- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-105-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., V. K.
- Pareiškėjas
- D. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7455-432/2011 pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys R. K., V. K., antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra skolininkui V. K. priklausanti dalis. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 notarų biuras išdavė 2010-10-07 Vykdomąjį įrašą Nr. 1-4681 dėl 51747,67 Lt ir 2010-05-31 Vykdomąjį įrašą Nr. 1-2832 dėl 17235,75 Lt bei 2010-05-31 Vykdomąjį įrašą Nr. 1-2833 dėl 17460,01 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. K.. Šie vykdomieji įrašai buvo pateikti antstoliui D. Š.. Vykdomojoje byloje Nr. 0178//11/00338 nustatyta, kad registruoto turto skolininkas neturi, dirba įmonėje, kurios vadovu yra pats. 1987-10-24 skolininkas sudarė santuoką su R. K.. 1994-01-14 santuokos metu R. K. vardu įgytas butas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, jog santuoka sudaryta iki Vykdomojo įrašo Nr. 1-4681, Nr. 1-2832, Nr. 1-2833 išdavimo (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Skolininkas V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jo netenkinti. Nurodė, kad turtas, kuriame norima nustatyti turto dalį, skolininkui nepriklausė. Nors šis turtas įgytas santuokos metu, suinteresuotas asmuo R. K. butą įgijo už investicinius čekius, kurie pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. yra jos asmeninė nuosavybė, todėl iš šio turto įgytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir niekaip negali būti bendra jungtinė nuosavybė, ir negali būti daloma. Su suinteresuotu asmeniu kartu gyvena nepilnametė dukra D. K., todėl dalinant turtą, būtina atsižvelgti ir į jos interesus (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydama jo netenkinti, Nurodė, kad ji nėra atsakinga už V. K. skolas ir nėra skolinga pareiškėjui. D. P.. Turtas, kuriame norima nustatyti turto dalį R. K. sutuoktiniui, priklauso jai ir viešame registre įrašyta, kad savininkas yra R. K.. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog tai paskutinis šeimos turtas, kadangi kiti turtai parduoti iš varžytynių už V. K. skolas. Teismas turi atsižvelgti į minėtame bute gyvenančios nepilnametės dukros D. K. interesus (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas pareiškėjo D. P. pareiškimą tenkinti ir nustatyti, kad 1/2 R. K. vardu registruoto turto dalis yra V. K. priklausanti dalis bei nustatyti taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Nurodė, kad 1987-10-24 skolininkas sudarė santuoką su R. K.. Skolininko sutuoktinės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybinę sutartį. Remiantis LR CPK 3.88 str. 1 d. 1 p., turtas, įgytas santuokos metu abiejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, išieškoma skola taip pat susidariusi santuokos metu (LR CPK 510 str., 667 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-02 nutartimi nutarė patenkinti pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo:
1) nustatyti skolininko V. K. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. K., laikant, kad V. K. asmeninės nuosavybės priklauso 1/2 dalis buto/patalpos - kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), o R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso taip pat 1/2 dalis šio daikto;
2) nustatyti šią bendraturčių V. K. ir R. K. naudojimosi butu/patalpa - kambariu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: visi bendraturčiai visu butu/patalpa- kambariu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi bendrai. Teismas nustatė, kad skolininko ir R. K. bendrą turtą sudaro butas/patalpa - kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė skolininko V. K. ir R. K. nuosavybė. Teismas konstatavo, jog skolininko ir suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, jog butas įgytas už valstybės vienkartines išmokas („investicinius čekius“) nepatvirtina buto pirkimo - pardavimo sutartis (b. l. 37), kurios 2 p. parašyta, kad buto kaina sumokėta grynais pinigais. Pagal buto privatizavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos SŠK 21 str. 3 d. nuostatas turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Skolininkas atsiliepime (b. l. 13) pripažino, kad pareiškime nurodytas butas įgytas po jo santuokos su R. K. sudarymo. Sutuoktinių pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigytus butus atitinkamo laikotarpio teismų praktika taip pat pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ apibendrinimo apžvalgą, „Teismų praktika“, 1998 m. Nr. 10, 227 psl.). Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo prašymas pagrįstas, todėl visiškai tenkintinas. Bendrosios jungtinės skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybės dalykas yra butas/patalpa - kambarys (b. l. 25). Pagal CPK 663 str. 3 d. nuostatas išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7000 Lt. Išieškotojas pateikė antstolio D. Š. padėjėjo informaciją, kad kreditoriui iš skolininko neišieškotos skolos likutis vykdomosiose bylose Nr. 0178/11/00338, Nr. 0178/11/00623 ir Nr. 0178/11/00625 (informacijoje neteisingai nurodytas pastarosios bylos numeris, bet turint vykdomąsias bylas, galima nustatyti, kad turima omenyje byla Nr. 0178/11/00625) yra 52303,45 Lt, t. y. didesnė už CPK 663 str. 3 d. nustatytą dydį. Skolininkas ir jo sutuoktinė turi nepilnametę dukrą D. K., todėl papildomai patikrintina, ar nėra CK 3.85 str. 3 d. numatytų apribojimų nukreipti išieškojimą į šį turtą. Teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad skolininkas V. K., skolindamasis pinigus, veikė prieš šeimos interesus ir kad kreditorius apie tokias aplinkybes būtų žinojęs, todėl nėra CK 3.85 str. 3 d. numatytų pagrindų pripažinti, kad į butą (duomenys neskelbtini), negali būti nukreiptas išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant skolininko V. K. turto, kuris yra bendras su R. K. turtu, dalies nustatymo klausimą, taikytinos Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus nuostatos, kadangi pagal CK 3.116 str. 1 d. prasmę sutuoktinių turtas pagal šiame skyriuje įtvirtintas taisykles dalijamas ir tuo atveju, kai padalyti turtą reikalauja sutuoktinių kreditoriai. Nėra pagrindų nustatyti nelygias sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas nustatė, kad skolininkui V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, o suinteresuotajam asmeniui R. K. - taip pat 1/2 šio turto dalis. Turtas, kurio skolininkui priklausanti dalis nustatoma šia nutartimi, yra vienas bendrabučio kambarys su bendro naudojimosi patalpomis (b. l. 25, 26, pastato plane žiūrėti į Nr. 9 pažymėtą patalpą). Į šį kambarį yra vienas įėjimas. Nėra būdų pritaikyti šios patalpos gyventi dviem ar daugiau šeimos nesudarantiems asmenims. CPK 667 str. 2 d. nurodyta, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Esant aprašytoms buto, kurio skolininkui priklausanti dalis nustatoma, savybėms, kitokia naudojimosi skolininko nekilnojamojo daikto dalimi tvarka, kaip naudojimasis visu šiuo butu/patalpa - kambariu visiems bendraturčiams bendrai, nėra įmanomas. Atidalinti skolininko dalį iš bendro turto, nagrinėjant šį pagal CPK 667 str. nuostatas paduotą skolininko prašymą, nėra pagrindo, kadangi pareiškėjas nėra pareiškęs CK 4.80 str. 3 d. numatyto reikalavimo, turtas yra nedalus, nei skolininkas, nei jo sutuoktinė R. K. neturi lėšų kompensacijai už kitam bendraturčiui atitekusį visą pareiškime nurodytą turtą sumokėti (LR CK 3.85 str. 3 d., 4.80 str., LR CPK 667 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuoti asmenys R. K. ir V. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-02 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad R. K. nėra atsakinga už V. K. skolas ir nėra skolinga pareiškėjui D. P.. Turtas, kuriame norima nustatyti turto dalį, priklauso R. K. ir viešame registre įrašyta, kad savininkas yra R. K.. Be to, šis butas išpirktas už R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010) yra pasakęs, jog tais atvejais, kai turtas yra išviešintas viešame registre ir nesilaikyta įstatymo reikalavimų bendrosios jungtinės nuosavybės išviešinimui, šia informacija galima remtis, kad tai asmeninis turtas to asmens, kurio vardu yra išviešintas. Viešo registro informacija gali būti paneigta tik sprendimu, todėl teismas negalėjo nustatyti V. K. kokią nors dalį R. K. priklausančiame bute. Teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 3.85 str. 3 d. nuostatas. Teismas nurodė, jog nenustatytos aplinkybės, jog kreditorius žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Nurodytas aplinkybes teismas netyrė teismo posėdžio metu. Apeliantai mano, jog yra visiškai priešinga situacija. V. K. skolinosi iš D. P. pinigus vekselių pagrindu, visiškai apie tai nežinant R. K., kuriai V. K. piniginių lėšų panaudojimas nėra žinomas. Iš skolintų pinigų šeimos poreikiai nebuvo tenkinami. Skundžiama teismo nutartimi nepagrįstai pažeidžiamos D. K. teisės. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka yra nekonkreti ir nereali, nes butu negali naudotis du asmenys, jeigu jie būtų pašaliniai. Apeliantai atkreipia teismo dėmesį į tai, jog tai paskutinis šeimos turtas, nes visi kiti yra parduoti iš varžytynių už V. K. skolas. Teismas netyrė ar V. K. skolos yra asmeninės, ar ne. Atsižvelgiant į tai, jog pinigai buvo pasiskolinti V. K. be R. K. žinios, tai skola turi būti asmeninė ir vykdoma tik iš V. K. priklausančio turto (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tai, kad butas buvo pirktas ne už investicinius čekius nebeginčija ir patys apeliantai, o procesiniuose dokumentuose dėstoma skirtinga pozicija patvirtina prielaidą, kad šalys, atstovaujamos to paties advokato, galimai derina bendrą gynybinę poziciją. Teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė naudojimosi tvarką.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto/patalpos - kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), o R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso taip pat 1/2 dalis šio daikto bei nustatė šią bendraturčių V. K. ir R. K. naudojimosi butu/patalpa - kambariu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką: visi bendraturčiai visu butu/patalpa - kambariu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi bendrai.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Pagal Vykdomųjų bylų Nr. Nr. 0178/11/00338, Nr. 0178/11/00623 ir Nr. 0178/11/00625 duomenis R. K. ir V. K. santuoka sudaryta 1987-10-24, vykdomieji įrašai N. 1-4681, Nr. 1-4375, Nr. 2478 išduoti 2010 m. rugsėjo ir spalio mėn., t.y. po santuokos sudarymo. Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikti duomenys, kad butas išpirktas už R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas.
Tai, kad R. K. nėra asmeniškai skolinga pareiškėjui, nesudaro pagrindo atmesti pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog skolininkas yra V. K., o ne R. K., nėra. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010 išaiškinimai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
Teismas konstatuoja, jog pareiškėjas D. P., pateikęs pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašydamas nustatyti, kad 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra skolininkui V. K. priklausanti dalis, konkrečiai nesuformulavo reikalavimo dėl skolininko dalies nustatymo tokiu būdu, kad būtų galima iš jos išieškoti, atsižvelgiant į tai, kad šis turtas yra vienas kambarys su bendro naudojimo patalpomis.
Visuotinai suprantama aplinkybė, kad 1/2 dalis kambario su bendro naudojimo patalpomis, negali būti priverstinio pardavimo objektu, nes išieškojimas iš ½ kambario yra neįmanomas (LR CK 1.5 str., CPK 182 str. 1 p., 667 str. 4 d.).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą taip, kad skolininko dalies nustatymas atitiktų realų galimumą iš jos išieškoti, atsižvelgiant į konkretų turtą. Teismas neturi teisės už pareiškėją suformuluoti reikalavimo, atsižvelgiant į tai, kad teismo procesinis sprendimas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo turi užtikrinti realų išieškojimo galimumą.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė termino pareiškėjo D. P. pareiškimo trūkumams šalinti, nors suformuluotas reikalavimas nustatyti, kad 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra skolininkui V. K. priklausanti dalis, yra nekonkretus, atsižvelgiant, kad šis turtas yra vienas kambarys su bendro naudojimo patalpomis, siekiant užtikrinti galimo teismo procesinio sprendimo realų įgyvendinimą.
Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminą pareiškėjui pareiškimo trūkumams šalinti, tinkamai suformuluojant savo reikalavimus (CPK 111 str., 115 str.). Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai (CPK 115 str., 667 str. 4 d.) yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis naikintina dėl to, kad neatskleista bylos esmė, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės apeliacinės instancijos teisme tikslinti pareiškimo reikalavimus ar juos papildyti, nes yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.
Kadangi šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises ir blogintų apeliantų padėtį, teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis naikintina, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 313 str.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio procesinio sprendimo dėl apeliantų priėmimu (CPK 313 str.). Teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiama nutartis naikinama visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla.
Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir byla grąžinama naujam nagrinėjimui, pareiškėjo D. P. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra nagrinėjimas, nes bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.