- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 2-1837-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00547-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Atsakovas
- J. K. D.
- Trečiasis asmuo
- B. S., akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ieškinį atsakovui J. K. D., tretiesiems asmenims B. S. ir akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:
1.1. atsakovo J. K. D. reikalavimą sveikatos priežiūros įstaigai Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai atlyginti 20 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą atmesti kaip nepagrįstą,
1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 56-85 „Dėl J. K. D. pareiškimo“, kuriuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija įpareigota atlyginti pacientui J. K. D. 2000 Eur neturtinę žalą.
2. Ieškovė Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad:
2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 56-85 „Dėl J. K. D. pareiškimo“ konstatuota, kad J. K. D. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas atvirojoje kolonijoje jo sveikatai buvo padaryta atlygintina žala, nutarta atsakovo J. K. D. prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją atlyginti pareiškėjui 2000 Eur dydžio neturtinę žalą. Komisija konstatavo, kad turtinę žalą pagrindžiančių finansinių dokumentų ar jų kopijų pareiškėjas nepateikė, todėl prašomos turtinės žalos nenustatė. Ieškovė su šiuo Komisijos sprendimu nesutinka.
2.2. Atsakovas J. K. D. nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą – Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl Komisija jo skundo iš viso negalėjo priimti ir nagrinėti. Dėl to Komisijos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.
2.4. Atsakovas jam paskirto gydymo režimo nesilaikė: savavališkai nusiėmė gipso langetę, patyrė pakartotinę dešinės rankos plaštakos traumą – galimai 2018 m. rugpjūčio 5 d. lipo per langą paimti neteisėtai permestą paketą – ir tik 2018 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus 16 dienų nuo vienmomentinės repozicijos ir langetės uždėjimo atvyko pas gydytoją bei nuslėpė faktą apie pakartotinę dešinės plaštakos V-to delnakaulio traumą. Būtent dėl tokių paties paciento veiksmų kilo neigiami padariniai – gydymas komplikavosi, prireikė papildomos chirurginės operacijos, gydymas užsitęsė.
2.5. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojo traumatologo ortopedo V. L. atsakymuose Komisijai tiesiogiai nurodyta, kad chirurgas B. S. paciento sužalojimo diagnozavimo ir gydymo klaidų nepadarė. Atsakymų 1-me ir 6-me punkte pateikiama nuomonė, kad diagnozuojant delnakaulio lūžimą, tikslinga atlikti radiologinį tyrimą, yra rekomendacinio pobūdžio. Traumatologo ortopedo V. L. atsakymuose neatsižvelgta į tai, kad pacientas buvo patyręs V-to delnakaulio lūžimą, o V-tas delnakaulis yra gerai apčiuopiamas iš trijų pusių ir chirurgas apčiuopimo būdu pagal klinikinius požymius be radiologinio tyrimo galėjo teisingai nustatyti lūžimo vietą ir pobūdį. Rentgenologinis tyrimas tokiais atvejais neprivalomas, apie rentgenologinio tyrimo atlikimo būtinumą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia diagnozę nustatantis gydytojas.
Šalies argumentai
3. Atsakovas J. K. D. ir jo atstovas adv. J. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti Komisijos sprendimą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad:
3.1. atsakovas į Komisiją kreipėsi ne su skundu, o su pareiškimu dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, todėl neturėjo pareigos pirma kreiptis į sveikatos paslaugas suteikusią sveikatos priežiūros įstaigą.
3.2. Gydytojui B. S., turinčiam gydytojo-chirurgo kvalifikaciją, išduotame Lietuvos TSR Kauno medicinos instituto diplome Nr. 780923 nurodyta, kad gydytojas B. S. baigė KMI gydomosios specialybės kursą. 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu B. S. priimamas į darbą Pravieniškių PN-AK gydytojo psichiatro pareigoms, kuriose dirba ir šiuo metu. Pretendento anketoje nurodyta, kad gydytojas B. S. gydytojo chirurgo praktiką užbaigė 1978 metais.
3.3. Komisijos bei kitų specialistų išvadoje konkrečiai nurodoma, kad B. S. netinkamai atliko savo pareigas ir be radiologinio tyrimo teisingai nustatyti lūžimo vietą ir pobūdį negalėjo, tačiau nesiėmė jokių priemonių ir nenukreipė atsakovo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Praėjus kelioms dienoms po gydytojo B. S. paskirto gydymo, atsakovas pradėjo jausti skausmą ir keletą kartų kreipėsi į gydytoją B. S. dėl skausmo, tačiau gydytojas rankos neapžiūrėjo. Langetė buvo uždėta tik iš delno pusės, ją patepus gipsu, o viršutinė plaštakos dalis buvo tik subintuota. Langėte buvo nuimta sveikatos priežiūros kabinete, atsakovas iš karto buvo nusiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur atlikus rentgeno tyrimus atsakovas buvo išvežtas operuoti į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę. Dėl gydytojo B. S. nekvalifikuotų veiksmų teko chirurgams laužti neteisingai sudėtus lūžusius kaulus bei įdėti metalinę plokštę, su kuria atsakovas privalės būti visą gyvenimą. Jos buvimas sukelia jam rankos judesio ribojimą bei skausmo pojūtį keičiantis orams.
3.4. Ieškovės patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nesilaikė paskirto režimo ir pakartotinai patyrė dešinės rankos plaštakos traumą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo B. S. atsiliepimo nepateikė. Nurodė, kad jis dirbo pas ieškovę psichiatro pareigose, tačiau jis turi ir gydytojo chirurgo kvalifikaciją. Kai į jį kreipėsi J. K. D., jam apčiupinėjus ranką buvo labai aiškus plaštakos kaulo lūžis, kaulas buvo atstatytas į vietą, išrašyti vaistai nuo skausmo, paskira imobilizacija langete. Mano, kad pakartotinai šis asmuo kreipėsi į gydytoją E. L. todėl, kad buvo pakartotinai sužalota ta pati ranka, nuimta langetė, t.y. nesilaikoma jo nurodymų. Girdėjo, kad iš vakaro vyko muštynės, buvo paketų permetimai, mano, kad nuteistasis galėjo susižaloti arba einant pasiimti permestų paketų arba per muštynes. Jo gydymas buvo tinkamas, rentgenograma sulaužytai rankai nebuvo reikalinga.
5. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos aplinkybės
6. Nustatyta, kad nuteistasis J. K. D. 2018 m. liepos 19 d. atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Tą dieną jis kreipėsi į Pravieniškių 3-ojo sektoriaus medicininį punktą dėl rankos skausmo, nurodydamas, kad eidamas laiptais paslydo, griuvo ir atsirėmė su ranka, kurią ėmė skaudėti. Tuo metu dirbo gydytojas B. S., kuris ranką ir apžiūrėjo, nesiuntė rentgeno atlikimui, ranką imobilizavo į langetę. Taip pat paskyrė vaistus nuo skausmo. J. K. D. nurodė, kad vaistus gėrė pusantros savaitės ir skausmui nepraeinant kreipėsi į gydytoją E. L., kuri iš karto nukreipė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur buvo atliktas rentgenologinis tyrimas, ranka buvo operuota.
7. Trečiasis asmuo B. S. į ieškovo įstaigą buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P-304 į gydytojo psichiatro pareigas (b. l. 23). Byloje pateiktas Diplomas Nr. 780923, kuriame nurodyta, kad 1969 m. B. S. baigė Kauno medicinos institutą gydomosios specialybės visą kursą (b. l. 24). Byloje taip pat pateiktas pažymėjimas Nr. 127, kuriame nurodyta, kad jis išduotas gydytojui S. B. bei patvirtinama, kad jam suteikta gydytojo-chirurgo kvalifikacija (b.l. 91). Byloje taip pat pateikta ieškovės patvirtintas Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo psichiatro pareigybės aprašymas. Jame nurodyta, kokias pareigas atlieka gydytojas psichiatras. Be pareigų, kurios yra susiję su nuteistųjų sveikatos priežiūra, užsiimant antro lygio medicinos pagalbos ambulatorine psichiatrine veikla, minėto aprašymo 7.12 punkte nurodyta, kad pagal kompetenciją vykdo kitus, nenuolatinio pobūdžio direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo, kurio vykdymo sričiai priskirtas SPT kuravimas, pavedimus tam, kad būtų įgyvendinti tarnybai pavesti uždaviniai ar funkcijos. Kaip nurodė ieškovės atstovas, kai trečiasis asmuo B. S. atsakovo įstaigoje dirba ir kaip budintis gydytojas, į jį nuteistieji gali kreiptis dėl sveikatos sutrikimų. Tą dieną kai kreipėsi nuteistasis J. K. D. budinčio gydytojo funkcijas atliko trečiasis asmuo B. S.. Ginčo dėl to byloje nekyla. Nekyla ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovui J. K. D. 2018 m. liepos 19 d. patyrus rankos traumą jis kreipėsi į tuo metu ieškovo medicininį punktą, kur tuo metu dirbo trečiasis asmuo B. S.. Ginčo nekyla ir dėl to, kad gydytojas B. S. apžiūrėjęs lūžusią ranką nustatė, kad rentgenograma nereikalinga, pats rankomis atstatė kaulus ir paskyrė gydymą ranką imobilizuojant į langetę bei skyrė vaistus nuo skausmo.
8. Ginčas kyla dėl to, ar teisingai trečiasis asmuo B. S. pasirinko gydymą bei nesiuntė atlikti lūžio rentgeno nuotraukos. Kaip nurodo atsakovas J. K. D., rankai skaudant toliau, jis kreipėsi jau į kitą dirbusią gydytoją E. L., kuri nukreipė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur buvo atliktas rentgenografinis tyrimas, po kurio buvo nustatyta, jog reikalinga operacija. Minėtas asmuo reiškia pretenzijas dėl netinkamo gydymo nuo pat pradžių, t.y. kad asmuo neturintis tam kvalifikacijos, nesiuntė tirti jo pas specialistus, o pats atstatinėjo ranką, todėl ji negijo, kaip jau minėta prireikė operacijos, t.y. jam teko patirti papildomai skausmą, operaciją, skausmai trunka iki šiol, ko nebūtų buvę, jei iš karto būtų pasirinktas teisingas gydymo metodas.
9. Ieškovo atstovas bei trečiasis asmuo teigia, kad rentgenograma nebuvo būtina, gydytojas nustatęs lūžį, kaulą atstatė į vietą ir uždėjo J. K. D. langetę, t.y. viską padarė teisingai. Pats nuteistasis po to dar kartą ranką susižalojo ir melagingai nurodė, kad jam skaudėjo dėl neteisingo gydymo. Posėdžio metu nurodė, kad jiems žinoma, kad įkalinimo įstaigoje iš vakaro buvo muštynės, taip pat buvo daiktų permetimai, todėl sprendžia, kad ranka pakartotinai buvo sužalota bandant išlipti paimti permestus paketus arba per muštynes, dėl ko prireikė operacijos. Be to, nuteistasis buvo nusiėmęs langetę, t.y. neklausė gydytojo nurodymų ją nešioti. Savo šiuos paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų byloje ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Byloje pateikti tarnybiniai pranešimai, jog 2018 m. rugpjūčio 5 d. specialistai vykdydami tarnybą pastebėjo, jog buvo įvykdytas paketų permetimas (b.l. 79–80), tačiau kad J. K. D. būtų lipęs paimti paketus byloje įrodymų nepateikta, toks įvykis kaip muštynės iš viso nėra fiksuotos. Teismo posėdžio metu teismui nurodžius, jog ankstesnio posėdžio metu trečiasis asmuo buvo minėjęs, kad prašys skirti ekspertizę, savo šio prašymo aiškiai atsisakė, nurodė, jog mano ji nesanti reikalinga.
10. Komisija 2019 m. birželio 7 d. posėdyje svarstė pareiškėjo J. K. D. 2019 m. vasario 22 d. gautą pareiškimą, kuriame buvo skundžiamos jam nekokybiškai ir netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 19 d. paslysdamas patyrė traumą ir pajuto skausmą dešinės rankos plaštakos srityje. Kreipėsi į Pravieniškių 3-čio sektoriaus medicininį punktą, kur tuo metu dirbo gydytojas B. S.. Jis apžiūrėjo rankos plaštaką ir pasakė, kad tai tik sumušimas. Sekančią dieną plaštaka ištino, vėl kreipėsi į gydytoją B. S.. Gydytojas ėmėsi apčiupinėti plaštaką, pacientas pajuto didelį skausmą, kadangi prieš tai buvo plaštakos kaulas iškilęs, o po gydytojo veiksmų iškilimo neliko. Ranka buvo sugipsuota. Po pusantros savaitės dėl didelių skausmų kreipėsi į medicinos punktą, kur gydytoja E. L. nuėmė gipsą ir nustatė, kad yra blogai sujungti sulūžę kaulai, todėl negyja, tinsta bei skauda. Gydytoja E. L. iškarto nukreipė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). LAVL atliktas rentgenografinis tyrimas, konstatuota, kad neteisingai sujungti kaulai ir dėl to negyja, reikalinga operacija. Nurodoma, kad po atliktos operacijos įdėjus į dešinės rankos plaštaką metalinę plokštelę, ranka pasidarė nejautri ir esant šaltam orui ją skauda. Pareiškėjas mano, kad dėl aplaidaus ir neprofesionalaus gydytojo B. S. veiksmo – atsisakymo laiku peršviesti dešinės rankos plaštaką ir tik tada spręsti, ar jis pakankamai turi žinių ir įgūdžių atlikti lūžusių plaštakos kaulų atstatymui, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp patirtos žalos ir neteisėto gydytojo atliekamų chirurginių veiksmų, kurių galimai jis atlikti pagal savo kvalifikaciją neprivalėjo (CK 6.247 str.). Dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, patirto ilgalaikio skausmo ir dėl naujai laužtų ir sudėtų dešinės rankos plaštakos kaulų, neprofesionalių gydytojo, kuris galimai ir neturi licencijos užsiimti chirurgo praktika, veiksmų komisijos buvo prašoma pripažinti, kad žala padaryta dėl Pravieniškių PN-AK ambulatorijos gydytojo B. S. neteisėtos kaltos veikos. Nurodoma turtinė ir neturtinė žala, kurią turi atlyginti Pravieniškių PN-AK – 20 000,00 Eur. Turtinę žala pagrindžiantys finansiniai dokumentai nepridėti. Komisija kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, prašydama pateikti motyvuotą nuomonę dėl pareiškėjo pareiškime nurodomo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos atlyginimo. Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. S-7257 atsakė Komisijai ir pateikė nuomonę dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių. Paaiškinama, kad Pareiškėjas dėl rankos traumos į Sveikatos priežiūros skyrių kreipėsi 2018 m. liepos 20 d. Dirbęs gydytojas B. S. atliko apžiūrą. Užčiuopė krepitaciją, diagnozavo V-to delnakaulio lūžimą. Paskyrė gipso langetę, nuteistąjį atleido nuo darbo iki 2018 m. rugpjūčio18 d. Dėl skausmo nuteistasis kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 6 d. Atvykęs pas dirbusią gydytoją E. L. nuteistasis skundėsi dešinės rankos V-to piršto (falangų) skausmu. Paminima tai, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuteistasis atėjo pas gydytoją be gipsinės langetės. Yra gydytojos E. L. prierašas „Gipsinę langetę nusiėmė pats“. Nuteistasis 2018 m. rugpjūčio 8 d. planiniu konvojumi buvo nusiųstas į LAVL gydytojo radiologo konsultacijai ir rentgeno atlikimui. Atliktos rentgeno nuotraukos apraše atžymėta, kad yra V-to delnakaulio lūžimas, vidurinėje dalyje. 2018 m. rugpjūčio 21 d. J. K. D. nuvežtas į Všį Kauno klinikinę ligoninę, kurioje ir buvo atlikta delnakaulio osteosintezė. Po operacijos į Pravieniškių PN-AK grąžintas 2018 m. rugpjūčio 23 d. Gydytoja, susipažinus su gautu medicininiu išrašu, nuteistąjį atleido nuo darbo iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Nuteistasis pakartotinai į gydytoją kreipėsi tik pasibaigus atleidimo nuo darbo terminui, t. y. 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuteistasis teigė, kad vis dar skauda, nors per visą mėnesį nesikreipė dėl skausmo. Daugiau dėl rankos skausmų į SPS specialistus nuteistasis nesikreipė. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis 2018 m. rugpjūčio 6 d. atvyko pas gydytoją į priėmimą jau be langetės, negalima atmesti pakartotinos traumos buvimo. Todėl nuteistojo teiginys, kad gydytojai jam sužalojo ranką, neatitinka tikrovės.
11. Komisija, siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo pareiškimą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 5 dalimi išvadas, kurioms reikalingos specialios žinios dėl J. K. D. skundžiamų paslaugų, gavo iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (toliau – ir Alytaus ligoninė). Alytaus ligoninės gydytojas traumatologas ortopedas V. L. atsakė į Komisijos klausimus. Komisija buvo uždavusi šiuos klausimus: 1. Ar 2018 m. liepos 20 d. buvo pasirinkta tinkama gydymo taktika J. K. D. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gydytojui B. S.? 2. Ar Laisvės vietų atėmimo ligoninėje atlikti tyrimai, manipuliacijos ir siuntimas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę buvo pakankami? 3. Ar VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje 2018 m. rugpjūčio 21 d. atlikta atvira repozicija ir osteosintezė 2,0 mm plokštele bei 6 sraigtais buvo pakankama? 4. Ar Pacientas vykdė Pravieniškių PN-AK ir LVA Ligoninės medikų nurodymus ir rekomendacijas? 5. Ar medicininėje dokumentacijoje yra duomenų, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Pravieniškių PN-AK ir LVA Ligoninėje buvo padaryta klaidų? 6. Ar tinkamai ir kokybiškai buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientui Pravieniškių PN-AK ir LVA Ligoninėje? Jeigu netinkamai – paprašyta nurodyti, kokios paslaugos buvo netinkamos.
12. Gydytojas į klausimus davė šiuos atsakymus: 1) 2018 m. liepos 20 d. gydytojas B. S. apžiūrėjęs pacientą pagal klinikinius požymius diagnozavo delnakaulio lūžimą. Tokiu atveju lūžimas gydomas arba imobilizacija langete, arba vienmomente repozicija, arba taikant operacinį gydymą. Parenkant gydymo taktiką, tikslinga atlikti radiologinį tyrimą. Neturint pirminio rentgenologinio tyrimo išvadų, negalima vienareikšmiškai atsakyti, ar pasirinkta gydymo taktika (imobilizacija gipso langete) buvo pasirinkta teisingai. 2) LAV Ligoninėje atlikus rentgenogramas ir diagnozavus delnakaulio lūžimo dislokaciją pacientas nukreiptas traumatologo ortopedo konsultacijai. Nesant šios srities specialisto LAV Ligoninėje, didesnės apimties pagalbos suteikti nebuvo galimybės. 3) VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje 2018 m. rugpjūčio 21 d. atlikta operacija – atvira repozicija ir osteosintezė plokštele yra visiškai tinkamas atidėtiems dislokuotiems delnakaulių lūžiams gydyti. 4) Pacientui 2018 m. liepos 20 d. buvo uždėta gipso imobilizacija. 2018 m. rugpjūčio 6 d. kreipimosi metu pacientas buvo savarankiškai nusiėmęs imobilizciją. Negalima atmesti galimybės, kad delnakaulio lūžio dislokacija įvyko dėl plaštakos imobilizacijos nebuvimo. 5) Analizuojant medicininę dokumentaciją gydymo klaidų nenustatyta. 6) Teikiant pirminę pagalbą Pravieniškių PN-AK tikslingas rentgenologinis tyrimas, turintis įtakos teisingam gydymo taktikos pasirinkimui. LAV Ligoninės ir Kauno klinikinės ligoninės teikta pagalba tinkama ir kokybiška.
13. Komisija vadovavosi minėtais gydytojo atsakymais ir sprendė, kad J. K. D. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nebuvo kokybiškos bei nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas J. K. D. atvirojoje kolonijoje buvo padaryta, nusprendė pareiškėjo J. K. D. prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją atlyginti pareiškėjui 2000 Eur dydžio neturtinę žalą. Reikalavimą dėl turtinės žalos atmetė, kadangi nebuvo pateikta tai patvirtinančių įrodymų.
III. Teismo argumentai ir išaiškinimai
14. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.
15. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai/neveikimas, priežastinis ryšys tarp šių veikų ir neigiamų pasekmių, bei kaltė. Prievolė Pravieniškių PN-AK atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjui J. K. D. galėtų atsirasti tuo atveju, jei būtų nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.
16. Teismas teismo posėdžio metu klausė proceso dalyvių nuomonės dėl ekspertizės šioje civilinėje byloje skyrimo, jos buvo atsisakyta. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas komisijai atsakymus teikęs gydytojas traumatologas ortopedas V. L., bei gydytoja ieškovės darbuotoja E. L.. Teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi Komisijai teiktais gydytojo bei šioje byloje liudytoju apklausto gydytojo V. L. paaiškinimais bei jo atsakymais, nurodytais sprendime bei esančiais Komisijos pateiktoje medžiagoje, kadangi tam, kad įvertinti ar trečiojo asmens pasirinktas gydymas buvo tinkamas, reikalingos specialios žinios. Iš gydytojo atsakymų Komisijai: „Parenkant gydymo taktiką, tikslinga atlikti radiologinį tyrimą. Neturint pirminio rentgenologinio tyrimo išvadą, negalime vienareikšmiškai atsakyti, ar pasirinkta gydymo taktika (imobilizacija gipso langete) buvo pasirinkta teisingai. Teikiant pirminę pagalbą Pravieniškių PN-AK tikslingas rentgenologinis tyrimas, turintis įtakos teisingam gydymo taktikos pasirinkimui. LAV Ligoninės ir Kauno klinikinės ligoninės teikta pagalba tinkama ir kokybiška.“ Teismas sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK gydytojo B. S. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nepakankamai kvalifikuotos. Kaip matyti iš šio gydytojo kaip liudytojo apklausos šio teismo posėdžio metu, jis patvirtino savo teiktus atsakymus, taip pat nurodė, kad esant lūžiui, be rentgenologinio ištyrimo gali apsieiti tik didelę tokio pobūdžio darbo praktiką turintis gydytojas. Įprastai, jei yra net lūžio įtarimas, vienareikšmiškai daroma nuotrauka. Gali lūžis ir dislokuoti, tai irgi atsitinka ir tai nieko baisaus, todėl po 10 dienų daroma kontrolinė nuotrauka. Kad ji būtų daryta, byloje įrodymų nepateikta. Kad gydytojas B. S. turėtų gydytojo chirurgo patirtį byloje įrodymų nepateikta.
17. Kadangi byloje ekspertizės buvo atsisakyta, teismas vadovaujasi liudytoju apklausto gydytojo V. L. teiktais atsakymais raštu bei žodiniais paaiškinimais, teiktais teismo posėdyje.
18. Taigi, kaip matyti iš surinktų įrodymų bei teiktų paaiškinimų, gydytojas B. S. nesiėmė visų galimų priemonių, kad atsakovo J. K. D. rankos lūžimas būtų gydomas naudojant visas galimas esamas priemones, kad nustatyti tikslų kaulo lūžį.
19. Teismas vertina, kad aplinkybės, kuriomis įvyko trauma (lūžis) – paslydus ir nukritus ar trenkiant ranka į sieną (kaip teigia ieškovės atstovas bei trečiasis asmuo B. S.), neturi reikšmės gydymo tinkamumo pasirinkimui. Gydymas bet kokiomis aplinkybėmis įvykus kaulo lūžiui turi būti parinktas tinkamas bei inovatyvus. Teismas daro išvadą, kad kaip ir nurodė liudytojas V. L., nuotrauka gali būti nedaroma, kai nėra galimybės to padaryti („lauko sąlygomis“), o esant galimybei (kas šiuo atveju vienareikšmiškai buvo) pacientas turi būti siunčiamas rentgenologiniam ištyrimui, ir netgi po 10 dienų daroma kontrolinė rentgeno nuotrauka, t.y. tikrinama, ar lūžis gerai gyja. Kaip matyti ir iš paties B. S. paaiškinimų, jis nenurodė pacientui ateiti pakartotinei apžiūrai dėl lūžio gijimo.
20. Kadangi byloje ekspertizės buvo atsisakyta, teismas vadovaujasi liudytoju apklausto gydytojo V. L., kaip objektyviai galinčio teikti paaiškinimus asmens, teiktais atsakymais raštu bei teismo posėdyje teiktais žodiniais paaiškinimais.
21. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos medžiagos, Všį Kauno klinikinė ligonine pateikė medicinos dokumentų išrašą apie J. K. D. hospitalizavimą 2018 m. rugpjūčio 21 d., kurio 8 punkte „Diagnostimai tyrimai“ nurodyta, kad „d. plaštaka imobilizuota gipso langete. Skausminga V delnikaulio vidurinėje dalyje. Ro-d. Vdelnikaulio lūžis su poslinkiu“. 9 punkte nurodyta „Taikytas gydymas – 2018 08 21 laidinėje nejautroje atlikta d. plaštakos V delnikaulio atvira repozicija ir osteosintezė2,0 mm plokštele bei 6 sraigtais. Skyriuje skirta analgetikai, perrišimai, antibiotikoprofilaktika.“ Toliau rekomenduojama perrišimai 1 kartą per dieną, siūlų šalinimas po 12 parų, rankos apkrovimą riboti 2 mėnesius, ortopedinis įtvaras iki 2 savaičių.
22. Kaip matyti iš šio išrašo, jame nėra minima pakartotinė trauma, kurią, kaip skausmo ir operacijos priežastį nurodo ieškovės atstovas bei trečiasis asmuo B. S.. Teismo įsitikinimu, jei būtų buvusi pakartotinė trauma, ji būtų nurodyta medicinos dokumentų išraše. Todėl tokią aplinkybę teismas laiko neįrodyta.
23. Taigi, kaip matyti iš surinktų rašytinių įrodymų bei teiktų paaiškinimų byloje, teismo įsitikinimu, gydytojas B. S. nesiėmė visų galimų priemonių, kad atsakovo J. K. D. rankos lūžis būtų gydomas naudojant visas esamas priemones kaulo lūžio nustatymui ir gydymo jam parinkimui, t.y nebuvo siuntimo rentgenologiniam ištyrimui dėl lūžio padėties nustatymo. Po imobilizacijos rekomenduojama po 7-10 dienų atlikti pakartotiną paciento apžiūrą ir, esant indikacijoms, radiologinį ištyrimą. Byloje tokių įrodymų nepateikta.
24. Liudytoja E. L. apklausta nurodė, kad langetę atsakovas J. K. D. nusiėmė pats, atėjo be jos, tačiau be jos paaiškinimų daugiau jokių įrodymų byloje apie tai nėra pateikta, ji yra atsakovės darbuotoja, trečiojo asmens B. S. kolegė, todėl jos parodymais, kaip objektyviais, teismas nesivadovauja.
25. Teismas iš surinktų įrodymų daro išvadą, kad J. K. D. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nebuvo kokybiškos, dėl šios aplinkybės įrodyta atsakovės kaltė.
26. Taip pat, esant nustatytoms šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp pacientui prireikusios papildomos operacijos bei tuo suteikto skausmo.
27. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju buvo padaryta žala atsakovo sveikatai, kurios atlyginimą numato ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
Dėl neturtinės žalos dydžio
29. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos medžiagos, VšĮ Kauno klinikinė ligoninė pateikė medicinos dokumentų išrašą apie J. K. D. hospitalizavimą 2018 m. rugpjūčio 21 d., kurio 8 punkte „Diagnostimai tyrimai“ nurodyta, kad „d. plaštaka imobilizuota gipso langete. Skausminga V delnikaulio vidurinėje dalyje. Ro-d. V delnikaulio lūžis su poslinkiu“. 9 punkte nurodyta „Taikytas gydymas – 2018 08 21 laidinėje nejautroje atlikta d. plaštakos V delnikaulio atvira repozicija ir osteosintezė2,0 mm plokštele bei 6 sraigtais. Skyriuje skirta analgetikai, perrišimai, antibiotikoprofilaktika.“ Toliau rekomenduojama perrišimai 1 kartą per dieną, siūlų šalinimas po 12 parų, rankos apkrovimą riboti 2 mėnesius, ortopedinis įtvaras iki 2 savaičių.
30. Vadovaujantis šiais dokumentais bei atsakovo J. K. D. paaiškinimais, akivaizdu, kad jis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus dėl netinkamai parinkto gydymo, operaciją, nepatogumus, ilgalaikį vaistų naudojimą, stresą, vidinius pergyvenimus (CK 6.250 straipsnis).
31. Teismas nustato atsakovo patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad jam nebuvo nustatytas nuolatinis ar ilgalaikis nedarbingumo lygis, į vyraujančią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (2019 m. spalio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-465-464/2018, 2019 m. lapkričio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-584-302/2019, 2015 m. spalio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (2014 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
32. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovo J. K. D. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra iš dalies įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsakovui J. K. D. iš ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą
33. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 56-85 „Dėl J. K. D. pareiškimo“, kuriuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija įpareigota atlyginti pacientui J. K. D. 2000 Eur neturtinę žalą.
34. Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Konstatuotina, kad kuriai nors ginčo šaliai nesutikus su Komisijos sprendimu ir pareiškus teisme dėl to ieškinį, ginčo tarp šalių nagrinėjimas iš esmės yra perkeliamas į teismą, kuris Komisijos sprendimo teisėtumą įvertina tiek materialiais, tiek ir procesiniais aspektais. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos. Nors ieškovė prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 56-85, kuriuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija įpareigota atlyginti pacientui J. K. D. 2000 Eur neturtinę žalą, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, t. y. reikalavimas nagrinėti ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą Komisijai pateikusio asmens iš esmės (2019 m. spalio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-914-450/2019). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnis numato galimybę į teismą kreiptis tik dėl paties ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės ir nenumato galimybės kreiptis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, civilinė byla šioje ieškovės ieškinio reikalavimo dalyje nutrauktina, konstatuojant, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad kuriai nors ginčo šaliai pateikus teisme ieškinį dėl ginčo esmės, Komisijos sprendimas neįsiteisėja ir netampa vykdytinu dokumentu.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas patenkino 50 procentų J. K. D. materialaus reikalavimo.
36. Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė dėl to patyrė 452,70 Eur išlaidų (b. l. 96). Tenkinus 50 procentų materialaus reikalavimo, iš ieškovės priteistina 226,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Valstybė šioje byloje turėjo 10,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai nepriteistinos. Iš ieškovės priteistina 5,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, juridinio asmens kodas 302560890, atsakovui J. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 56-85 nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, juridinio asmens kodas 302560890, 226,35 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių Eur 35 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 5,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.