Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. M., I. M., antstolė A. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja L. S. pareiškimą palaikė, nuomonės dėl skolininkui A. M. priklausančios nekilnojamojo turto dalies nustatymo (identifikavimo) neišreiškė.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo I. M. ir jos atstovas adv. Z. Burba su pareiškimu nesutiko. Pasak suinteresuoto asmens I. M., areštuotas gyvenamasis namas jai ir skolininkui A. M. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Ji su sutuoktiniu faktiškai negyvena apie 10 m., viena pati tvarkė, prižiūrėjo, remontavo namą; sutuoktinis nepadėjo išlaikyti sūnaus, ketina skirtis su sutuoktiniu. Suinteresuoto asmens I. M. įsitikinimu, gyvenamasis namas yra labai mažas, todėl iš jo negalima išieškoti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-176-133/2011) A. M. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, taip pat 187 straipsnio 1 dalyje; iš jo nukentėjusiosios L. S. naudai priteista 5 620 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (iš viso – 65 620 Lt).

Išieškojimą vykdanti antstolė A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0133/11/02724 ir kt. 2011 m. liepos 20 d. turto arešto aktu (b. l. 3-4) areštavo gyvenamąjį namą su priklausiniais (dviem ūkio pastatais, garažu, inžineriniais kiemo statiniais), esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kurie viešame registre yra įregistruoti A. M. vardu (b. l. 15-16). Santuokos liudijimas patvirtina, kad A. M. ir I. Š. (vėliau – M.) susituokė 1979 m. gegužės 25 d. Todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais nuosavybe, nustatymo (b. l. 2).

Suinteresuotas asmuo I. M. nurodė, kad jie su sutuoktiniu vedybų sutarties nesudarė, turto padalinimo faktų nėra įregistruota – vadinasi, įstatymu nustatytas turto teisinis režimas nepakeistas (CK 3.87 str. 2 d., 3.101 str.). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįsta turtą, kuris įgytas sudarius santuoką.

Vykdymo proceso normos (CPK 666 str. 1 d.) nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje arba jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-23/2006). Bendrosios nuosavybės teisė - dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos 2 bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė, kai nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, kai nuosavybės dalys nenustatytos (CK 4.73 str. 1 d.).

Aptariamu atveju kalbama apie skolininko A. M. areštuoto turto (gyvenamojo namo su priklausiniais) dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymą. Suinteresuoto asmens I. M. argumentai, kad ji su sutuoktiniu faktiškai negyvena apie 10 m., viena tvarkė, prižiūrėjo, remontavo namą; sutuoktinis nepadėjo išlaikyti sūnaus, ketina skirtis su sutuoktiniu, nesudaro pagrindo visiškai atmesti išieškotojos prašymą ir atsisakyti nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį, teismas nagrinėja bylą ypatingosios teisenos tvarka ir nedalija turto, įgyto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normų taisykles.

Praziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, išaiškino, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ir/ar vaiko interesus. Suinteresuoti asmenys A. M. ir I. M. nepilnamečių vaikų neturi (jų sūnui 19 m.); I. M. darbinga, turi buhalterės finansinės išsilavinimą, dirba UAB (duomenys neskelbtini) gauna minimalų darbo užmokestį, jokių pašalpų, lengvatų negauna. Įvertinus teisiškai svarbias aplinkybes, manytina, kad nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nėra pagrindo.

Iš techninės apskaitos knygos kopijų ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad sodybą sudaro 67,49 m² bendro ploto gyvenamasis namas [t. y. virtuvė (12,80 m²); du pereinami kambariai (18,69 m² ir 13,84 m²), vienas nepereinamas kambarys (14,12 m²), du tambūrai (2,72 m² ir 5,29 m²)] su daliniais patogumais (namas šildomas kūrenant pečių, pajungtas komunalinis vandentiekis); taip pat rąstinis ūkinis pastatas, ūkinis pastatas iš lentų, plytinis garažas ir vienas kiemo inžinerinis statinys. Kadangi, kaip minėta, gyvenamąjį namą sudaro du pereinami ir vienas nepereinamas kambariai su bendro naudojimo patalpomis, į sodybos sudėtį įeina keli skirtingos paskirties (pagalbiniai ūkio) pastatai (statiniai), kurių visuma sudaro vieningą visumą, teismas sprendžia, kad areštuotos sodybos dalys negali būti išskirtos (individualizuotos) be neproporcingos žalos daiktui (nesumažinant jo vertės). Dėl šios priežasties areštuotas nekilnojamasis turtas dalinamas tik idealiąja prasme nustatant, kad sodyba lygiomis dalimis priklauso suinteresuotiems asmenims: skolininkui A. M. ir I. M..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad antstolės A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0133/11/02724 ir kt. 2011 m. liepos 20 d. turto arešto aktu areštuoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 9195-7000-8010, ūkinio pastato, unikalus Nr. 9195-7000-8022, ūkinio pastato, unikalus Nr. 9195-7000-8030, garažo, unikalus Nr. 9195-7000-8041, inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. 9195-7000-8052, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kurie viešame registre įregistruoti A. M. vardu, po ½ idealiąją dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso skolininkui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinei I. M. (gimusiai (duomenys neskelbtini).).

Likusią pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.