Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-11-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-11952-1130/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-16
Bylos Nr.
e2YT-11952-1130/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01357-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
R. N.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11952-1130/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01357-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po motinos G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi mirusiosios turtą valdyti.

Nurodė, kad jos mama G. M. mirė (duomenys neskelbtini), mirties dieną jai priklausė nekilnojamasis turtas: 0,0664 ha namų valdos žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statinys (tvora), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminas priimti palikimą yra praleistas, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai visą turtą valdyti. Paaiškino, kad po G. M. mirties gyveno jos name, mokėjo už elektros energiją, sodino daržą šalia namo, tvarkė aplinką, šienavo kieme, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniame pastate, tvarkėsi kaip galėjo mirusios motinos valdoje, palaidojau motiną savo lėšomis, sutvarkė jos kapą, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, pastatė paminklą, įsigijo būsto draudimo liudijimą namui. Pabrėžė, kad nuo 2016 m. kovo 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą šiame gyvenamajame name. teigia, kad kai mirė jos motina G. M. turėjo nemažai rūpesčių, neturi jokio teisinio ir aukštojo išsilavinimo, įstatymų neišmano, todėl nežinojo, kad po mamos mirties turi kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesių laikotarpį, buvo įsitikinusi, jog kadangi yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą savo mamos gyvenamajame name, yra vienintelė įpėdinė, daugiau jokių veiksmų atlikti nereikia. Pažymėjo, kad 2022 m. spalio 12 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi praleido palikimo po motinos mirties priėmimo terminą, todėl turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad faktiškai priėmė palikimą arba dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, niekas kitas dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina G. M.. Po jos mirties liko turtas (0,0664 ha namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 84,93 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)), kurį po G. M. mirties pradėjo faktiškai valdyti pareiškėja, kadangi po motinos mirties pati gyvena šiame name, tvarkė namų valdą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą kaip nuosavą, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po G. M. mirties nebuvo pradėta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. N. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis