- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- I1-406-428/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02514-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 1–2)) pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2021-06-16 buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN, Pataisos įstaiga) netinkamomis sąlygomis bei patyrė sužalojimus. Nurodė, jog bausmę atlikinėja 2 kamerų tipo patalpoje, kurioje prie lango ir aplink jį yra dideli plotai pelėsio. Teigė, jog sienos išbyrėję, matyti skylės, visa tai byra ant lovos ir patalynės. Kameroje didelė drėgmė. Teigė, jog ant lovų nėra įrengta kopėtėlių, kad galėtų užlipti ant antro aukšto lovos dėl ko pareiškėjas ir patyrė sužalojimus. Pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, išgyvenimus, fizinius skausmus. Nukritus nuo lovos susižalojo antakį, taip pat nurodė, jog kitą kartą kritus susižalojo koją ir iki šiol kenčia skausmus bei yra likęs randas. Atsakovas įsipareigojo įrengti kopėtėles, tačiau iki šiol jos nėra įrengtos. Pareiškėjas patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, tapo neramus, naktimis negali užmigti, tik su vaistų pagalba gali užmigti, vartoja raminamuosius. Be to, patalpos kuriose gyvena yra pripažintos negyvenamosiomis. Skundo papildyme (b. l. 35) nurodė, jog nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, kadangi už lango yra siena.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10–13) nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 2 kamerų tipo patalpoje, kai atlikinėjo jam paskirtas nuobodas. Nurodė, jog kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas (2009-2010 m.). 2018-12-21 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą Nr. PA -9545, kuris apėmė visas Alytaus pataisų patalpas, visuomenės sveikatos centras pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C–28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C–22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s., šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus pataisos namuose esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Patalpas privalo valyti nuteistieji, todėl argumentai dėl pelėsio yra atmestini. Nurodė, jog dėl nuteistojo sužalojimo buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė buitinį sužalojimą dėl neatsargumo, kai lipo į lovos antrą aukštą ir paslydęs nugriuvo. Teisės aktai nenumato, kad turi būti įrengtos kopėtėlės į lovos antrą aukštą.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčą kelia iš to, jog 2 kamerų tipo patalpoje buvo netinkamos gyvenimo sąlygos, todėl teismas vertins tik minėtos kameros atitikimą higienos normos reikalavimams.
Pateikti į bylą dokumentai (b. l. 14) patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2021-07-20 iki 2021-08-06, nuo 2021-08-10 iki 2021-09-06, nuo 2021-09-07 iki 2021-10-06 nuobaudą atlikinėjo 2 kamerų tipo patalpoje.
Pareiškėjas teigia, jog buvo apgyvendintas ne gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-23 įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.) bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.). Todėl tai, jog Alytaus PN pastatai yra registruoti nekilnojamo registro kaip specialiosios paskirties, atitinka teisės aktų reikalavimus ir negalima tai traktuoti kaip Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 13 punkto pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018, 2021-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-293-624/2021).
Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog 2 kameroje labai drėgna, yra pelėsis, neužtikrinamas natūralus apšvietimas. Taipogi teigia, jog sienos išbyrėję, skylėtos, tinkas byra ant lovų.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Tačiau Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių kamerų tipo patalpose. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 30) matyti, jog 2 kameroje yra langai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmestini. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas reiškė atsakovo atstovui pretenzijas dėl netinkamo apšvietimo, kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad būtų įvertinta, ar pakankamas apšvietimas.
Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 p.). Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, o 16 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.
Pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų (pelėsio), drėgmės, apšvietimo neatitikimo higienos normoms skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, t. y nenurodė, kada ir kaip pasireiškė minėti pažeidimai, kada ir į ką dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kreipėsi. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų galimų pažeidimų, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. pvz. 2019-05-15 LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019). Be to, pateikta 2 kameros nuotrauka (b. l. 30) patvirtina, jog kamera yra pakankamai tvarkinga. Pareiškėjas teigia, jog nuotrauka daryta anksčiau, tačiau tai nepatvirtina jokiais leistinais įrodymais. Pareiškėjas taipogi nurodo, jog minėti pažeidimai buvo nustatyti administracinėje byloje Nr. I-5486-414/2018. Tačiau Regionų apygardos administracinio teismo 2018-10-26 sprendimas (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO) patvirtina, jog minėtoje byloje buvo vertinta 25 kameroje buvę pažeidimai bei ginčo laikotarpis buvo nuo 2017-07-28 iki 2018-07-03, o šioje konkrečioje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl 2 kameros neatitikimo higienos normos reikalavimams, be to skiriasi ir ginčo laikotarpis, todėl teismas negali vadovautis minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovas nurodė, jog 2 kamera yra tvarkinga ir tai patvirtina byloje pateikta nuotrauka (b. l. 30). Byloje duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl netinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos (byrančio tinko, skylių sienose) nėra, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose galima ventiliacija per atvertus langus. Tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, drėgmės, pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 (b. l. 27–29) nevertintinas, kadangi patikrinimas vyko 2018 m., o ginčo laikotarpis šioje byloje yra už 2021 m.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.1 punkte numatyta, jog kameroje turi būti, be kita ko, metalinė lova. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2021-06-16 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-624/2021, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr.A-1973-525/2016; 2018-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.).
Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl jam paskirtos miegamosios vietos, pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio modelio lovos turi būti įrengtos laisvės atėmimo vietų miegamosiose patalpose, taip pat nėra reglamentuoti konkretūs jų parametrai, nėra nurodyta, ar lovos turi būti su kopėtėlėmis. Todėl dviaukščių lovų su kopėtėlėmis ar be kopėtėlių įrengimas pats savaime nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu.
Pareiškėjas skunde teigė, kad keletą kartų lipdamas iš lovos nukrito bei patyrė sužalojimų (b. l. 18, 21, 26). Į bylą pateiktoje asmens sveikatos istorijoje bei akte yra užfiksuota, kad pareiškėjas, 2021-07-01 lipant į lovos antrą aukštą, paslydo, nukrito ir susižalojo (prakirstas antakis) (b. l. 18, 26). Kitų pareiškėjo traumų (dėl sužalotos kojos) nėra užfiksuota. Pareiškėjas taipogi skunde konkrečiai nenurodė kada susižalojo koją. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualu tai, ar atsakovės atstovo veiksmuose (neveikime) yra neteisėtumo požymių. Teismas vertina tai, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, žinodamas, jog lova be kopėtėlių, privalėjo būti atsargus ir lipdamas į lovos antrą aukštą ar nusileisdamas iš antro aukšto elgtis atsakingai. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namų pareigūnų, jog jie prižiūrėtų nuteistuosius, kada jie lipa į lovos antrą aukštą ar išlipa iš antro aukšto, ar privalėtų veikti kitaip, apsaugant, kad nuteistieji, besinaudojantys gulimu inventoriumi, būtų atidūs ir išvengtų nelaimingų atsitikimų. Teismas pažymi, jog duomenų, kad pareiškėjui būtų rekomenduota pakeisti miegamąją vietą, byloje nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas veikė teisėtai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Pareiškėjas 2021-08-27 (b. l. 16–17) kreipėsi į įstaigą dėl kopėtėlių įrengimo, tačiau jau po įvykio (2021-07-01), kurio metu susižalojo. Nenustatyta, kad pareiškėjas iki patiriant traumą (iki 2021-07-01) kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją su skundu, jog naudojantis dviaukščiais gultais be apsaugų ir kopėtėlių kyla nepatogumai, ir (ar) su prašymu įrengti tokias konstrukcijas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus pataisos namai atliko neteisėtus veiksmus.
Apibendrinant, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.