- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 1-176-133/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00572-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Romualdas Lincevičius
- Nukentėjusysis
- L. S., S. S.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Georgijus Gromovas, Vanda Laukavičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Romualdas Lincevičius, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Mackevičiui, gynėjai advokatei Vandai Laukavičienei, nukentėjusiesiems L. S., S. S., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Georgijui Gromovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys nesklebtini) Rusijoje, Tiumenės sr., Jurginsko r., Sosnovkos k., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Alytaus r., (duomenys nesklebtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 187 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2010-06-03 apie 06.30 val., Alytaus r., (duomenys neskelbtini), 122 m., atstumu nuo vandens bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pietvakarių kryptimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nužudyti nukentėjusiąją L. S., priėjo prie jos ir tyčia peiliu smogė mažiausiai 17 kartų nukentėjusiajai L. S. į kaklą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimų, lydimų kraujo kaupimosi krūtinplėvės ertmėje bei durtinio – pjautinio kairio dilbio sužalojimo su kairės rankos viduriniojo nervo ir kairės rankos stipininio nervo pažeidimu, ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl durtinių – pjautinių žaizdų kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos abiejose pusėse, abiejose krūtyse, kairiame žaste, pilvo kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, tokiu būdu pasikėsino nužudyti L. S., tačiau nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių nebaigė, nes buvo įsitikinęs, kad nesuteikus medicininės pagalbos L. S. mirs, tačiau suteikus medicininę pagalbą L. S. liko gyva. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.
Be to, A. M. 2010-06-03 apie 06.45 val., Alytaus r., (duomenys neskelbtini), 150 m. atstumu nuo vandens bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pietvakarių kryptimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie S. S. automobilio FIAT SCUDO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia žiebtuvėliu padegė automobilio kuro padavimo žarneles prie kuro siurblio, dėl ko automobilis visiškai sudegė, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą turtą – S. S. automobilį FIAT SCUDO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiam S. S. 1400 Lt (tūkstančio keturių šimtų litų) turtinę žalą, ir automobilio bagažinėje buvusį L. S. bidoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. S. 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.
Kaltinamasis A. M. parodė, kad L. S. buvusi jo sugyventinė su kuria apie 3 metus gyveno (duomenys neskelbtini), su ja dėl asmeninių nesutarimų išsiskyrė 2010 metų gegužės mėnesio pradžioje. 2010-06-02 vakare jis vienas gėrė 6 proc. stiprumo alų (duomenys neskelbtini), namuose pas motiną M. M., kur po išsiskyrimo su L. S. gyveno. Po išgertuvių atsibudo pievoje, griovyje (duomenys neskelbtini), kur netoliese S. ganė karves. Kišenėje rado du peilius: vieną tamsia plastikine rankena, kitą šviesia plastikine rankena, kuriuos pasiėmė iš motinos namų, nes norėjo pagaląsti, kadangi namo buvo parsinešęs mėsos. Jis tuomet buvo apsirengęs juodomis sportinėmis kelnėmis, margais marškiniais, tamsia odine striuke, apvalia kepure, batais. Su savimi turėjo cigarečių, žiebtuvėlį, telefoną. Atsibudęs pievoje ankstyvą rytą, laukė L. S., kurią planavo peiliu nužudyti ir nusižudyti pats. Pamatęs, kad į pievas šviesiu automobiliu FIAT atvažiavusi L. S. nuėjo melžti karvių, jis nuėjo prie jos, neatsimena ar tada peilį laikė rankoje ar išsitraukė iš kišenės. Neprisimena ar priėjęs prie L. S. jai ką nors sakė, tada jai dūrė peiliu kelis kartus, į kurias vietas neprisimena. Atsimena, kad dūrė kelis kartus, taip pat atsimena, kad L. S. gulint ant žolės jie kažką šnekėjo, ką neprisimena. Atsimena, kad L. S. sakė, kad jis ją pribaigtų, tada, jai gulint ant nugaros, dar peiliu dūrė į krūtinę. Jo laikytas rankoje peilis sulūžo. Tada jis paėmė su savimi turėtą kitą peilį, jį įdėjo L. S. į rankas ir peiliu dūrė juo sau į krūtinės kairę pusę ties širdimi. Peilio neištraukė, nuėjo prie automobilio, įjungė laisvą pavarą, automobilis nuriedėjo į pakalnę, tada atidarė variklio dangtį ir žiebtuvėliu uždegė šlangutę, kuri jungiasi prie kuro siurblio, po ko automobilis užsidegė. Padegęs automobilį ėjo link nukentėjusiosios, išsitraukė peilį ir nukrito praradęs sąmonę. Atsigavo kai gavo smūgį į paakį, girdėjo balsus. L. S. norėjo nužudyti, nes buvo piktas ant jos dėl išsiskyrimo, taip pat buvo piktas ant S. tetos, kad kišosi į jos gyvenimą. Parodė, kad pievoje buvo tik dviese. Į įvykio vietą atvykusi policija jį išsivežė į policijos komisariatą, ten jam nustatė girtumą, po to dėl durtinės žaizdos buvo paguldytas į ligoninę.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo A. M. dalinio prisipažinimo bei parodymų, jo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusioji L. S. parodė, kad A. M. yra jos buvęs sugyventinis su kuriuo gyveno (duomenys neskelbtini) Alytaus r., nuo 2006 metų rudens iki 2010-05-07 (ar 10 d.). Po išsiskyrimo A. M. apsigyveno pas savo motiną M. M. tame pačiame (duomenys neskelbtini). Su juo išsiskyrė, nes jis priekaištavo dėl menamos neištikimybės, gerdavo alkoholį. Telefonu A. M. jai grasindavo fiziškai susidorosiąs su jos vaikais, teigė išvešiąs juos į mišką, padarysiąs invalidais. 2010-06-03 apie 06.10 val. ji su sūnaus S. S. automobiliu FIAT SCUDO iš namų išvažiavo į pievas (duomenys neskelbtini) melžti savo karvių. Automobilyje ji turėjo įsidėjusi bidoną, kibirą, butelį, suoliuką, koštuvį, buvo apsirengusi džinsinėmis kelnėmis, pilku megztiniu, apatiniais, dėvėjo guminius batus. Automobilyje ir su savimi peilio neturėjo. Atvykusi į pievas automobilį pastatė ant kalniuko, paliko atvertomis vairuotojo durelėmis. Jos karvės ganėsi nuo namų apie 300-400 metrų atstumu. Iš automobilio pasiėmė kibirą, suoliuką, karvių tešmenų priežiūros priemones ir nuėjo prie karvės buvusios už maždaug 20 m. atstumu, automobilis buvo dešiniu šonu į karves. Apie 06.30 val. melžiant karvę, išgirdo balsą ir keiksmus, o atsigręžusi pamatė A. M., apsirengusį tamsiomis kelnėmis, tamsia odine striuke, kuris prie jos artinosi ją keikdamas ir priekaištaudamas dėl jos menamo paleistuvavimo, o priėjęs jis pirmiausiai smogė dešine ranka jai į kaklą, po to į kairę ranką, krūtinę. Ji pastebėjo jo dešinėje rankoje, kuria jai smūgiavo, peilį tamsia plastmasine rankena. Nuo A. M. užpuolimo ji bandė gintis apipildama jį pienu, trenkdama skardiniu kibiru, bet apsiginti nepavyko, nuo jo traukėsi atbula. A. M. toliau artinosi prie jos ir badė peiliu durdamas jai į krūtinės kairę pusę. Jis jai dūrė daug kartų, bet kiek tiksliai kartų dūrė neatsimena. Nuo dūrių jai pasidarė silpna, tirpo ranka, ir ji nukrito ant žolės, sąmonės neprarado. A. M. prie jos atsitūpęs rūkė cigaretę, ji ant jo šaukė, bandė stotis, bet dėl silpnumo atsistoti negalėjo. A. M. parūkęs jos paklausė „ko tu negaišti“. Jai gulint ant dešinio šono ji jam kažką atsakė, o jis dar peiliu dūrė jai į kairę krūtinės pusę 3 kartus, o paskutinį dūrį padarė į kairę pažastį. Peiliu durdamas A. M. jai sakė: „ko tu vis negaišti“. Kai A. M. jai dūrė paskutinius dūrius, peilis sulūžo, po ko jis išsitraukė kitą peilį geltona ar balta rankena sakydamas, kad jis dar turi vieną peilį, bet ar juo dūrė, neprisimena. Po paskutinių dūrių ir dūrio į pažastį ji pradėjo gargaliuoti, tada jis nuėjo automobilio link. Po kiek laiko ji gulėdama išgirdo plazdėjimo ar degimo garsus, pagalvojo, kad A. M. padegė automobilį, nes kai ji gulėjo subadyta, jis sakė, kad padegs jį. Po kiek laiko ji išgirdo sūnų balsus, bet ji negalėjo atsiliepti, tada prie jos priėjo L. B., po to sūnus S.. Po to greitai atvyko greitoji medicininė pagalba ir ją nuvežė į ligoninę. Dėl šio įvykio mano, kad A. M. norėjo ją nužudyti. A. M. iki įvykio matė 2010-06-02 apie pietus, tąkart po skerstuvių ji jam davė kiaulienos.
Nukentėjusysis S. S. pilnai patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad pas jį 2010-06-03 apie 07.30 val. į namus atėjo kaimynas J. Š. ir pasakė apie dūmus pievoje. Su motinos automobiliu Audi 100 AVANT nuvykęs į J. Š. pievą, kurioje motina ganė gyvulius, pamatė degantį jam priklausantį dyzelinį automobilį FIAT SCUDO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) aplinkui žmonių nepastebėjo. Pastebėjo pakeltą automobilio variklio dangtį, degė variklio skyrius ir visas automobilio priekis, ugnis į automobilio saloną dar išplitusi nebuvo, buvo pradėjęs lydytis dešinys priekinio stiklo kampas. Pro vairuotojo duris nuo priekinės sėdynės paėmė motinos mobilųjį telefoną NOKIA, iš panelės ištraukė magnetolą. Eidamas nuo automobilio pastebėjo maždaug už kelių metrų ant pilvo gulintį A. M. ir pagalvojo, kad motina, apsigynusi nuo A. M., pabėgo. Tada nuvažiavo į namus ir apie degantį automobilį pranešė broliui S. ir L. B.. Prisipylę į bakus vandens jie trise nuvyko į gaisro vietą. Jiems nuvykus jau degė visas automobilis ir jo salonas, tik nedegė dešinės galinės durys. Jis su broliu gesino automobilį pildami ant jo vandenį, o L. nuėjo ieškoti motinos. L. surado motiną. Motina L. S. gulėjo pievoje už maždaug 30 metrų nuo degančio automobilio. L. S. pasakė, kad ją peiliu subadė A. M., prašė jos nejudinti. Matė kruviną motinos krūtinę, kaklą, kairę ranką, kruvinus jos drabužius. Būnant prie motinos, atėjo kaimynas K. Ž. su žmona L.. Jis tuo metu apie įvykį pranešė pagalbos numeriu. Prie ant pilvo gulinčio A. M. priėjęs K. Ž. jį atvertė ir pamatė ant žolės gulintį balta plastikine rankena apie 14 centimetrų ilgio geležte peilį, peilio nebuvo anksčiau matęs. A. M. veido gerai nematė, bet veidas atrodė ar kraujuotas ar apdraskytas, tiksliai pasakyti negali. Po to jis sėdo į automobilį AUDI ir nuvažiavo prie pagrindinio kelio sankryžos laukti atvykstančių specialiųjų tarnybų. Kodėl A. M. sužalojo motiną jis nežino, gal dėl išsiskyrimo ar pavydo. Automobilį FIAT SCUDO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1998 metų laidos, pirko 2010 metų gegužės mėnesį, už kurį mokėjo 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) ar 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų), o jo remontas realiai kainavo 6000 Lt (šešis tūkstančius litų), dėl sudeginto automobilio patyrė 7500 Lt (septynių tūkstančių penkių šimtų litų) nuostolį, nes tokia automobilio rinkos vertė. Dėl motinos ir A. M. santykių gali pasakyti, kad jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime apie 2-3 metus laiko, name, kur gyveno ir jis su broliu, kad apie 2009 m. vasarą prasidėjo jų tarpusavio nesutarimai dėl buitinių priežasčių, o 2010 m. gegužės mėnesį A. M. išėjo iš namų ir gyveno pas savo motiną tame pačiame kaime. Po išsiskyrimo motina sakydavo, kad A. M. skambinėja ir įžeidinėja, reikalauja daiktų. Dėl ko A. M. sudegino jo automobilį FIAT, jis nežino.
Liudytoja L. B. pilnai patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2010-06-03 apie 07.30 val., jai būnant pas draugą S. S. namuose (duomenys neskelbtini) Alytaus r., atėjo kaimynas Š. ir pranešė apie pievose rūkstančius dūmus. S. S. nuvyko pažiūrėti kas atsitiko ir grįžęs pasakė, kad dega automobilis, o šalia automobilio guli A. M.. Tada jie prisipylę vandens nuvyko į pievas prie degančio automobilio, kur prie degančio automobilio gulėjo A. M.. S. gesino automobilį, o ji ieškojo S., kurią rado gulinčią kruvinais drabužiais prie karvių ant dešinio šono, jos dešinė ranka buvo užlaužta už nugaros, o kairė ranka priešais. Ji palietė ją, o S. pasakė: „nesiremk, aš visa subadyta“. S. pasakė, kad ją subadė M.. S. paskambino pagalbos. Atėjo kaimynas K. Ž., kuris nuėjo prie A. M.. Po to atvyko specialiosios tarnybos. Kodėl M. subadė L. S. ji nežino, bet galvoja, kad galėjo subadyti iš pykčio, nes prieš kokias 3 savaites A. M. L. S. išvijo iš namų.
Liudytojas S. S. pilnai patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2010-06-03 apie 07.20 val., atėjęs kaimynas J. Š. pasakė apie dūmus ganykloje, kur nuvyko jo brolis S., kuris grįžęs pasakė, kad dega automobilis FIAT SCUDO, prie kurio guli A. M.. Tada jis su broliu ir L. B. prisipylę bidonus vandens nuvyko gesinti automobilio. Begesinant automobilį, jis nuėjo ieškoti motinos į vieną pusę, o L. B. į kitą pusę. L. pašaukė, kad rado motiną. Motiną pamatė gulinčią ant dešinio šono, kraujuotą. Motina pasakė, kad ją subadė A. M.. Atėjęs kaimynas K. Ž. su Stanislovu nuėjo prie A. M.. Po to atvyko specialiosios tarnybos. Dėl ko M. sužalojo jo motiną, nežino.
Liudytojas K. Ž. pilnai patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2010-06-03 apie 06.30 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini) už maždaug 500 m., pievose pamatė L. S. automobilį, suprato, kad kaip visada L. S. atvyko melžti karvių. Prie automobilio stovėjo A. M.. Tuo metu automobilis nuriedėjo nuo kalniuko, po ko pamatė nedidelį kiekį dūmų ir ugnį. Supratęs, kad kažkas įvyko, nuėjo į įvykio vietą, kur jau buvo L. vaikai S. ir S., kurie šaukė savo motiną. Prie degančio automobilio ant pilvo gulėjo A. M., jį paėmęs už peties atvertė ant nugaros, po juo pastebėjo peilį balta rankena, M. drabužiai pilvo srityje buvo kruvini. Jis suprato, kad M. girtas, jautėsi alkoholio kvapas. Po to M. vėl atsigulė ant pilvo. Jis liko prie M., kad jis nepabėgtų ir laukė policijos, nes suprato, kad M. peiliu sužalojo L. S..
Liudytoja L. Ž. pilnai patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2010-06-03 apie 06.30 val., su vyru K. Ž. buvo namuose (duomenys neskelbtini) Alytaus r., virtuvėje pusryčiavo, pro virtuvės langą ant kalniuko matė stovintį S. automobilį, pagalvojo, kad L. S. atvažiavo melžti karves, prie automobilio jokio žmogaus nematė. Apie 07.00 val., pamatė, kad automobilio ant kalniuko pievoje nėra ir pastebėjo, kad iš tos pusės, kur stovėjo automobilis, rūksta dūmai. Ji su vyru ten nuėjo ir pamatė degantį S. automobilį, kuris stovėjo nuvažiavęs į nuokalnę. S. buvo atvažiavę kitu automobiliu gesinti degančio automobilio. Pievoje buvo S. ir S. S., L., pievoje pusiau ant dešinio šono ir pilvo gulėjo L. S., kurios krūtinėje, kakle matė žaizdas, krūtinė buvo kraujuota. S. blaškėsi, norėjo keltis, kalbėjo, kad mirs, sakė, kad ją jis kankino ir badė peiliu kol lūžo peilis. Tuo metu atvažiavo gaisrinė, policija ir greitoji. Kodėl A. M. galėjo sužaloti L. S. ir padegti automobilį, ji nežino.
Liudytojas E. S. pilnai patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2010-06-03 apie 07.36 val., jam dirbant Alytaus AVPK policijos pareigūnu, ekipaže su porininku-vyresniuoju patruliu K. B., patruliniu policijos ženklais pažymėtu automobiliu ŠKODA OCTAVIA ,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būnant Alytuje, Jotvingių g., gavo Alytaus AVPK budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur yra padegtas automobilis bei sužalota moteris. Atvykus į įvykio vietą pievoje buvo nepažįstami trys vyrai ir dvi moterys. Netoliese buvo degantis ir rūkstantis automobilis, nuo kurio apie 10 metrų atstumu gulėjo apie 50 metų amžiaus vyriškis, apsirengęs juoda odine striuke, margais marškiniais, tamsiomis sportinėmis kelnėmis, šviesia apvalia kepure, prie gulinčio vyriškio stovėjo vyras, jis saugojo gulintįjį, kad nepabėgtų. Nuo degančio automobilio apie 30-40 metrų atstumu gulėjo sužalota nukentėjusioji moteris S., kuriai greitosios medicinos pagalbos medikai suteikinėjo medicininę pagalbą. Įvykio vietoje buvęs 23 metų amžiaus jaunuolis prisistatė nukentėjusiosios sūnumi S., pasakė, kad jis rado degantį automobilį ir kad sužalotą motiną jam nurodžiusi, kad ją peiliu sužalojo M., kuris guli netoliese degančio automobilio. A. M. drabužiai ties krūtine buvo kraujuoti, paakys sumuštas. Prie A. M. sulaikymo vietos gulėjo kruvinas peilis šviesia rankena. Sodinant A. M. į policijos tarnybinį automobilį, patikrino A. M. asmeninius daiktus, jo kišenėse buvo du žiebtuvėliai, mobilus telefonas ir kruvinas sulūžęs peilis juoda rankena, peilio geležtė buvo atsiskyrusi nuo rankenos. Šiuos daiktus laikinai paėmė. Policijos komisariato budėtojų patalpose, A. M. buvo nustatytas 0,92 promilių girtumas. Tuo metu pastebėjo, kad A. M. dėvimi marškiniai yra ne tik kraujuoti, bet iš jų sunkiasi kraujas, pakėlus marškinius, krūtinės kairėje pusėje pastebėjo kraujuojančią durtinę-pjautinę žaizdą. Klausiant kokiomis aplinkybėmis įvyko sužalojimas, A. M. nieko neaiškino, nesakė ir nieko nekalbėjo. Greitosios medicininės pagalbos medikai A. M. išvežė į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių.
Liudytojas J. Š. pilnai patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2010-06-03 apie 07.00 val. ryto, jis pamatė, kad jo pievoje, kur L. S. gano karves, rūksta dūmai. Jis nuėjo pas S. į namus, kur S. S. pasakė, kad pievoje rūksta dūmai ir gal jo motinai kas negerai. S. vienas nuvažiavo automobiliu, o grįžęs pasakė, kad dega jų automobilis, o netoliese guli A. M., o jo mamos nėra. Tada automobiliu S. S. su broliu S. ir drauge, pasiėmę vandens, nuvyko į gaisro vietą. Jam nuėjus į savo pievas, rado degantį S. automobilį, netoliese automobilio ant pilvo kniūbsčias gulėjo A. M., o toliau pievose S. rado savo motiną. L. S. buvo išbalusi, kruvina. Jis suprato, kad L. S. sužalojo A. M.. Po to atvažiavo greitoji, policija, priešgaisrinė. Po šio įvykio, S. grįžus iš ligoninės, ji jam pasakė, kad ją peiliu sužalojo A. M., kad A. M. badė ją peiliu, padarydavo pertrauką parūkydamas ir vėl peiliu badė kol sulūžo peilis. Priežasčių kodėl A. M. taip elgėsi jis nežino.
Liudytoja S. P. pilnai patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad L. S. yra jos pusseserė, bei krikšto dukra, su ja santykiai geri, su A. M. L. S. gyveno apie 3 metus (duomenys neskelbtini) Alytaus r., S. namuose. 2010-06-03 sūnėnas Š. B. ją automobiliu vežė iš (duomenys neskelbtini) į Alytų. Važiuojant plentu, šalia (duomenys neskelbtini), ji pamačiusi, kad iš pievų, kur buvo ganomos L. S. karvės, rūksta juodi dūmai. Toliau važiuojant jai paskambino S. S. ir pranešė, kad A. M. pievose peiliu subadė L. S. ir padegė automobilį. Tada ji atvyko į įvykio vietą, kur buvo gaisrinės, greitosios, policijos automobiliai. Ten pamatė, kaip kruviną L. S. medikai įdėjo į automobilį ir išsivežė. Matė ir A. M., kuris sėdėjo policijos automobilyje. Pievoje matė daug kraujo, išmėtytus daiktus: kibirą, suoliuką, akinius. Po kiek laiko su L. S. kalbėjo ir ji jai pasakė, kad pievoje, jai melžiant karvę, A. M. ją užpuolė su peiliu, kad ji nuo jo gynėsi apipildama pienu, mosuodama kibiru, kad A. M. subadė ją peiliu, kai gulėjo pievoje, ji gargaliavo, o A. M. kalbėjo, kad ji dar vis negauna galo ir kad A. M. pailsėjęs vėl ją gulinčią badė peiliu, badydamas sulaužė peilį, po ko išsitraukė kitą peilį. Mano, kad A. M. norėjo nužudyti L. S. iš keršto dėl jų tarpusavio išsiskyrimo.
Liudytojas S. S. pilnai patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad A. M. yra jo pusbrolis, su juo santykiai normalūs. Pats gyvena (duomenys neskelbtini) Alytaus r., namo dalyje, kuri priklauso motinai O. S., o kitoje namo dalyje gyvena teta M. L. S. taip pat pažįsta, jos sūnus S. yra jo krikštasūnis. Prieš 4-5 metus, A. M. atsikėlė gyventi pas M., po kiek laiko jis pradėjo gyventi kartu su L. S. pas ją namuose. 2010 m. gegužės pradžioje A. M. pradėjo vėl gyventi pas M. M., nes A. M. L. S. išvijo iš namų. Po to A. M., gyvendamas pas motiną, jį vis kviesdavo išgerti, tačiau jis atsisakydavo. Vieną kartą, dienos metu su juo išgėrė alaus, kai buvo ir jo brolis R. M., o paskutinis kartas buvo 2010-06-02 dieną. Paskutinę savaitę iki 2010-06-02 jis jam siūlydavo išgerti beveik kasdien. 2010-06-02 apie 22.00 val., netoli lauko durų susitiko A. M., kuris prie jo priėjo. A. M. neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio. Trumpai pakalbėjo, bei jam pasiūlė užeiti į vidų, jam pasiūlė išgerti alaus. Dviese jo kambaryje išgėrė 2 litrų talpos butelį 8 proc. stiprumo alaus. A. M. pats pasakė, kad dėl jo ir L. S. išsiskyrimo yra kalta S. (L. S. krikšto teta). A. M. sakė, kad L. S. labai klauso S., kad S. apie jį blogai atsiliepia. Pokalbio su A. M. metu, A. M. neišreiškė nei tiesiogiai nei užuominomis, kad jis turi kokių nors blogų kėslų prieš L. S. ar Stasę. Išgėrę alų apie 23.30 val., jis su A. M. išsiskyrė, kur A. M. po to nuėjo jis nematė ir nežino. Tačiau kiek bendravo, tai jis neturėjo planų eiti dar kažkur ar ką nors veikti. 2010-06-03 apie 11 ar 12 val. dienos, jis sugrįžo iš darbo ir prie jo atėjo labai susijaudinusi M. M., kuri pasakė, kad A. M. peiliu subadė L. S., padegė automobilį, kad A. M. suėmė policija. Nepastebėjo, kad A. M. būtų nešiojęsis peilį. A. M. jam neatrodė linkęs į smurtą ar agresyvus, atrodė, kaip žmogus mėgstantis vartoti alkoholinius gėrimus, mėgstantis pajuokauti. Maždaug 4 dienos iki 2010-06-02, jis vakare matė A. M. su S. gražiai kalbant, nekonfliktuojant.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad kaltinamasis A. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamajam A. M. šiuo metu diagnozuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir žalingas alkoholio vartojimas, dėl kurių jam inkriminuojamos veikos padarymo metu jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Kaltinamasis A. M. dėl dabartinės psichikos būklės gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis A. M. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Staigaus didelio susijaudinimo būsenos konstatavimas priklauso teismo kompetencijai. Kaltinamajam A. M. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Kaltinamajam A. M. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu (t. 1, b. l. 102-105).
Specialisto išvada Nr. S 335/10 (01) patvirtina, kad nuopjovose nuo žolės (10, 11 obj.), ant A. M. odinės striukės, L. S. megztinio, kelnių yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas L. S. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe. Ant peilio geležtės (9 obj.) yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas L. S. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe. Ant A. M. marškinėlių, sportinių kelnių yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas A. M. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe. Ant peilio (7 obj.) yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas A. M. dalinis DNR profilis su 99,9999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos (8 obj.) DNR profilio, tinkamo identifikavimui, negauta ( t. 1, b. l 64-66).
Specialisto išvada Nr. G 460/10 (06) patvirtina, kad L. S. padarytos durtinės – pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos abiejose pusėse, abiejose krūtyse, kairiame žaste, kairiame dilbyje, pilvo kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimai lydimi kraujo kaupimosi krūtinplėvės ertmėje, kairės rankos viduriniojo nervo ir kairės rankos stipininio nervo pažeidimas. Durtinės – pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos abiejose pusėse, abiejose krūtyse, kairiame žaste, kairiame dilbyje, pilvo kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje bei kairės rankos viduriniojo nervo ir kairės rankos stipininio nervo pažeidimas padaryta veikiant aštriu, duriančio – pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimai lydimi kraujo kaupimosi krūtinplėvės ertmėje padaryta veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas, dėl kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimų lydimų kraujo kaupimosi krūtinplėvės ertmėje bei durtinio – pjautinio kairio dilbio sužalojimo su kairės rankos viduriniojo nervo ir kairės rankos stipininio nervo pažeidimu, kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Durtinės – pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos abiejose pusėse, abiejose krūtyse, kairiame žaste, pilvo kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje tiek visumoje, tiek kiekviena atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 125-132).
Nukentėjusiosios L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina jos sužalojimo ir automobilio padegimo aplinkybes ( t. 1, b. l. 167-182).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis S. S. atpažįsta peilį, kurį matė ant žolės toje vietoje, kurioje ant pilvo gulėjo A. M. (t. 2, b. l. 36-38).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai patvirtina, kad nukentėjusioji L. S. atpažįsta peilį, kuriuo A. M. ją sužalojo ( t. 1, b. l. 153-158).
2010-06-03 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad S. S. 2010-06-03 apie 07.30 val., ganykloje (duomenys neskelbtini) Alytaus r., rado sudegusį savo automobilį FIAT SCUDO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kad šalia automobilio gulėjo kaimynas A. M., o už 30 m. rado gulinčią kraujuotą savo motiną L. S. (t. 1, b. l. 3).
2010-06-03 įvykio vietos apžiūros protokolas (priedai) patvirtina, kad įvykio vieta yra pieva (duomenys neskelbtini) Alytaus r., joje stovi sudegęs automobilis, kiti objektai (t. 1, b. l. 6-24).
Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos aktas dėl kilusio gaisro patvirtina, kad sudegusio automobilio FIAT SCUDO spėjama gaisro kilimo priežastis yra padegimas (t. 1, b. l. 25).
Specialisto išvada Nr. T-A 2836/10 (01) patvirtina, kad A. M. etilo alkoholio kiekis kraujyje yra 0,71 promilės (t. 1, b. l. 37).
A. M. blaivumo testas patvirtina, kad 2010-06-03 08.35val. A. M. nustatytas 0,92 promilių girtumas (t. 1, b. l. 34).
Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Įrodymus bendrame bylos kontekste vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Kaltinamasis A. M. nukentėjusiajai L. S. peiliu į įvairias kūno vietas sudavė mažiausiai 17 kartų, padarydamas durtines – pjautines žaizdas kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos abiejose pusėse, abiejose krūtyse, kairiame žaste, kairiame dilbyje, pilvo kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimus, lydimus kraujo kaupimosi krūtinplėvės ertmėje, kairės rankos viduriniojo nervo ir kairės rankos stipininio nervo pažeidimus. Kaltinamojo prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto būdas, panaudojant peilį, duriant į gyvybiškai pavojingas žmogaus kūno vietas – kaklą, pilvą, krūtinę, peiliu padarytų sužalojimų skaičius, atskleidžia kaltinamojo kryptingą veikimą, siekiant konkretaus, negrįžtamas pasekmes sukelsiančio rezultato - L. S. mirties. Kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nukentėjusios, liudytojų bei paties kaltinamojo parodymus ir kitą įrodomąją medžiagą. Kaltinamasis nebaigė nusikaltimo nepriklausomai nuo jo valios, kadangi buvo įsitikinęs, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra mirtini. Nukentėjusioji negalėjo pasipriešinti. Kaltinamasis nukentėjusiajai smogė daugybę kartų į pavojingas gyvybei kūno vietas. Po sužalojimų kaltinamasis grietosios nekvietė, atėmė iš nukentėjusiosios telefoną, kad ji negalėtų paskambinti. Kaltinamojo klausimas nukentėjusiajai „ko tu negaišti ?“, o nukentėjusiajai pasakius „pribaik mane“, kaltinamasis vėl smogia peiliu nukentėjusiajai į krūtinę. Šios nustatytos aplinkybės neginčijamai rodo, kaltinamojo kryptingą, aktyvų fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją. Jis suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiosios atžvilgiu, numatydamas, kad dėl jo nusikalstamo veikimo nukentėjusioji neteks gyvybės, norėdamas ir siekdamas jos mirties, suprasdamas priežastinį ryšį tarp jo daromos veikos ir siekiamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. sudėtyje numatytų padarinių. Tačiau, dėl nuo A. M. valios nepriklausančių aplinkybių nusikalstama veika nebuvo baigta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai (nukentėjusiosios mirtis) neatsirado, nes nukentėjusiajai laiku buvo suteikta medicininė pagalba ir ji išgyveno. Kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, siekė atimti nukentėjusiajai gyvybę, ir dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių veika nebuvo baigta, neatsirado Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. numatyti padariniai, todėl jo nusikalstamas veikimas kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. d.).
Kaltinamasis A. M. parodė, kad S. S. automobilį FIAT SCUDO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padegė su žiebtuvėliu, padegdamas automobilio kuro padavimo žarneles prie kuro siurblio, po ko automobilis sudegė. Tarp jo veiksmų (automobilio padegimo) ir atsiradusių padarinių turto sunaikinimo (sudegusio automobilio) yra priežastinis ryšys. Padegdamas minėtu būdu automobilį kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą, numatydamas, kad bus sunaikintas svetimas turtas ir to norėdamas.
Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. numatyti kvalifikuojantys požymiai leidžia teigti, kad be pagrindinio tokio nusikaltimo objekto – nuosavybės, šio nusikaltimo objektas gali būti ir visuomenės saugumas, žmogus, kurio nuosavybė sugadinama ar sunaikinama, taip pat kitų žmonių gyvybė bei sveikata. Visuotinas turto sunaikinimo būdo pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrečių veiksmų, bet ir nuo jų padarymo vietos. Svetimo turto padegimas ar sprogdinimas savaime, neatsižvelgiant į aplinkybių visumą, negali būti laikomas visuotinai pavojingu būdu.
Pievoje, atokiai nuo gyvenvietės degantis S. S. automobilis, visuomenės saugumui, žmonių sveikatai, gyvybei, turtui pavojaus nekėlė, todėl kaltinamojo veiksmuose sunaikinant S. S. automobilį, jį padegant, kvalifikuojančio požymio – visuotinai pavojingo būdo nėra, nes reali grėsmė išvardintoms įstatymo saugomoms vertybėms iškilusi nebuvo, todėl kaltinamojo veika perkvalifikuojama iš kaltinime nurodyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., ir laikytina kaip paprastas svetimo turto viršijančio 3 MGL dydžio sumą sunaikinimas. Kaltinamajam padegus automobilį, sudegė ne tik automobilis, kurio įsigijimo vertė 1400 Lt (tūkstantis keturi šimtai litų), bet ir jo viduje buvęs L. S. 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) vertės bidonas. Šis turtas laikytinas sunaikintu, nes neteko savo ūkinės ir ekonominės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal paskirtį.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis A. M. pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudyti L. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 6 d.). Dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, jis nusikaltimo nebaigė, nenužudė nukentėjusiosios, nukentėjusiajai laiku suteikus medicininę pagalbą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai neatsirado, dėl to buvo išvengta neatstatomų pasekmių, t.y., L. S. gyvybės atėmimo. Taip pat A. M. padarė apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.), sunaikino svetimą turtą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis A. M. gailisi dėl savo veiksmų. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. M. realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad A. M. teisiamas pirmą kartą, jis iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei bausmės vidurkis numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 187 str. 1 d. sankcijose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamajam kėsinantis nužudyti nukentėjusiąją, jai peiliu suduodant ne mažiau 17 smūgių į įvairias kūno vietas, ji patyrė fizines kančias, kentėjo skausmą, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų jai buvo atliktos kelios operacijos, kūne dėl peiliu padarytų sužalojimų liko randai, ji neteko 50 (penkiasdešimt) procentų darbingumo. Nukentėjusiajai L. S. iš A. M. priteistina 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos.
L. S. iš A. M. priteistina 5620 Lt (penki tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt litų) turtinės žalos už gydimosi ir kitas išlaidas turėtas ryšium su nusikaltimo padarymu.
Iš A. M. priteistinos 766,21 Lt (septynių šimtų šešiasdešimt šešių litų dvidešimt vieno cento) proceso išlaidos Lietuvos teismo ekspertizės centrui už trasologinio tyrimo atlikimą.
Valstybinėms ligonių kasoms iš kaltinamojo priteistina 1539,92 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt devyni litai devyniasdešimt du centai) už L. S. gydymą.
Nukentėjusiajam S. S. iš kaltinamojo priteistina 1400 Lt (tūkstantis keturi šimtai litų) turtinės žalos už sunaikintą automobilį. Prašomas priteisti 7000 Lt ieškinys neįrodytas. Teismas mano, kad priteistina ta suma už kurią pirktas automobilis, t. y. 1400 Lt. Byloje nėra jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie pagrįstų pareikštą ieškinį, todėl kitoje S. S. civilinio ieškinio dalyje, ieškinys paliktinas nenagrinėtas, paliekant jam teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 301-308 str.,
nusprendė:
A. M., pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir nuteisti, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. 9 (devyniems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 9 (devynis) metus laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
A. M. kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2011-04-27.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2010-06-04 iki 2011-04-27 ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.).
Iš A. M. priteisti L. S. naudai civilinius ieškinius: 5620 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt litų) turtinei žalai atlyginti ir 60000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. M. priteisti S. S. naudai 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje civilinio ieškinio dalyje S. S. ieškinį palikti nenagrinėtą, paliekant jam teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Iš A. M. Lietuvos teismo ekspertizės centrui priteisti 766,21 Lt (septynių šimtų šešiasdešimt šešių litų dvidešimt vieno cento) proceso išlaidas už trasologinio tyrimo atlikimą.
Valstybinei ligonių kasai iš A. M. priteisti 1539,92 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt devynis litus devyniasdešimt du centus) L. S. gydymo išlaidų.
Daiktinius įrodymus: A. M. žiebtuvėlį, du peilius, kraujo pavyzdį, L. S. megztinį, bliuzoną, liemenėlę, kelnes, kraujo pavyzdžius, butelį saugomus Alytaus AVPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. A. M. telefoną NOKIA su baterija, dangtelį, SIM kortelę, batus, kepurę, marškinėlius, žiebtuvėlį, kelnes, striukę nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti A. M..
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.