Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuva, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2021-07-12 apie 16.27 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.??

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021-07-12 apie 15 val. važiuodamas iš darbo paupiu į namus, sutiko iš matymo pažįstamą vardu (duomenys neskelbtini) su draugais, kurių nepažįsta, jis sustojo, pakalbėjo. (duomenys neskelbtini) su draugais vartojo alkoholį, kaltinamasis kartu išgėrė 3-5 stikliukus degtinės. Dar pasėdėjo, pakalbėjo, buvo nevalgęs pietų, buvo karšta. Jis po širdies operacijos, alkoholį vartoja labai retai, kiekvieną dieną vartoja kraują skystinančius vaistus. Pradėjo važiuoti ir pajuto, kad kažkas negerai su automobiliu, sustojęs ir apžiūrėjęs pamatė, kad automobilio padanga buvo nuleista. Jautėsi gerai, jam grįžus žmona turėjo vykti į kaimą, todėl nusprendė nuvykti iki autoserviso (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti padangą, kad automobilis būtų tvarkingas. Atvykus prie autoserviso (duomenys neskelbtini) atvyko ir policijos pareigūnai, jis pripažino savo kaltę, nesipriešino ir nesiginčijo su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai nustatinėjo neblaivumą. Nurodė, kad vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Automobilio vertė apie 3800 Eur. Nurodė, kad į eismo įvykio vietą buvo atvykusi jo dukra, jis jai neskambino ir nežino kas galėjo ją informuoti apie tai kas įvyko, galimai pažįstami, kurie galėjo matyti kas įvyko. Alkoholį vartoja labai retai ir teigia, kad niekada nevažiuotų neblaivus, tai buvo pirmas kartas. Taip pat nurodė, kad nežino kas galėjo nutikti su automobilio padanga, į eismo įvykį tikrai nepakliuvo. Pats savo tokius veiksmus vertina labai blogai. Teismui pasižada, kad ateityje jokių pažeidimų nedarys. Savo kaltę pripažįsta.

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-07-12 apie 16.20 val. dviračiu važiavo link (duomenys neskelbtini) išgirdo keistą garsą ir pamatė nuleistu priekiniu ratu važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini). Pagalvojęs, kad vairuotojas girtas, važiavo paskui automobilį (duomenys neskelbtini), kuris nuvažiavo į autoservisą (duomenys neskelbtini). Iš automobilio (duomenys neskelbtini) išlipęs vairuotojas, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, akivaizdžiai buvo girtas, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. (b.l. 48-49).

Liudytoja J. Š. parodė, kad yra įtariamojo A. Š. žmona ir teigiamai apibūdino savo vyrą, kuris retai vartoja alkoholį. Šis įvykis jai buvo didelė staigmena. Automobilis (duomenys neskelbtini) yra jų šeimos automobilis, kuriuo naudojasi ir ji. Ji mano, kad gali teigiamai įtakoti savo vyrą. (b.l. 52-54).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta- (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kur stovi automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio priekinio dešinės pusės rato padangoje išėjęs oras. (b.l. 7-15).

Įvykio vietoje policijos pareigūnai naudojo "Body" vaizdo kameras (b.l. 43-45).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. liepos 12 d. 16:54 val. patikrinus A. Š. girtumą, nustatytas 2,14 promilės girtumas, o patikrinus antrą kartą (17:12 val.) nustatytas 1,90 promilės girtumas. (b.l. 19-21).

Transporto priemonės registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. Š.. (b.l. 22).

Remiantis Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad 2021 m. liepos 12 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos priverstinai nugabentas į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK automobilių saugojimo aikštelę

Skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. Š. automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įvertintas 3850 Eur. (b.l. 57-65).

Administracine tvarka A. Š. baustas 2021 m. gegužės 17 d. ANK 416 str. 4 d. (viršytas greitis 31 km/val.)-60 eurų bauda, 2020 m. birželio 17 d. ANK 417 str. 1 d. -15 eurų bauda, 2018m. liepos 12 d. ANK 417 str. 3 d.( vairavo naudodamasis mob. telefonu)-30 eurų bauda, 2018 m. gegužės 23 d. ANK 459 str. 7 d. (vežė krovinį, kuris byrėjo ant kelio) -150 eurų bauda, 2018 m. kovo 19 d. ANK 416 str. 2 d. -6 eurų bauda ( visi nusižengimai susiję su KET pažeidimais). (b.l. 102-105 ).

Įtariamajam A. Š. skirtos kardomosios priemonės: dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.l. 76-78).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

3.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų R. V. ir J. Š. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymai. Kaltinamasis parodė, kad tyčia vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas A. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas J. Š. prašymas atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, teismui savo nuožiūra nustatant laidavimo terminą.

Teisiamojo posėdžio metu J. Š. buvo apklausta kaip galima laiduotoja (kaip liudytoja). J. Š. apklausos metu parodė, kad su kaltinamuoju yra vyras ir žmona, jie daug metų vienas kitą pažįsta, nuo 1986 m. gyvena santuokoje. Tarp kaltinamojo ir jo žmonos yra susiklostę labai nuoširdūs bei artimi santykiai, bendrai sprendžia bei aptaria kartu įvairius gyvenime iškilusius reikalus ir problemas, vienas nuo kito neturi jokių paslapčių. Alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja. Gyvendami santuokoje susilaukė dviejų dukrų, šiuo metu padeda dukroms auginti keturis anūkus. Tiek kaltinamasis, tiek liudytoja su vaikais ir anūkais palaiko artimus santykius, kartu praleidžia laisvalaikį. Apie tai kas įvyko liudytoja informavo dukra, jai buvo šokas, negalėjo patikėti kas įvyko. Liudytoja nurodė, kad turi galimybę daryti teigiama įtaką, nes kaltinamasis labai vertina jos nuomonę ir patarimus, visada į juos atsižvelgia, ją pasitiki. Nurodė, kad ji neteista, vieną kartą buvo bausta už nedidelį kelių eismo taisyklių pažeidimą. Į prokuroro klausimą atsakė, kad vyras dirba nuo 7:00 iki 16:00 val., vasaros metus, juos paleidžia ankščiau iš darbo atlikus visas užduotis. Jie kalbėjo apie 2021 m. liepos 12 d. įvykį, tačiau kaltinamasis negalėjo paaiškinti kas ir kodėl įvyko. Gal kaltinamajam per daug įvykių susidėjo į vieną, gruodžio mėnesį mirė mama, o gegužės mėnesį mirė brolis, dėl to taip gavosi. Informavo, kad apie vyro baustumą administracine tvarka, žino. Garantuoja, kad vyrui darys teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą,

4.

įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT 2010 m. kovo18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo ir liudytojų R. V. bei J. Š. parodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodytų priežasčių.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 91), kas laikoma, kad tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš byloje esančio Administracinio nusižengimo registro išrašo matyti, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka penkis kartus, 2021 m. gegužės 17 d. ANK 416 str. 4 d. (viršytas greitis 31 km/val.)-60 eurų bauda, 2020 m. birželio 17 d. ANK 417 str. 1 d. -15 eurų bauda, 2018m. liepos 12 d. ANK 417 str. 3 d.(vairavo naudodamasis mob. telefonu)-30 eurų bauda, 2018 m. gegužės 23 d. ANK 459 str. 7 d. (vežė krovinį, kuris byrėjo ant kelio) -150 eurų bauda, 2018 m. kovo 19 d. ANK 416 str. 2 d. -6 eurų bauda (visi nusižengimai susiję su KET pažeidimais) (b.l. 102-105). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis baustas penkis kartus administracine tvarka, tačiau savanoriškai siekia įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas, teismas daro išvadą, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat teismas atsižvelgia, kad anksčiau padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, o trys pažeidimai 2018m., nuobaudos sumokėtos, todėl nebegaliojantys. Vienas pažeidimas susijęs su profesine rizika – vežė krovinį, kuris byrėjo ant kelio.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam

5.

nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).???

Nagrinėjamu atveju laiduotoja pageidauja būti kaltinamojo žmona J. Š., kuri nurodė, kad su kaltinamuoju nuo 1986 m. gyvena santuokoje, tarp jų yra susiklostę labai nuoširdūs bei artimi santykiai, bendrai aptaria bei kartu sprendžia įvairius gyvenime iškilusius reikalus ir problemas. Byloje esantys dokumentai J. Š. charakterizuoja teigiamai – J. Š. dirba (duomenys neskelbtini), gamybos darbuotojos pareigose, turinti aukštesnįjį išsilavinimą. J. Š. drausmine tvarka nebausta, neteista, vieną kartą buvo bausta už nedidelį kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat neįrašyta į priklausomybės ligų kabineto įskaitą. Duodama parodymus teismo posėdžio metu J. Š. nurodė, kad darys teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus A. Š., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. Š. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mieste, eismo įvykio ir žalos aplinkai nepadarė), kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį kaltinamojo elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Kaltinamojo A. Š. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Š. vairavo būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio), padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. Š. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 8 mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į tai, A. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. liepos 12 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos.

6.

Prokuroras taip pat prašo taikyti kaltinamajam A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš esmės išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas nėra proporcinga teisinė priemonė kadangi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. Š., tačiau yra bendrosios – jungtinės nuosavybės turtas, kuriuo naudojasi ir kaltinamojo žmona J. Š., kuri rūpinasi savo neįgaliu tėvu V. S. Minėtas automobilis yra vienintelis turimas šeimoje, teismas konfiskuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukeltų didelių rūpesčių tiek J. Š., tiek jos neįgaliam tėvui. J. Š. tėvas turi rimtų sveikatos problemų, serga lėtinėmis ligomis, jam nustatytas neįgalumas, didelių specialiųjų poreikių lygis. Jos tėvui vienam sunku susitvarkyti namų ūkyje, todėl J. Š. su kaltinamuoju dažnai lanko tėvą, aprūpina jį būtinais vaistais bei padeda namų ūkio darbuose, taip pat esant reikalui nuveža tėvą į gydymo įstaigas konsultacijomis bei gydymui. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. Š. turi pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų, jam buvo diagnozuota aortos vožtuvo stenozė su nepakankamumu, kylančios aortos ir krūtinės dalies aneurizma, anemija prieširdžių virpėjimas ir kairiojo skilvelio nepakankamumas, 2018 m. kovo mėnesį kaltinamajam buvo atlikta širdies operacija, kurios metu buvo pašalinta aortos dalis ir įdėti du širdies vožtuvų protezai. Dėl šių sveikatos sutrikimų kaltinamajam yra nustatytas neįgalumas bei nustatytas tiktai 35 % darbingumo lygis. Bei atsižvelgiant į pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 2021 m. liepos 17 d., Nr. 2021-02, kurioje nurodomas vidutinis atlyginimas apie 800 Eur, tačiau praradus specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemonę, galimai gaunamos pajamos sumažės. Konstatuotina, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimas iš A. Š., teismo vertinimu būtų neproporcingas ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti išieškojus iš kaltinamojo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės,t.y.1/2 – 1925 Eur (b.l.40).

7.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas - baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (b.l. 76-78).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – A. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015 m. rugpjūčio 22 d. VĮ „Regitra“ - perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b.l. 76-80).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2021 m. liepos 12 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis) (b.l. 57-59).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo rakteliai, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, laikinai perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini teisėtam savininkui, A. Š. nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (b.l. 37-39).

Kaltinamasis A. Š. 2021 m. liepos 22 d. savanoriškai atlygino už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą paskaičiuotos proceso išlaidas – 108,90 Eur, todėl iš kaltinamojo jos nepriteistinos.

Teismų praktikoje nurodoma, kad net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 67 straipsnyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, kaip nurodyta šiame nuosprendyje, sprendė taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės, papildomai skiria kaltinamajam A. Š. kitą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nurodyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis numato, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Atsižvelgiant į nurodytą, A. Š. skirtina 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam pagal pateiktus teismui dokumentus nustatytas tik 35% darbingumo lygis, taip pat, kad

8.

praradus specialiąją teisę – teise vairuoti transporto priemonę galimai sumažės gaunamos pajamos, kaltinamajam nustatytinas 6 mėnesių terminas įmokai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. Š. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1(vienerių) metų ir 8(aštuonių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK saugojimo aikštelėje, dalį vertės, kuri yra 1925 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt penki eurai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 7 straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – šešių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą - baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. rugpjūčio 22 d. VĮ „Regitra“ - perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2021 m. liepos 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui, A. Š. nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Išaiškinti A. Š., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo

9.

baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.