Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. prašymą dėl nuosprendžio pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 3 dalį ir probacijos laiko įskaitymo į bausmės laiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 11 d. gautas nuteistojo A. G. prašymas dėl nuosprendžio pakeitimo pagal BK 75 straipsnio 3 dalį. A. G. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir atidėti likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat nuteistasis prašo patikslinti 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimą, į bausmės laiką įskaitant probacijoje išbūtą laiką.

Atsiliepimų į pateiktą prašymą per teismo nustatytą terminą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme prie 2016 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimai. Iš nuteistojo A. G. prašymo matyti, kad jis prašo sumažinti jam skirtą bausmės laiką. Taigi šiuo atveju aktualūs yra tik BK 75 straipsnio, o būtent šio straipsnio 3 dalies, pakeitimai. Minėto BK 75 straipsnio 3 dalies naujoje radakcijoje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnyje numatyta įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka. Tačiau šiuo atveju bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nuteistojo A. G. teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas priimtas nebuvo, todėl švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo.

Kaip minėta, BK 75 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d., tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taigi, šis bausmės vykdymo atidėjimo institutas neturi grįžtamosios galios nuteistiems ir bausmę atliekantiems asmenims.

Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistojo A. G. prašymas jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš prašymo turinio matyti ir tai, kad A. G. prašo į jam paskirtą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą probacijoje pagal 2016 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Teismo turimi duomenys patvirtina, kad A. G. buvo nuteistas 2016 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 20 parų areštu. Paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams 15 dienų, jos vykdymą atidedant 3 metams ir įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, gydytis priklausomybės ligas, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. G. padarė naują nusikalstamą veiką ir už jos padarymą buvo nuteistas 2018 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. To paties straipsnio 9 punkte įtvirtinta, kad probuojamojo priežiūra – tai tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma. BK 42 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis bausmių rūšių sąrašas, kurios gali būti skiriamos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, ir kurios BK 65 straipsnio tvarka gali būti sudedamos, įskaitomos ar keičiamos. BK 66 straipsnyje nustatytais santykiais į bausmę nuteistajam įskaitoma laikiname sulaikyme, kardomajame kalinime (suėmime) ar stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas. Minėtu teisiniu reguliavimu nėra numatytas (nei imperatyviai, nei dispozityviai) įskaitymas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę iki jos vykdymo atidėjimo panaikinimo taikytos valstybės probacijos laikas, todėl teismas neturi nei pareigos, nei diskrecijos nagrinėjamam prašymui tenkinti. Toks teisinis reguliavimas nustatytas todėl, kad valstybės probacija nėra bausmė, ją sudarančios poveikio nusikaltusiam asmeniui priemonės nėra nuteistojo laisvės apribojimas BK 48 straipsnio prasme. Jų paskirtis yra alternatyviu bausmei būdu per nuteistojo resocializaciją ir elgesio kontrolę pasiekti bausmės skyrimu bendrąja tvarka siekiamus tikslus be realaus pačios bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis). Nuteistajam nesilaikant probacijos sąlygų ir per bausmės vykdymo atidėjimą padarius naują nusikalstamą veiką, jis privalo atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, probacijos laikas į ją neįskaitomas. Nuteistajam nesilaikius probacijos sąlygų, jos laiko įskaitymas į bausmę prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, sprendžiant priešingai, būtų paneigta probacijos esmė.

Taigi esant minėtam teisiniam reglamentavimui kaiop nepagrįstas atmestinas ir nuteistojo A. G. prašymas į bausmės laiką įskaityti probacijoje išbūtą laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. G. prašymą dėl nuosprendžio pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 3 dalį ir probacijos laiko įskaitymo į bausmės laiką.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.