- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- e2-1673-566/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-28870-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Trečiasis asmuo
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB ,,StatVilsta“
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas, Andžejaus Sinicynas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal P. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovui UAB ,,StatVilsta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu nurodydami, kad vykdant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbus buvo atliekamas pastato stogo remontas. 2018 m. gruodžio 3 d. ant remontuojamo stogo konstrukcijos (išorinio atitvaro) pateko lietaus vanduo, kuris prasiskverbė per stogo išorinį atitvarą ir užliejo vandeniu ieškovams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Avarijos metu ieškovams buvo padaryta žala: apgadintos buto lubos, sienos, bute esančios grindys bei bute esantys kilnojamieji daiktai. Namo stogo remonto darbus vykdė UAB „StatVilsta". Ieškovų butas buvo apdraustas If P&C Insurance AS filiale, atsakovo civilinė atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas". Ieškovų draudimo bendrovės If P&C Insurance AS filialo ekspertas apžiūrėjęs įvykio vietą nurodė, jog pagal draudimo taisyklių 161 punkto E papunktį, įvykiai, atsiradę dėl klaidų ir trūkumų, už kuriuos pagal garantiją įstatymuose nustatyta tvarka atsako gamintojas, pardavėjas, tiekėjas, rangovas, montuotojas yra nedraudžiamieji. Draudimo bendrovė If P&C Insurance AS filialas atliko žalos vertinimą ir pateikė ieškovui apgadinimų remonto darbų sąmatą, žalą įvertino 4754,03 Eur su PVM sumai. 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovai kreipėsi į atsakovą UAB "StatVilsta” prašydami atlyginti jiems 12554 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos. 2019 m. sausio 15 d. su ieškovais susisiekė AB „Lietuvos draudimas" ir pranešė, kad administruoja žalos bylą. 2019 m. sausio 17 d. AB „Lietuvos draudimas“ žalų vertintoja atliko apgadinto ieškovų buto apžiūrą, buto sugadinimus užfiksavo Turto sunaikinimo, sugadinimo akte bei padarė įvykio vietos fotonuotraukos.
Ieškovas 2019 m. sausio 25 d. su UAB „Baltics property" sudarė sutartį dėl turtui padarytos žalos nustatymo. Už ekspertizės atlikimą ir išankstinio tyrimo ataskaitos parengimą sumokėjo 2420 Eur. Ekspertai nustatė, kad buto remonto (atkūrimo) kaštus sudaro 9978,14 Eur suma be PVM (12073,55 Eur suma su PVM). Ieškovai nurodo, jog atsakovo draudikas AB „Lietuvos draudimas" nesutiko su UAB „Baltics property" ataskaita ir kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją/teismo ekspertą T. M., kuris atliko objekto apžiūrą ir nustatė buto atstatymo darbų sumą 8970,94 Eur su PVM. AB „Lietuvos draudimas" nuostolį dėl kilnojamo turto siūlė vertinti iš viso 4000 Eur. Ieškovai 2019 m. gegužės 28 d. pareiškimu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas" prašydami sumokėti pareiškėjams draudimo išmoką, t.y. 1000 Eur neturtinės žalos, 9978,14 Eur be PVM (12073,55 Eur su PVM) buto remonto atstatymo išlaidas, 2420 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 4000 Eur už sugadintą kilnojamąjį turtą. 2019 m. rugpjūčio 19 d. AB „Lietuvos draudimas" ieškovams išmokėjo 10070,94 Eur sumą išskaičiavęs 2900,00 Eur besąlyginę išskaitą. Atsakovas UAB „StatVilsta" likusios žalos sumos ieškovams neatlygino. Ieškovai pažymėjo, jog dėl buto užliejimo patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Ieškovų šeimoje 2018-08-31 gimė dvynukai, 2018 m. gruodžio 4 dieną buvo suplanuotas vizitas pas gydytoją, tačiau dėl šio įvykio teko jį atšaukti. Dėl šio įvykio ieškovai nemiegojo visą naktį, patyrė didelį stresą. Ieškovai su naujagimiais buvo priversti gyventi kitoje vietoje, dėl ko taip pat patyrė nepatogumus. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 2900,00 Eur turtinės žalos, 1000,00 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas (2420,00 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti). (e. b. l. I t. 1-6, II t. 137-142).
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, jog buvo užlietas visas butas: lubos, sienos, grindys, baldai, buitinė technika ir garso aparatūra. Paaiškino, jog ieškovai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, kadangi atsakovas vengė atlyginti patirtą žalą. Taip pat pažymėjo, jog bute ilgą laiką buvo drėgmė, bute atsirado pelėsis. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog į ieškovų 2018 m. gruodžio 21 d. prašymą (pretenziją) atsakė 2019 m. sausio 10 d. raštu, kuriame nurodė, jog ieškovų pridėtoje sąmatoje nenurodytas rengėjas, sąmata nepasirašyta, sąmatoje nepaskaičiuotas nusidėvėjimas, taip pat nurodė, jog atsakovui nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl garso technikos ir kitos įrangos sugadinimų, todėl atsakovas atsisakė sumokėti prašomą sumą. Pažymėjo, jog UAB „StatVilsta" atstovams nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti apgadinimų ir kitokių padarinių, kurių pagrindu reiškiamas ieškinys. Atsakovas tai pat pažymėjo, jog ieškovai nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, jog buvo padaryta žala ieškovų sveikatai, todėl neturtinė žala negali būti atlyginta. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas", apskaičiuodamas ir išmokėdamas draudimo išmoką, nesivadovavo UAB „Baltics Property" paruošta išankstinio tyrimo ataskaita, todėl šios išlaidos negali būti pripažintomis būtinomis ir aiškiai neprotingos. Prašė patikslintą ieškinį atmesti (e. b. l. 68-70, 157-159).
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ieškovų žala pilnai neįrodyta, ieškovai nepateikė kilnojamojo turto įsigijimo dokumentų. Taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų apie patirtą neturtinė žalą. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo atsiliepime ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 3 d. įvyko įvykis, kurio metu dėl vykdomų stogo remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini), esant stogo pažeidimui, aplietas ieškovų butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Įvykis). Dėl apliejimo buvo sugadintos buto lubos, sienos, grindys bei buitinė technika. Nustatyta, kad namo remonto darbus atliko UAB „StatVilsta“. Trečiasis asmuo nurodė, jog 2019 m. sausios 15 d. gavo UAB „StatVilsta“ pranešimą apie Įvykį, užregistravo žalą Nr. 2120743/1075794 ir pradėjo žalos administravimo veiksmus. Žalos administravimas vykdytas pagal AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Draudikas) ir atsakovo sudarytą Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau - Draudimo sutartis). Draudikas susisiekė su ieškovais dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Draudiko žalų vertintoja 2019 m. sausio 17 d. atliko apgadinto ieškovų buto apžiūrą, patalpų sugadinimus užfiksavo Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, padarė Įvykio vietos fotonuotraukas. Draudikas kreipėsi į UAB „AG Service“ dėl sugadintos namų technikos apžiūros ir sugadinimų įvertinimo. Ieškovai Draudikui pateikė draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS filialas“ remonto sąmatą 4 754,03 Eur su PVM sumai, Draudikas su šia suma sutiko. 2019 m. vasario 14 d. ieškovai Draudikui pateikė UAB „Baltics Property" Išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2019/02/14, kurioje nurodyta, jog buto remonto (atkūrimo) kaštai sudaro 9 978,14 Eur be PVM (12 073,55 Eur su PVM). Draudikas nesutiko su ieškovų pateikta Išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2019/02/14 ir kreipėsi į nepriklausomą ekspertą T. M. dėl žalos įvertinimo. 2019-03-20 gauta nepriklausomo eksperto Tauro M. Ž. atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190222, kurioje nustatyta buto atstatymo darbų sumą 8970,94 Eur su PVM. 2019 m. kovo 20 d. ieškovai Draudikui pateikė prašymą nemokėti draudimo išmokos. 2019 m. gegužės 29 d. ieškovai pateikė Draudikui pareiškimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog sutinka dėl besąlyginės išskaitos atlyginimo kreiptis į UAB „StatVilsta“, sutinka su 4 000 Eur atlyginimu už sugadintą kilnojamąjį turtą bei prašo atlyginti: 1 000 Eur neturtinės žalos, 9 978,14 Eur be PVM sumą buto remonto išlaidoms padengti bei 2 420 Eur ekspertizės išlaidų. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovai pateikė Draudikui pareiškimą dėl žalos atlyginimo, kuriame ieškovai prašė išmokėti draudimo išmoką į rašte nurodytą banko sąskaitą. Ieškovai nurodė, kad sutinka su Draudiko nustatyta 8 970,94 Eur suma už apgadintą nekilnojamąjį turtą, 4 000 Eur už sugadintą kilnojamąjį turtą ir 2 900 Eur besąlygine išskaita, kurią turi sumokėti atsakovas. 2019 m. rugpjūčio 16 d. ieškovams buvo išmokėta iš viso 10 070,94 Eur draudimo išmoka.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, jog ieškinį palaiko iš dalies. Pažymėjo, jog ginčo dėl nuostolio dydžio nėra. Draudimo taisyklėse yra nustatyta besąlyginė išskaita, todėl ieškinys dėl franšizės sumos yra pagrįstas. Pažymėjo, jog išlaidos už ekspertizę turi būti pagrįstos, būtinos, protingos ir suderintos su draudiku. Nagrinėjamu atveju poreikio atlikti ekspertizę nebuvo, ekspertizės atlikimo kaina yra neproporcingai didelė. Pažymėjo, jog ekspertizių (turto užliejimo atvejais) kainos svyruoja vidutiniškai nuo 150,00 Eur iki 300,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovai P. Š. ir A. Š. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (I t. e. b. l. 172). Nustatyta, jog atsakovas vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 3 d. buvo užlietas ieškovų butas. Remiantis byloje pateiktu Verslo civilinės atsakomybės draudimo liudijimu Nr. LD110426638 TAI 407048792(toliau – Liudijimas), atsakovo civilinė atsakomybė, nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2019 m. kovo 26 d. buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (II T e. b. l. 8). Liudijimo priedo 6 punkte šalys nustatė, jog draudėjo veiklos civilinei atsakomybei, produkto civilinei atsakomybei ir civilinei atsakomybei už žalą dėl statybos darbų, susijusių su stogų statybos ir karštaisiais darbais taikoma 2900,00 Eur besąlyginė išskaita kiekvienam įvykiui. (II T e. b. l. 9-10).
Byloje pateikta draudimo IF P&C Insurance AS filialas“ buto remonto sąmata, kurioje nurodyta buto remonto suma 4754,03 Eur su PVM (II t. 29-31). Byloje pateiktas 2019 m. sausios17 d. AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo aktas Nr. 2120743/1075794, kuriame užfiksuoti buto apgadinimai (II t. 32-33). Byloje taip pat pateikta 2019 m. vasario 14 d. UAB „Baltics property“ Išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2019/02/14, kurioje nurodyta, jog buto remonto (atkūrimo) kaštai sudaro 9 978,14 Eur be PVM (12 073,55 Eur su PVM). Byloje pateikta AB „Lietuvos draudimas“ užsakyta ir eksperto T. M. parengta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita ir lokalinė sąmata Nr. 190222. Eksperto sudarytoje užliejimo padariniams pašalinti būtinų atlikti darbų Lokalinėje sąmatoje Nr. 190222 atstatymo kaštai įvertinus nusidėvėjimą sudaro 8970,94 Eur suma įskaitant PVM (I T. e. b. l. 23-101).
Nustatyta, jog AB „Lietuvos Draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 10070,94 Eur (8970,94 Eur už žalą nekilnojamam turtui + 4000,00 Eur už žalą kilnojamam turtui - 2900,00 Eur besąlyginė išskaita (franšizė)) dydžio draudimo išmoką, buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius bendrasavininkui P. Š. (I T, e. b. l. 110).
Byloje taip pat pateikti UAB „Finance property“ pasiūlymas Draudikui atlikti žalos apžiūra ir dydžio paskaičiavimą už 300,00 Eur, UAB “SMART CLAIMS” pasiūlymas Draudikui atlikti žalos apžiūra ir dydžio paskaičiavimą už 150,00 Eur bei Všį "Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė" pateikta Draudikui apmokėti PVM sąskaita faktūra Nr. NDEG 00727, 300,00 Eur sumai už žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190222 butui, adresu (duomenys neskelbtini), sudarymą.
Iš byloje pateiktų Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus išrašų matyti, jog ieškovams (duomenys neskelbtini). gimė dukros T. ir U. Š. (I t. e. b. l. 7-8).
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t.y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Sprendžiant, ar atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą, svarbu nustatyti, ar jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad buto užliejimo metu atsakovas vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus. Atsakovas dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato stogo remonto ir avarijų prevencijos, dėl to buvo užlietas vandeniu ieškovų butas. Atsakovas neginčijo, jog yra atsakingas už ieškovų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jas patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad sprendžiant žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatyto klausimus nėra svarbu, ar žala realiai pašalinta, nes kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, padaryta žala turi būti objektyviai apskaičiuojama, o jos dydis (suma, grąžinanti asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį) gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – sugadinto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 ir kt.)
Atsakovas reiškė abejones dėl ieškovams išmokėtų ir mokėtinų sumų pagrįstumo, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovo žalos sumą sudarė tiesioginės buto remonto atstatymo (atkūrimo) išlaidos, paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti bei kilnojamųjų daiktų sugadinimo išlaidos. Teismui pateikta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita ir lokalinė sąmata Nr. 190222, (parengtos T. M., turinčio leidimą eiti ypatingo statinio specialiųjų darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, eiti ypatingo statinio projekto dalies, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas) bei pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuriame nustatyta, jog dėl įvykio ieškovų bute padaryta 12970,94 Eur dydžio žala (8970,94 Eur su PVM už apgadintą nekilnojamąjį turtą + 4000,00 Eur už apgadintą kilnojamąjį turtą). Atsakovo Draudikas ieškovams išmokėjo 10070,94 Eur draudimo išmoką. Ieškovams iki šiol nėra atlyginta patirtos žalos dalis, lygi atsakovo ir draudimo bendrovės sutartyje numatytai franšizei, t.y. 2900,00 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių kitokių skaičiavimų ar įrodymų, paneigiančių nurodytus dokumentus. (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje pateiktais įrodymais , todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšis ir ieškovams likusi neatlyginta 2900,00 Eur (besąlyginė išskaita (franšizė)) dydžio žala yra įrodyti (CPK 185 straipsnis). Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, t.y. nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovų ieškinys dalyje dėl 2900,00 Eur (besąlyginės išskaitos (franšizės)) žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant ieškovams iš atsakovo 2900,00 Eur dydžio žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės buvo užlietas ieškovų butas. Iš bylos duomenų ir ieškovų paaiškinimų nustatyta, jog Įvykio metu ieškovai bute gyveno su dviem 3 mėnesių vaikais. Dėl minėto Įvykio ieškovai patyrė nepatogumus ir stresą, ieškovų teigimu, suplanuotas vizitas pas gydytoją vaikų apžiūrai buvo atšauktas. Ieškovų butas dėl jame esančios drėgmės tapo netinkamas gyventi mažamečiams vaikams, bute atsirado pelėsis. Taigi akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovai patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų bei papildomų rūpesčių. Todėl teismas, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, ieškovams iš atsakovo priteisia 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad bylos pasirengimui ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 3762,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 142,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (e. b. l. 154) ir 1200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. (e. b. l. 152-153). 2420,00 Eur išlaidos susijusios su žalos įvertinimu (už UAB „Baltics property“ parengtą 2019 m. vasario 14 d. Išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2019/02/14) (I t. e. b. l. 111-113).
CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti 2420,00 Eur išlaidas susijusias su žalos įvertinimu už UAB „Baltics property“ parengtą 2019 m. vasario 14 d. Išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2019/02/14. Pažymėtina, jog atsakovo Draudikas vertindamas bei išmokėdamas žalą nesirėmė ieškovų atlikta ekspertize, draudimo išmoką išmokėjo remiantis eksperto T. M. parengta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita ir lokalinė sąmata Nr. 190222. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai minėtos tyrimo ataskaitos būtinumo bei išlaidų dydžio nederino su Draudiku, nors 2019 m. sausio 17 d. Draudiko atstovė buvo atvykusi į Įvykio vietą bei surašė Turto sugadinimo ir sunaikinimo aktą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovai neginčijo T. M. parengtos žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos ir lokalinės sąmatos Nr. 190222. Iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto vertintojų pasiūlymų, atlikti tokią pačią paslaugą, t.y. aplietam turtui padarytos žalos nustatymą, matyti, jog vidutinė ekspertizės atlikimo kaina yra nuo 150,00 Eur iki 300,00 Eur, už eksperto T. M. parengtą žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą ir lokalinę sąmatą Nr. 190222 Draudikas sumokėjo 300,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovų patirtos 2420,00 Eur išlaidos už UAB „Baltics property“ parengtą 2019 m. vasario 14 d. Išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2019/02/14, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, laikytinos nebūtinomis ir nepagrįstai didelėmis, todėl jos nepriteistinos. Kitos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos 1342,00 Eur, kurias sudaro 142,00 Eur žyminio mokesčio ir 1200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, jog ieškovų ieškinys patenkintas, priteistinos ieškovams iš atsakovo ( CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d. bei 98 str.).
Byloje iš viso patirta 15,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovams P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „StatVilsta“, į. k. 125440955 2900,00 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti, 1000,00 Eur neturtinės žalos bei 1342,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „StatVilsta“, į. k. 125440955 į valstybės biudžetą 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.