Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.; b. l. 68), byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2018 m. liepos 3 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 25, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos pažeidimo, jam atliekant bausmę kameroje Nr. 25.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kameroje ant sienų buvo dideli plotai pelėsio, tinkas nutrupėjęs, kameros ir sanitarinio mazgo patalpų lubose buvo skylės, sanitariniame mazge nebuvo dalies grindų plytelių, nusilupę dažai, sienoje grioviai (buvę elektros laidai), pakabinta lemputė, pliki elektros laidai.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma). Pagal Higienos normos 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Pareiškėjas pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2018 m. liepos mėn. raštą Nr. (1-12 4.80E) 2- (toliau – ir Raštas; b. l. 19-20), t. y. atsakymą į pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. skundą. Rašte konstatuojama, kad atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Alytaus pataisos namuose nustatyta, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 25 virš lango stebimas pelėsis (Higienos normos 39 punkto pažeidimas). Aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkęs. Vietomis nuo sienų atsilupę dažai, lubose yra skylių. Tualeto patalpoje ant sienų stebimi vandens nubėgimai, sienos dėmėtos yra išdaužytų grindų ir sienos plytelių, lubose skylė. Patalpų dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija atliekama pagal poreikį. Alytaus PN administracijai duotas nurodymas pašalinti nustatytą pažeidimą iki 2018 m. liepos 30 d.

Pareiškėjo pateiktas Raštas patvirtina jo nurodytas aplinkybes dėl kameroje Nr. 25 jo kalinimo laikotarpiu buvusių Higienos normos pažeidimo (pelėsio) bei remonto būtinumo, kuris pareiškėjo teigimu, buvo atliktas iki 2018 m. liepos 30 d. (b. l. 59). Iš atsakovo pateiktos foto nuotraukos (b. l. 59) matyti, kad kamera yra pakankamai tvarkinga, tačiau, nesant duomenų, kada nuotrauka daryta, laikytina, kad ji nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių jo buvimo kameroje laikotarpiu. Todėl konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas, t. y. Higienos normos 39 punkto pažeidimas, kuris pareiškėjui galėjo sukelti perteklinius nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge buvo pakabinta elektros lemputė su plikais laidais, kad lovos sukrypusios, juda, čiužinys drėgnas, sugėręs rūdis, neišsiplauna patalynė.

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (Higienos normos 12 p.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Normos), nurodoma, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti metalinė lova – 1 vnt. 1-am asmeniui (10.1 p.). Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 p.).

Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis į įstaigos administraciją būtų kreipęsis dėl netinkamos elektros instaliacijos, netinkamos lovos kokybės, čiužinio ar patalynės, nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų prašęs minėtą inventorių pakeisti, nors skundus kitais kalinimo sąlygų klausimais yra teikęs ne kartą (b. l. 43, 46). Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sąlygų klausimus. Teisės aktams nereglamentuojant lovų būklės, įvertinęs atsakovo pateiktą fotonuotrauką (b. l. 59), leidžiančią daryti išvadą, kad lovų būklė pakankamai gera, nesant pareiškėjo kreipimosi dėl lovos, čiužinio ar patalynės pakeitimo, prašymo sutvarkyti galimai netvarkingus elektros laidus, tuo metu, kai tokie pažeidimai galėjo būti nustatyti, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų elektros laidų, netinkamos lovos, čiužinio ir patalynės atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose sienomis buvo nutekėjęs vanduo, nukritęs tinkas, daug šiukšlių, kad sanitariniame mazge ant grindų veisėsi muselės ir kiti gyviai, tačiau minėtų aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl nurodytų aplinkybių atsiradusių pasekmių ir paties žalos fakto, nepateikė jas ir žalos faktą patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė fotonuotraukas (b. l. 60, 61, 62), iš kurių negalima daryti išvados, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose daug šiukšlių (yra pastatyta šiukšlių dėžė), kad sienomis nutekėjęs vanduo ar nuo jų nukritęs tinkas. Bylos duomenys patvirtina, kad nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei naikinimas vykdomas pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį su individualia V. M. įmone (b. l. 54-58). Todėl pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias ir deklaratyvias aplinkybes, įvertinęs bylos dokumentus, teismas neturi faktinio ir teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimui įrengiant ir prižiūrint pasivaikščiojimo kiemelius bei vykdant dezinsekciją.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus ir praradimus, orumo ir garbės pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, baimę, diskomfortą, nepatogumus, stresą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sveikatos pablogėjimą, keturis mėnesius buvo išbertas. Į bylą pateiktame 2018 m. birželio 18 d. Medicinos pažymėjime (b. l. 12) nurodoma, kad jis dėl išbėrimo kreipėsi 2018 m. birželio 6 d., nustatyti daugybiniai spuogai, paskirtas gydymas. Apie vėlesnius pareiškėjo kreipimusis dėl odos bėrimo ar paskirto gydymo netinkamumo, duomenų byloje nėra. Nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. sausio 17 d. pareiškėjui buvo skiriami vaistai jam nustatytoms diagnozėms gydyti (b. l. 13). Pagal faktinius bylos duomenis teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad gydymo poreikis atsirado išimtinai tik dėl kalinimo sąlygų kameroje Nr. 25, nes ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas ir 20-ame ir 10-ame būriuose, be to jam nustatytos diagnozės nustatomos ir laisvėje gyvenantiems žmonėms. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo sveikata ar emocinė būklė itin pablogėjo ir pablogėjo išimtinai dėl gyvenimo sąlygų Alytaus PN kameroje Nr. 25 (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 7 352 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT; žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.