- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1424-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25257-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Zujų paukštynas“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Association
- Kategorijos
- 2.6.10.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zujų paukštynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Zujų paukštynas“ ieškinį atsakovui antstoliui Robertui Vasiliauskui, tretiesiems asmenims AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Association of Underwriters known as Lioyd‘s narys Lloyd‘s sindikatas AES 1225 (AEGIS) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Zujų paukštynas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovo antstolio Roberto Vasiliausko 11 049,76 Eur žalą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo atsakovo paskelbtose 4 varžytinėse, kuriose buvo parduodami 4 žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. 4400-2438-2316, Nr. 4400-2515-7960, Nr. 4400-2448-4782, Nr. 4400-2515-7260 (toliau – Žemės sklypai), kurių bendras plotas - 69,07 ha. 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė gavo iš VĮ „Registrų centras“ patvirtinimą, jog ji pripažintina varžytinių laimėtoja, todėl nedelsiant atliko mokėjimus bendrai 146 080,00 Eur sumai. 2016 m. rugpjūčio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo atšaukė jau įvykusias varžytines, anuliavo varžytinių rezultatus bei nurodė, jog ieškovei grąžinamas sumokėtas varžytinių dalyvio mokestis. Ieškovė nesutiko su tokiu antstolio patvarkymu ir jį apskundė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės skundą ir panaikino antstolio patvarkymą, įpareigojo antstolį per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pasirašyti varžytinių aktą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismai yra konstatavę, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą patvarkymą, atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir jas netinkamai taikė.
2.2. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė nuosavybės teise įgijo žemės sklypus tik 2017 m. gruodžio 19 d., o jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – ieškovė minėtus žemės sklypus būtų įgijusi dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį.
2.3. Ieškovė, vykdydama būtinus veiksmus, t. y. pervesdama 146 080,00 Eur turto kainą, šias pinigines lėšas skolinosi iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Luminor Bank“, mokėdama 3 proc. metines palūkanas, o nuo 2017 m. spalio 11 d. refinansavus paskolą, - taikyta 1,9 proc. palūkanų norma. Tokiu būdu ieškovė nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. sumokėjo 524,69 Eur palūkanas, o nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 11 d. – 4 645,97 Eur palūkanas, kurios pripažintinos ieškovės dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirta žala.
2.4. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė negavo pajamų iš savo vykdomos veiklos – žemės sklypų nuomos. Po varžytinių laimėjimo ieškovė gavo pasiūlymą sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis už nemažesnę kaip 150 Eur/ha, ir tokiu būdu negavo 5 879,10 Eur pajamų, kurios taip pat laikytinos ieškovės patirta dėl netesėtų atsakovo veiksmų žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Robertas Vasiliauskas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovės ieškinį dalyje dėl 5 170,66 Eur sumos (bankams sumokėtų palūkanų) atlyginimo atmesti; ieškinį dalyje dėl 5 879,10 Eur sumos (negautų pajamų) atlyginimo atmesti, o jeigu šioje dalyje ieškinys būtų tenkinamas, prašė žalos dydį nustatyti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas sumas ir terminus.
4. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Antstolio patvarkymas, kuriuo buvo atšauktos skolininko turto varžytinės, buvo priimtas dėl gauto išieškotojo prašymo, kadangi atsirado reali galimybė kompleksiškai parduoti turtą už ženkliai didesnę kainą, o antstolis privalo imtis veiksmų, jog turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Ieškovei pateikus skundą dėl minėto antstolio patvarkymo, byla dėl patvarkymo teisėtumo buvo nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos Aukščiausiajam Teisme, ir tik 2017 m. kovo 2 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai, ieškovei kilo pareiga sumokėti visą varžytinėse pasiūlytą turto kainą, nors ieškovė šią sumą buvo sumokėjusi anksčiau. Ieškovė neturėjo pareigos mokėti turto kainos, kol nebuvo išspręstas ginčas dėl varžytinių atšaukimo, o be to, mokėtinos palūkanos laikytinos ieškovės turto įsigijimo kaštais, ir jos būtų mokamos bet kokiu atveju.
4.2. Po teismo nutarties įsiteisėjimo dienos antstolis negalėjo surašyti turto pardavimo iš varžytinių akto, kadangi pati ieškovė nebuvo įvykdžiusi įstatymo pareigos – nepateikusi žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos, kuri yra būtinas dokumentas nuosavybės teisės perleidimui.
4.3. Maksimalus terminas, per kurį ieškovė negavo pajamų, galėtų būti nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. kovo 2 d., t. y. 158 dienos. Be to, ieškovė panašioje vietoje nuomavo žemės sklypus už 116,00 Eur/ha kainą, tokiu būdu ieškovės gautinos pajamos sudarytų 1 826,00 Eur, iš kurių atėmus ieškovės pripažįstamas išlaidas, susidarytų 1 265,96 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 879,10 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 132,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas konstatavo, jog ieškovė dalyvavo 2016 m. liepos 22 d. antstolio patvarkymais paskelbtose keturių žemės ūkio paskirties žemės sklypų varžytinėse ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. iš VĮ „Registrų centras“ gavo pranešimus, jog laimėjo elektronines varžytines ir likusią pinigų sumą už tris sklypus privalo sumokėti iki 2016 m. rugsėjo 11 d., o už vieną - iki 2016 m. rugsėjo 21 d. Ieškovei sumokėjus visą iš varžytinių įgyjamo turto kainą 2016 m. rugsėjo 21 d., turto pardavimo iš varžytinių aktai turėjo būti surašyti iki 2016 m. rugsėjo 26 d., o faktiškai buvo surašyti 2017 m. gruodžio 19 d.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė turėjo galimybę išnuomoti turtą už 150,00 Eur/ha metinę kainą, nes tokiai kainai buvo gautas UAB „Agroalėja“ pasiūlymas, todėl darė išvadą, kad atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų - nepriėmus patvarkymo, o 2016 m. rugsėjo 26 d. surašius turto pardavimo iš varžytinių aktą, ieškovė būtų sudariusi turto nuomos sutartis ir už šio turto nuomą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., atskaičius jos pripažintas išlaidas bei pelno mokestį, būtų gavusi 9 247,97 Eur pelną (pajamas).
8. Teismas sprendė, jog ieškovė negavo 9 247,97 Eur pajamų (pelno), kurį būtų gavusi nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau kadangi ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 879,10 Eur negautas pajamas, o teismas negali viršyti ieškinio ribų, todėl ieškovės reikalavimą dėl 5 879,10 Eur nuostolių, kurie pasireiškė negautomis pajamomis, tenkino.
9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės sumokėtos bendrai 5 170,66 Eur palūkanos pagal kredito sutartį yra skirtos turto įgijimui ir jos neturi nieko bendro su negautomis pajamomis iš turto nuomos. Šias palūkanas pagal kredito sutartį ieškovė turėjo mokėti nepriklausomai nuo to, ar būtų sudariusi turto nuomos sutartį ir nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų priėmęs patvarkymą, todėl jos neturi jokio ryšio ir įtakos nuomos pajamoms, tad teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės sumokėtų palūkanų pagal kredito sutartį nėra jokio priežastinio ryšio, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta priteisti ieškovės naudai 5 170,66 Eur dydžio nuostolius (bankams sumokėtas palūkanas) ir prašė teismo šią sprendimo dalį panaikinti, šį ieškovo reikalavimą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
11. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 5 170,66 Eur tiesioginių nuostolių, nes neteisingai nustatė priežastinį ryšį, t. y. nepagrįstai sprendė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės sumokėtų palūkanų pagal kredito sutartį nėra jokio priežastinio ryšio.
11.2. Kreditavimo sutartis nenumatė privalomos pareigos ieškovei panaudoti kredito sumos, t. y. palūkanos buvo mokamos tik už faktiškai pasiskolintą sumą tiksliniams nekilnojamojo turto objektams įsigyti, todėl jei atsakovo neteisėtas patvarkymas nebūtų priimtas, ieškovė būtų įgijusi nuosavybės teisę į turtą ir galėtų juo naudotis, ir tik tuo atveju palūkanos būtų sumokėtos pagrįstai, tuo tarpu dėl neteisėtų antstolio veiksmų ieškovė turėjo mokėti palūkanas, nors ir neįgijo ir negalėjo įgyti turto ir jo valdyti, kas reiškia, kad iš banko pasiskolinti pinigai terminu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. buvo skirti ne turtui įsigyti, bet tik įvykdyti varžytinių sąlygas.
11.3. Jeigu nebūtų neteisėtų antstolio veiksmų, ieškovė arba būtų visiškai neturėjusi panaudoti banko lėšų ir tuo atveju būtų galėjusi nemokėti palūkanų, arba ieškovė būtų iš karto už šiuos pinigus realiai įgijusi turtą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. Už turto įsigijimui panaudotų skolintų lėšų sumokėtas palūkanas ieškovė nepagrįstai traktuoja kaip patirtus tiesioginius nuostolius, dėl kurių atsiradimo yra atsakingas atsakovas. Ieškovė, pirkdama turtą iš varžytinių, nepriklausomai nuo antstolio veiksmų, nusprendė mokėti už turtą skolintomis, o ne savomis lėšomis. Nei mokamų palūkanų procentinio dydžio, nei ieškovės sprendimo pirkti turtą būtent skolintomis, o ne savomis lėšomis, antstolio veiksmai neįtakojo.
13.2. Reikalavimo tenkinimą šioje dalyje reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą kitų asmenų sąskaita, kadangi ieškovei būtų priteistos ir palūkanos, kurios faktiškai yra pačios ieškovės sąnaudų turto įsigijimui dalis, ir dar už tą patį laikotarpį atlygintos negautos nuomos pajamos (pelnas), kurias ieškovė galėjo gauti, jei už lėšas turtas būtų buvęs įgytas 2016 metais.
14. Trečiasis asmuo Association of Underwriters known as Lioyd‘s narys Lloyd‘s sindikatas AES 1225 (AEGIS), veikiantis per valdymo agentą Aegis Managing Agency Ltd., veikiantis per žalų administratorių UADB „Colemont draudimo brokeris“, pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Apeliantės sumokėtos palūkanos yra mokestis už naudojimąsi bankų pinigais. Apeliantė pati savanoriškai nusprendė naudotis bankų pinigais savo verslui finansuoti, o antstolis niekaip neįtakojo apeliantės sprendimų sudaryti paskolų sutartis, nedalyvavo jas sudarant ir niekaip neįtakojo sutarčių sąlygų.
15.2. Apeliantės su bankais sudarytos kreditavimo sutartys nėra tiesiogiai susijusios su žemės sklypų įsigijimu ar antstolio 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu. Paskolų sutarčių sudarymo datos, nurodyti paskolos tikslai ir paskolų sumos įrodo, jog apeliantė paskolos sutartis sudarė ne dėl žemės sklypų įsigijimo, bet dėl kitų savo verslo interesų, ir šios paskolų sutartys būtų sudarytos nepaisant to, ar antstolis būtų priėmęs 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą, ar nebūtų.
15.3. Apeliantės pateikti paskolų sutarčių išrašai patvirtina tik tai, kad ji turėjo sutartinių santykių su bankais, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo mokėti/mokėjo palūkanas bankui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas dalyje, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 5 170,66 Eur nuostolių, kuriuos sudaro bankams sumokėtos palūkanos, nenustatęs priežastinio ryšio tarp ieškovės sumokėtų palūkanų pagal kredito sutartis ir atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų.
19. Priežastinio ryšio samprata pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir kt.). Neteisėtų veiksmų, nuostolių bei priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų antstolio veiksmų, kurie pasireiškė 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmus neteisėtą patvarkymą dėl varžytinių atšaukimo ir rezultatų anuliavimo bei išieškojimo sustabdymo, ir ieškovės patirtos žalos, kuri pasireiškė pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi iš banko paskolintais pinigais pagal kredito sutartis.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje pažymima, jog pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į aktualų kasacinio teismo išaiškinimą bei kreditavimo sutarčių, sudarytų tarp apeliantės ir Nordea Bank AB bei AB SEB banko, paskirtis, konstatuojama, jog apeliantės sumokėtos palūkanos yra pelno palūkanos, o ne kompensacinės, ir yra mokestis už naudojimąsi bankų pinigais.
23. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiga mokėti palūkanas ir jų dydis pagal su bankais sudarytas kredito sutartis ieškovei egzistuotų net ir tuo atveju, jei nebūtų buvę antstolio neteisėtų veiksmų, ir nepriklausė nuo to, kada būtų buvęs surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas – ar per CPK 724 straipsnio 1 dalyje nustatytą termą (nagrinėjamu atveju – iki 2016 m. rugsėjo 26 d.), jeigu nebūtų antstolio neteisėto 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymo dėl varžytinių atšaukimo, jų rezultatų anuliavimo ir išieškojimo sustabdymo, ar vėliau (šiuo atveju – 2017 m. gruodžio 19 d., kai realiai buvo toks aktas surašytas pasibaigus teismo procesui kasacinėje instancijoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017), nes kaip sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, ieškovės palūkanos buvo mokamos už naudojimąsi pinigais – pinigai realiai buvo panaudoti sklypams įsigyti, nors ir vėliau, pasibaigus teismo procesui.
24. Pažymėtina tai, kad iš byloje pateiktų kredito sutarčių su Nordea Bank AB ir AB SEB banku, iš kurių ir kildinamas šis ginčytinas ieškovės reikalavimas, matyti, jog Kredito sutartis Nr. KS 14/10/13 su Nordea Bank AB buvo sudaryta 2014 m. spalio 30 d., t. y. gerokai anksčiau, nei paskelbtos varžytinės (2016 m. rugpjūčio mėn.) ir anksčiau, nei buvo priimtas neteisėtas antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymas (2016 m. rugpjūčio 23 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismui pateiktos ištraukos iš su Nordea Bank AB 2014 m. spalio 30 d. sudarytos Kredito sutarties nėra aiški kredito išdavimo paskirtis. Tuo tarpu Kreditavimo sutartis Nr. 0041701017214-20, 2017 m. spalio 11 d. sudaryta su AB SEB banku, kurios 1 punkte nurodyta, kad kreditas suteikiamas kliento įsipareigojimams Luminor Bank AB <...>, kylantiems iš kredito sutarties Nr. KS 15/10/02 refinansuoti ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimui finansuoti, buvo skirta refinansuoti ieškovės įsipareigojimus Luminor Bank AB ir neįvardintų žemės sklypų įsigijimui. Kadangi ieškovės ir AB SEB banko Kreditavimo sutartis buvo sudaryta daug vėliau, t. y. 2017 m. spalio 11 d., nei sumokėti pinigai už žemės sklypus (2016 m. rugsėjo 21 d.), todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad 2017 m. spalio 11 d. kreditavimo sutartyje Nr. 0041701017214-20 nurodyti žemės sklypai yra būtent su ieškinio dalyku susiję žemės sklypai ir sumokėtos palūkanos pagal minėtą kreditavimo sutartį yra būtent už ieškinyje nurodytus žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kredito sutartys, t. y. 2014 m. spalio 30 d. kredito sutartis Nr. KS 14/10/13, sudaryta su Nordea Bank AB, ir 2017 m. spalio 11 d. kreditavimo sutartis Nr. Nr. 0041701017214-20, sudaryta su AB SEB banku, nėra tiesiogiai susijusios nei su ginčo žemės sklypų įsigijimu, nei su antstolio Roberto Vasiliausko 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu, apeliantės sumokėtos palūkanos pagal minėtas kreditavimo sutartis nebuvo konkrečiai ir betarpiškai susijusios su žemės sklypų ginčo varžytinėse įsigijimu, o jeigu ir būtų susijusios, šiuo atveju palūkanos pagal šias sutartis būtų bet kuriuo atveju mokamos nepriklausomai nuo antstolio neteisėtų veiksmų, jų atlikimo laiko ir pan. Paskolų sutarčių sudarymo datos, nurodyti paskolų tikslai bei paskolos suma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė šias sutartis sudarė ne konkrečiai dėl su ginčo dalyku susijusių žemės sklypų įsigijimo, bet dėl kitų savo verslo interesų, ir šios kreditavimo sutartys būtų sudarytos nepaisant to, ar antstolis Robertas Vasiliauskas būtų priėmęs 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą, ar nebūtų.
25. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad palūkanos buvo mokamos už faktiškai pasiskolintą sumą tiksliniams nekilnojamojo turto objektams įsigyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nei su apeliaciniu skundu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nepateikė jokių įrodymų (mokėjimo pavedimų, banko sąskaitų išrašų ar pan.), pagrindžiančių sumokėtas palūkanas bankams, t. y. apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji finansavo žemės sklypų įsigijimą skolintomis lėšomis ir kad už tai ji sumokėjo 5 170,66 Eur palūkanas. Apeliantės pateikti kreditavimo sutarčių išrašai patvirtina tik tai, kad ji turėjo sutartinių santykių su bankais, tačiau nepatvirtina, kad ji skolinosi pinigus konkrečiai su ginčo dalyku susijusių žemės sklypų įsigijimui ir tiesiogiai dėl kurių turėjo mokėti palūkanas bankams.
26. Kiti šalies argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., Van de Hurk v the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
27. Esant nurodytiems aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, t. y. kad pareiga mokėti palūkanas ieškovei kilo iš jos sudarytų kredito sutarčių ir šių palūkanų mokėjimas būtų susijęs su antstolio atliktais neteisėtais veiksmais. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti sprendimą (skundžiamą jo dalį) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
28. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Zujų paukštynas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.