Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-06 · Administracinė byla Nr. eI2-11683-484/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-06
Bylos Nr.
eI2-11683-484/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08232-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
L. A.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11683-484/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08232-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai L. A., pareiškėjos L. A. atstovei advokatei A. A.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. P.,

vertėjui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 23S129628 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 23SD19210 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 23S130826 „Uždrausti atvykti į LR“. Pareiškėja taip pat prašo iš Migracijos departamento priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra lietuvių kilmės. Atsakydama į Klausimyno 2 klausimą (darbovietės), nurodė, kad 2016-2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje. Ši aplinkybė, anot pareiškėjos, lėmė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) išvadą, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, nesutinka su Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento vertinimu ir tvirtina, kad tiek Migracijos departamento, tiek Valstybės saugumo departamento išvada, jog jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, yra nepagrįsta.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde paaiškina, kad nuo 2010 m. iki 2014 m. studijavo (duomenys neskelbtini) fakultete, įgijo žurnalisto specialybę (bakalauro laipsnis). Nuo 2013 m. iki 2014 m. dirbo vietiniame regioniniame laikraštyje „C. S“: užsiėmė socialine žurnalistika, nagrinėjo būsto, komunalinių paslaugų ir ekologijos temas. 2014 m. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais įstojo į (duomenys neskelbtini) fakultetą, 2016 metais baigė magistrantūros studijas. Studijų metu dirbo laikraštyje „V. M.“: nagrinėjo būsto, komunalinių paslaugų, ekologijos temas. (duomenys neskelbtini) ministerijoje darbą pradėjo 2016 metais. Dirbo (duomenys neskelbtini) centre. Teikė pagalbą lėktuvų ir automobilių avarijose, per sprogimus ir teroristinius išpuolius žuvusiųjų artimiesiems, lydėjo sunkiai sergančių vaikų tėvus į sanitarinius evakuacinius skrydžius, taip pat mokė gyventojus pirmosios pagalbos ir psichologinės pagalbos įgūdžių. Nuo 2018 m. iki 2021 m dirbo redaktore „R. N.“: įrašinėjo psichologinius interviu su ekspertais psichologais vaikų ir tėvų temomis bei baimės temomis; nuo 2021 m. iki 2023 m. dirbo redaktore ir laisvai samdoma scenariste: kūrė edukacinius tekstus ir komiksus psichologinėmis bei mokslinėmis temomis, dirbo su UNESCO edukaciniais projektais; nuo 2023 m. toliau užsiėmė švietimu „Yandex“ platformoje, rengė ir plėtojo internetinius kursus įvairiomis temomis.

Pareiškėjos teigimu, vien tai, kad ji, įgijusi psichologijos magistro laipsnį, dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) centre, nerodo nei jos politinių įsitikinimų, nei jos lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ar jos vykdomai politikai.

Pareiškėjos tvirtinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, turėjo vertinti Valstybės saugumo departamento išvadą individualios situacijos kontekste, t. y., vertinti, kokias ji pareigas ėjo, kokios jos pažiūros į Rusijos vykdomą agresiją. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, jog ji, atsakydama į Klausimyno klausimus, aiškiai nurodė savo nepritarimą Rusijos vykdomiems agresijos veiksmams, nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai. Pareiškėja skunde pažymi, kad ji taip pat savo socialinėje paskyroje dalinasi nuomone, kad nepritaria karui. Šių aplinkybių, anot pareiškėjos, Migracijos departamentas. priimdamas ginčijamus sprendimus, individualios situacijos kontekste nevertino. Pareiškėjos teigimu, ginčijamuose sprendimuose nėra jokios informacijos apie jos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Pareiškėjos tvirtinimu, nenustačius konkrečių jos veiksmų, ar jos darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie jos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina formalia ir nepagrįsta.

Pareiškėja, skunde cituodama Europos Žmogaus teisių Teismo ir LVAT praktiką, tvirtina, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus dėl jos grėsmės valstybės saugumui, neturėtų Valstybės saugumo departamento išvadą tiesiog perkelti į ginčijamus sprendimus, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su ja susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Pareiškėjos vertinimu, jos grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui konstatuota remiantis išimtinai Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento padarytomis prielaidomis, o ne nustatytais faktais. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes jie nėra pagrįsti nustatytais faktais.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Nurodo, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Atsakovo tvirtinimu, šios nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Atsakovo tvirtinimu, Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Rusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“,atsiliepime teigia, jog dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sąlygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą, intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Europos Parlamentas 2022 m. lapkričio 23 d. rezoliucija pripažino Rusijos Federacijos terorizmą remiančia valstybe. Nutarime taip pat nurodyta, jog tokia situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja, šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių – nepaprastosios padėties įvedimo visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, su Baltarusijos Respublika ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje (nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo taikoma nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 16 d.). Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant minėtame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionaliniosaugumo interesams ir visuomenės rimčiai.

Atsakovas atsiliepime pabrėžia, kad išvada, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pagrįsta jos darbu (duomenys neskelbtini) institucijose, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos darbine veikla). Atsakovas mano, jog reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Atsakovo teigimu, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas remiasi LVAT praktika, kurioje nurodyta, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitinkinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023).

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) ministerijoje įsidarbino jau po Krymo aneksijos. Studijuodama žurnalistiką ir dirbdama žurnaliste privalėjo domėtis pasaulio įvykiais, Rusijos veiksmais, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsidarbino (duomenys neskelbtini) ministerijoje. Visos šios aplinkybės, anot atsakovo, patvirtina pareiškėjos lojalumą (duomenys neskelbtini) institucijoms.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Valstybės saugumo departamento išvada nepagrindžia jos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Mano, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl tvirtina, kad sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentais, kad ginčijami sprendimai priimti neatlikus individualaus tyrimo. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjai nacionalinė viza ir leidimas laikinai gyventi Lietuvoje anksčiau nebuvo išduoti. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja pateikė, turėdama Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, galiojančią nuo 2022 m. gruodžio16 d. iki 2023 m. birželio 15 d. Pareiškėja Lietuvoje niekada nedirbo. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvoje gyvena jos senelis, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, nei kokius santykius jie palaikė iki šiol, nei kaip dažnai ji lankė ir ar tarp jų apskritai yra priklausomumo ryšys.

Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi, 2023 m. birželio 19 d. raštu Nr. 18-6727 Migracijos departamentui pateikė savo vertinimą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokį vertinimą, Valstybės saugumo departamentas pateikė, atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktus Klausimyno atsakymus, o būtent į tai, kad pareiškėja 2016-2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje, 2018-2021 m. (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos priemonėje „R. S.“.

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, skunde nurodydama darbovietes, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) ministeriją, Valstybės saugumo departamento nuomone, sąmoningai nutyli apie 2018–2021 m. eitas pareigas (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos priemonėje „R. s.“, o tai vertintina kaip siekis šio fakto neakcentuoti ar nuslėpti. Valstybės saugumo departamento duomenimis, „R. s.“ yra (duomenys neskelbtini) vyriausybės įsteigta, kontroliuojama ir finansuojama žiniasklaidos grupė. Jai vadovauja (duomenys neskelbtini) televizijos laidų vedėjas, prorusiškas propagandistas D. K. Nuo 2014 m. už Rusijos invazijos į Ukrainą palaikymą D. K. taikomos Europos Sąjungos sankcijos. „R. s.“ vyriausioji redaktorė yra (duomenys neskelbtini) agresyvią užsienio politiką remianti propagandistė M. S. Dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą palaikymo M. S. 2022 m. taip pat buvo pritaikytos individualios Europos Sąjungos sankcijos.

Valstybės saugumo departamento teigimu, „R. s.“ žiniasklaidos grupei priklauso „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi „(duomenys neskelbtini)“), kuri transliuoja prorusišką propagandą anglų, prancūzų, vokiečių, arabų ir ispanų kalbomis. „(duomenys neskelbtini)“ yra viena pagrindinių (duomenys neskelbtini) propagandos sklaidos priemonių, orientuotų į prorusiškos propagandos sklaidą užsienio valstybėse. „R. s.“ valdo propagandos sklaidai išnaudojamus naujienų portalus „S.“ ir „B.“. Interneto portaluose „B. L.“ ir „S. L.“ lietuvių ir rusų kalbomis platinama tikrovės neatitinkanti informacija apie Lietuvos valstybę, skleidžiama propaganda apie neva Lietuvoje persekiojamus rusakalbius asmenis, pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie NATO šalių narių karių dislokavimą Lietuvoje, skleidžiama propaganda apie neva Lietuvos įgyvendinamus veiksmus, kuriais siekiama eskaluoti karą su Rusija.

Atsiliepimas

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime taip pat nurodo, kad Europos Komisija 2020 m. birželio 19 d. paskelbė nuomonę dėl Europos Sąjungos sankcijų taikymo su agresija Ukrainoje susijusiems subjektams. Remiantis šia nuomone, 2020 m. liepos mėn. Latvijos žiniasklaidos priežiūros institucija sustabdė septynių „(duomenys neskelbtini)“ televizijos programų retransliaciją, o Lietuvos radijo ir televizijos komisija – penkias Lietuvoje retransliuotas ar internetu platintas „(duomenys neskelbtini)“ televizijos programas. Dėl paramos veiksmų, kuriais siekiama pažeisti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, 2023 m. „R. s.“ buvo pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos.

Valstybės saugumo departmento vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir „R. s.“, nepriklausomai nuo užimamų pareigų ir vykdomų darbo funkcijų, išreiškė lojalumą (duomenys neskelbtini) ir palaikė (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei prižiūri (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Atsiliepimas

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šios šalies ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime pažymi, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujas žvalgybines galimybes – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime taip pat nurodo, kad kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Migracijos departamento sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi, vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį. Kadangi pareiškėja Valstybės saugumo departamento pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teisėtai gyvenusi Lietuvos Respublikoje, kad ją ir Lietuvos Respubliką sietų glaudūs ekonominiai ir (ar) socialiniai ryšiai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikimą su pareiškėjos skundu grindžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, priimtu byloje Nr. 19-A/2021, kuriame konstatuota, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė skundą prašė tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikdama atsiliepime nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 23S129628 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 23SD19210, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 23S130826 „Uždrausti atvykti į LR“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. kovo 23 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad yra lietuvių kilmės.

Pareiškėja, pildydama klausimyną (Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 10.31 punktas), nurodė, kad 2016–2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje.

Migracijos departamentas, siekdamas gauti informaciją, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjai gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaudamasis Aprašo 76 punktu, išsiuntė paklausimą Valstybės saugumo departamentui, prašydamas įvertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Valstybės saugumo departamentas 2023 m. birželio 19 d. rašte Nr. 18-6727 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ nurodė, jog Valstybės saugumo departamentas atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Valstybės saugumo departamento vertinimu, R. F. pil. L. A., dirbdama (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, R. F. pil. L. A. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Valstybės saugumo departamentas 2023 m. birželio 19 d. rašte Nr. 18-6727 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ nurodė, kad Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

Valstybės saugumo departamentas 2023 m. birželio 19 d. rašte Nr. 18-6727 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Valstybės saugumo departamentas 2023 m. birželio 19 d. rašte Nr. 18-6727 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Valstybės saugumo departamentas 2023 m. birželio 19 d. rašte Nr. 18-6727 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, be kita ko, pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 23S129628 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23SD19210 „Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą“, kuriuo atsisakė išduoti R. F. pilietei L. A., gim. (duomenys neskelbtini), nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.3 punktais, tuo pagrindu, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 23S130826 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Įstatymo (suvestinė įstatymo redekacija, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nurodyta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas pareiškėjos ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento pateiktu vertinimu, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Kaip matyti iš Valstybės saugumo departamento 2023 m. birželio 19 d. rašto Nr. 18-6727, Valstybės saugumo departamentas atliko L. A. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir įvertinęs L. A. užpildytą Migracijos departamento klausimyną, padarė išvadą, kad L. A., dirbdama (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamentas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, R. F. pil. L. A. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Byloje ginčo, kad pareiškėja 2016–2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje, nėra. Šią aplinkybę pareiškėja pripažino ir teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat pripažino, kad ji, jos motina ir kiti jos artimi giminaičiai gyvena R. F.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“

Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose: 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui; 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos Federacijos išprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu.

Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjos paaiškinimus, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad yra lietuvių kilmės, Migracijos departamentui pateikė tik 2023 m. kovo 23 d., nors apie savo kilmę ji žinojo ir anksčiau. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi L. A. pateikė turėdama Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, galiojančią nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d. L. A. Lietuvoje niekada nedirbo. Migracijos departamentas nenustatė, kad L. A. turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Bylos duomenimis taip nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra lietuvis, tačiau Lietuvos Respublikoje negyvena, nuo 2021 m. lapkričio 24 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad su tėvu bendrauja retai.

Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) ministerijoje įsidarbino ir dirbo po Krymo aneksijos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad užsienietės pasirinkimo laisvė gyventi Lietuvos Respublikoje yra apribota jos tarnyba (duomenys neskelbtini) režimo kontroliuojamuoje instistucijoje.

Teismo vertinimu, Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Nr. 23S129628 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) ministerijoje) Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumo departamento atsiliepime nurodytų aplinkybių apie pareiškėjos 2018– 2021 m. eitas pareigas (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos priemonėje „R. s.“ Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus nevertino, nes dėl šių aplinkybių Valstybės saugumo departamentas vertinimo Migracijos departamentui nepateikė. Todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau taip pat nepasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė 2023 m. gegužės 16 d. pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Aprašas) 70.11 papunktį, kuris numato, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.

Teismui pripažinus, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 23SD19210 pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kaip jau buvo nurodyta, Valstybės saugumo departamento vertinimu, L. A. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

Įvertinus Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 23S130826 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas faktinėmis aplinkybės ir aktualiu teisiniu reglamentavimu.

Kaip matyti iš Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 23S130826, Migracijos departamentas įvertino L. A. socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, įvertino aplinkybę, jog užsienietei nacionalinė viza ir leidimas laikinai gyventi Lietuvoje anksčiau nebuvo išduoti. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi L. A. pateikė, turėdama Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, galiojančią nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2023m. birželio 15 d. L. A. Lietuvoje niekada nedirbo. Migracijos departamentas nenustatė, kad L. A. turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra (užsienietė prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, kad yra išsiskyrusi).

Taigi Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr. 23S130826 detaliai įvertino pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdį. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtinta ilgalaikių ryšių su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr. 23S130826 motyvuotai konstatuota, kad nėra duomenų apie pareiškėjos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pakartotinai pastarojo sprendimo kontekste vertinta jos keliama grėsmė valstybės saugumui ir tai, kad pareiškėja, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Todėl teismas daro išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 23S130826 yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 23S130826 pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniui aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jų panaikinti nėra pagrindo.

Teismui pripažinus, kad Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 23S129628 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos L. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė