- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- ATP-577-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-00396-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Advokatai
- Igoris Manzurovas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. P. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuo I. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-01-28, 2.10 val., Žygimantų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,49 promilės).
Šalies argumentai
I. P. atstovas advokatas I. Manzurovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-15 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba sušvelninti jai paskirtą administracinę nuobaudą.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo išaiškintos visos įvykio aplinkybės, alkotesterio panaudojimo rezultatai negali būti laikomi patikimais. I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio vakarą buvo su drauge „BIX“ bare, esančiame Etmonų g. 6, Vilniuje. Per visą vakarą ji vartojo tik vieną bokalą šviesaus alaus. Apie 2 val. pabaigusi gerti alų su drauge, ji išvažiavo namo ir jau apie 2.10 val. buvo sustabdyta policijos pareigūnų Žygimantų g., Vilniuje. Ten ji iš karto buvo patikrinta alkotesteriu, kuris parodė jos 0,49 promilių neblaivumą. Atsižvelgiant į vėlų paros metą ir į tai, kad nebuvo galimybės pasinaudoti kita transporto priemone, I. P. neturėjo galimybės duoti kraują siekiant nustatyti alkoholio kiekį.
Pasak advokato, įvykio naktį I. P., vairuodama automobilį, nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) punktų reikalavimų, tačiau buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Jos vairavimas nekėlė jokių įtarimų dėl jos būsenos, be to, tuo metu nebuvo vykdomos jokios policijos pareigūnų užduotys ar reidai, kurių pagrindų būtų galima stabdyti transporto priemones be priežasties. Todėl I. P. atstovo nuomone, jos stabdymas buvo neteisėtas ir tolimesni policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi teisėtais.
Tvirtina, kad I. P. alkotesteris buvo pateiktas jau sukomplektuotas, t. y. į alkotesterį buvo įstatytas pūstukas. Apklausus nubaustąją, ji nurodė, kad prieš pat ją buvo tikrinamas kito asmens blaivumas, todėl yra tikimybė, kad jos blaivumas buvo tikrinamas tuo pačiu pūstuku ir galėjo parodyti ne jos blaivumą, o kito asmens. Pažymi, kad kiekvienam naujam alkoholio kiekio matavimui turi būti naudojamas naujas pūstukas ir jį turi išsipakuoti pats tikrinamasis, ko nebuvo padaryta šiuo atveju, taip pažeidžiant alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją. Todėl šio tikrinimo rezultatai negali būti laikomi teisingais.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad I. P. blaivumo tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas vos praėjus 10 min, kai ji baigė gerti alaus bokalą. Policijos pareigūnas, prieš tikrindamas I. P. blaivumą, nepasidomėjo, kaip seniai ji vartojo alkoholį, nors ji patvirtino policijos pareigūnui, kad ką tik gėrė alaus. Taigi, nubaustosios nustatytas neblaivumo laipsnis negali būti laikomas teisėtu ir patikimu, nes jos tikrinimas alkotesteriu buvo atliekamas nepraėjus bent 15 min po alkoholio vartojimo.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. A. bei pati I. P. nurodė, kad jos blaivumas buvo tikrinamas tik vieną kartą, tačiau bylos medžiagoje yra pateikti fiksuoti du tikrinimai alkotesteriu su nedideliu laiko intervalu ir abiejuose patikrinimo spausdintuose alkotesterio kvituose nurodoma, kad jai nustatytas 0,49 promilių neblaivumas. Tokiu būdu advokatas mano, kad tai galėjo būti vienas iš testų būtent iki I. P. blaivumo patikrinimo. Esant minėtiems pažeidimams, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Kita vertus, I. P., nors jos neblaivumo nustatymas buvo abejotinas, pripažino savo netinkamą elgesį dėl alkoholio vartojimo ir nuoširdžiai gailisi. Ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nėra piktybinė KET pažeidėja. I. P. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvežti vaikus į darželį, pas gydytojus. Todėl teismas nepagrįstai netaikė jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų ir nesušvelnino administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog I. P. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą. Nubaustajai administracinės nuobaudos paskirtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų, todėl jų švelninti nėra pagrindo.
I. P. atstovo advokato I. Manzurovo apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog I. P. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Policijos pareigūno M. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-01-28, dirbant kartu su kolega D. S., 2.10 val. Žygimantų g. jis sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Duomenų, kad I. P. neteisėtai buvo stabdoma ir tolimesni policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi teisėtais, nėra. Todėl policijos pareigūnas, įtaręs, kad automobilio „Audi A8“ vairuotoja yra galimai neblaivi, turėjo teisę tikrinti ją alkotesteriu.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. A. parodė, kad prie sustabdyto automobilio „Audi A8“ vairo sėdėjo I. P., sklido alkoholio kvapas. Nubaustoji pasakė, kad per visą vakarą išgėrė vieną bokalą alaus. Policijos pareigūnas pasiūlė pasitikrinti I. P. alkotesteriu. Ji sutiko, pati išsipakavo, bet nesugebėjo uždėti vamzdelio ant alkotesterio ir paprašė, kad jis uždėtų (b.l. 46). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių liudytojas M. A. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti I. P., todėl šio liudytojo parodymai laikytini patikimais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai, kad I. P. alkotesteris buvo pateiktas jau sukomplektuotas, t. y. į alkotesterį buvo įstatytas vamzdelis, yra tikimybė, kad jos blaivumas buvo tikrinamas tuo pačiu alkotesterio vamzdeliu, kaip ir prieš tai tikrinamam asmeniui, vertintini kritiškai.
Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad nubaustosios vairuojamas automobilis „Audi A8“ buvo sustabdytas apie 2.10 val. (b.l. 3-4). Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitas patvirtina, kad I. P. 2.17 val. buvo nustatytas 0,49 promilių neblaivumas (b.l. 5). Nubaustoji teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji įvykio dieną buvo kavinėje, išgėrė vieną bokalą alaus, sėdo į automobilį ir važiavo, maždaug po 5 min sustabdė policijos pareigūnas (b.l. 45-46). Apeliaciniame skunde nurodyta, kad I. P. su drauge buvo „BIX“ bare, esančiame Etmonų g. 6, Vilniuje, ji, apie 2 val. pabaigusi gerti alų su drauge, išvažiavo namo. Įvertinus tai, kad I. P. baigė gerti alų apie 2 val., o jos blaivumas buvo tikrinamas 2.17 val., taip pat įvertinus atstumą nuo „BIX“ baro iki automobilio sustabdymo vietos, darytina išvada, kad šiuo atveju naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“ nubaustosios atžvilgiu nebuvo pažeistas šio alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimas, jog tikrinimas alkotesteriu turi būti atliekamas praėjus bent 15 min po alkoholio vartojimo.
Alkotesterio „Alcotest 6810“ patikros sertifikatas Nr. 1028304 patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas I. P. blaivumas, tinkamas naudoti iki 2012-06-20 (b.l. 6), kas rodo, jog nėra pagrindo netikėti alkotesterio 2012-01-28, 2.17 val., rodmenimis. Šios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad alkotesterio panaudojimo registre užfiksuota, jog I. P. blaivumas buvo tikrinamas ir 2.21 val. (b.l. 28). I. P. pasirašė tiek alkotesterio „Alcotest 6810“ 2012-01-28, 2.17 val., kvite, tiek šio alkotesterio panaudojimo registre. Todėl nėra abejonių, kad minėtu laiku buvo tikrinamas būtent nubaustosios blaivumas.
Pažymėtina, kad I. P., nesutikdama su alkotesterio rodmenimis, turėjo teisę kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą prašydama savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (2009-06-17 redakcija) 27 p., tačiau to ji nepadarė, kas manant, jog asmuo neviršijo įstatymo leistinos neblaivumo normos, yra nelogiškas ir nenaudingas elgesys.
Atsižvelgiant į tai, I. P. pagrįstai nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Apylinkės teismas paskyrė I. P. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).
Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. I. P., vairuodama transporto priemonę neblaivi, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl I. P. elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Padaryto teisės pažeidimo pavojingumo nepaneigia ta aplinkybė, kad nubaustajai nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo įstatymo leistiną normą.
Teismas, tinkamai parinkdamas I. P. administracines nuobaudas, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą jos lengvinančią aplinkybę, kad I. P. pripažino teisės pažeidimą ir gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 d.). Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-510-648/2012). I. P. administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad nesutinka su alkotesterio rodmenimis (b.l. 2). Nubaustoji teismo posėdyje taip pat nepripažino, kad vairavo automobilį viršijusi įstatymo leistiną neblaivumo laipsnį (b.l. 46). Todėl I. P. tariamas gailestis nepripažintinas nuoširdžiu, kas neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos lengvinančios aplinkybės.
I. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kita vertus, ji praeityje bausta administracine tvarka (b.l. 8). Tai neigiamai apibūdina nubaustosios asmenybę, kadangi ji yra linkusi pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, anksčiau jai taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.
Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad I. P. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvežti vaikus į darželį, pas gydytojus, nelaikytina išskirtine, sudarančia pagrindą švelninti I. P. teisinę padėtį. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad I. P. ignoravo jos padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jos padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jos asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustosios neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Todėl švelnesnių nei numatyta įstatymu administracinių nuobaudų paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-15 nutarimą I. P. atstovo advokato I. Manzurovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimą nepakeistą ir I. P. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.