Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. (R. N.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. N., L. B., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą ypatingos teisenos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N. po tėvo V. N. (V. N.) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nurodė, kad pareiškėjo tėvas V. N. mirė (duomenys neskelbtini), su sutuoktine T. N. (byloje suinteresuotas asmuo) buvo (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) vaikus: (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, pagal kurį vienas iš būdų priimti palikimą - tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turėjo būti atliktas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas, kuris yra palikėjo sūnus, nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Savo valią išreiškė aktyviais veiksmais, nes mirus tėvui, palikėjo turtu naudojosi, rūpinosi, mokėjo už komunalines paslaugas. Nors butas (duomenys neskelbtini), registruotas motinos T. N. vardu, sąskaitos išrašomos ir mokamos jos vardu, tačiau faktiškai pinigus paslaugoms apmokėti duoda pareiškėjas, kuris savo lėšomis ir jėgomis tvarko bei remontuoja butą. Ginčo dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo faktiniu valdymu tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nėra.

Suinteresuotas asmuo T. N. atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko ir nurodė, kad jos sūnus R. N. po tėvo V. N. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, nes palikėjo turtu naudojosi kaip savo, mokėjo ir moka mokesčius, prižiūri buto dalį.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. N. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų apie faktinį palikimo priėmimą valdyti.

Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko ir nurodė, kad jos brolis R. N. po tėvo V. N. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikėjo turtu naudojosi kaip savu, todėl faktiškai palikimą priėmė jį pradėjęs valdyti, moka mokesčius, rūpinasi tėvo turto dalimi.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomis paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Pagal tuo metu, kai mirė V. N. ((duomenys neskelbtini)), galiojusį 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Iš į bylą pateiktų Valstybės įmonės „Registrų centro“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir mirties liudijimo nustatyta, kad V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis - mirė ištuokoje. Ištuokos liudijimas patvirtina, kad T. N. ir V. N. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Minėta Gyventojų registro pažyma taip pat nustatyta, kad T. N. ir V. N. santuoką buvo įregistravę (duomenys neskelbtini), vaikai: R. N. ir L. B..

Iš Lietuvos notarų rūmų rašto nustatyta, kad buvusios Vilniaus miesto notarės T. N., kuriai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu turto paveldėjimo atvejais buvo priskirta aptarnauti (duomenys neskelbtini) gyventojus, 1995 - 2001 m. dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie V. N., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus (V. N.) sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš pateikto Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. kovo 26 d. išrašo nustatyta, kad V. N. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. T. N. vardu įregistruotas (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini). Taigi butas įgytas santuokoje, dėl ko laikomas bendra V. N. ir T. N. nuosavybe. PO V. N. mirties pusė šio buto liko kaip jo palikimas.

Pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad R. N. po tėvo V. N. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti, kadangi po palikėjo mirties jo turtu – (duomenys neskelbtini), dalimi rūpinosi ir rūpinasi iki šiol, mokėjo ir moka mokesčius, savo jėgomis ir lėšomis remontuoja minėtą butą. Po V. N. mirties likusiu turtu pareiškėjas naudojosi kaip savu, juo rūpinosi, tokiu būdu išreikšdamas valią jį priimti. Nors byloje pateiktuose buto mokesčių sąskaitų išrašuose, kurie patvirtina mokėjimus paslaugų teikėjams už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas, yra nurodyta mokėtoja T. N., tačiau, kaip paaiškino pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys T. N. bei L. B., paslaugos apmokėtos motinos vadu, bet jo pinigais.

Byloje nėra duomenų, kad po V. N. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas R. N. po tėvo V. N. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu V. N. palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. N. priėmė palikimą po V. N. mirties, kadangi po (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Byloje susidarė 16,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos valstybei iš bylą iniciavusio pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo R. N. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė V. N. (V. N.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po V. N. (V. N.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir įregistruoti palikimą.

Priteisti iš pareiškėjo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,16 Eur (šešiolika eurų 16 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.