- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-203-856/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01010-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- L. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2015, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017 pripažino negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria R. P. iš Šiaulių apskrities valdytojo administracijos nupirko 0,0975 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmetė atsakovės L. S. priešieškinį dėl Kelmės rajono valdybos sprendimo ir Šiaulių apskrities valdytojo įsakymo pripažinimo iš dalies negaliojančiais, Paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei įrašų nekilnojamojo turto registro duomenų banke panaikinimo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-549-569/2017 pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.
Atsakovė L. S. pirmosios instancijos teismui 2017-11-13 pateikė prašymą išaiškinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą: ar pagal šį teismo sprendimą atsakovė L. S. neteko asmeninės nuosavybės teisių į 0,0975 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jei taip, tada: a) koks teisinis statusas (galioja ar negalioja bei kokiu teisiniu pagrindu) yra tų sandorių, kurių pagrindu atsakovė įgijo asmeninės nuosavybės teises į 0,0975 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); b) ką reiškia teismo išvada „klausimas dėl restitucijos taikymo šioje byloje nesprendžiamas“ (vertinant, kad valstybė gavo atlyginimą pardavusi žemės sklypą R. P. pagal teismo sprendimu pripažintą negaliojančia 1996-11-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį) (IV t., 81–85 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovės L. S. prašymo dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo išaiškinimo netenkino (IV t., 108–109 b. l.).
Teismo vertinimu, Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog teismas, pripažindamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį tarp atsakovės L. S. mirusio tėvo R. P. ir valstybės negaliojančiu, nesprendžia klausimo dėl restitucijos taikymo. Taip pat teismas nesprendė klausimo dėl vėlesnių sandorių galiojimo ar negaliojimo ir tik nurodė, kad tai, jog nepareikšti reikalavimai dėl vėlesnių sandorių (įpėdinių susitarimo, paveldėjimo) ir įregistravimo viešame registre panaikinimo, netrukdo tenkinti ieškinį ir panaikinti pačią pirkimo-pardavimo sutartį, kuri neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų ir pažeidžia ieškovių teises. Sprendimo rezoliucinėje dalyje yra suformuluota teismo išvada tenkinti ieškovių reikalavimą, išdėstant patenkinto reikalavimo turinį - panaikinti ginčijamą sandorį. Tai reiškia, kad priimdamas galutinį procesinį sprendimą, teismas nesprendė klausimų nei dėl restitucijos taikymo, nei dėl to paties žemės sklypo vėlesnių sandorių galiojimo, o šias aplinkybes tik aptarė motyvuojamoje dalyje spręsdamas byloje pareikštus reikalavimus. Teismas sutiko su ieškovių atstovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad tokiu prašymu atsakovė, remdamasi sprendimo išaiškinimo institutu, faktiškai prašo ne išaiškinti teismo sprendimą, t. y. jo rezoliucinės dalies formuluotę dėl reikalavimų tenkinimo ar netenkinimo, o papildyti sprendimo motyvuojamąją dalį papildomais motyvais ir, teismo vertinimu, net išspręsti byloje nenagrinėtus klausimus - koks vėlesnių šio sklypo sandorių statusas, kaip reikėtų spręsti klausimą dėl R. P. valstybei sumokėto atlyginimo ir pan.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantės prašymą išaiškinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti sprendimą, nes, apeliantės nuomone, nėra aišku, kaip turi būti vykdomas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimas. Ieškinio metu buvusios aplinkybės dėl sklypo registracijos ir po įsiteisėjusio Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo niekaip nepasikeitė.
5.2. 1996-11-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties šalimi nebuvo nei ieškovės, nei apeliantė. Ieškovės ieškinyje neformulavo reikalavimo išreikalauti žemės sklypą iš apeliantės (vindikacinio reikalavimo nereiškė). Pripažinęs 1996-11-14 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad restitucijos klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Apeliantė 0,0975 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), yra įgijusi ne pagal ieškovių ginčytą 1996-11-14 pirkimo-pardavimo sutartį, o visai kitu teisiniu pagrindu (paveldėjimas ir paveldėto turto pasidalijimas), ji yra sąžininga 0,0975 ha žemės sklypo įgijėja. Sandorių, kuriais apeliantė tiesiogiai įgijo nuosavybės teisę į 0,0975 ha žemės sklypą, byloje ieškovės neginčijo.
Teismas nepagrįstai ieškovei R. A. iš apeliantės priteisė 100 Eur atstovavimo išlaidų. Apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis nėra priimta ieškovės R. A. naudai.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti, apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą (V t., 17–19 b. l.). Nurodo, kad civilinė byla Nr. 2-65-471/2017 buvo išnagrinėta tose ieškinio ir priešieškinio ribose, kurias nustatė ieškovės, reikšdamos ieškinį, ir atsakovė, teikdama priešieškinį. Reikalavimai dėl vindikacijos taisyklių taikymo ir daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo L. S. paveldėjo 0,0975 ha žemės sklypą, ir įrašų viešajame registre nuginčijimo bei restitucijos dėl R. P. sumokėtų pinigų valstybei, nebuvo keliami, šioje civilinėje byloje nebuvo pareikšti ir nebuvo nagrinėjami. Tarnybos nuomone, apeliantės tikslas gauti atsakymus į jai iškilusius klausimus peržengia CPK 278 straipsnyje numatytas sprendimo išaiškinimo ribas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-7-242/2009; Nr. 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015; ir kt.).
Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).
Atsakovė L. S. pateikė teismui prašymą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo išaiškinimo, prašydama išaiškinti, ar pagal šį teismo sprendimą atsakovė L. S. neteko asmeninės nuosavybės teisių į 0,0975 ha žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ir jei taip, tada: a) koks teisinis statusas (galioja ar negalioja bei kokiu teisiniu pagrindu) yra tų sandorių, kurių pagrindu atsakovė įgijo asmeninės nuosavybės teises į 0,0975 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); b) ką reiškia teismo išvada „klausimas dėl restitucijos taikymo šioje byloje nesprendžiamas“ (vertinant, kad valstybė gavo atlyginimą pardavusi žemės sklypą R. P. pagal teismo sprendimu pripažintą negaliojančia 1996-11-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį) (IV t., 81–85 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino, konstatuodamas, jog atsakovė prašo ne išaiškinti 2017 m. kovo 27 d. sprendimą, bet papildyti sprendimo motyvuojamąją dalį papildomais motyvais ir net išspręsti byloje nenagrinėtus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis. Iš atsakovės pateikto prašymo turinio matyti, kad atsakovė prašo išaiškinti ne kaip turi būti vykdomas sprendimas, t. y. ne teismo sprendimo įvykdymo tvarką, bet prašo nurodyti, ar pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ji neteko asmeninės nuosavybės teisių į 0,0975 ha žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), koks yra teisinis statusas tų sandorių, kurių pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į šį žemės sklypą ir ką reiškia teismo išvada „klausimas dėl restitucijos taikymo šioje byloje nesprendžiamas“. Pažymėtina, kad CPK normos nenumato galimybės pakeisti teismo sprendimo turinio, išaiškinant tai, kas nebuvo numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Kelmės rajono apylinkės teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant 2017 m. kovo 27 d. sprendimą, nebuvo nagrinėjami klausimai, liečiantys atsakovės L. S. asmeninę nuosavybę, bei klausimai dėl sandorių, kurių pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į šį žemės sklypą. Reikalavimų dėl vindikacijos taikymo ir daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo atsakovė L. S. paveldėjo 0,0975 ha žemės sklypą, ir įrašų viešajame registre nuginčijimo bei restitucijos taikymo nereiškė nei ieškovės ieškinyje, nei atsakovė L. S. priešieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimo išaiškinimas atsakovės prašomu būdu reikštų teismo sprendimo turinio pakeitimą, todėl toks teismo sprendimo išaiškinimas yra negalimas. Kadangi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra neaiškių, nesuprantamai ar nevienareikšmiškai suformuluotų jo dalių, iš teismo sprendimo aiškiai suprantama, kaip jis turi būti vykdomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį išaiškinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. A..
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovei L. S. pateikus prašymą dėl 2017 m. kovo 27 d. teismo sprendimo išaiškinimo, apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi įpareigojo byloje dalyvaujančius asmenis per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą (IV t., 86 b. l.). Ieškovės R. A., O. R. ir R. N., atstovaujamos advokato E. S., pateikė atsiliepimą į atsakovės L. S. prašymą. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitas, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 32/2017 bei ataskaita Nr. 9 pagal 2015-07-13 sutartį dėl teisinės pagalbos patvirtina, kad ieškovė R. A. sumokėjo 100 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (V t., 99–101 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovės teismui pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą, teismui šie įrodymai buvo pateikti iki 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties priėmimo, nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte nurodyto maksimalaus dydžio (317,32 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo būtent atsakovės elgesys, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės L. S. priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. A., sumokėjusiai bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą, bei pagrįstai atmetė atsakovės prašymą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.