Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-679-657/2021 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. J.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

11.7. Teismas neteisėtai iš ieškovo valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurios nėra pagrįstos.

12. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

12.1. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai taikė CPK normas ir tinkamai naudojosi jam suteiktomis teisėmis, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes bei nepadarė jokių procesinių pažeidimų. Teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria atmestas V. J. ir A. J. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, aiškindamas ir taikydamas CPK 146 straipsnio normą nenukrypo ir nuo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose.

12.2. Prieš pat posėdį apeliantas pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo per ZOOM platformą, tačiau tokio pobūdžio prašymą apeliantas turėjo galimybę pateikti žymiai anksčiau, t. y. po 2020 m. gruodžio 1 d., kai gavo teismo šaukimą, tačiau to nepadarė. Apelianto prašymas nagrinėti šią bylą nuotoliniu būdu laikytinas jo siekiu vilkinti procesą. Todėl teismas, įvertinęs apelianto prašymą bei šios bylos faktines aplinkybes, pagrįstai tokio jo prašymo netenkino.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas civilines bylas, turi veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, negali pažeisti civilinį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir dalyvaujančių byloje asmenų teisių, turi objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti ginčo aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius, išspręsti kilusį ginčą. Teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šioje normoje yra įtvirtintas specialusis deliktas, pagal kurį atsakomybė kyla būtent už žalą, sukeltą teisėjo ar teismo veiksmais civilinėse bylose. Žala CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme turi būti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumą, o teisingumo vykdymas aptariamos nuostatos kontekste apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovui nustatyta pareiga įrodyti teismo kaltę, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovas to nepadarė – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Kauno apygardos teismo (teisėjo) procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų kitoje byloje neteisėtumą. Apelianto subjektyvi nuomonė, kad Kauno apygardos teismo teisėjas A. K. civilinėje byloje Nr. e2-647-945/2021 (e2-1651-390/2020) neįvertino, jog ieškovai M. neginčija, kad jiems buvo suteikta 60 000 Eur paskola, todėl šios sumos išieškojimas buvo be pagrindo sustabdytas, negali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teismas, spręsdamas J. M. ir A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-647-945/2021, įvertino ieškovų kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų duomenis bei ieškinyje nurodytus argumentus dėl ginčo ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padarė išvadą, jog ieškinys vertintinas kaip preliminariai pagrįstas, taip pat teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad artimiausiu metu ieškovams priklausantis ir atsakovams įkeistas turtas gali būti išvaržytas, o tai sukeltų grėsmę galimai ieškovams palankus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, tinkamai vykdė reikalavimą vertinti tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

17. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su 2020 m. birželio 25 d. teismo nutartimi, nesudaro pagrindo iš naujo kitoje civilinėje byloje ginčyti teismo padarytas išvadas ar juo labiau, vertinti, jog dėl teismo veiksmų (teisėjo A. K. priimtos nutarties) jam buvo sukelta žala. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-647-390/2021 apeliacine tvarka neskundė, nors tokią teisę turėjo ir bandė ja pasinaudoti (atskirasis skundas laikytas nepaduotu), taigi, minėtos nutarties neteisėtumas ir / ar nepagrįstumas instancine tvarka nėra konstatuotas. Be to, teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo tik laikinai sustabdyti vykdymo veiksmai, t. y. išieškojimas iš J. ir A. M. turto, šiems negrąžinus paskolos V. J. ir A. J., tačiau nebuvo panaikinta pati prievolė sumokėti negrąžintą paskolos sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisėjo veiksmų, kurie turėtų ar galėtų būti vertinami kaip neteisėti. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto skundą.

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad teisėjo A. K. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidžia teismų praktiką, nes kitoje analogiškoje byloje laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.

19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į būtent tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą toje konkrečioje byloje. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl tas faktas, kad kitoje, pasak apelianto, analogiškoje byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1730-230/2020) laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nesivadovavo precedentu. Teismas pasinaudojo įstatymu jam suteikta diskrecijos teise nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės civilinėje byloje Nr. e2-647-945/2021 ir, kaip minėta aukščiau, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

20. Apeliantas teigia, kad teisėja Ž. B. skundžiamą sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos vardu, nors pati Lietuvos Respublika yra atsakovė, o Kauno apygardos teismas yra šališkas, nes atstovauja atsakovei, be to, teisėjas A. K. neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme keliamų reikalavimų teisėjui.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Teismų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismai sprendimus bylose priima būtent Lietuvos Respublikos vardu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylose dėl žalos, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, pagal CK 6.273 straipsnį valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o ne teismai. Valstybė gali veikti kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl nėra pagrindo teigti, kad vien dėl to, jog viena iš ginčo šalių yra valstybė, teismo sprendimas, priimtas Lietuvos Respublikos vardu, bus priimtas šališko teismo. Vadovaujantis apelianto logika teismai neturėtų galimybės nagrinėti bylų, kuriuose viena iš ginčo šalių būtų valstybė, nes, pasak apelianto, teismai iškart būtų šališki, nes procesinius sprendimus priimtų vienos iš šalių (valstybės) vardu. Tokiu atveju teismas negalėtų nagrinėti ir apelianto ieškinio dėl žalos iš valstybės priteisimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų, teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Apeliantas savo subjektyvios nuomonės apie teismo šališkumą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, tik išreiškė deklaratyvų teiginį apie pirmosios instancijos teismo šališkumą ir nekompetenciją. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-647-945/2021, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pateikęs pareiškimus dėl teisėjo A. K. nušalinimo, tačiau jie 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. birželio 8 d. nutartimis buvo atmesti, pats teisėjas A. K., atsiradus pagrindui, nuo civilinės bylos Nr. e2-647-390/2021 nagrinėjimo nusišalino 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi. Šios aplinkybės patvirtina apelianto pozicijos dėl civilinę bylą Nr. e2-647-390/2021 nagrinėjusio teisėjo šališkumo nepagrįstumą.

22. Kaip jau minėta, nesant konkrečių Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumą galinčių patvirtinti aplinkybių, negali būti paneigtas preziumuojamas asmeninio teisėjo nešališkumo principas. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja teisėjo A. K. nekompetenciją, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nėra institucija, kuri sprendžia teisėjų kompetencijos klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą; šios bylos kontekste tai reiškia, kad pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas patikrina, ar sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, spręsdamas dėl valstybės deliktinės atsakomybės ieškovui. Taigi, nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nesprendžia kitoje byloje laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusio teisėjo kompetencijos klausimo.

23. Pasak apelianto, teismas užkirto kelią ieškovui dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Pastebėtina, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka apeliantui buvo pranešta 2020 m. gruodžio 12 d. Prieš pat paskirtą teismo posėdį apeliantas pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo per ZOOM platformą, tačiau akivaizdu, kad apeliantas, sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis ir siekdamas operatyvaus bylos išnagrinėjimo, tokį prašymą turėjo (galėjo) pateikti žymiai anksčiau, o ne prieš pat teismo posėdžio pradžią. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad įrodymų, pagrindžiančių objektyvias apelianto negalėjimo fiziškai dalyvauti teismo posėdyje aplinkybes, nebuvo pateikta. Apeliantas, pateikdamas prašymą dėl bylos nagrinėjimo per ZOOM platformą, kai teismo posėdis paskirtas tą pačią dieną 9 val., piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė vilkinti procesą, kadangi visiškai akivaizdu, kad dėl techninių ypatumų teismas tą pačią dieną jau negalėtų organizuoti suplanuoto teismo posėdžio. Taigi, toks apelianto prašymo tenkinimas lemtų bylos nagrinėjimo atidėjimą, todėl teismas, įvertinęs apelianto prašymą bei šios bylos faktines aplinkybes, pagrįstai tokio jo prašymo netenkino bei nusprendė bylą nagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles šalims ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis). Atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), bendradarbiavimo (CPK 8 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus, procesinių taisyklių, leidžiančių teismui nagrinėti bylą nedalyvaujant šalims, pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, nėra pagrindo išreikalauti 2021 m. sausio 15 d. pokalbio su teismo darbuotoju garso įrašą ir 2021 m. vasario 21 d. skundą Kauno apygardos teismo pirmininkui.

24. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo teiktus įrodymus ir pažeidė CPK 178, 180, 185, 263 straipsnius.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos procesines aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto teiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai atmesti prašymą išreikalauti jo nurodytus rašytinius įrodymus bei prijungti pateiktus įrodymus, nes minėti prašomi išreikalauti duomenys ir įrodymai yra už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2019 m. t. y. iki 2020 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo ir nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču, be to, apeliantas nepagrindė šių įrodymų reikšmės sprendžiamam klausimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

26. Apelianto teigimu, teismas neteisėtai iš ieškovo valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 16,71 Eur, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 2 ir 6 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovo, kurio ieškinys buvo atmestas, valstybei.

Dėl procesinės baigties

28. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės tinkamai įvertino, jog ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, o ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.