- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-212-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01423-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mindata“
- Trečiasis asmuo
- A. U.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mindata“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo A. U..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mindata“ 797,24 Eur išmokėtą draudimo išmoką regreso tvarka, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojas automobilių stovėjimo aikštelėje įvažiavo į stovinčią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Didžiosios Britanijos teisiniu reguliavimu, laikytinas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojas, jis, draudikei prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes. Draudikė išmokėjo 3 986,19 Eur draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš asmens, atsakingo už žalos padarymą.
1.2. Didžiosios Britanijos eismo įvykio fiksavimo praktika patvirtina, jog dažnai pasitaiko, kad policijos pareigūnai neatvyksta ir nepateikia oficialios ataskaitos apie eismo įvykį, jei jo metu nebuvo sunkaus asmens sužalojimo ar kitų išskirtinių aplinkybių. Sutartinis faktų išdėstymo blankas Jungtinėje Karalystėje nenaudojamas, nebent jį užpildytą pateikia transporto priemonės iš užsienio vairuotojas. Jei tokio pareiškimo vairuotojas iš užsienio nepateikia, reikalavimas svarstomas remiantis pateiktais įrodymais, įskaitant liudytojų pareiškimus, Kelių kodekso taisyklių peržiūrėjimą, atsižvelgiant į automobilių padėtį kelyje, patirtos žalos vertinimą pagal ieškovo pareiškimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Jei reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas, ieškovas gali pradėti procesinius veiksmus dėl bylinėjimosi teisme. Eismo įvykio vietoje galiojo imperatyvus reikalavimas transporto priemonių vairuotojams laikytis saugaus atstumo ir atsakovei priklausančios transporto priemonės vairuotojas šio reikalavimo nesilaikė. Ieškovė, neturėdama atsakovės duomenų apie eismo įvykį, išmokėjo draudimo išmoką ir neturėjo galimybės ginčyti aplinkybių vertinimo ir žalos dydžio apskaičiavimo, įvykio aplinkybių nustatymas tiriant užsienyje įvykusius eismo įvykius ir neturint duomenų iš draudėjo yra itin sudėtingas.
1.3. Šiuo atveju buvo remiamasi liudytojų parodymais, kuriuos surinko draudimo bendrovės partneris užsienyje. Partneris užsienyje pateikia informaciją, siunčia duomenis, reikalingus žalos bylai administruoti, tačiau galutinį sprendimą dėl žalos kaltininko ir draudimo išmokos priima draudikas. Surašomas išmokos aktas, jis siunčiamas nukentėjusiam asmeniui. Kaltininkui buvo siųstas pranešimas dėl informacijos apie įvykį pateikimo. Kadangi jis jokios informacijos nepateikė, jam dokumentai nebuvo siunčiami. Atskiras dokumentas dėl išvados nėra surašomas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teisė reikalauti draudimo išmokos dalies grąžinimo šiuo atveju kildinama ne iš žalos (nuostolių) draudikui padarymo, o iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje ir 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos draudėjo pareigos bendradarbiauti su draudiku nevykdymo: ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 20 proc. draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą. Taigi, atsakovei pažeidus TPVCAPDĮ nustatytą bendradarbiavimo pareigą, ieškovė turi teisę reikalauti iš jos 20 proc. išmokėtos draudimo sumos grąžinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
Atsiliepimas
2.1. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, įrodinėjo, kad jos apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) eismo įvykyje, 2017 m. liepos 3 d. įvykusiame (duomenys neskelbtini), nedalyvavo, todėl atsakovei negali kilti pareiga kompensuoti ieškovei 20 proc. jos išmokėtos draudimo išmokos.
2.2. Bylos svarstymui taip pat pateikti dviejų liudytojų, mačiusių eismo įvykį, parodymai. Trečiasis asmuo A. U. patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, kad jo valdyta transporto priemonė eismo įvykyje nedalyvavo ir toje vietoje apskritai nebuvo, todėl jokios žalos padaryti negalėjo. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo darbuotojo (vairuotojo) teiginius apie tai, kad jo maršrute nebuvo ginčo eismo įvykyje minimos transporto priemonių aikštelės, pateikė tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius, automobilio kelionės lapą bei kelionės maršruto žemėlapį. Atsakovės pozicija, kad jos darbuotojas iš eismo įvykio nepasišalino, nes jame nedalyvavo, iš esmės atsispindi ir susirašinėjimo su ieškove, vykusio 2018 m. lapkričio 20 d.–2019 m. sausio 29 d., medžiagoje.
2.3. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, nusprendė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti tikėtiną išvadą apie atsakovės apdraustos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) dalyvavimą eismo įvykyje. Pati ieškovė, akcentuodama poreikį taikyti eismo įvykio šalies teisę ir vadovautis būtent Didžiosios Britanijos teisiniu reguliavimu, nepateikė teismui jokių nuorodų (teisės šaltinių, precedentų ir pan.), sudarančių pagrindą suabsoliutinti būtent ieškovės pateiktus duomenis, susijusius su išmokėtos žalos atlyginimo administravimu, ir eismo įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų M. S. (M. S.) ir R. Y. (R. Y.) rašytinius paaiškinimus. Teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovės atsikirtimų argumentais dėl liudytojų parodymų prieštaringumo, atkreipė dėmesį į liudytojų skirtingai nurodytas eismo įvykio aplinkybes (ir nubraižytas įvykio schemas). Kita vertus, teismas taip pat nenustatė pagrindo kritiškai vertinti ir nesivadovauti trečiojo asmens A. U. teisme duotais paaiškinimais ir atsakovės pateiktais dokumentais (važtaraščiai, automobilio kelionės maršruto žemėlapis).
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė, todėl reikalavimą dėl 797,24 Eur sumos priteisimo regreso tvarka atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių spręsti, kad transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje. Nors teismas nurodo, kad eismo įvykio liudininkų paaiškinimai yra prieštaringi, tačiau niekaip to nemotyvuoja. Ieškovės nuomone, liudytojai aprašo tapačias eismo įvykio aplinkybes: eismo įvykyje nurodo dalyvavus baltos spalvos furgoną, vienodai aprašoma eismo įvykio schema, transporto priemonės registracijos šalis, nurodomi transporto priemonės valstybiniai numeriai. Draudikė, vertindama eismo įvykio metu nukentėjusiai transporto priemonei padarytą žalą, vertino liudytojų nurodytas eismo įvykio aplinkybes, jas gretino su transporto priemonei (duomenys neskelbtini) padarytais apgadinimais ir nusprendė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado būtent tokio eismo įvykio, kurio schema pateikiama liudininkų paaiškinimuose, metu. Tačiau teismas nurodė, jog šių įrodymų nereikia suabsoliutinti, ir vadovavosi tik atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais.
3.2. Nors teismas nurodo, kad nėra pagrindo kritiškai vertinti A. U. parodymus, tačiau šio asmens pozicija byloje turėtų būti vertinama itin kritiškai, kadangi tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad transporto priemonė eismo įvykyje dalyvavo, atsakovė turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę į savo darbuotoją.
3.3. Nors sprendime nurodyta, kad atsakovė pateikė dokumentus, leidžiančius spręsti, kad eismo įvykio dieną transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nesilankė, ieškovės nuomone, pateikti važtaraščiai kaip tik patvirtina, kad transporto priemonė eismo įvykio dieną buvo atvykusi adresu (duomenys neskelbtini). Ši vieta yra vos 50 km atstumu nuo eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), todėl neatmestina, kad transporto priemonė vyko ir į (duomenys neskelbtini).
3.4. Teismas visiškai nevertino atsakovės elgesio žalos reguliavimo metu. Ieškovė, administruodama bylą dėl žalos, kreipėsi į atsakovę, prašydama užregistruoti įvykį ir pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingą žalos bylai sureguliuoti. Tačiau atsakovė į nurodytą kvietimą neatsiliepė: neinformavo ieškovės, kad eismo įvykyje jai priklausanti transporto priemonė nedalyvavo. Taigi atsakovė, žinodama, kad ieškovė administruoja žalos bylą pagal jos ir ieškovės sudarytą sutartį, tokių aplinkybių egzistavimo nepaneigė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Atsakovė nurodo nesutinkanti su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė nevykdė įstatyme numatytos pareigos bendradarbiauti su draudiku. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių 2018 m. lapkričio 20 d.–2019 m. sausio 29 d. vyko susirašinėjimas. Kai tik gavo ieškovės pranešimą apie tai, kad transporto priemonė galėjo dalyvauti eismo įvykyje, atsakovė pagal įmonės buhalterinius duomenis nustatė, jog transporto priemonės įvykio laiku toje vietoje nebuvo. Atsakovė informavo apie tai ieškovę, aktyviai su ja komunikavo, prašė pateikti daugiau duomenų apie įvykį, dėjo pastangas viską išsiaiškinti ir išspręsti taikiai.
4.2. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti tikėtiną išvadą apie apdraustos transporto priemonės dalyvavimą eismo įvykyje. Ieškovė nepateikė teismui jokių nuorodų, leidžiančių suabsoliutinti jos pateiktus duomenis, susijusius su išmokėtos žalos atlyginimo administravimu, taip pat liudytojų rašytinius parodymus. Liudytojų parodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą, yra prieštaringi. Trečiasis asmuo patvirtino, jog įvykio metu įvykio vietoje transporto priemonės nebuvo. Trečiojo asmens parodymus pagrindžia atsakovės į bylą pateikti kelionės dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Šioje byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir savo reikalavimą grindė Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. birželio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 60.3 punktu, nustatančiu, kad atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu valdytojas nepateikė draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Atsakovė įrodinėjo, jog apdrausta transporto priemonė įvykyje apskritai nedalyvavo.
8. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Tarp ieškovės ADB „Compensa Vienna insurance Group“ (draudikės) ir atsakovės UAB „Mindata“ (draudėjos) buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. Ieškovės teigimu, apdraustoji transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 3 d. dalyvavo eismo įvykyje (duomenys neskelbtini), jo metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – (duomenys neskelbtini). Dėl automobiliui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos ieškovė 2018 m. sausio 16 d. išmokėjo 3 451,48 svaro sterlingų (ekvivalentais eurais – 3 986,19 Eur) draudimo sumą užsienio partneriui „Aviva Insurance PLC“. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo: aplinkybė, kad transporto (duomenys neskelbtini), kurios valdytojo civilinę atsakomybę apdraudė atsakovė, dalyvavo 2017 m. kovo 3 d. eismo įvykyje (duomenys neskelbtini), nepakankamai įrodyta objektyviais duomenimis.
9. Visų pirma, pažymėtina, jog kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jos padarytos visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos įrodymus, tinkamai taikant teisės normas bei vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika. Ieškovei ieškinį grindžiant bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, papildomai pasisakytina dėl šios pareigos nevykdymo teisinių pasekmių, jų masto ir įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo.
10. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtą sumą. Draudiko, apdraudusio transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sumokėjusio išmoką nukentėjusiam asmeniui, teisę susigrąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens reguliuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
11. Taigi draudikas įgyja teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, jei draudėjas pažeidžia ikisutartines ar draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiu atveju draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Nurodytos teisinio reguliavimo nuostatos suponuoja, kad ši draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė yra ribojama trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos ir maksimalaus leistino susigrąžinti šios išmokos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).
12. Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai ir į nurodytą TPVCAPDĮ bei Taisyklėse nustatytą reguliavimą, konkretų draudiko susigrąžintinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: ikisutartinės ir (ar) sutartinės draudėjo pareigos pažeidimą, draudiko išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos dydį, priežastinį ryšį tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio, draudėjo kaltę. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
13. Pagal kasacinio teismo praktiką, atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).
14. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį.
15. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
16. Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, ieškovė (draudikė) nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką išmokėjo pagal Didžiosios Britanijos teisę, todėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumas ir realumas turi būti nustatytas pagal šios šalies teisės taisykles. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtent ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas, ir, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017).
17. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos susirašinėjimo su ieškove medžiagos, ieškovė 2018 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog žala buvo administruojama pagal Jungtinės Karalystės teisę, byla reguliuojama tarp draudikų pagal pranešimus, draudėjui neinformavus draudiko apie įvykį ir pasišalinus iš įvykio vietos, neturint vairuotojo parodymų dėl draudžiamojo įvykio tikrumo, buvo remiamasi liudytojų parodymais. Laiške taip pat nurodyta, kad, esant tokiems liudytojų parodymams, teisminis procesas Jungtinėje Karalystėje būtų pralaimėtas, todėl draudikai susitarė ginčą spręsti taikiai. Taigi tai, jog atsakovei priklausanti transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje ir sukėlė žalos, buvo nustatyta iš esmės tik remiantis liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ištyrė liudytojų M. S. ir R. Y. parodymus ir, iš dalies sutikdamas su atsakovės atskirtumų argumentais dėl liudytojų parodymų prieštaringumo, atkreipė dėmesį į liudytojų skirtingai nurodytas eismo įvykio aplinkybes (ir nubraižytas įvykio schemas). Kolegijos nuomone, tai, kad tarp šių dviejų liudytojų parodymų turinio yra neatitikimų, yra akivaizdu: skiriasi tiek jų nurodomos eismo įvykio aplinkybės, tiek nubraižytos schemos. Dėl šios priežasties atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nemotyvavo išvados, jog parodymai prieštaringi.
18. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti A. U., vairavusio eismo įvykyje neva dalyvavusią transporto priemonę, parodymus, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi. Atsakovės darbuotojas – vairuotojas A. U. – teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, kad jo 2017 m. liepos 3 d. valdyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) eismo įvykyje (duomenys neskelbtini) nedalyvavo ir toje vietoje apskritai nebuvo, todėl jokios žalos padaryti negalėjo. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo darbuotojo teiginius apie tai, kad jo maršrute nebuvo nei ginčo eismo įvykyje minimos transporto priemonių aikštelės (duomenys neskelbtini), pateikė tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius, automobilio kelionės lapą bei kelionės maršruto žemėlapį. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovas paaiškino, kad įmonė griežtai kontroliuoja išvykusias transporto priemones, su jomis nuolat palaikomas ryšys, vairuotojai turi vykti tik nustatytu maršrutu ir negali nuo jo nukrypti, nes pažeistų susitarimus su klientais, o vairuotojai turėtų padengti papildomas išlaidas, įmonėje yra 12 transporto priemonių, kuriomis vežami kroviniai. Visos mašinos važiuoja pagal nustatytus maršrutus ir neišsuka iš jų. Krovinių pakrovimai ir iškrovimai yra suplanuoti minučių tikslumu, todėl kiekvienas nukrypimas nuo maršruto yra neleistinas ir neišvengiamai būtų pastebėtas, kadangi visi automobiliai yra stebimi GPS, o maršrutas yra aiškiai matomas. (duomenys neskelbtini) tuo metu įmonės automobilio nebuvo. Atsakovė pozicijos, kad jos darbuotojas nedalyvavo eismo įvykyje, laikėsi nuosekliai nuo to momento, kai gavo iš ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo.
19. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia atkreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-701/2016).
20. Atsižvelgdama į nutarties 19 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl dalyvaujančių byloje asmenų parodymų vertinimo patikimumo, tai, jog trečiojo asmens parodymai buvo nuoseklūs, detalūs, atitiko atsakovės poziciją bei jos pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat turėdama omenyje tą faktą, jog įvykio liudytojų parodymai buvo netikslūs, jų turinyje yra neatitikimų ir prieštaravimų, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo kritiškai vertinti ir nesivadovauti trečiojo asmens A. U. parodymais. Jų nepaneigia ir ieškovės nurodoma aplinkybė, kad A. U. vairuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 3 d. lankėsi Jungtinėje Karalystėje ir buvo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra vos 50 km nuo ginčo eismo įvykio vietos. Patikimų ir neprieštaringų įrodymų, jog atsakovės darbuotojas nukrypo nuo kelionės maršruto, byloje nepateikta.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti tikėtiną išvadą apie atsakovės apdraustos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) dalyvavimą 2017 m. liepos 3 d. eismo įvykyje (duomenys neskelbtini).
22. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien žalos atlyginimo išmokėjimo faktas nėra pakankamas konstatuoti egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas, reiškiant atgręžtinį reikalavimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė teismui jokių nuorodų (teisės šaltinių, precedentų ir pan.), sudarančių pagrindą suabsoliutinti būtent ieškovės pateiktus duomenis, susijusius su išmokėtos žalos atlyginimo administravimu, taip pat eismo įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų M. S. ir R. Y. rašytinius paaiškinimus, nors būtent ieškovei tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas, ir, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. Taigi, ieškovei neįrodžius reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
23. Kaip jau minėta, draudikė reikalavimą priteisti regreso tvarka dalį išmokėtos draudimo išmokos grindė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktu, numatančiu, jog draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 63 punktas).
24. Šiuo atveju ieškovė, reikšdama regresinį reikalavimą, nedetalizavo, kokias konkrečiai sutartines pareigas atsakovė pažeidė, – tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos (pasak ieškovės, pažeidimas pasireiškė tuo, jog atsakovė neinformavo draudikės apie tai, kad transporto priemonė neva nedalyvavo eismo įvykyje), neįrodė tariamo pareigų pažeidimo priežastinio ryšio su draudimo išmokos išmokėjimu, dėl pareigų pažeidimo atsiradusio žalos dydžio. Atsakovei laikantis pozicijos, kad jai priklausanti transporto priemonė nedalyvavo eismo įvykyje, ir, nesant duomenų, jog atsakovė turėjo informacijos apie tai, kad įtariama, jog jos transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, akivaizdu, jog negalima atsakovei taikyti atsakomybės už nepranešimą apie įvykį įstatymo nustatytais terminais.
25. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra vienintelis dokumentas, kuriuo ieškovė paragino atsakovę pranešti apie eismo įvykį, – ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas atsakovei siųstas 2017 m. spalio 23 d. kvietimas dėl eismo įvykio. Duomenų, kad šis dokumentas atsakovei buvo įteiktas, nepateikta. Kaip matyti iš atsakovės pateikto susirašinėjimo, vykusio su ieškove jau po to, kai ji pateikė 2018 m. lapkričio 20 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovė laikėsi pozicijos, jog šio kvietimo negavo. 2018 m. lapkričio 29 d. laiške atsakovė prašo ieškovę informuoti, kokia forma jai buvo išsiųstas 2017 m. spalio 23 d. raštas; teigia jo negavusi. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės atstovas 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kvietimas pranešti apie eismo įvykį buvo gautas. Kolegija, išklausiusi ieškovės nurodomo teismo posėdžio įrašą, pažymi, jog atsakovės atstovas nepatvirtino, kad būtų gavęs kvietimą pranešti apie eismo įvykį: teigė neprisimenantis ir negalintis patvirtinti tokios aplinkybės. Nesant įrodymų, jog atsakovė gavo ieškovės kvietimą pateikti informaciją apie eismo įvykį, ir turėdama omenyje tą faktą, jog atsakovė intensyviai komunikavo su ieškove po to, kai gavo 2018 m. lapkričio 20 d. pretenziją dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė atsakovę pažeidus bendradarbiavimo pareigą.
26. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog ieškovė neįrodė reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumo, visų civilinės atsakomybės taikymo atsakovei būtinųjų sąlygų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
27. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ankstesnėse nutarties dalyse, konstatuotina, kad, atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, keisti ar naikinti sprendimą pagrindo nėra, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.