Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1401-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
2A-1401-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01228-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
Ieškovas
T. P.
Trečiasis asmuo
V. P.
Kategorijos
  • 25.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1401-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01228-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 25.4.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Nataljos Cikoto,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės T. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. ieškinį L. K. dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturtės sutikimo, trečiasis asmuo V. P..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti jai teisę derinti jai priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą be bendraturtės L. K. sutikimo. Nurodė, kad jai ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ieškovei priklauso 30045/100000 dalys namo, atsakovei - 3991/10000 dalys. Pagal bendraturčių nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10. Jos naudojama gyvenamojo namo dalis yra ant jai priklausančios atidalintos žemės klypo dalies. Kaimynė L. K. davė žodinį sutikimą atlikti ieškovei priklausančios namo dalies rekonstrukciją. Rekonstrukcija buvo atlikta 2005 metais. Po rekonstrukcijos ieškovės namo dalies stogas iškilo apie 70 cm. aukščiau atsakovės stogo. Siekdama įteisinti savavališką statybą, ieškovė parengė rekonstrukcijos projektą, tačiau atsakovė neduoda sutikimo derinti šį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nors namo rekonstrukcija nepažeidžia atsakovės teisių, ji nesutinka duoti sutikimo rekonstrukcijai ir nenurodo priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė pripažino, kad rekonstruojant gyvenamąjį namą, ji savo namo dalies stogą iškėlė apie 0,7 m aukščiau už atsakovės namo dalies stogą. Iš ieškovės pateikto projekto matyti, kad pagal jį pagrindinės namo dalies stogas, apimantis tiek ieškovės, tiek atsakovės namo dalį, būtų vienodo aukščio (b.l. 30). Todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad pagal tokį projektą, ji būtų priversta pertvarkyti ir savąją namo dalį. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.52-72), lietvamzdžiai nuo ieškovės stogo dalies nuvesti prie atsakovės sienos, siena toje vietoje dėmėta, galimai šlapia. Kaip nurodė atsakovė, dėl to drėksta kambarių sienos ir iš vidaus. Šiame protokole užfiksuoti pelėsiai po kambario tapetais. Todėl atsakovė turi pagrindą teigti, kad dėl ieškovės atliktų gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbų blogėja jai priklausanti pastato dalis ir taip pažeidžiama jos, kaip savininkė teisės bei teisė į jaukias ir higieniškas gyvenimo sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovės savavališkos statybos įteisinimui yra nepagrįstas, nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė T. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimą, priimti naujus įrodymus, ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurudo, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusios Statybos įstatymo pataisos numato galimybę įteisinti savavališkai statomus ar jau pastatytus statinius. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, paruošė tam reikalingus dokumentus - rekonstravimo projektą, tačiau Atsakovė, žodžiu davusi sutikimą, paskutiniu momentu atsisakė tai padaryti raštu, nė neįvardindama šio atsisakymo priežasčių. T.y. atsisakė daryti savo namo dalies rekonstravimą, nustojo bendrauti ir ignoravo visas mano pastangas bendradarbiauti, kooperuotis bei derinti savo interesus. Nurodė, kad atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei duodama paaiškinimus teisme, negalėjo nurodyti kuo pasireiškia jos teisių pažeidimas. Atsakovė nedavė sutikimo įteisinti statinio rekonstravimą be jokių protingų motyvų, todėl ieškinys turi būti patenkintas. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, kadangi į bylą nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimu (b.l. 161-162, 1 tomas) prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad visiškai nesutinka su teismo sprendimu.

Atsakovė L. K. atsiliepimu (b.l. 1-7, 2 tomas) į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė rekonstrukcijos darbus vykdė neteisėtai, neturėdama nei leidimo, nei bendraturčio sutikimo, nei projekto, iš kurio būtų buvę matyti, ar rekonstrukcija nepakenks Namo bendraturčiams. Apeliantė visiškai ignoravo Atsakovės pastabas dėl nekokybiškai atliktos rekonstrukcijos, nesprendė iškilusios problemos, tai, kad drėksta ir pelija Atsakovės Namo dalies sienos, ir kad šios problemos nebuvo prieš atliktą rekonstrukciją. Šiuo atveju, kai statybos jau atliktos, neigiamas poveikis yra akivaizdus ir lengvai įrodomas faktas, nes Namo techninė būklė pablogėjo. Atsakovės dalies Namo sienos pradėjo pelyti, pūti, drėkti nuo nekokybiškai atliktos Apeliantės dalies Namo rekonstrukcijos ir nuolatos ant Atsakovės sienų lašančio vandens, tai nėra tik teorinė galimybė, jog ateityje statinio techninio būklė pablogės, tai yra jau įvykęs faktas. Nurodo, kad tiek iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tiek iš antstolio užfiksuotų nuotraukų aiškiai matyti, jog Apeliantės atlikta rekonstrukcija smarkiai pakenkė Atsakovės turtui ir iki šios dienos Atsakovė patiria nuostolius dėl tokių neteisėtų Apeliantės veiksmų. Be to, vien ta aplinkybė, jog pagal Apeliantės pateiktą renovacijos projektą, jį patvirtinus, Atsakovė privalės išsikelti savo dalies Namo stogą iki Apeliantės dalies Namo stogo lygio, patvirtina Atsakovės pažeistas teises ir interesus. Taip pat nurodo, kad Apeliantei yra surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2013-06-10, kuris iki šios dienos nėra įvykdytas. Nurodo, kad Apeliantės pateiktas naujas rekonstravimo projektas neturi jokios teisinės reikšmės byloje, nes jis nei paneigia, nei įrodo, jog Atsakovės teisės ir interesai kaip bendrasavininkės yra pažeisti, t.y. nekeičia fakto, jog rekonstrukcija atlikta nekokybiškai, pakenkiant Namo bendraturtei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantė pateiktu skundu prašo priimti jos pateikiamus naujus įrodymus kurie nebuvo bylą nagrinėjant pateikti pirmosios instancijos teisme. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, o ir neįrodinėjo, kad duomenų apie pastato Sodų g. 22-2, Lentvaris, (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo aktą ji negalėjo pateikti anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tokių dokumentų pateikimas tik apeliacinės instancijos teisme patvirtina tik pačios ginčo šalies neapdairų, nesąžiningą kitos proceso šalies atžvilgiu, dar daugiau, aiškiai prieštaraujantį CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų bei CPK 226 straipsnio nuostatoms, elgesį. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Taigi teisėjų kolegija dėl pastarųjų apeliantės prašomų prijungti įrodymų sprendžia, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, todėl netenkina apeliantės prašymo prijungti naujai teikiamus įrodymus. Pažymėtina, kad kiti apeliantės prašomi prijungti nauji įrodymai neturi jokios įrodomosios galios šioje byloje.

Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama leisti jai derinti dalies jai priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą be bendraturtės sutikimo, nurodydama, kad bendraturtė nepagrįstai atsisakė duoti savo sutikimą namo rekonstrukcijai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 8 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad norint gauti leidimą statinio statybai ar rekonstrukcijai būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje apelaintė, būdama žemės sklypo, kuriame stovintį statinį pati rekonstravo, o bendraturtė tokio sutikimo nedavė.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas ar rekonstruojant esamus statinius neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja izoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Iš byloje esančių duomenų ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė savo atsisakymą duoti sutikimą motyvuoja tuo, jog ieškovei atlikus namo rekonstrukcija stogas 0,7 m. tapo aukštesnis, po šių darbų pastebimai pradėjo blogėti atsakovės turimo turto dalis, pradėjo pelyti sienos, kauptis drėgmė ir t.t. Šias aplinkybes pagrindžia į bylą pateiktas antstolio D. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Negana to, neigiamus šios rekonstrukcijos padarinius patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimas „dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ priimto 2013-02-27 Nr. (23.29)-RE-87, kuriuo ieškovei skirtas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2013-06-10, kas patvirtina aplinkybę, jog ieškovės atlikti statybos darbai yra neteisėti, dėl ko jų įteisinimui pagrįstai prieštarauja ir atsakovė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės nesutikimas duoti ieškovei leidimą įteisinti jos atliktus savavališkos statybos padarinius yra pagrįstas, dėl ko ieškinį atmetė.

Apeliantė taip pat nurodo, kad iš jos nepagrįstai buvo priteistos atsakovės patirtos 3695 Lt bylinėjimosi išlaidos, kadangi byloje nėra įrodymų patvirtinančių tokias atsakovės išlaidas. Tačiau sutikti su tokiu apeliantės teiginiu nėra pagrindo, kadangi byloje yra pateikti įrodymai apie 3000 Lt atsakovės apmokėjimą advokatui už teisinė pagalbą (b.l. 85) ir antstolio kvitai patvirtinantys aplinkybę, kad atsakovė sumokėjo antstoliui 695 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 87-88).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 98 str., iš apeliantės atsakovės naudai priteistinos atsakovės apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos 1000 Lt (b.l. 9, 2 tomas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje teismo instancijoje.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasRūta Veniulytė-Jankūnienė