Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Lina Pužienė, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Lina Pužienė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

Vykdomosios bylos Nr. 0109/06/00581 duomenimis nustatyta, kad antstolė Lina Pužienė vykdo Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-03-22 teismo įsakymą Nr. L2-442-206/2006 dėl 120,31 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. K. išieškotojos UAB „Mokilizingas“ naudai (vykd. b. l. 73). 2014-04-10 patikrinusi Gyventojų registro departamento duomenis antstolė nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. l. 29). 2015-03-026 turto arešto aktu Nr. 3.5.-4196 antstolė areštavo skolininkei O. K. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (vykd. b. l. 42-45). Antstolė 2015-03-26 patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. 3.5.-4199 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0109/06/00581 iki paaiškės skolininkės O. K. teisių ir pareigų perėmėjai (vykd. b. l. 46). Testamentų išrašo duomenimis palikimą po skolininkės O. K. mirties priėmė Lietuvos Respublika (vykd. b. l. 49) 2018-03-21 patvarkymu Nr. 3.5.-1157 antstolė atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0109/06/00581 (vykd. b. l. 63). 2018-03-22 patvarkymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. 3.5.-1192 antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0109/06/00581 skolininkę O. K. pakeitė naująja skolininke – Lietuvos Respublika (vykd. b. l. 69).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėja prašo panaikinti 2018-03-22 patvarkymą Nr. 3.5.-1192 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė O. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po O. K. mirties likęs turtas paveldėjimo teise perėjo Valstybei pagal 2017-03-15 palikimo perėjimo Valstybei liudijimą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2009-05-02, tačiau išieškotoja ar antstolė CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais nepareiškė apie savo reikalavimą skolininkei. Pažymėtina, jog antstolė nurodo, kad 2006-06-07 patvarkymu buvo areštuotos pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos, esančios jos vardu registruotoje banko sąskaitoje, todėl laikytina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas praleistas nebuvo. Vis dėlto teismas pažymi, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu gali būti laikomas ne kiekvienas palikėjo turto areštas, o tik tiks areštas, kuris išviešinamas viešame registre. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2006-06-07 patvarkymu areštavo 748,38 Lt sumą, esančią skolininkė O. K. vardu registruotoje banko sąskaitoje AB „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB) (vykd. b. l. 4). Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas AB „Hansabankas“, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkės piniginių lėšų areštas buvo registruotas viešame registre, todėl laikytina, kad kreditorės UAB „Mokilizingas“ kreditoriniai reikalavimai nebuvo išviešinti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas, antstolės 2018-03-22 patvarkymas Nr. 3.5.-1192 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės Linos Pužienės 2018 m. kovo 22 d. patvarkymą Nr. 3.5.-1192 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0109/06/00581 grąžinti antstolei Linai Pužienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.