Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1274-259/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-15
Bylos Nr.: 2S-1274-259/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04374-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.

Teisėjas: Arvydas Žibas (pirm.)
Pareiškėjas: V. I.
Suinteresuotas asmuo: "Dojus agro", Vetfarmas, "Autotema LT", "Noringė", Vetmarket, Germanvita, Sveikatos ratas, Statybos ritmas, Grelavi S.A, "Squalio Lietuva", Luminor Lizingas, Kauno grūdai, Manvero, Sava ranga, "Rietavo veterinarinė sanitarija", Šiaulių bankas, "Mokesčių srautas", "TeleSATpressa", "Gelsva", S.P.I. Iddyk Gorski Janina Gorska, Technomeda, Limedika, Ratainė, Aplinkos vadybos ir audito institutas, "AKVAMEDA PLIUS", "Piko valanda", Partnervetas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, V. Rugieniaus firma Cosinus, “SKS IT”, "Arvi fertis", Gurmano šypsnys, "Linrama", GITANA, Dopharma Baltic Ltd., Imlitex, "Prekybiniai sprendimai", Energijos tiekimas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ALGAMA S. A, KIA AUTO, "Arvi kalakutų fermos", Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Eurolingvo, „EECO“, "Lietuvos cukrus", Lietuvos energijos tiekimas, "Marijampolės pašara", Aruvita, TEKASTA, Detra AMA, "Investicijų ir inovacijų fondas", Marileda, UAB "Arvi kalakutai" KŪB, Jonikaičio ir Montvilos TŪB Repulsus, „Starapolė“, REGVALDA, UAB "Marijampolės pašarai“ KŪB, Riamona, Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, MB Mano oazė, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, "Elega", AUTOTOJA, "BS Chemical", Ventilita, Nord-Pol Hatchery, Moller Auto Alytus, "Ekskomisarų biuras", "Kudirkos turgus", "Baltgina", Erum International, Dotnuva Baltic, Staigūs sprendimai, Imlitex Finance, Ryterna LT, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Enefit, Sūduvos vandenys, Energijios skirstymo operatorius, "Labbis", "Kadma", Imlitex Agro, Niša, "Augima", Antano Labanausko prekybos įmonė, Liminda

Kategorijos

3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata

Civilinė byla Nr. 2S-1274-259/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04374-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.1.; 3.4.2.6.1.; 3.4.2.6.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. I. 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pareiškėjo V. I. atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad yra ūkininkas, vykdo kalakutų auginimo veiklą, kurią vykdant per metus užaugindavo iki 3000 t. (gyvo svorio) produkcijos. Veikla buvo pelninga, pajamos iš ūkinės veiklos – nuolatinės ir stabilios. Matydamas papildomas galimybes plėsti gamybos apimtis, per paskutinius 2 metus pasistatė dar 6 naujas fermas, kurios, jo skaičiavimais, turėjo leisti padidinti ūkio turimus gamybinius pajėgumus iki 4 600 t. (gyvo svorio) produkcijos per metus. Paėmė kreditą iš banko ir į gamybinių pajėgumų didinimą investavo 3,470 mln. Eur., be to, siekdamas padidinti ūkinės veiklos efektyvumą, dar už 406 tūkst. Eur įsigijo naujos technikos. Vienu metu susiklosčius keletui nepalankių aplinkybių, stipriai sumažėjo pajamos, dėl ko sutriko atsiskaitymai su tiekėjais ir banku. Pagrindinės priežastys lėmusios finansinės situacijos destabilizaciją buvo vėlavimas įvesti naujas fermas į eksploataciją apie 6 mėn., kas sutrikdė kalakutų tiekimą, kadangi jie auginimui yra užsakomi iš anksto. Negalint pradėti naudotis naujomis fermomis, iš anksto užsakyti paukščiai buvo sutalpinti į dvigubai mažesnius augimo plotus. Siekdamas sumažinti dėl tokios situacijos atsiradusius nuostolius, pareiškėjas buvo priverstas keisti visą kalakutų auginimo procesą. Kalakutų auginimas ne pagal technologiją ženkliai sumažino ūkinės veiklos efektyvumą. Nespėjus suplanuotu laiku paruošti naujų fermų, senosiose kalakutus reikėjo išskersti anksčiau laiko, nes butų prasidėję masiniai jų kritimai. Be to, rinkoje įvyko ligų protrūkis kalakutų tėviniuose pulkuose, kas lėmė bendrą trūkumą įsigyjant kalakutus reikiamu metu. Sumažėjus vienadienių kalakutų gamybai nepavyko nusipirkti („užsikrauti“) pagal normalų ciklą vienadienių kalakučiukų. Tai privedė prie fermų prastovų. Išsibalansavus kalakutų auginimo technologijai, sutriko pašarų tiekimas, kas padarė neigiamą įtaką kalakutų priesvoriams. Dėl priverstinai pakeistos paukščių auginimo technologijos buvo priverstas pakeisti ir kalakutų tiekimo/pardavimo grafikus. Sumenkęs ir nesavalaikis atsiskaitymas už užaugintą produkciją dar labiau išbalansavo finansų srautus. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių sutriko atsiskaitymai tiek su tiekėjais, tiek su banku, prasidėjo teisminiai procesai, areštai, priverstiniai kreditorių išieškojimai. Pareiškėjas šiuo metu negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, kas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą fizinio asmens nemokumo būseną. Pareiškėjas nurodo, jog neišpardavus dabar turimo kilnojamo ir nekilnojamo ūkio turto, nes be jo nebebūtų įmanoma toliau vystyti šios ūkinės veiklos ir bankui (kaip ir buvo jo prašoma anksčiau) leidus mokėti tik einamąsias palūkanų įmokas ateinančius 2 metus ir vėliau sudarius skolos mokėjimo grafiką 8 metų laikotarpiui, bei kreditoriams per mokumo atstatymo procedūrą nereikalaujant grąžinti skolų būtų galima atkurti jo mokumą. Būtų galimi net keli veiklos variantai: arba auginami kalakutai Lenkijos firmai „Indikpool“ arba esančių fermų gamybinių plotų nuoma su jo ūkio personalu Lenkijos kalakutų augintojams. Atstačius per 2 metus stabiliai augančią finansinę veiklą, mano, kad jis gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, toliau tęsiant veiklą ir vykdant įsipareigojimus bankui per 8 metus pagal naujai patvirtintą ir su banku suderinta grafiką. Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. iš ūkininko veiklos gavo 2 701 338 Eur pajamų, tačiau išaugus pardavimų savikainai iki 4 067 148 Eur, veiklos sąnaudoms esant 269 254 Eur, veikla buvo nuostolinga. Pažymi, jog gauna ūkininko išmokas, vidutiniškai apie 2 600 Eur per mėnesį. Ūkininko veiklai buvus nuostolingai, paminėtos ūkininko išmokos sudaro lėšas, skiriamas asmeninių būtinųjų poreikių tenkinimui. Šias išmokų lėšas asmeniniams poreikiams numato naudoti ir laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas nurodo, jog turi turto: pastatus – 6 032 734,16 Eur vertės, žemės sklypus – 33725,30 Eur vertės, transporto priemones - 70 898,32 Eur vertės, mašinas ir įrangą – 636 842,58 Eur vertės, kitą materialų turtą – 4 432,99 Eur vertės, įrengimus – 14 612,48 Eur vertės, inventorių – 1 482,03 Eur vertės. Savo prievolių tinkamam įvykdymui užtikrinti pareiškėjas yra įkeitęs nekilnojamą ir kilnojamą turtą. Pareiškėjo bendra kreditorinių reikalavimų suma 9 853 424,20 Eur. Pareiškėjas turi debitorių, bendra įsiskolinimo suma 1 480 911,80 Eur. Pareiškėjas nurodo, jog jo atžvilgiu antstolių kontorose yra užvestos 8 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo bei teismuose nagrinėjama/išnagrinėta 10 civilinių bylų dėl skolų priteisimo ir 3 civilinės bylos dėl baudų už antstolio nurodymų nevykdymą. Pareiškėjas nurodo, jog kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 2 400 Eur piniginių lėšų suma.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo – kreditorius – GRELAVI S.A pateiktame atsiliepime prašė iškelti pareiškėjui V. I. bankroto bylą.

3. Suinteresuoti asmenys – kreditoriai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, UAB „Arvi kalakutų fermos“, UAB „Marijampolės pašarai KŪB”, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija”, SIA Reneta, UAB “Arvi Biodegalai”, UAB “Noringė“, RUAB “Arvi kalakutai”, UAB “Imlitex Agro”, UAB “Baltkalis”, UAB “Investicijų ir inovacijų fondas”, RUAB “Lietuvos cukrus” pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog neprieštarauja, kad V. I. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo – kreditorė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

5. Suinteresuotas asmuo – kreditorė – UAB „Sūduvos vandenys” pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo – kreditorė – UAB „Limedika” pateiktame atsiliepime nurodė, jog su patikslintu pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei pridėto kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti įsipareigojimai atsirado jau nuo 2017 m. kovo 24 d. ir nuo šios dienos pradelstų įsipareigojimų dydis pradėjo reikšmingai didėti. Nepaisant vis blogėjančios finansinės situacijos, pareiškėjas turėdamas eilę dar 2018 metais suėjusių terminų atsiskaityti su savo kreditoriais, 2018 m. iš AB „Šiaulių bankas“ paėmė 3,470 mln. Eur. kreditą verslo plėtrai bei už 406 tūkst. Eur įsigijo naujos technikos. Pareiškėjas ir toliau sudarinėjo sandorius su trečiaisiais asmenimis bei prisiėmė eilę skolinių įsipareigojimų, kurių, žinojo arba turėjo žinoti, jog įvykdyti negalės. Pareiškėjas su žmona A. I. 2018 m. vasario 8 d. sudarė povedybinę sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas prievoles, susijusias su turtu, kurį ketino įsigyti po povedybinės sutarties sudarymo, pakeitė sutuoktinių režimą bei numatė, jog už turtines prievoles pareiškėjas atsakys tik savo asmeniniu turtu, kas reiškia, kad jau 2018 m., t. y. prieš įsigyjant naują turtą bei sudarant kreditavimo sutartį su AB „Šiaulių bankas“, pareiškėjas galimai žinojo, jog negalės tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų (povedybinė sutartis suteikė galimybę apsaugoti pareiškėjo sutuoktinei priklausantį turtą). Taigi, V. I. tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų, prisiimdamas įsipareigojimus, kurių jis žinojo arba turėjo žinoti negalėsiąs įvykdyti, kas turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo dabartinei nemokumo situacijai ir kas sudaro pagrindą teismui atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėjo, jog teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui, šis iš savo neteisėtų veiksmų įgytų teisę Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka visus kreditorinius reikalavimus po 3 metų nusirašyti ir toliau vykdyti veiklą, kas prieštarautų ne tik teisėje galiojančiam principui, kad iš ne teisės negali kilti teisė, bet ir bendriesiems sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė iškelti V. I. bankroto bylą

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra skolingas fiziniams bei juridiniams asmenims pagal pridedamą kreditorių sąrašą. Bendra kreditorinių reikalavimų suma, kurią nurodo pareiškėjas yra 9 853 424,20 Eur. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, skolinių įsipareigojimų suma skaičiuojama iš tų įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai jau yra suėję. Pareiškėjo pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminas suėjęs yra 2 474 702,47 Eur. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. AB „Šiaulių banko“ 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr.S-19/17132/c, konstatavo, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminas suėjęs, yra 2 528 326,61 Eur.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog teismui sprendžiant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017, 32 punktas). Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje reglamentuojami nurašomi reikalavimai ir pateiktas nenurašomų reikalavimų sąrašas, šioje normoje nustatyta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

10. Teismas, iš pateiktos 2018 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr. ŪKLS-2018-024-00, nustatė, jog šis kreditorinis reikalavimas užtikrintas maksimalia hipoteka, todėl 190 092,63 Eur reikalavimas netrauktinas į bendrą kreditorinių reikalavimų sumą. Teismui pateikta ir Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, kurioje nurodyta, jog V. I. turi pareigą sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus – 1 497 Eur. Minėta suma taip pat išminusuota iš bendros kreditorinių reikalavimo sumos, tokiu atveju bendra pradelstų įsipareigojimų suma 2 336 736,98 Eur. Teismas pažymėjo, kad nustatant fizinio asmens nemokumą FABĮ prasme nenurašomų reikalavimų suma turi viršyti 25 MMA. Minimali mėnesinė alga nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyta 607,00 Eur pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“. Taigi, nagrinėjamu atveju, fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 15 175,00 Eur sumą. Teismas, vadovaudamasis FABĮ nuostatomis, konstatavo, kad net ir išminusavus nenurašomus pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai suėję, akivaizdžiai viršija 25 MMA.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjo turtą sudaro pastatai – 6 032 734,16 Eur vertės, žemės sklypai – 33 725,30 Eur vertės, transporto priemonės – 70 898,32 Eur vertės, mašinos ir įranga – 63 684,58 Eur vertės, kitas materialus turtas – 4 432,99 Eur vertės, įrengimai – 14 612,48 Eur vertės, inventorius – 1 482,03 Eur vertės. Iš pareiškėjo pateikto 2019 metų balanso matyti, jog pareiškėjas turi turto už 8 195 474 Eur, tame tarpe ilgalaikio turto už 6 386 666 Eur, ir trumpalaikio turto už 1 356 808 Eur. Iš teismui pateiktos 2018 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr.ŪKLS-2018-024-00 ir maksimaliosios hipotekos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas AB Šiaulių bankui įkeitęs nekilnojamojo/kilnojamojo turto 3 155 300 Eur vertės. Pareiškėjui fiziniai ir juridiniai asmenys yra skolingi 1 480 911,80 Eur. Pareiškėjas nurodęs, jog gauna ūkininko išmokas, vidutiniškai apie 2 600 Eur per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendė, kad nors pareiškėjo pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, tačiau pareiškėjas objektyviai turi galimybes šias skolas padengti.

12. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys.

13. Teismas pažymėjo, kad FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo, tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą, sąžiningumo taikoma teisminė praktika, suformuota civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir šiame įstatyme nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-219/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015 ir kt.).

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su AB „Šiaulių bankas“ sudarė kredito sutartis prisiimdamas įsipareigojimus ir įkeisdamas savo turtą 2018 m. kovo mėn., 2018 m. liepos mėn. bei 2019 m., balandžio mėn. Iš teismui pateiktos vedybų (povedybinės) sutarties nustatyta, kad pareiškėjas su sutuoktine santuoką sudaręs 2016 m. birželio 4 d., vedybų (povedybinę) sutartį sudarė tik 2018 m. vasario 8 d., po kurios ir buvo sudarytos aukščiau minėtos kredito sutartys su AB „Šiaulių bankas“. Suinteresuotas asmuo UAB „Limedika” teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas galimai žinojo, jog povedybinė sutartis suteikė galimybę apsaugoti pareiškėjo sutuoktinei priklausantį turtą. Teismo vertinimu, tai rodo, jog galimai pareiškėjas siekė apsaugoti savo ir sutuoktinės finansinę padėtį pasirašydamas su sutuoktine vedybų (povedybinę) sutartį ir tik po to prisiimdamas didelius finansinius įsipareigojimus. Nors pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodęs, kad buvo prašęs banko leisti keisti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, tačiau minėtą aplinkybę patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, todėl nesant byloje tokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė gerinti susidariusią savo finansinę padėtį, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti.

15. Teismas papildomai pažymėjo, kad 2020 m. sausio 17 d. nutartyje buvo nurodęs, jog nėra aišku kaip pareiškėjo debitoriai vykdo savo įsipareigojimus, ar moka pareiškėjui geranoriškai, neaišku kokiu būdu pareiškėjas siekia atgauti pinigines lėšas iš debitorių. Pareiškėjas pateikdamas patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nedetalizavo, kaip jis siekia atgauti pinigines lėšas iš debitorių, nepateikė teismui ir tinkamų rašytinių įrodymų, kad aktyviais veiksmais siekė susigrąžinti iš debitorių įsiskolinimus, kurie galėtų ženkliai pagerinti jo finansinę padėtį ir nekeltų teismui abejonių dėl pareiškėjo nesąžiningumo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas darė išvadą, kad nors pareiškėjo skolų suma viršija 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, tačiau pareiškėjas turi galimybę šias skolas padengti iš turimo turto ir gaunamų pajamų. Teismas pažymėjo, kad jeigu nenustatomos visos FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visetas, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjo būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimo dėl nemokumo. Bankroto bylos iškėlimas V. I. prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Atskirajame skunde pareiškėjas V. I. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo turtinę padėtį. 2019 m. balanse nurodoma balansinė/buhalterinė, o ne rinkos, ar likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė, todėl vien balanso duomenimis grįsti galimybių atsiskaityti su kreditoriais vertinimo negalima. Teismas neįvertino, jog pastatai, žemės sklypai ir ilgalaikis turtas yra įkeisti bankui. Taigi, iš šio turto realiai įmanomas išieškojimas tik vieno hipotekos kreditoriaus naudai. Tenkinti kitų kreditorių reikalavimų parduodant šį turtą nėra realių galimybių. Be to, atliekant įkeičiamo ilgalaikio turto vertinimus buvo nustatytos kitokios, gerokai mažesnės šio turto vertės. Vertinant kreditorių skolų išieškojimo galimybes turėtų būti vertinamos priverstinio pardavimo (likvidacinės) vertės, kurios yra: pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) - 318 000 Eur; tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) esančių įrengimų rinkos vertė 255 000 Eur, priverstinio pardavimo vertė turėtų sudaryti ne daugiau kaip 80 proc. šios vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 718 straipsnis) - 204 000 Eur; pagalbinio pastato ir daržinės, esančių (duomenys neskelbtini) - 33 000 Eur; paukščių fermų, esančių (duomenys neskelbtini) - 779 000 Eur; tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) esančių kalakutų auginimo fermos įrengimų rinkos vertė 408 000 Eur, priverstinio pardavimo vertė turėtų sudaryti ne daugiau kaip 80 proc. šios vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 718 straipsnis) - 326 400 Eur; nekilnojamojo turto, esančių (duomenys neskelbtini) - rinkos vertė 1 076 000 Eur, priverstinio pardavimo vertė turėtų sudaryti ne daugiau kaip 80 proc. šios vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 718 straipsnis) - 860 800 Eur. Taigi, bendra šio ilgalaikio turto priverstinio pardavimo vertė yra tik ~2 521 300,00 Eur, t. y. gerokai mažesnė nei nurodoma skundžiamoje nutartyje. Šias aplinkybes patvirtina pridedamos turto vertinimo ataskaitos.

17.2. Toliau vertinant turimų kreditorinių įsipareigojimų tenkinimo galimybes iš šio ilgalaikio turto reikia įvertinti, kad ir paminėta priverstinio pardavimo vertė yra tik teorinė, o realiai šio turto paklausa būtų ribojama papildomų veiksnių, t. y. 1) paminėtas turtas pritaikytas išimtinai vieno pobūdžio veiklai - paukščių auginimui (fermos, tam skirti įrengimai ir pan.). Taigi, arba šį turtą turėtų įsigyti tokio paties pobūdžio veiklą norintis vykdyti pirkėjas (tokių galimų pirkėjų labai mažai, ar net visai nėra), arba perkantis asmuo turėtų numatyti ženklias investicijas į šio turto pertvarkymą kitokiai veiklai, kas praktiškai yra neįmanoma dėl tokių investicijų dydžio ir dalies įrengimų netinkamumo kitokiai veiklai (šio turto pirkti kitokiai veiklai neapsimokėtų); 2) turto vertė nustatyta vertinant paminėtus turtinius kompleksus kaip nedalomą visumą. Jei paminėti turtiniai objektai būtų parduodami atskirai, jų vertė būtų kitokia. Viso turtinio komplekso pardavimas savaime yra sudėtingesnis. Kito skundžiamoje nutartyje nurodomo turto (transporto priemonių ir kt.) vertė yra akivaizdžiai per maža turimiems įsipareigojimams kreditoriams įvykdyti, taigi neturėtų būti plačiau vertinama.

17.3. Į bylą 2020 m. vasario 6 d. pateiktame patikslintame kreditorių sąraše nurodyta, jog pareiškėjo skola AB „Šiaulių bankui“, kuriam įkeistas paminėtas ilgalaikis turtas yra 4 196 614,51 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pakankamai akivaizdu, kad šio įkeisto ilgalaikio turto vertės nepakaks net įsipareigojimams bankui įvykdyti, nekalbant jau apie kitus kreditorius. Jei turimo turto vertės būtų pakakę atsiskaitymui su banku, bankas jau seniai būtų nukreipęs į jį išieškojimą.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Pirmosios instancijos teismas vertino debitorių sąrašą, pagal kurį fiziniai ir juridiniai asmenys bendrai skolingi pareiškėjui 1 480 911,80 Eur, tačiau visiškai nevertino šių sumų išieškojimo iš skolininkų realumo ir laikotarpių, per kurį paminėtos skolos gali būti išieškotos. Išsamiau įsigilinus į šį 2020 m. vasario 6 d. pateiktą patikslintą debitorių sąrašą matyti, kad ~94 proc paminėtos 1 480 911,80 Eur skolos sudaro RAUB ARVI BELAGRO (registruotos Baltarusijoje) 845 829,50 Eur skola ir RUAB „Arvi kalakutai“ 543 257,76 Eur skola. RAUB ARVI BELAGRO yra nemoki ir grąžinti 845 829,50 Eur skolos šiuo metu negali, ką patvirtina pridedamas RAUB ARVI BELAGRO raštiškas pranešimas. Skolos teisminis išieškojimas būtų apsunkintas ir dėl to, kad vyktų Baltarusijoje. RUAB „Arvi kalakutai“ šiuo metu yra restruktūrizuojama, rengiamas restruktūrizavimo planas. Taigi, nedelsiant išieškoti skolos iš RUAB „Arvi kalakutai“ šiuo metu taip pat nėra galimybių, o skolos mokėjimas turėtų būti numatytas restruktūrizavimo plane, kurio įgyvendinimas gali užsitęsti 4 metus ir ilgiau (JANĮ 105 straipsnis). Likusi 91 824,54 Eur debitorinių suma neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl teismo vertintos 2 336 736,98 Eur pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams sumos. Be to, išieškojimas iš kiekvieno debitorių sąraše nurodytų skolininkų turi savų problemų, kitaip jie seniai būtų sumokėję šias skolas, ar jos būtų išieškotos. Gaunamos 2 600 Eur ūkininko išmokos yra skirtos asmeninių būtinųjų poreikių tenkinimui, todėl šios lėšos neturėjo būti vertinamos kaip kreditorių reikalavimų tenkinimo priemonė.

17.5. Skundžiamoje nutartyje teikiama nuoroda ir į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto normas, pasisakoma, kad jog galimai pareiškėjas siekė neva apsaugoti savo ir sutuoktinės finansinę padėtį pasirašydamas su sutuoktine vedybų (povedybinę) sutartį ir tik po to prisiimdamas didelius finansinius įsipareigojimus, neva buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti. Tačiau šios teismo išvados pernelyg abstrakčios ir nepagrįstos konkrečiais duomenimis bei įrodymais. Aplinkybės, jog po povedybinės sutarties sudarymo buvo sudarytos sutartys su AB „Šiaulių banku“ savaime nereiškia, jog yra FABĮ 5 straipsnio 8. dalies 2 punkte numatyti pagrindai atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylą. Be to, povedybinė sutartis buvo sudaryta prieš kreipiantis į AB „Šiaulių banką“, taigi teikdamas paskolą bankas šiuos duomenis turėjo ir jais vadovavosi vertindamas pareiškėjo mokumą, spręsdamas dėl kredito suteikimo. Esama padėtis tenkino banko kriterijus ir buvo sudaryta kredito sutartis. Bankas dėl sudarytos povedybinės sutarties jokių reikalavimų nereiškė ir nereiškia. Imant kreditą iš banko asmeniškai pareiškėjo vykdomo verslo reikmėms visiškai pateisinamas yra povedybinės sutarties sudarymas, taip atribojant sutuoktinės turtą ir apsaugant jos teisėtus interesus. Pažymėtina, kad tokių pagrindų teismo nutartyje konkrečiai ir nenurodoma, pateikiamas tik tam tikrų pareiškėjo veiksmų vertinimas, tačiau jis konkrečiai nesiejamas su FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje aprašytų atvejų sudėtimi.

17.6. Šiame skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir paviršutiniškai vertino pareiškėjo galimybes padengti turimas skolas, netinkami ištyrė bylos įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu, todėl spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turėtų būti aktyvus ir jei tam tikros aplinkybės teismui neaiškios, ar joms nustatyti nepakanka įrodymų - nurodyti šias aplinkybes patikslinti bei pateikti papildomus įrodymus (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismo nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą negali būti grindžiama įrodymų nepakankamumu. Taigi, skundžiama nutartis pažeidžia FABĮ 6 straipsnio 1 dalies normas ir prieštarauja FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl turi būti panaikinta. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

17.7. Kartu su šiuo atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai – įkeisto turto vertinimo ataskaitos bei RAUB ARVI BELAGRO raštiškas pranešimas. Būtinybė pateikti šiuos rašytinius įrodymus iškilo susipažinus su skundžiamos nutarties motyvais ir įsitikinus, kad teismui nepakako byloje esančių įrodymų tinkamai išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą bei siekiant pagrįsti šio atskirojo skundo argumentus (CPK 314 straipsnis).

Atsiliepimas

18. Suinteresuotas asmuo UAB „Limedika“ atsiliepime į pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pareiškėjas turėdamas vertingo jam priklausančio turto ir kas mėnesį gaudamas pajamas, kurios sudaro 2 600 Eur sumą, turėtų būti suinteresuotas atsiskaityti su savo kreditoriais, o ne siekti užtikrinti tik savo interesus. Pareiškėjas turėdamas jam priklausančio vertingo turto ir gaudamas tokio dydžio pajamas turi realią galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl pareiškėjas neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimo dėl nemokumo ir nėra pagrindo jam iškelti bankroto bylą. Be to, pareiškėjas nerodo jokių aktyvių veiksmų, kuriais siektų mažinti nemokumą savo kreditoriams, o tik siekia, jog jam būtų iškelta bankroto byla.

18.2. Būtent nesąžiningi ir neatidūs pareiškėjo veiksmai sukėlė nemokumą, nes fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teisme 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas galimai sąmoningai (kryptingai) nedėjo ir nededa maksimalių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti.

Šalies argumentai

18.3. Pareiškėjas teigdamas, kad jo asmeniniams būtiniesiems poreikiams užtikrinti yra reikalinga 2 600 Eur dydžio suma, tik patvirtina nesąžiningą pareiškėjo elgesį kreditorių atžvilgiu, kadangi šią ženklią sumą jis galėtų skirti atsiskaitymui su kreditoriais, o ne savo būtinųjų poreikių tenkinimui, kurie yra iš tiesų ženklūs ir akivaizdžiai parodo pareiškėjo nesąžiningą elgesį ir piktnaudžiavimą. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi galimybes savo skolas kreditoriams padengti iš savo turimo turto ir gaunamų pajamų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti pareiškėjui V. I. bankroto bylą.

18.4. Pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai atsirado jau nuo 2017 m. kovo 24 d. ir nuo šios dienos pradelstų įsipareigojimų dydis pradėjo reikšmingai didėti. Nepaisant vis blogėjančios finansinės padėties, pareiškėjas turėdamas eilę įsipareigojimų su dar 2018 m. suėjusiais terminais iš AB „Šiaulių bankas paėmė 3,470 mln. Eur kreditą verslo plėtrai bei už 406 tūkst. Eur įsigijo naujos technikos. Akivaizdu, jog pareiškėjas ir toliau sudarinėjo sandorius su trečiaisiais asmenimis bei prisiėmė eilę skolinių įsipareigojimų, kurių žinojo arba turėjo žinoti, jog įvykdyti negalės, o povedybinė sutartis suteikė galimybę apsaugoti pareiškėjo sutuoktinei priklausantį turtą. Tokiu elgesiu pareiškėjas nesąžiningai tapo nemokus ir pažeidė kreditorių interesus.

Atsiliepimas

19. Suinteresuotas asmuo AB „Kauno grūdai“ atsiliepime į pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, nurodo, kad sutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu.

20. Suinteresuotas asmuo RUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsiliepime į pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, nurodo, kad sutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tuo pažeisdamas ir pareiškėjo kreditoriaus teisėtus interesus atgauti bent dalį pareiškėjo skolos.

21. Suinteresuotas asmuo RUAB „Marijampolės pašarai KŪB“ atsiliepime į pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, nurodo, kad sutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu, nes akivaizdu, kad pareiškėjas nėra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir yra būtina imtis papildomų priemonių padėsiančių stabilizuoti jo veiklą, kas suteiktų galimybę užtikrinti kreditorių interesų apsaugą. Suinteresuotas asmuo yra vienas didžiausių pareiškėjo kreditorių ir susiformavę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai leidžia teigti, jog pareiškėjas tikrai patiria didelius finansinius sunkumus ir nėra pajėgus savarankiškai su jais susitvarkyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų (CPK 329, 338 straipsniai).

23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui V. I. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo V. I. prašymą iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nustatęs, kad pareiškėjas turi pakankamai turto ir pajamų atsiskaityti su kreditoriais, t. y. mokus, bei konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą. Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pateikia naujus įrodymus atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti: turto vertinimo ataskaitos Nr. 02-18-575 santrauką, turto vertinimo ataskaitos Nr. 02-18-771 santrauką, turto vertinimo ataskaitos Nr. 02-19-605 santrauką, turto vertinimo ataskaitos Nr. 02-18-899 santrauką, turto vertinimo ataskaitos Nr. 02-18-861 santrauką, turto vertinimo ataskaitos Nr. 02-17-279 santrauką (5 t., b. l. 44-47) ir RAUB „ARVI BELAGRO“ atsakymą į 2019 m. spalio 15 d. pretenziją dėl įsiskolinimo apmokėjimo (5 t., b. l. 48-49).

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo naujai pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde nurodomais argumentais ginčijant skundžiamoje teismo nutartyje nustatytų aplinkybių pagrįstumą. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu naujai pateikti įrodymai yra priimami ir prijungiami prie nagrinėjamos bylos.

25. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Taigi, fiziniam asmeniui bankroto byla gali būti keliama tik nesant FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjo atžvilgiu egzistuojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkte nurodytas sąlygas.

Dėl pareiškėjo nemokumo

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens nemokumo sąvoką, yra pažymėjęs, kad pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo gali įvykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo perspektyvą atsižvelgdamas į asmens turimą turtą ir jo gaunamas pajamas, t. y. teismas turi nustatyti ne tik tai, kad skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir tai, ar asmuo objektyviai neturi galimybės šių skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis apie turimą turtą, nustatė, kad kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas pateikė V. I. ūkio 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio matyti, kad V. I. ūkio turtą sudaro 6 838 666 Eur vertės ilgalaikis turtas, kuriame didžiausią dalį sudaro pastatų ir statinių vertė – 6 041 161 Eur, mašinos ir įrengimai – 665 391 Eur, žemė – 30 265 Eur, ir 1 356 808 Eur vertės trumpalaikis turtas, kuriame didžiausią dalį 1 326 851 Eur sudaro pirkėjų įsiskolinimas (3 t., b. l. 173). 2020 m. vasario 6 d. duomenis pirkėjų įsiskolinimas pareiškėjo ūkiui sudarė 1 480 911,80 Eur (3 t., b. l. 154).

28. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2018 m. atlikus masinį vidutinės rinkos vertės nustatymą, pareiškėjo ūkiui priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 436 416 Eur, žemės sklypų, kuriuose stovi statiniai, vertė – 409 500 Eur (3 t., b. l. 17-27). Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė turto vertinimo ataskaitos Nr. 02-17-279 santrauką, kurioje nurodoma, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendra kaip nedalomos visumos rinkos vertė 2017 m. balandžio 25 d. yra 2 726 000 Eur (5 t., e. b. l. 46-47). Taigi, trijų kalakutų fermų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertė balanso duomenimis 6 736 817 Eur, Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 845 916 Eur, turto vertinimo 2017 m. balandžio 25 d. duomenimis – 2 726 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kalakutų fermos, nepriklausomai nuo nurodomos turto vertės, visų pirma, yra mažai likvidus turtas, kuris nėra lengvai ir greitai realizuojamas, nes įsigyti tokį turtą turės interesą tik asmuo, planuojantis verstis analogiška veikla ir jo pardavimas gali užtrukti. Realizavimas priverstine tvarka taip pat mažina tokio turto vertę. Taigi, galimybės šį turtą panaudoti pareiškėjo pradelstiems įsipareigojimams, sudarantiems 2 336 736,98 Eur, grąžinti šiuo metu ar per protingą terminą yra pakankamai ribotos.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo trumpalaikio turto vertė (1 356 808 Eur) yra mažesnė negu pradelstų įsipareigojimų dydis. Be to, galimybės panaudoti šį turtą padengti pareiškėjo pradelstiems įsipareigojimams taip pat ribotos, nes šį turtą sudaro pirkėjų įsiskolinimai, kuriuos atgauti šiuo metu nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus išieškant skolas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagrindiniai pareiškėjo skolininkai yra URAB „ARVI BELAGRO“, turinti 845 829,50 Eur įsiskolinimą pareiškėjui, RUAB „Arvi kalakutai“ su 543 257,76 Eur įsiskolinimu ir ūkininkas I. G. su 42 872,73 Eur įsiskolinimu (3 t., b. l. 154). Pareiškėjas pateikė duomenis, kad į reikalavimą grąžinti skolą, skolininkas URAB „ARVI BELAGRO“ nurodė esantis nemokus (5 t., b. l. 48-49). Taigi, tam, kad išieškoti šią skolą būtina pradėti neginčijamai laiko sąnaudų reikalaujantį teisminį procesą. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB Arvi kalakutai“ iškelta restruktūrizavimo byla, o 2020 m. kovo 2 d. nutartimi UAB „Arvi kalakutai“ restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas pareiškėjo V. I. 543 257,76 Eur finansinis reikalavimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas šią skolą galės atgauti tik RUAB „Arvi kalakutai“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir ši aplinkybė taip pat vertintina kaip ribojanti galimybę atgauti nurodyto dydžio skolą šiuo metu ir per protingą terminą. Apsunkinta situacija yra ir su ūkininko I. G. skola, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ūkininkas I. G. yra kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo turimi pirkėjų įsiskolinimai iš esmės negalės būti padengti nei dabar, nei per protingą terminą, o pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš didžiausių skolininkų, t. y. tiek iš URAB „ARVI BELAGRO“ pateikdamas pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo, tiek iš UAB „Arvi kalakutai“ pareikšdamas finansinį reikalavimą RUAB „Arvi kalakutai“ restruktūrizavimo byloje.

30. Kitas pareiškėjo turimas turtas yra gyvenamasis namas ir 1818/6407 dalys žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 26-27). Šio turto vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 67 782 Eur (66 800 Eur (gyvenamasis pastatas) ir 982 Eur (žemės sklypas)). Pareiškėjo turimos žemės ūkio technikos ir transporto priemonių vertė – 70 898,32 Eur (4 t., b. l. 29). Įvertinus tai, kad pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 336 736,98 Eur, akivaizdu, kad šio turto nepakanka nurodyto dydžio pareiškėjo pradelstiems įsipareigojimams padengti.

31. Dėl pareiškėjo kas mėnesį kaip ūkininko išmokų gaunamų 2 600 Eur pajamų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši suma negali būti laikoma kaip pakankama atsiskaityti su pareiškėjo kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz. per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo, galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant dabartiniam pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų dydžiui, sudarančiam 2 336 736,98 Eur, ir laikant, kad visa suma, neatsižvelgiant į pareiškėjo ir jo šeimos būtinuosius poreikius, turėtų būti skiriama įsipareigojimams padengti, šie įsipareigojimai visiškai būtų padengti per daugiau nei 898 mėnesius arba 74 metus. Toks terminas negali būti laikomas protingu ir neatitiktų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo paskirties sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, tokiu skaičiavimu visiškai neatsižvelgiama į pareiškėjo interesą grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą.

33. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Sodros duomenimis, pareiškėjas V. I. yra ne tik ūkininkas, bet ir UAB „APH“ darbuotojas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu duomenys apie pareiškėjo iš darbinės veiklos gaunamas pajamas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo teismui nepateikti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti šią aplinkybę (CPK 179 straipsnio 2 dalis) ir vadovaujantis nutarties 31-32 punktuose nurodytais kriterijais įvertinti, ar pareiškėjo iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, jas skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti pradelstus įsipareigojimus, taip pat šių pajamų gavimo ir kitimo perspektyvą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjo nemokumo, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, todėl netinkamai sprendė dėl pareiškėjo V. I. nemokumo būsenos ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo.

Dėl pareiškėjo sąžiningumo

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nesąžiningumą konstatavo dėl to, kad pareiškėjas su savo sutuoktine sudarė povedybinę sutartį ir po to kreipėsi į banką dėl paskolos verslo plėtrai išdavimo, nors jau 2017 m. turėjo pradelstų įsipareigojimų. Nesąžiningumas buvo konstatuotas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų išsiieškoti skolas iš jam įsiskolinusių asmenų.

37. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. pareiškėjas turėjo pradelstų įsipareigojimų 10 177,18 Eur sumai (3 t., b. l. 60-62). Pareiškėjas 2018 m. kovo 21 d. sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu pasiskolino 3 469 300 Eur investicijoms į kalakutų fermos statybas, įrangos įsigijimui (3 t., b. l. 47-50). Paskolos suteikimo metu pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai sudarė 13 022,25 Eur (3 t., b. l. 60-62). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši pradelstų įsipareigojimų suma 2018 m. kovo 21 d. kredito sutarties sudarymo metu nežymiai viršijo FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto fizinio asmens nemokumo kriterijų, kuris buvo 10 000 Eur (400 Eur (MMA dydis, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814) x 25). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie ieškovui tuo metu priklausiusio turto vertę (žr. nutarties 28 punktą), vykdomą ūkininko veiklą, iš jos gaunamas pajamas (3 669 048 Eur), pelningumą (167 289 Eur) (3 t., b. l. 176-177) ir gaunamas ūkininko išmokas, pradelstų įsipareigojimų dydis tuo metu nesudarė pagrindo konstatuoti, jog jau 2018 m. kovo 21 d. kredito sutarties sudarymo metu pareiškėjas buvo nemokumus. Be to, paskolos buvo paimtos tikslu plėsti ūkininko veiklą ir padidinti gaunamas pajamas, ne vartojimo poreikiams tenkinti ar prabangos prekėms įsigyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas reikšmingai padidino savo įsiskolinimus būdamas nemokus.

38. Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad pačios povedybinės sutarties sudarymas savaime negali būti vertinamas kaip asmens nesąžiningumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad sėkmingo ūkio plėtros plano įgyvendinimo atveju pareiškėjo povedybine sutartimi įgyto turto vertė būtų reikšmingai padidinta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie pareiškėjo su sutuoktine sudarytą povedybinę sutartį nuo 2018 m. vasario 8 d. buvo išviešinti Vedybų sutarčių registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, nurodytas faktas galėjo būti patikrinamas ir žinomas bet kuriam suinteresuotam asmeniui kreipusis dėl duomenų gavimo iš Vedybų sutarčių registro. Dėl kitų aplinkybių, kurios buvo vertinamos kaip pareiškėjo nesąžiningumas, t. y. nepakankamo aktyvumo išieškant debitorių skolas, apeliacinės instancijos teismas pasisakė nutarties 29 punkte.

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. baustas administracine tvarka dėl mokėjimo eilės pažeidimo nesumokant mokestinių prievolių valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį (5 t., b. l. 7-8). Toks elgesys turi nesąžiningumo požymių, tačiau pareiškėjas yra nubaustas dėl tokios veiklos, gauta bauda nėra nurašomas įsipareigojimas (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis), pareiškėjas pažeidimą padarė tikėdamasis, jog tai padės jam išspręsti ūkinės veiklos problemas, o pati ne pagal eilę atliktų mokėjimų suma (7 589,11 Eur) lyginant su pradelstų įsipareigojimų dydžiu nėra didelė, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti esant priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nemokumo ir nesąžiningo elgesio.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo kaip sąžiningo asmens prezumpcija iš esmės nėra paneigta, o nesąžiningo elgesio požymiai neturi priežastinio ryšio su pareiškėjo nemokumu. Todėl nesant kitų duomenų apie pareiškėjo nesąžiningą elgesį per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, kuris galėjo lemti jo nemokumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 sąlygą, sudarančią pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, netinkamai taikė aptartas teisės normas, neištyrė aplinkybių, susijusiu su pareiškėjo gaunamomis pajamomis iš darbinės veiklos, todėl skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui bankroto bylą, pripažintina nepagrįsta ir naikintina. Kadangi pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėjimas priskirtas apylinkės teismui (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis) ir dėl to apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimo, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

42. Atsižvelgiant į didelį pareiškėjo kreditorių skaičių, ir į tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka klausimas dėl bankroto bylos pareiškėjui V. I. iškėlimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartis suinteresuotiems asmenims įteiktina viešo paskelbimo būdu (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartį suinteresuotiems asmenims įteikti specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“ paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos pareiškėjui V. I. iškėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas