Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1597-580/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-28Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-28
Bylos Nr.
2S-1597-580/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04876-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
S. P.
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1597-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04876-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1., 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. G. jo vaiko A. G., gim. 2012-09-14, naudai išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, paskiriant ieškovę iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 150 Eur periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo, kad atsakovas vengia teikti reikiamą išlaikymą vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai A. G., gim. 2012-09-14, po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-03-17 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, kuri ją išlaiko. Teismas, preliminariai įvertinęs tikėtinai pagrįstus ieškinio reikalavimus, ieškovės prašymą tenkino, nustatydamas 150 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Teismas padarė išvadą, kad toks išlaikymo dydis užtikrins minimalių ir būtinų vaiko poreikių patenkinimą, kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo turtinių teisių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį. Netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti minėtą nutartį, nustatant mokamų periodinių išmokų nuo 2016-03-17 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje dydį po 50 Eur kas mėnesį.

Apeliantas nurodo, kad išlaiko du savo vaikus, t. y. periodiškai perka maisto produktus bei vaikams reikalingus medikamentus, taip pat moka už vaikų darželį, kurį lanko jo vaikai. Kiekvieną rytą atsakovas paima vaikus iš Krizių centro, esančio Vytenio g. 45, Vilniuje, ir nuveža į darželį, esantį L. A. g. 7, Vilniuje, o vakare juos parveža atgal į Krizių centrą. Dėl šių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereikalingas. Atsakovas įsipareigoja ir toliau pirkti abiem vaikams maisto produktus, medikamentus, mokėti už jų lankomą darželį, bei teikti kitokią paramą. Atsakovas savo iniciatyva ieškovei pinigų neduoda, kadangi ieškovė pinigus naudojo savo poreikiams tenkinti, o ne vaikams. Atsakovas turi nuolatinį darbą, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro vos 163,21 Eur. Kitų pajamų jis neturi, todėl, mokant 150 Eur periodines išmokas, jo paties pragyvenimui iš gaunamo atlyginimo liktų vos 13,21 Eur. Jeigu teismas paliktų galioti skundžiamą nutartį, prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, ištyręs naujus įrodymus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo jo nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-03-17 iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Taigi tais atvejais, kuomet tėvai bendro šeimyninio gyvenimo nebegyvena, tėvas, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad jis teikia išlaikymą abiem vaikams, periodiškai perka maisto produktus bei vaikams reikalingus medikamentus, taip pat moka už vaikų darželį, kurį lanko jo vaikai. Su skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, kuriais šias aplinkybes siekia pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, jog jis apmokėjo už nepilnamečio vaiko ugdymą bei maitinimą darželyje, taip pat pateiktus kvitus už maistą ir medikamentus, pažymi, jog kiekvieno mėnesio nurodytas išlaidų dydis skiriasi, nurodytos sumos nėra pastovios ir neužtikrina visų būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių. Aplinkybė, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos nėra pastovios, rodo, jog išlaikymo teikimas išimtinai priklauso nuo atsakovo noro ir valios. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą, užtikrinantį tik minimalius vaiko poreikius, ir nepažeidė atsakovo teisių ir teisėtų interesų, bei neatleido ieškovės nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Šiuo atveju, šalių nepilnamečio vaiko interesas yra gauti, nors ir laikiną, tačiau pastovų, jo būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą yra aukštesnė vertybė nei atsakovo siekis, kad jam nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasielgė teisingai ir teisėtai.

Atsakovas atskirajame skunde prašo teismo, netenkinus jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, sumažinti išlaikymui priteistą sumą. Nurodo, jog skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Taip pat teigia, kad ginčo šalys turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį jis taip pat išlaiko. Kaip jau buvo minėta, nepilnamečių vaikų apsauga bei gynimas yra prioritetinis. Minimaliems nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti skiriama pinigų suma neturėtų būti mažesnė nei minimali mėnesinė alga (325 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė prašė teismo vaiko išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį, kas negali būti laikoma nei neteisinga, nei neproporcinga suma. Aplinkybės, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį bei, kad apelianto oficialus gaunamas darbo užmokestis iš esmės nesiekia minimalios algos dydžio, savaime negali sudaryti pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Juo labiau, kad atsakovas kitų duomenų apie turimą/neturimą turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pan.), išskyrus gaunamą darbo užmokestį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tai sudaro pakankamą pagrindą tikimybei, kad apeliantas galimai neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Pažymėtina, jog atsakovas yra darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti aktyvus siekdamas susirasti darbą (geriau mokamą darbą), tikslu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei save. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, būdamas tėvu, turi savo vaikų atžvilgiu ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu.

Byloje nėra duomenų, kad S. P. veiktų prieš vaikų interesus, dėl ko jai nebūtų galima pavesti tvarkyti vaikų išlaikymui skirtų lėšų. Šiuo metu ji gyvena Vilniaus miesto krizių centre, yra stebima socialinių darbuotojų.

Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė