yra pagrįsta įrodymais, neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte, 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl pareiškėjai galėtų būti priteisiama. Tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad ši administracinė byla nepasižymi sprendžiamų teisinių klausimų tokio pobūdžio bylose naujumu, pareiškėją šioje administracinėje byloje atstovauja advokatas A. M., kuris pareiškėjos interesus, kaip nurodyta prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, gynė ir kitose administracinėse bylose dėl Migracijos departamento sprendimų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl advokatui pareiškėjos atvejis buvo žinomas, dėl to atstovavimo sąnaudos atitinkamai buvo mažesnės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma, patirta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mažinama iki 1 500 Eur sumos, kuri atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus.

81. Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo surašymą – 363 Eur (įskaitant PVM).

82. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo surašymą neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl priteistina pareiškėjai. Pareiškėja, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, už apeliacinio skundo padavimą 2023 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 11,25 Eur. Taigi pareiškėjai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš viso priteisiama 374,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

83. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai iš atsakovo Migracijos departamento iš viso priteisiama 1 874,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pakeisti.

Priteisti pareiškėjai N. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai N. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 374,25 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.