Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-962-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-28Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
2A-962-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04876-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
  • 2.6.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
  • 2.6.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-962-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04876-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2; 2.6.4.4.3; 3.3.1.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos,

sekretoriaujant V. Kamašinienei

dalyvaujant ieškovei S. P., advokatei J. U.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui V. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo bei pagal atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei S. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 175,00 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant LR CK nustatyta tvarka ir pervedant vaikų motinai S. P., kuri lėšas valdys uzufrukto teise; 2. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina S. P.; 3. nustatyti atsakovo V. G. bendravimo su vaikais tvarką: 3.1. atsakovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paima vaikus iš darželio (mokyklos, kuomet vaikai ją lankys) 17:30 val. ir grąžina juos vaikų motinai atitinkamo antradienio ir ketvirtadienio 19:30 val., pristatydamas vaikus į ieškovės gyvenamąją vietą, tačiau pats į ją neužeidamas; 3.2. atsakovas V. G. kiekvieno mėnesio pirmąją ir trečiąją savaitę pasiima vaikus A. G. ir I. G. penktadienį 18:00 val. iš vaikų motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus po to penktadienio einančio sekmadienio 18:00 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą, tačiau pats į ją neužeidamas; 3.3. vaikų ligų atveju, sergantis vaikas lieka su motina, jei vaikas patalpintas į stacionarią gydymo įstaigą, atsakovas gali neribotai (atsižvelgiant į gydymo įstaigos vidaus taisykles) bendrauti su vaiku. Nurodė, kad su atsakovu santuoka nėra sudaryta, dėl patiriamo smurto šeimoje ieškovė su vaikais gyvena nuo 2015 m. gruodžio mėn. Vilniaus miesto krizių centre, atsakovas vaikų geruoju neišlaiko. Atsakovas priešiniu ieškiniu prašė: 1. nepilnamečių vaikų A. G. ir I. G. gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu V. G.; 2. priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai A. G. ir sūnui I. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 15,00 EUR kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskiriant atsakovą, išlaikymo pradžia laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; 3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nei ieškovė, nei vaikai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikai turėtų pilnavertę priežiūrą ir auklėjimą. Atsakovas yra pajėgus finansiškai išlaikyti vaikus, nes turi nuolatinį darbą, nuolatines pajamas. Ieškovė darbo neturi, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, kurias naudoja ne pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnametės A. G., gim. 2012 m. rugsėjo 14 d., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio I. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. G., gim. 2012 m. rugsėjo 14 d., a.k. (duomenys neskelbtini), ir sūnui I. G., gim. 2014 m. spalio 27 d., a.k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksavo kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną S. P., a.k. (duomenys neskelbtini)Nustatė atsakovo bendravimo su vaikais A. G., gim. 2012 m. rugsėjo 14 d., a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. G., gim. 2014 m. spalio 27 d., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

V. G. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paima vaikus A. G. ir I. G. iš lopšelio-darželio 17 val. 30 min. ir grąžina vaikus motinai S. P. atitinkamo antradienio ir ketvirtadienio 19 val. 30 min. vaikų gyvenamojoje vietoje, į ją neužeidamas; V. G. kiekvieno mėnesio pirmąją ir trečiąją savaitę pasiima vaikus A. G. ir I. G. penktadienį 18 val. 00 min. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus motinai S. P. po to penktadienio einančio sekmadienio 18 val. 00 min. vaikų gyvenamojoje vietoje, į ją neužeidamas; vaikų A. G. ir I. G. ligos atveju, sergantis vaikas lieka su motina S. P., jei vaikas patalpinamas į stacionarią gydymo įstaigą, V. G. gali neribotai (atsižvelgiant į gydymo įstaigos vidaus taisykles) bendrauti su vaiku.

Atsakovo priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 194,46 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660. Priteisė iš atsakovo 120,00 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.Panaikino laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo V. G. laikino išlaikymo vaikams teikimo, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. nutartimis. Įskaitė atsakovo sumokėtą vaikams laikiną išlaikymą į iš atsakovo priteistą vaikams išlaikymą. Panaikino laikiną atsakovo bendravimo su vaikais A. G. ir I. G. tvarką, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje įrodymus konstatavo, kad abu tėvai yra bausti administracine tvarka už netinkamą elgesį šeimoje, netinkamą vaikų priežiūrą, tėvų valdžios apribojimą, šeima nuo 2015-09-15 įrašyta į Vilniaus miesto šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad geriausiai vaikų interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, o dabartinis ieškovės su vaikais gyvenimas Vilniaus miesto krizių centre nereiškia, kad ji neturi pastovios gyvenamosios vietos ir dėl to vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, gyvenančiu jo tėvo bute. Teismo vertinimu, ieškovė geba spręsti savo šeimos problemas, įsidarbino, dirba, planuoja išsinuomoti gyvenamąjį būstą, tinkamai rūpinasi vaikais. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos teismas vertino tai, kad atsakovas turi alkoholio vartojimo problemą, kurią įrodo administraciniai aktai. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad išlaikymas turi būti teikiamas dviem vaikams, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams po 150,00 EUR kas mėnesį nuo ieškovės su ieškiniu kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, laikant, kad toks išlaikymo dydis šiuo metu, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra pakankamas tenkinti minimalius vaikų poreikius ir yra proporcingas šalių turtinei padėčiai. Šalims nesutariant dėl atsakovo bendravimo su vaikais, teismas pripažino pagrįstu reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į vaikų amžių, aplinkybę, kad atsakovas dirba, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka iš esmės yra tinkama, atitinka vaikų interesus, tačiau nėra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką laikotarpiui, kai vaikai ar vienas iš jų jau lankys mokyklą. Pažymėjo, jog vaikams augant, keičiantis šalių ir jų vaikų gyvenimo aplinkybėms, atsakovo bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama. Sprendžiant dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, teismas atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad dabartinis atsakovo elgesys, alkoholio vartojimas yra neatsakingas, kelia pavojų vaikų saugumui, kad siekdamas maksimaliai bendrauti su vaikais, atsakovas turi stengtis ir įrodyti pastangas sprendžiant priklausomybės alkoholiui problemą. Atsižvelgiant į vaikų interesus, iš esmės tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teismas nustatė nežymiai pakoreguotą ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.3 str., 3.155 str., 3.159 str., 3.161 str., 3.175 str., 3.178 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje, kurioje nustatyta nepilnamečių vaikų A. G. ir I. G. gyvenamoji vieta su motina ir priimti naują sprendimą, kurią vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su apeliantu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kad apelianto elgesys yra neatsakingas dėl alkoholio vartojimo. Apeliantas nurodė, kad jis turi nuolatinį darbą, moka vaikams išlaikymą, jis taip pat turi pagrindo manyti, kad gaunamas lėšas vaikų išlaikymui ieškovė naudoja ne pagal paskirtį. Pažymi, kad su juo gyvenant vaikų materialinis aprūpinimas būtų geresnis, nes jam finansiškai padeda tėvai. Mano, kad ieškovė nėra pajėgi išlaikyti vaikų, glaudžiasi Vilniaus miesto krizių centre, ji piktnaudžiauja alkoholiu. Pažymėjo, kad jau kuris laikas nevartoja alkoholio. Ieškovė teismui atsiliepimo į skundą nepateikė. Pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje peržengti apeliacinio skundo ribas ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja tik pasiimdamas juos kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas vaikus iš lopšelio – darželio (mokyklos, kuomet ją lankys) 17:30 val. ir grąžina vaikus ieškovei atitinkamo antradienio ir ketvirtadienio 19:30 į vaikų gyvenamąją vietą, į jos vidų neužeidamas. Ligos atveju, sergantis vaikas lieka su ieškove, jeigu vaikas patalpinamas į stacionarią gydymo įstaigą, atsakovas gali neribotai (atsižvelgiant į gydymo vidaus tvarkos taisykles) bendrauti su vaiku. Nurodė, kad atsakovas, paėmęs vaikus pagal bendravimo tvarką, dažnai būna neblaivus, vaikai netinkamai aprengti, nenuprausti. Dėl šios priežasties atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Mano, jog tokiais veiksmais apeliantas pažeidžia vaikų teises harmoningai vystytis, rodo jiems amoralų pavyzdį. Ieškovės nuomone, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų peržengti skundo ribas, nes to reikalauja vaikų interesai, toks ribų peržengimas būtų absoliučiai pagrįstas ir optimaliai užtikrintų operatyvų ginčo dėl vaikų sureguliavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos apibrėžtos CPK 320 straipsnio 1 dalyje – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje yra pateiktas atsakovo apeliacinis skundas ir ieškovės prašymas peržengti apeliacinio skundo ribas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes to reikalauja viešas interesas, siekiant apginti jos nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovo apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, sprendimą grindė Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, kad apelianto elgesys neatsakingas dėl alkoholio vartojimo, o jis yra paėjus visapusiškai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nepripažįsta pagrįstais. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių bylą konstatavo, kad šeima nuo 2015-09-15 įrašyta į Vilniaus miesto šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, abi šalys yra baustos administracine tvarka už netinkamą elgesį šeimoje, už netinkamą vaikų priežiūrą, netinkamą tėvų valdžios panaudojimą. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, aplinkybes, charakterizuojančias tėvus, tėvų moralines, dorovines savybes ir jų gyvenamą aplinką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad geriau vaikų interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kuri geba spręsti šeimos problemas, dirba, rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Atsakovas, priešingai turi alkoholio vartojimo problemą ir tai patvirtina jo patraukimas administracinėn atsakomybėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pripažįsta pagrįstomis.Pažymėtina, siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas vartoja alkoholį, nuolatos konfliktuoja ir smurtauja artimoje aplinkoje, tuo tarpu ieškovė sprendžia problemas, tinkamai rūpinasi vaikais, jų auklėjimu, priežiūra, ketina išsinuomoti būstą, kuriame bus užtikrintas saugus jos ir vaikų gyvenimas, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad nepilnamečiams vaikams nėra saugi aplinka su apeliantu ir tai patvirtina tiek byloje esantys įrodymai, tiek naujai atsakovės pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, kuriuo apeliantas baustas už teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str., 181 ³ str. 1 d., (kaip tėvas sukūrė savo vaikams neigiamą aplinką, trukdė naudotis savo teisėmis, jaustis saugiai, savo veiksmais įtakojo vaikų išgąstį ir baimę, vykdė nedidelį chuliganizmą); 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimas, kuriuo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) ² str., (vairavo neblaivus automobilį), 2017-04-07 Pal. J. M. šeimos pagalbos centro pažyma, kurioje konstatuota, kad situacija V. G. šeimoje išlieka be esminių pokyčių – V. G. skyriuje pasirašytų įsipareigojimų nevykdo (neteikia vaikams išlaikymo, nelanko psichologo konsultacijų, nelanko pozityvios tėvystės įgūdžių grupių, su S. P. tarpusavio santykių konstruktyviai nesprendžia, nebendradarbiauja su ugdymo įstaiga, nesidomi vaikų vystymosi procesu. Nurodo, jog V. G. yra būtina psichosocialinė pagalba (reabilitacinis gydymas, kursai vyrams, kurie smurtauja). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su vienu tėvų lemiančius kriterijus ir nustatydamas bei įvertindamas reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl neturi teisinio pagrindo abejoti teismo išvada, kad šiuo atveju vaikų interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas ieškove.

Dėl pareikšto ieškovės reikalavimo peržengti apeliacinio skundo ribas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos apibrėžtos CPK 320 straipsnio 1 dalyje – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė prašymą byloje peržengti apeliacinio skundo ribas motyvuodama tuo, kad po teismo sprendimo priėmimo dėl apelianto kaltų veiksmų pradėjo kilti problemų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, t.y. tuo metu, kai atsakovas bendrauja su vaikais, jis ne kartą yra pastebėtas neblaivus, vaikai yra paliekami nepriežiūroje, tokia situacija skatina vaiko teisių užtikrinimo neapibrėžtumą, kelia grėsmę vaikams. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, pripažino byloje pagrįstu atsakovo reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, ją nustatė iš esmės pagal ieškovės reikalavimą, nežymiai jį pakoreguodamas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, į tai, kad atsakovo elgesys yra neatsakingas, kelia pavojų vaikų saugumui, kad siekdamas maksimaliai bendrauti su vaikais, atsakovas turi stengtis ir įrodyti pastangas sprendžiant alkoholiui problemą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Pažymėtina, kad CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.Iš į teismo posėdį atvykusios ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, o tuo metu, kai bendrauja su vaikais, dažnai būna neblaivus, kelia konfliktus, neužtikrina vaikų saugumo. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, kad atsakovo elgesys neatsakingas, kelia pavojų vaikų saugumui (vairavimas neblaiviam), tarnybos nuomone, atsakovas, siekdamas maksimaliai bendrauti su vaikais, turi stengtis ir rodyti pastangas sprendžiant priklausomybės alkoholiui problemą. T.y. išvadoje konstatuota nesaugi aplinka vaikams su atsakovu, tai kolegijos vertinimu daro pagrindą daryti išvadą, kad vaikų saugumo interesai reikalauja užtikrinti minimalų atsakovo bendravimo grafiką. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ir po teismo sprendimo priėmimo nesistengia ir nerodo pastangų elgtis taip, kad nekeltų grėsmės ir saugumo vaikų interesams, t.y. Vilniaus miesto 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu atsakovas yra baustas bauda pagal (duomenys neskelbtini) ³str. 1 d. (demonstravo fizinį ir psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu, trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir jaustis saugiai, vykdė nedidelį chuliganizmą), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimu baustas bauda pagal (duomenys neskelbtini) str., 518 str. (nutarime nurodoma, kad savavališkai ieškovei negrąžino vaikų pagal nustatytą bendravimo tvarką, nevykdė teisėtų patrulių reikalavimų, buvo neblaivus su nepilnamečiais vaikais). Tai, jog vaikams tėvo namuose nėra saugu konstatuota ir aukščiau minėtoje 2017-04-07 Pal. J. M. šeimos pagalbos centro pažymoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nepilnamečiams vaikams nėra saugu tėvo aplinkoje, būdamas kartu su vaikais tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl įvertinus šių nustatytų aplinkybių visumą, Vaiko teisių tarnybos išvadą byloje, yra pagrindas nustatyti minimalią vaikų bendravimo su tėvu tvarką. Šiuo atveju ieškovė prašo pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas V. G. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paima vaikus A. G. ir I. G. iš lopšelio-darželio 17 val. 30 min. ir grąžina vaikus motinai S. P. atitinkamo antradienio ir ketvirtadienio 19 val. 30 min. vaikų gyvenamojoje vietoje, į ją neužeidamas; ligos atveju, sergantis vaikas lieka su ieškove, jeigu vaikas patalpinamas į stacionarią gydymo įstaigą, atsakovas gali neribotai (atsižvelgiant į gydymo vidaus tvarkos taisykles) bendrauti su vaiku. Kolegijos vertinimu, esamoje situacijoje, kai atsakovui konstatuota būtina psichosocialinė pagalba (reabilitacinis gydymas, kursai vyrams, kurie smurtauj) toks bendravimo tvarka geriausiai užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę į saugią aplinką. Kolegija taip pat nurodo, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, nei vienai iš šalių nėra užkirsta galimybė ateityje kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Dėl nurodytų aplinkybių yra teisinis pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja nepilnamečių vaikų interesai ir pakeisti teismo sprendimą dalyje atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos.Ieškovei buvo teikiama antrinės teisinė pagalba byloje pagal tarnybos 2017-04-10 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1568-7398. Teisinės pagalbos išlaidos sudarė 46,32 Eur. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

nutaria:

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nustatyta atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pakeisti, šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Nustatyti atsakovo V. G. bendravimo su vaikais A. G., gim. 2012 m. rugsėjo 14 d., a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. G., gim. 2014 m. spalio 27 d., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

V. G. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paima vaikus A. G. ir I. G. iš lopšelio-darželio 17 val. 30 min. ir grąžina vaikus motinai S. P. atitinkamo antradienio ir ketvirtadienio 19 val. 30 min. vaikų gyvenamojoje vietoje, į ją neužeidamas; Vaikų A. G. ir I. G. ligos atveju, sergantis vaikas lieka su motina S. P., jei vaikas patalpinamas į stacionarią gydymo įstaigą, V. G. gali neribotai (atsižvelgiant į gydymo įstaigos vidaus taisykles) bendrauti su vaiku“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. G. a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka