Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13815-375/2001 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-13815-375/2001 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo, ieškovo ieškinį tenkino. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2001 m. gruodžio 5 d. Ieškovas L. K. 2022 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad priimtu sprendimu nebuvo išspręstos bylinėjimosi išlaidos. Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jau yra išspręstas, prašymas netenkintas. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

10. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra civilinio proceso dalis, reglamentuojamas CPK I dalies VIII skyriuje. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 87 straipsnyje reglamentuojama žyminio mokesčio grąžinimo tvarka bei atvejai. Tuo tarpu CPK 88 straipsnyje pateiktas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas, pagal kurio 1 dalies 6 punktą, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Aptariamu atveju, minėta, kad teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas 2001 m. lapkričio 21 d. ir įsiteisėjo 2001 m. gruodžio 5 d., tuo tarpu ieškovas, po beveik 21-ienerių metų laikotarpio, pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nenurodė, kokios konkrečiai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priimtu teismo sprendimu nebuvo išspręstos.

11. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo tarpu išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas yra reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

12. CPK 277 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyti pagrindai, kada teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Nustatytas papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Vienas iš tokių pagrindų yra aplinkybė, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ir šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

13. Taigi, iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, tą pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kad nagrinėjamoje byloje, pagal ieškovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jų paskirstymo, žyminio mokesčio grąžinimo ir pan., teismų buvo priimtas ne vienas procesinis sprendimas, t. y. ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Tuo tarpu ieškovas, reikšdamas naują reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nenurodė, kokių konkrečių jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje dar yra likęs neišspręstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas turėjo visas teismines galimybes pasinaudoti CPK numatytomis priemonėmis šioje civilinėse byloje dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šiuo atveju nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pats ieškovas, kad išnagrinėtoje byloje dar būtų likę neišspręsti klausimai, susiję su jo turėtų bylinėjosi išlaidų atlyginimu. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovo netenkina ir jam nėra priimtini teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais jau yra išspręsti klausimai dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, taip pat jokių materialinių ar procesinių teisės normų, kurias pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų pažeidęs nenurodė, o atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, nesusijusiais su nagrinėjamo skundo objektu (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

15. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo L. K. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atskirojo skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir dėl to plačiau nepasisako.

17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.