Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui pateikti uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1036-852/2025 iškėlė Bendrovei bankroto bylą, Bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė Rimgaudą Balevičių. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 12 d. Nutartyje buvo išaiškinta, kad kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo AVNT interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo išsiųsta, be kita ko, UAB „Norbalta“ per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), V. L. adresu – (duomenys neskelbtini). Nutartis įteikta pareiškėjui V. L. asmeniškai 2024 m. spalio 22 d.

14. Pareiškėjas 2024 m. spalio 25 d., veikdamas kaip UAB „Norbalta“ vadovas, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuris Bendrovės vardu 2025 m. spalio 30 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista.

15. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi atstatydino nemokumo administratorių Rimgaudą Balevičių, nemokumo administratore paskyrė MB „Nemokumo sprendimas“, įgaliotas asmuo Agnė Minalgienė.

16. 2025 m. sausio 8 d. suėjo terminas kreditorių reikalavimams Bendrovei pateikti.

17. 2025 m. vasario 24 d. pareiškėjas V. L. pateikė nemokumo administratorei prašymą dėl jo reikalavimo įtraukimo į Bendrovės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą. Kreditoriaus reikalavimą pareiškėjas grindė dokumentais: turto vertinimo ataskaita; antstolio dokumentais, be kita ko, turto pardavimo iš varžytinių aktu, 2024 m. lapkričio 11 d. išieškotų lėšų paskirstymo aktu; 2025 m. sausio 16 d. V. L. išrašyta pažyma dėl neišmokėto atlyginimo, kurioje nurodyta, jog bankroto paskelbimo dieną UAB „Norbalta“ liko skolinga darbuotojams: V. N. – 6 120,76 Eur, V. L. – 6 320,95 Eur, R. D. – 5 108,60 Eur, D. R. – 4 866,68 Eur; 2025 m. sausio 2 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kuriame V. L. nurodo, kad, veikdamas kaip buvęs UAB „Norbalta“ vadovas ir darbuotojas, patvirtina, jog 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „Norbalta“ yra skolinga V. L. 6 320,95 Eur, skola susidarė per 2022 – 2024 metus.

18. 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad pažymas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išrašė suderinęs su buhalterija, tačiau buhalterė jų nepasirašė. Teigė, jog terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti praleido, nes išgyveno stresą dėl šeimos gyvenamojo namo pardavimo, atsistatydino pirmas Bendrovės nemokumo administratorius.

19. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino Bendrovės kreditorių, buvusių darbuotojų, reikalavimus: R. D. – 5 108,60 Eur, V. N. – 6 120,76 Eur, D. R. – 4 866,68 Eur. Teismas nustatė, kad terminas kreditorių reikalavimams pateikti suėjo 2025 m. sausio 8 d., tačiau R. D., V. N. ir D. R. prašymus dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo pateikė 2025 m. balandžio 2 d., prašydami atnaujinti terminą kreditorių reikalavimams pareikšti ir nurodydami, jog nebuvo supažindinti su nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, nežinojo apie tai, kad yra nustatytas konkretus terminas reikalavimams reikšti. V. N. pažymėjo, jog 2024 m. gruodžio mėnesį su paskirtu nemokumo administratoriumi derino reikalavimo pateikimo klausimą, bet administratorius atsistatydino. Teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad darbuotojai rinko informaciją apie darbo užmokesčio įsiskolinimą, t. y. 2025 m. sausio 2 d. ir 2025 m. sausio 17 d. gavo pažymas iš buvusio Bendrovės vadovo. Buvęs UAB „Norbalta“ vadovas V. L. vengė perduoti Bendrovės dokumentus paskirtam nemokumo administratoriui, teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi jam buvo skirta bauda. VSDFV registre buvo padaryti įrašai apie apdraustųjų R. D., V. N. ir D. R. socialinio draudimo pabaigą nuo 2024 m. birželio 1 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad darbuotojai terminą kreditorių reikalavimams reikšti praleido dėl svarbių priežasčių, be to, atsižvelgdamas į tai, jog darbuotojų interesų gynimas bankroto procese yra prioritetinis ir turi viešojo intereso pobūdį, teismas laikė esant pagrindą atnaujinti terminą kreditorių R. D., V. N. ir D. R. reikalavimams pateikti (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

20. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. L. prašymą dėl praleisto termino kreditoriaus reikalavimams pateikti atnaujinimo ir netvirtino jo reikalavimų Bendrovei, argumentuodamas, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių. Dėl šios teismo išvados pateiktas nagrinėjamas atskirasis skundas, kuriame apeliantas nurodo, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nežymiai, be to, jo neatnaujinęs, teismas priėmė formalų ir interesų pusiausvyrą pažeidžiantį procesinį sprendimą.

Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti atnaujinimo

21. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (JANĮ 41 straipsnio 8 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

22. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su kreditoriaus reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Kuo ilgesnis yra termino kreditoriaus reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

24. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino (ne)atnaujinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2015; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642-450/2019, 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1-450/2024).

25. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi Bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla (nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 12 d.). Terminas kreditorių reikalavimams Bendrovės bankroto byloje pateikti suėjo 2025 m. sausio 8 d. Pareiškėjas 2025 m. vasario 24 d. pateikė nemokumo administratorei prašymą dėl jo įtraukimo į Bendrovės kreditorių sąrašą ir kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo pareikšti.

26. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti pareiškėjui terminą kreditoriaus reikalavimui pateikti, nurodė, kad pareiškėjas JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą praleido dėl savo pasirinkto elgesio, o ne dėl svarbių priežasčių. Grįsdamas šią išvadą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo šeimai priklausęs turtas buvo realizuotas 2024 m. lapkričio 8 d. antstoliui surašius turto pardavimo iš varžytinių aktą, o neišmokėto darbo užmokesčio skolą pareiškėjas įrodinėjo savo paties išrašytu 2025 m. sausio 2 d. skolos suderinimo aktu ir 2025 m. sausio 16 d. pažyma. Teismas nusprendė, kad pareiškėjui, kaip buvusiam Bendrovės direktoriui, buvo žinomi terminai, per kuriuos, teismo nutarčiai įsiteisėjus, jis, kaip kreditorius, galėjo pateikti prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo nemokumo administratorei.

27. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodo, kad jis dėl vykusios Bendrovės nemokumo administratorių kaitos nežinojo tikslių terminų kreditoriaus reikalavimui pateikti, taip pat pabrėžia, jog nemokumo administratorė neprieštaravo pareiškėjo reikalavimų patvirtinimui, o kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai atsirado iš darbo santykių ir kurie šiuos reikalavimus pateikė tuo pačiu metu, kaip ir pareiškėjas, teismas terminą reikalavimams pateikti atnaujino ir jų reikalavimus Bendrovės bankroto byloje patvirtino. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas patvirtino kreditorės UAB „Kredito garantas“ reikalavimą Bendrovei, neįvertinęs, jog ši kreditorė jau gavo savo reikalavimo patenkinimą iš realizuoto apelianto šeimai priklausiusio nekilnojamojo turto, todėl, sumažinus kreditorės UAB „Kredito garantas“ reikalavimą, turėtų būti patvirtintas apelianto reikalavimas tokia apimtimi, už kokią sumą realizuotas turtas (gyvenamasis namas). Pareiškėjas nurodo, kad prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto įvardijamas termino kreditoriaus reikalavimui Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje pateikti praleidimo priežastis bei nustatytas aplinkybes, viena vertus, pripažįsta, kad apelianto nurodomos ir teismo skundžiamoje nutartyje įvardintos aplinkybės indikuoja apie ne itin atsakingą, operatyvų ir tinkamą apelianto elgesį bei veiksmus, laiku nepateikiant Bendrovės nemokumo administratorei prašomo patvirtinti apelianto Bendrovės bankroto byloje teikiamo tvirtinti kreditoriaus reikalavimo. Kita vertus, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, į įstatyme įtvirtinto termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, į viso bankroto proceso tikslus, turi būti įvertinama ir tai, kad, kaip nurodo apeliantas, dėl Bendrovės netinkamo prievolių vykdymo realizuotas apelianto šeimai priklausęs nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas), o nemokumo administratorė, pateikdama teismui tvirtinti apelianto reikalavimą Bendrovei, dėl jo dalies patvirtinimo neprieštaravo ir nenurodė, kad praleistas terminas kreditoriaus reikalavimui pateikti. Šios aplinkybės negali būti vertinamos formaliai, neproporcingai paneigiant apelianto teisę Bendrovės bankroto byloje pareikšti kreditoriaus reikalavimą. Įvertinus termino praleidimo laikotarpį, susidariusią faktinę situaciją besikeičiant nemokumo administratoriams, apelianto reiškiamo reikalavimo pagrindus (reikalavimai, galimai atsiradę iš darbo teisinių santykių bei iš nuostolių, kai už Bendrovės prievoles buvo parduotas apeliantui ir jo šeimai priklausęs nekilnojamasis turtas) ir galimas pasekmes, kai terminas reikalavimui pareikšti neatnaujinamas, taip užkertant kelią jo galimam pagrįstumui įvertinti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išlaikyta suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, o formalioms termino praleidimo teisinėms pasekmėms suteikus prioritetą, apeliantui sukeltos teisinės pasekmės neatitiko proporcingumo principo. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų sąmoningai delsęs pateikti kreditoriaus reikalavimą Bendrovei.

29. Pagal JANĮ nuostatas klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo gali būti sprendžiamas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-567/2024, 46 punktas; 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-647-567/2024, 39 punktas), todėl, kaip minėta, įvertinus apelianto reikalavimo pagrindą, prioriteto suteikimas formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms neatitinka proporcingumo reikalavimų ir paneigia apelianto teisę bankroto byloje pareikšti kreditoriaus reikalavimą. Aplinkybė, kad dalis apelianto nurodomo reikalavimo galimai yra atsiradęs iš nuostolio, patirto pardavus apeliantui ir jo šeimai priklausiusį gyvenamąjį būstą, kuriuo buvo laiduota už Bendrovės prievoles kreditorei UAB „Kredito garantas“, o pastarosios kreditorės reikalavimas patvirtintas Bendrovės bankroto byloje, yra reikšminga vertinant apelianto praleisto procesinio termino atnaujinimo svarbą bei atitiktį tikslams, siekiamiems nustatant tokio pobūdžio terminą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į termino praleidimo laikotarpį ir Bendrovės bankroto proceso stadiją, nėra pagrindo pripažinti, jog termino atnaujinimas pernelyg užtęstų bankroto procesą ir (ar) galėtų sukelti kitokio pobūdžio neigiamų pasekmių. Atitinkamai, pripažintina, kad šiuo atveju apeliantui ir jo šeimai kylančios pasekmės, kai parduotas jiems priklausęs nekilnojamasis turtas, o iš to galimai kylantis kreditoriaus reikalavimas Bendrovei nėra įvertinamas jo pagrįstumo aspektu, yra neproporcingos pasekmėms, kurios atsiras atnaujinus praleistą procesinį terminą kreditoriaus reikalavimui pateikti.

30. Apibendrinant nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl termino atnaujinimo išnagrinėjo neatsižvelgęs į visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai prioritetą suteikė formaliam termino taikymui, o ne klausimui išnagrinėti iš esmės, todėl nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti. Nesant duomenų, kad dėl apelianto praleisto termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti būtų užvilkintos nemokumo (bankroto) procedūros, nenustačius apelianto, kaip potencialaus Bendrovės kreditoriaus, akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti teisę teisėtus interesus ginti teismine tvarka (šiuo atveju – pareiškiant reikalavimą bankroto byloje), pareiškėjui V. L. terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinamas (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

31. Pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad pareiškėjas praleido terminą kreditoriaus reikalavimui pateikti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo esmės bei (ne)pagrįstumo. Jo vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties, todėl yra pagrindas perduoti klausimą dėl pareiškėjo reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį.

Atnaujinti pareiškėjui V. L. praleistą terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“ bankroto byloje.

Klausimą dėl pareiškėjo V. L. reikalavimo (ne)patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.