- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 2-1773-424/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01228-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
dalyvaujant ieškovei T. P., jos atstovei adv. Reginai Vasiliauskienei, atsakovės L. K. atstovui adv. Marijonui Greičiui, trečiajam asmeniui V. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. ieškinį L. K. dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturtės sutikimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti jai teisę derinti jai priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą be bendraturtės L. K. sutikimo. Nurodė, kad jai ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), Ieškovei priklauso 30045/100000 dalys namo, atsakovei - 3991/10000 dalys. Pagal bendraturčių nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10. Jos naudojama gyvenamojo namo dalis yra ant jai priklausančios atidalintos žemės klypo dalies. Kai nusipirko šią gyvenamojo namo dalį, paaiškėjo, kad medinė sugyvenamojo namo konstrukcijos buvo supuvę, pažeistos grybo ir reikėjo skubiai remontuoti. Kaimynė L. K. davė žodinį sutikimą atlikti ieškovei priklausančios namo dalies rekonstrukciją. Rekonstrukcija buvo atlikta 2005 metais: buvo pakeista stogo konstrukcija, apšiltintas fasadas, apkaltas plastikinėmis dailylentėmis. Po rekonstrukcijos ieškovės namo dalies stogas iškilo apie 70 cm. aukščiau atsakovės stogo. 2012-09-07 jai buvo surašytas savavališkos statybos aktas ,kadangi gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija buvo atlikta negavus tam leidimo, be projekto ir be bendrasavininkės sutikimo. Siekdama įteisinti savavališką statybą, parengė rekonstrukcijos projektą, tačiau atsakovė neduoda sutikimo derinti šį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nors namo rekonstrukcija nepažeidžia atsakovės teisių, ji nesutinka duoti sutikimo rekonstrukcijai. ir nenurodo priežasčių. Minėjo, kad drėksta jos sienos, tačiau namo rekonstrukcija atlikta 2005 metais, tačiau pretenzijos dėl drėkstančių sienų atsirado tik dabar. Toks nesutikimas laikytinas nepagrįstu ir jai turėtų būti leista derinti projektą be atsakovės sutikimo.
Tretysis asmuo ieškinį palaikė ieškovės nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šalių gyvenamasis namas yra vieno aukšto pastatas, mansardoje patalpų nėra. Todėl ieškovės atlikta namo rekonstrukcija įrengiant gyvenamąsias patalpas mansardoje pažeidžia atsakovės teisę gyventi vieno aukšto name. Ieškovė savavališkai atlikusi namo stogo rekonstrukciją faktiškai pastatė antrą namo aukštą, jai priklausančios namo dalies stogą iškėlė virš atsakovei priklausančios namo dalies stogo, tačiau jokių nuolydžių lietaus vandeniui nutekėti taip, kad nepatektų į pastatą nepadarė, todėl šiuo metu atsakovei priklausančioje pastato dalyje drėksta sienos ir lubos, kampuose veisiasi pelėsis. Lietvamzdis nuo ieškovės stogo nuvestas ant atsakovė stogo dalies. Ieškovei iškėlus stogą aukščiau negu buvo, atsakovė dėl to buvo priversta iškelti dūmtraukį, nes buvo žymiai sumažėjusi trauka. Pagal ieškovės parengtą namo rekonstrukcijos projektą, atsakovė, norėdama išvengti žalos savo turtui, taip pat turėtų iškelti savo pastato dalies mansardą iki ieškovės nurodyto aukščio. Įgyvendindama ieškovės projektą atsakovė patirtų išlaidas, kurių suma net nėra aiški. Jeigu ieškovė būtų pakeitusi tik susidėvėjusias stogo konstrukcijas, o stogas būtų likęs tame pačiame aukštyje, atsakovė rekonstrukcijai neprieštarautų.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Šalys yra gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovei priklauso 30045/100000 dalys namo, atsakovei - 3991/10000 dalys (b.l.8,9). Šalys nurodė, kad pagal bendraturčių nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10.(b.l.38). 2012-09-07 ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuota, kad T. P. savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) be leidimo rekonstruoti statinį, be bendrasavininkių sutikimo, be jokių statybos dokumentų. Buvo pakeistos stogo konstrukcijos, apšiltintas fasadas ir uždėtos plastikinės dailylentės (b.l.35). Tą pačią dieną ieškovei buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius – iki 2013-03-08 išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis (b.l.36). Siekdama įteisinti savavališką statybą ieškovė parengė gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektą (b.l.14-32), kurio derinimui ir prašo atsakovės sutikimo. Kaip matyti iš šio projekto aiškinamojo rašto, jis parengtas pagal faktiškai atliktus statybos darbus (3.1 p.), kurių metu buvo nuardytas virš buto Nr. 2 esantis stogas, pakeistos jo laikančios konstrukcijos ir šlaitų nuolydis. Mansardoje buvo įrengti du kambariai. Po rekonstrukcijos 2-o buto bendras plotas pasidarė 158,19 kv.m., 1-o buto plotas nepakito (3.2.2 p.).
Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas civilines teises turi elgtis sąžiningai ir nepažeisti kitų asmenų teisių (CK 1.137 str.). Tiek ieškovė, vykdydama gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, negali pažeisti atsakovės teisių, tiek atsakovė negali nepagrįstai kliudyti ieškovei vykdyti statybas. Tačiau tam, kad asmuo galėtų spręsti ar nepažeidžiamos jo teisės ir imtis adekvačios savo teisių gynybos, turi žinoti kito asmens ketinimus, veiksmus ir konkretų šių veiksmų rezultatą. CPK 178 str. įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovė teigdama, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijai yra neteisėtas, turi įrodyti, kad būsimas statinys nepažeis atsakovės teisių ir kad jos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas. Statybos įstatymo 23 str. 8 d. nustato žemės statinio ir žemės sklypo bendrasavininkio sutikimą, kaip vieną iš sąlygų gauti leidimą rekonstruoti statinį. Todėl bendrasavininkis gali nesutikti duoti tokį sutikimą tik gindamas savo teises. Ieškovė pripažino, kad rekonstruojant gyvenamąjį namą, ji savo namo dalies stogą iškėlė apie 0,7 m aukščiau už atsakovės namo dalies stogą. Iš ieškovės pateikto projekto matyti, kad pagal jį pagrindinės namo dalies stogas, apimantis tiek ieškovės, tiek atsakovės namo dalį, būtų vienodo aukščio (b.l. 30). Todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad pagal tokį projektą, ji būtų priversta pertvarkyti ir savąją namo dalį. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.52-72), lietvamzdžiai nuo ieškovės stogo dalies nuvesti prie atsakovės sienos, siena toje vietoje dėmėta, galimai šlapia. Kaip nurodė atsakovė, dėl to drėksta kambarių sienos ir iš vidaus. Šiame protokole užfiksuoti pelėsiai po kambario tapetais. Todėl ieškovė turi pagrindą teigti, kad dėl ieškovės atliktų gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbų blogėja jai priklausanti pastato dalis ir taip pažeidžiama jos, kaip savininkė teisės bei teisė į jaukias ir higieniškas gyvenimo sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovės savavališkos statybos įteisinimui yra nepagrįstas, nėra pagrindo.
Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-03 ir 2013-06-26 sprendimais atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (b.l.41,79). Atsakovė šioje byloje patyrė 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 695 Lt išlaidų antstolio paslaugoms už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l.85,89). Atmetus ieškinį iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti L. K. iš T. P. 3695 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.