Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. liepos 29 d. patvarkymu antstolis atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad nors tiesioginių duomenų apie pareiškėjo vengimą vykdyti nuobaudas nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pastarasis jau ilgą laiką nesiima jokių veiksmų dėl savo finansinės padėties pagerinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, kad vykdant nutarimus dėl skirtų administracinių baudų išieškojimo yra suėjęs vykdymo senaties terminas, nes akivaizdu, kad jos visos nebuvo priverstinai išieškotos per 5 metus (LR ATPK 308 str. 1 d.). Tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 18 str. 3 d. nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo, t. y. 2015 07 01, paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

2. Vykdymo proceso metu buvo imtasi intensyvių veiksmų baudoms išieškoti.

3. A. B. vykdomosiose bylose Lietuvos administracinis teismas 2013 metais savo nutartimis konstatavo „kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

4. Baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties A. B. vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą kadangi vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad skolininkas, būtų vykdęs savo pareigą domėtis vykdomosios bylos eiga ar ėmęsis bent kokių aktyvių veiksmų, siekdamas sumokėti baudą. Pareiškėjas nurodo, kad neturi galimybės mokėti skolas, tačiau sugebėjo susimokėti už dokumentų kopijas. Skolininkui patvarkymai buvo siunčiami, tačiau jis reikalaujamų duomenų nepateikė, todėl galima teigti, kad skolininkas nevykdė antstolio reikalavimų ir taip trukdė vykdyti skolos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vykdymo senaties termino taikymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 41-2815/02 vykdomas 130,33 Eur baudos išieškojimas iš pareiškėjo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 17 d. nutarimą, vykdomojoje byloje Nr. 41-2816/02 - dėl 86,89 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimą, vykdomojoje byloje Nr. 41-4714/03 - dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 3 d. nutarimą, vykdomojoje byloje Nr. 41-6455/03 - dėl 173,77 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, vykdomojoje byloje Nr. 41- 544/04 - dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą, vykdomojoje byloje Nr. 41-676/05 - dėl 72,41 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nutarimą, vykdomojoje byloje Nr. 41-208/07 - dėl 173,77 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimą, vykdomojoje byloje Nr. 41-209/07 - dėl 173,77 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarimą; vykdomojoje byloje Nr. 41-210/07 - dėl 173,77 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimą, vykdomojoje byloje Nr. 41-2917/08 - dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutarimą, vykdomojoje byloje Nr. 41-2918/08 - dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutarimą. Taigi, nutarimai, kuriais pareiškėjui A. B. paskirtos administracinės baudos, buvo priimti 2001-2008 metais.

Antstolio kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 41-3304/04 yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo ir dėl 21,00 Eur teismo išlaidų išieškojimo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-676-01/2004. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti 2004 m. lapkričio 3 d. baudžiamojoje byloje įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, o antstolio kontoroje vykdomasis raštas gautas 2014 m. lapkričio 4 d. Dėl šios vykdomosios bylos ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos vykdymo plačiau nepasisako.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 str. numatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312–316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 str. 3 d. nurodyta, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartos administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra ieškoma (neperduodama vykdymui) ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad vykdomosiose bylose Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 str. 1 d. nustatytas nutarimo pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas nebuvo praleistas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo 2015-07-01 įsigaliojo ATPK 308 str. 1 d. pakeitimas, nustatantis, kad „nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.“ Šiuo atveju šis pakeitimas netaikomas, nes įstatymų leidėjo nustatyta, kad iki 2013-11-19 įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015- 07- 01, Žin., 2013, Nr. 124-6280) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2013 11 19 įstatymo Nr. XII-601 galiojusio ATPK 308 str. 1 d. (ar kiti šio akto straipsniai) nenumatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus arešto kaip administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, pasikeitęs teisinis reguliavimas vertintinas kaip neturintis teisinės reikšmės šiam ginčui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aptartu pakeitimu.

Iš vykdomųjų bylų dokumentų matyti, kad antstolis nuolat ėmėsi aktyvių veiksmų baudoms išieškoti, kadangi periodiškai atliko užklausas, bankams pateikinėjo patvarkymus dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, būdavo gaunami VĮ „Regitra“, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir VĮ Registrų centro išrašai apie asmenį, gauti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys apie skolininką A. B.. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog antstolis ginčo atveju veikė aplaidžiai ar kad ginčo nuobaudų įvykdymo ar išieškojimo veiksmų nevykdė.

Baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko veiksmų, nesidomėjimu baudų išieškojimo eiga, nesiėmimu priemonių didesnėms pajamoms gauti. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad antstolio patvarkymų negaudavo. Pažymėtina, kad visi patvarkymai siųsti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tai, kad pareiškėjas nereagavo į antstolio siunčiamus patvarkymus parodo, kad jis nebendradarbiavo su antstoliu. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama teismo nutartis panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.