Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „T.“, neteistas,

pagal pirminį kaltinimą kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, patikslinus kaltinimą, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. pasikėsino įgyti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. O būtent, M. A. turėdamas tikslą įgyti narkotinę medžiagą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku rado ir paėmė folijos gabalėlį su viduje buvusia nenarkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,982 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 0,2 procento, kurias 2021 m. balandžio 25 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), ir kurią daugiabučio namo kieme policijos pareigūnai jo dalinės apžiūros metu, striukės kišenėje rado ir paėmė. Tokiu būdu M. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis M. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta laikęs su savimi narkotines medžiagas, gailisi dėl tokių veiksmų, tačiau narkotinių medžiagų įgijimo nepripažįsta. Išėjęs iš daugiabučio, stotelėje ant suolo pamatė paketėlį. Jį įsidėjo į kišenę, planavo namuose pasižiūrėti kas tai per paketėlis. Įtarė, kad tai gali būti narkotinė medžiaga. Draugams apie tai nieko neminėjo. Automobiliu važiuojant pas draugą į svečius, juos sustabdė policijos pareigūnai ir liepė viską išimti. Pareigūnai klausė kas tai per paketėlis, tačiau jis atsakė, kad nežino. Iki sulaikymo, prieš mėnesį yra bandęs narkotinių medžiagų, tačiau kodėl jo šlapime buvo rastos narkotinės medžiagos, nežino. Šiuo metu būna (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra baustas, narkotinių medžiagų nevartoja. Taip pat sutiko su patikslintu kaltinimu, nurodė, kad pasimokė, gailisi.

Specialistas T. S. teisme parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 42-43) specialisto išvadą tvirtina. Norint nustatyti tetrahidrokanabinolio kiekį atliekamas dujinis chromotografijos tyrimas su tirpalais ir iš ten yra išskaičiuojamas tetrahidrokanabinolio kiekis procentais medžiagoje ir kai procentinė išraiška neviršija 0,2 kiekio medžiagoje, tai pagal įstatymą yra pluoštinės kanapės. Esant tetrahidrokanabinolio kiekiui ant ribos, tai neįmanoma atspėti kokia kanapės rūšis. Kai viršija 10 procentų, tai galima atskirti kokios kanapės, bet kai yra ribiniai skaičiai, o taip iš akies niekada nenustatysi. Kvapo kriterijais nesiremia. Turi specifinį kvapą. Kai tetrahidrokanabinolio skirtumas didelis, tai jaučiasi kvapas, bet kai medžiagų mažai, tai nei pagal išvaizdą, nei pagal kvapą nesiskiria.

Liudytojas R. M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 25 d., 17 val. – 18 val. susitiko su M. A. ir E. P. (duomenys neskelbtini). Visi kartu nusprendė automobiliu „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam, nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Trumpam sustojus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie jų privažiavo policijos ekipažas. Išlipę pareigūnai paprašė jo bei jo draugų pateikti asmens dokumentus. Tai padarius, pareigūnai nusprendė atlikti jų dalinę apžiūrą. Dalinės apžiūros metu jo draugas M. A. policijos pareigūnams padavė baltos spalvos maišelį, kurio viduje buvo folijos lankstinukas, o jo viduje buvo kažkokia medžiaga. Apie tai, ar jo draugas M. A. turėjo narkotinių medžiagų, bei apie tai, ar M. vartoja narkotines medžiagas, jis nežinojo (b. l. 17).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tapačius parodymus, kaip ir liudytojas R. M. Š. (b. l. 21).

Liudytoja, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausioji patrulė R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 25 d. patruliuojant kartu su kolega, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. B., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo trys jauni asmenys. Buvo nuspręsta automobilį sustabdyti patikrinimui. Automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini), esantį vidinį kiemą. Apsisukę jie taip pat nusuko paskui automobilį. Sustojo už minėto automobilio ir įjungė švyturėlius. Sustojus „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pro automobilio priekinės pusės keleivio dureles išlipo, kaip vėliau paaiškėjo M. A.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog automobilyje sėdėjo R. M. Š. bei E. P.. Bendraujant su asmenimis pastebėta, kad automobilyje yra daug įvairių daiktų. Tikrinami asmenys atrodė sutrikę. Kilo įtarimas, kad asmenys gali su savimi turėti narkotinių medžiagų. Kolegai paklausus asmenų ar jie su savimi turi narkotinių medžiagų, į šį klausimą visi asmenys atsakė neigiamai. Jos kolega atliko visų trijų asmenų dalinę apžiūrą, kurios metu M. A. iš savo dešinės pusės striukės kišenės ištraukė ir ant automobilio „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) sėdynės padėjo baltą, popierinį maišelį. Vėliau paaiškėjo, jog šio maišelio viduje yra folijos gabaliukas su viduje augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga. Dėl maišelyje esančio turinio, M. A. paaiškino, jog maišelį rado kažkur gulintį, pasiėmė su savimi ir vakare galvojo pažiūrėti kas yra jo viduje. Daugiau galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei kitų civilinėje apyvartoje draudžiamų daiktų automobilyje ar pas asmenis neaptiko. Įvykis filmuotas BODY 1723 (b. l. 24).

Iš pareigūno M. B. 2021 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo ROIK 0121000263958, matyti, kad jame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir nurodė pareigūnė R. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 32).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Aikštelė nėra saugoma, nėra aptverta, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilių stovėjimo aikštelėje gali lankytis pašaliniai asmenys (b. l. 10-14).

Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Redmi“ IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus įeinančias ir išeinančias trumpąsias SMS žinutes, bei skambučių registrą, reikšmingos informacijos ikiteisminio tyrimo medžiagai tirti neaptikta. Po apžiūros telefonas grąžintas M. A. (b. l. 31, 39).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateikta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios masė yra 0,982 g, yra nenarkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), nes jos atitinka Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes (tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,2 %). Ant tyrimui pateiktų M. A. rankų nuoplovų narkotinių, psichotropinių ar jų pirmtakų medžiagų nerasta (b. l. 43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 929/2021 (01), kurioje nurodyta, kad M. A. šlapime rasta amfetamino, metilendioksimetamfetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), tetrahirdrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas

Pagal 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 22 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė ir už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje autobusų stotelėje ant suoliuko rado paketėlį, kurį paėmė su savimi. Manė, kad paketėlyje gali būti narkotinė medžiaga, tačiau namuose ketino detaliau apžiūrėti paketėlio vidų.

Patikslintame kaltinime nurodyta, kad M. A. nenustatytomis aplinkybėmis pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnyje, dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Šio nusikaltimo dalykas turi atitikti medicininį kriterijų, t. y. narkotinėmis ar psichotropinėmis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį kriterijų, t. y. šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos šio nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų įrašymą į kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Tačiau šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamoms pluoštinėms kanapėms ir šiuo įstatymu reglamentuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ketvirtojo sąrašo (toliau – IV sąrašas) gaminiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau ir – Rekomendacijos) 19 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Šiuo atveju nustatyta, kad M. A. laikė kanapių (antžeminių dalių) 0,982 g. Kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 procentų ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę (Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos. Pažymėtina, kad leidžiama auginti tik pluoštines kanapes ir jomis disponuoti, kai jose rastas tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,2 procentai.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Konkreti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšis įtakos nusikalstamų veikų, numatytų BK 259–260, 263 (kaip ir BK 261 bei 264) straipsniuose, inkriminavimui paprastai neturi. Pagal šiuos BK straipsnius kvalifikuotina veika nepriklausomai nuo to, su kokia narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšimi ji yra susijusi, jei neteisėtai buvo disponuota medžiaga, kuri pagal Medžiagų sąrašus laikytina narkotine arba psichotropine. Pagal Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas (Žin., 2013, Nr. 61-3025; TAR, 2021-06-22, Nr. 2021-14068) 2 dalies 16 punktą tetrahidrokanabinolis (toliau – THC) – natūrali psichiką veikianti medžiaga, randama antžeminėse pluoštinių kanapių dalyse. Šios dallies 4 punkte nurodyta, kad Pluoštinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių, išvardytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo su visais pakeitimais 17 straipsnyje nurodytame Bendrajame žemės ūkio augalų veislių kataloge ir (ar) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Sėklų schemų tarptautinei prekybai skirtų veislių sėklų sertifikavimo ar kontrolės bendrųjų taisyklių ir reglamentų 3.5 papunktyje nurodytų EBPO veislių, tinkamų sertifikuoti, sąraše, augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento.

Specialisto išvada nenustatyta, kad rastose kanapių antžeminėse dalyse veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis užtrauktų baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui 0,21 ar daugiau procentų). Nustačius, kad kanapės priskirtinos pluoštinėms, jos paprastai nusikalstamos veikos dalyku nelaikomos.

Visgi, vien tai, kad M. A. klydo manydamas, kad jis rado ir pasiėmė su savimi narkotinę medžiagą, neduoda pagrindo išvadai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. Visų pirma, specialistas T. S. teisme parodė, kad esant tetrahidrokanabinolio kiekiui ant ribos, tai neįmanoma atspėti kokia kanapės rūšis. Kai viršija 10 procentų, tai galima atskirti kokios kanapės, bet kai yra ribiniai skaičiai, o taip iš akies niekada nenustatysi. Kai tetrahidrokanabinolio skirtumas didelis, tai jaučiasi kitoks kvapas, bet kai medžiagų mažai, tai nei pagal išvaizdą, nei pagal kvapą nesiskiria. Antra, M. A., pasak jo, paėmė rastą folijos gabalėlį, galvodamas, kad ten yra narkotinė medžiaga, ketino namuose tuo įsitinkinti. Taigi, M. A. suvokimu, jis paėmė su savimi narkotinę medžiagą ir to siekė, todėl teisiškai nėra reikšminga, kad rastos kanapės, dėl jose nustatyto tetrahidrokanabinolio kiekio, yra priskiriamos pluoštinėms, kurias galima verslo tikslais auginti Lietuvoje. Atsižvelgiant į M. A. tyčios kryptingumą, į tai, kad pas jį rastos kanapės yra priskiriamos nenarkotinėms medžiagoms, kad kanapių, esant nedideliam tetrahidrokanabinolio kiukiui narkotinių kanapių, nuo nenarkotinių negalima atskirti, konstatuojama, kad M. A. pasikėsino įgyti narkotines medžiagas – kanapių antžemines dalis, kurių kiekis, pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas yra nedidelis. Todėl M. A. veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas laikyti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Nors kaltinime nurodyta, kad folijos gabalėlį su kanapėmis M. A. įgijo nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ši kaltinimo aplinkybė tikslintina, atsižvelgiant į M. A. paaiškinimus, kad jis ją rado. M. A. nuo pat pradžių nurodė, kur rado kanapes, kodėl jas pasiėmė, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiomis aplinkybėmis ir tikslina kaltinimą, nurodant, kad nenustatytu laiku M. A. pasikėsino įgyti narkotinę medžiagą ją radęs ir pasiėmęs.

Byloje nenustatyta, kad M. A. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Todėl, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog paima folijos lankstinuką, kurioje jo manymu buvo narkotinė medžiaga, ir norėjo taip veikti (veikė tiesiogine tyčia). Pažymėtina, kad tą pačią dieną M. A. šlapime rasta amfetamino, metilendioksimetamfetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), tetrahirdrokanabinolio karboksirūgšties. Tai taip pat stiprina teismo vidinį įsitikinimą, dėl M. A. tikslo, nes minėtos aplinkybės rodo, jog pas jį rastas folijos gabalėlis su viduje buvusiomis kanapėmis, nebuvo atsitiktinis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad radęs paketėlį, įtarė, kad jame yra narkotinė medžiaga.

Taigi byloje įrodyta, kad M. A. veikdamas tyčia pasikėsino įgyti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), tačiau dėl nežinojimo pasiėmė rastas kanapes, kurios yra nenarkotinė medžiaga, o priskiriamos pluoštinėms kanapėms. Atsižvelgiant į M. A. tyčios kryptingumą, M. A. neteisėta veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Byloje gautas kaltinamojo M. A. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį R. A. atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų. R. A. teisiamojo posėdžio metu prašymą palaikė, nurodė, kad yra M. A. brolio sutuoktinė. Santuoka sudaryta 2021 m. liepos 21 d., tačiau kartu yra beveik jau (duomenys neskelbtini). Su M. palaiko ryšius, jam būnant Lietuvoje M. gyvena kartu. M. būnant (duomenys neskelbtini) jie susiskambina. Pastebėjo, kad M. lygiuojasi į ją bei jos vyrą, kadangi jų šeima yra tvarkinga. P. M. ir yra linkusi manyti, kad M. nevartos draudžiamų medžiagų.

Nors R. A. pagal jos charakterizuojančią medžiagą formaliai atitinka BK 40 straipsnyje keliamus reikalavimus laiduotojui, tačiau teismas abejoja jos galimybe daryti įtaką M. A. elgesiui ir užtikrinti, kad M. A. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2015).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Byloje nustatyta, kad R. A. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbo UAB „P“ kur darbdavio charakterizuojama teigiamai, nuo 2021 m. birželio 18 d. R. A. išėjus į (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas abejoja ar R. A. galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Iš R. A. paaiškinimų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamasis M. A. – (duomenys neskelbtini) ir tik kartais grįžta į Lietuvą. Tai, kad R. A. ir M. A. palaiko ryšius bendraudami telefonu, o jų susitikimai nėra itin dažni, kadangi juos riboja atstumas, nėra galima daryti išvados, jog R. A. galės skirti pakankamai laiko ir pastangų M. A. ir objektyviai galės daryti jam teigiamą įtaką. Deklaratyvus laiduotojos įsitikinimas, jog ji galės daryti įtaką yra nepakankamas spręsti apie R. A. realią galimybę daryti teigiamą įtaką M. A.. Šiuo atveju dar kartą pabrėžtina, jog asmenis skiria didelis atstumas, bendravimas tik telekomunikacijų ryšių priemonėmis neužtikrina, kad R. A. galės daryti teigiama įtaka M. A. ir koreguoti jo elgesį tinkama linkme. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra tenkinama būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. byloje nėra tinkamo laiduotojo, galinčio daryti M. A. teigiamą įtaką.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.)

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. A., veikdamas tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Dirba ir gauna nuolatines pajams.

Atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – minimalaus dydžio baudą, kuri gali būti skiriama už baudžiamuosius nusižengimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 25 d., 19.30 val. iki 2021 m. balandžio 26 d. 12.22 val. (viena diena) (b. l. 46, 61).

Byloje kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką, kuriame yra rankų nuoplova ir objektų pakuotės, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje (b. l. 45).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, iki 10 MGL (500 Eur).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 8 MGL, kas atitinka 400 Eur (keturis šimtus eurų).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti voką, kuriame yra rankų nuoplova ir objektų pakuotės.

M. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 2 mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-2780-1133/2021).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.