- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 2-65-471/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01010-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Ieškovas
- R. A., O. R., R. N.
- Atsakovas
- L. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
dalyvaujant ieškovių R. A., O. R. ir R. N.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. A., O. R. ir R. N. ieškinį atsakovams L. S. / buv. P./, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovėms R. A., O. R., R. N., atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kelmės rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl Kelmės rajono valdybos sprendimo ir Šiaulių apskrities valdytojo įsakymo pripažinimo iš dalies negaliojančiais, Paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei įrašų nekilnojamojo turto registro duomenų banke panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės R. A., O. R. ir R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu / 1 t. 4-7 l. /, prašydamos pripažinti negaliojančia 1996m. lapkričio 14d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-4678, kuria R. P. iš valstybės įsigijo 0,0975 ha. namų valdos žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad ginčijama sutartimi valstybė atsakovės L. S. tėvui R. P. pardavė valstybei nepriklausančią žemę – sutarties sudarymo metu ieškovėms nuosavybės teise priklausiusio 11,43 ha. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0975 ha. dydžio dalį, į kurią ieškinio pareiškimo metu yra įregistruotos tiek ieškovių, tiek atsakovės L. S. nuosavybės teisės.
Atsakovė L. S. / buv. P. – 2 t. 115 l. / priešieškiniu / 1 t. 111-121 l. / prašė pripažinti 1995-01-25 Kelmės rajono valdybos sprendimą Nr. 4128 ir Šiaulių apskrities valdytojo 1995-06-16 įsakymą Nr. 81 negaliojančiais dalyje, kuria R. N., O. R. ir ieškovių palikėjoms A. P. bei P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. P. iki nacionalizacijos valdytą miškų ūkio paskirties žemės sklypą bei perduotas jų nuosavybėn 11,43 ha. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 5416-0004-0036, toje dalyje, kurią faktiškai užėmė atsakovės L. S. palikėjo R. P. 0,0975 ha. ploto namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti 1997-07-29 Paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu dalyje, kurioje palikėjos A. P. įpėdinėms P. P., O. R. ir R. N. buvo perduotos nuosavybės teisės į 11,43 ha. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią faktiškai užėmė atsakovės L. S. palikėjo R. P. 0,0975 ha. ploto namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti 2013-06-05 Paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu dalyje, kurioje palikėjos P. P. įpėdinei R. A. buvo perduotos nuosavybės teisės į 11,43 ha. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią faktiškai užima atsakovės L. S. 0,0975 ha. ploto namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registro duomenų banke apie tai, kad ieškovėms priklauso nurodoma žemės sklypo dalis.
Nagrinėjant tą pačią civilinę bylą Nr. 2-27-496/2016 ieškovė R. A. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Ji nurodė, kad 2013m. paveldėjo ginčo žemės sklypo dalį po mamos mirties. 2014m. įvyko konfliktas su L. S. dėl miško valymo darbų. Po to ji nuvyko į vietą žemės sklypų ribų patikslinimui ir sužinojo, kad dalis jai su kitomis ieškovėmis priklausančio sklypo yra įregistruota ne tik jų, bet ir atsakovės L. S. vardu. Ieškovėms priklausantis žemės sklypas buvo ženklinamas 1994m., tada nebuvo jokios kalbos apie R. P. nuosavybę. Ginčo sklype yra miškas, labai drėgnos vietos, tarybiniais laikais buvo atsiradę tvenkiniai. Miško valymo darbai buvo atliekami daug kartų, tačiau konfliktas įvyko tik 2014m. Anksčiau ji neįtarė, kad žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ir atsakovei.
Nagrinėjant tą pačią civilinę bylą Nr. 2-27-496/2016 ieškovė O. R. ieškinį prašė patenkinti, o priešieškinį atmesti. Ji paaiškino, kad žino tas pačias aplinkybes, kaip R. A.. 1994-05-27 buvo ženklinamas jų sklypas; tuo metu apie R. P. ir jam priklausantį sklypą kalbos nebuvo. Ginčo sklype nebuvo ir nėra jokių statinių. Ten buvo daržas, pieva, vėliau atsirado tvenkinys, tačiau kas ir kada jį suformavo, ji nežino.
Šalies argumentai
Ieškovė R. N. į teismo posėdžius neatvyko ir paaiškinimų nepateikė.
Ieškovių atstovas nurodė, kad valstybė per įgaliotas institucijas atsakovės L. S. tėvui R. P. pardavė 0,0975 ha. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip dalį namų valdos žemės sklypo. Šis sklypas pardavimo metu valstybei nebepriklausė, todėl yra pažeisti Lietuvos CK 6.307str. 1d. reikalavimai / turtą pardavė ne savininkas / ir vien tuo pagrindu ieškinys privalo būti tenkinamas. Be to, šiame žemės sklype jokios R. P. namų valdos nebuvo, nes jame statinių nėra, tvenkinys iškastas papildomai upeliuko tekėjimo kryptimi, pats sklypas yra neprižiūrimas ir nenaudojamas, kas aiškiai matyti byloje esančiose nuotraukose. Todėl šis sklypas yra ne namų valda, o tik pagal pageidavimą prie jos prijungtas kito rajono žemės lopinėlis. Nuosavybės teisės į žemės sklypą ieškovėms buvo atkurtos grąžinant žemę natūra, išskyrus dvi namų valdas, t.y. R. P. ir liudytojo R. G., už kurias buvo išmokėta piniginė kompensacija. Ši kompensacija yra paskaičiuota už tikrąją R. P. namų valdą, t.y. neįskaitant ginčijamo 9,7 a. ploto. Tiek priklausančio ieškovėms, tiek R. P. sklypų ribos atkuriant nuosavybės teises buvo aiškios ir valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių buvo priimti teisėti. Tik vėliau neaišku kodėl buvo priimtas papildomas sprendimas R. P. kaip dalį namų valdos sklypo parduoti valstybei nebepriklausantį 9,7 a. sklypelį, esantį net ne Šiaulių rajone. Reikšti reikalavimus dėl paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais atsakovė negali ir Lietuvos CPK 5str. pagrindu, nes nelaikytina asmeniu, su kurio teisėmis ar interesais šie liudijimai yra susiję. Tiek matuojant, tiek parduodant R. P. 9,7 a. sklypą, ieškovės nedalyvavo ir nieko apie tai nežinojo iki 2014 metų, kai kilo ginčas atliekant miško valymo darbus, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Be to, būtų visiškai nelogiška taikyti ieškinio senatį ieškovių reikalavimui, nors atsakovė pareiškė reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiais dar ankstesnius valstybės institucijų sprendimus ir priešieškinyje net nepareikštas prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovės priešieškinis yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. paaiškino, kad jos senelė 1983m. įsigijo namą / t.y. sodybą /, esantį Šiaulių r., Burkšų k., kurį 1984m. padovanojo savo sūnui, jos tėvui R. P.. 1994m. tėvas pradėjo tvarkytis sklypo išsipirkimo dokumentus – padarė kadastrinius matavimus, pateikė prašymus, buvo pastatyti riboženkliai ir t.t. Jis buvo registruotas Šiaulių rajone ir sodybos namų valda faktiškai buvo tik šiame rajone, tačiau vėliau pakeitus rajonų ribas dalis žemės atsidūrė Kelmės rajone. Todėl pagal prašymą jam iš pradžių buvo leista išsipirkti (duomenys neskelbtini) esančią sklypo dalį, o 1996m. papildomai – Kelmės r. esančią 0,75 a. sklypo dalį. Šioje dalyje jokių pastatų nebuvo, tik maždaug 1980m. tėvo iškastas antrasis tvenkinys, kuris pagal nustatytą tvarką yra pripažįstamas nesudėtingu statiniu, ir medžiai. Tėvui mirus Burkšų kaime esančią sodybos dalį paveldėjo jos duktė R. S., o Kelmės r. esančią 9,75 a. sklypą dalį – ji pati. Tik 2014-09-10 sužinojusi, kad kaimynai kerta medžius šiame sklype, ji išsiaiškino, kad tas pats sklypas buvo grąžintas ir ieškovėms. Apie tai, kad sklypas priklauso jai, ieškovės turėjo sužinoti dar 2010m. iš joms paruošto miškotvarkos projekto.
Jos tėvas ginčo sklypą atvirai valdė daugiau kaip 20 metų - nuo 1984m., o ieškovės juo niekada nesinaudojo. Todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, sklypas jos tėvui buvo suformuotas iki 1994m. - jo vertė apskaičiuota 1993m. dokumentuose, o kadastriniai matavimai atlikti 1994m., t.y. dar prieš nuosavybės teisių atkūrimą ieškovėms, kurių sklypo ribos pažymėtos tik 2015m. Ieškovių pirminis sklypo planas yra be kadastrinių matavimų ir su niekuo nesuderintas, todėl tai tik preliminarūs matavimai. 1994m. atlikus R. P. sklypo kadastrinius matavimus tas pats sklypas ieškovėms išvis negalėjo būti grąžinamas, nes pagal galiojančią tvarką nuosavybės teisės buvusiam savininkui neatkuriamos, jei žemė užimta namų valdos. Taip pat ieškovėms natūra grąžintos žemės kiekis ir kompensacija, neįskaitant ginčijamos 9,7 a. sklypo dalies, pilnai padengia buvusio savininko turėtos žemės kiekį, todėl papildomai ginčijamas sklypas joms net nepriklausytų.
Dėl tarp šalių kilusio ginčo yra kalta Kelmės žemėtvarkos tarnyba, tą patį sklypą perleidusi dviem skirtingiems savininkams ir atsakovė negali būti verčiama atsakyti už NŽT padarytas klaidas. Todėl prašo tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašo tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad ieškovėms ir jų giminaitėms nuosavybės teisės į J. P. priklausiusį žemės sklypą galėjo būti atkurtos tik negrąžinant natūra R. P. užimamos namų valdos žemės sklypo, nes galiojantys įstatymai numatė pirmenybę tokių sklypų naudotojams juos įgyti nuosavybėn. R. P. sklypas buvo suformuotas per du rajonus / patikslinus jų ribas /, jis atliko šio sklypo tvarkymo darbus – iškasė antrą tvenkinį, tvarkė teritoriją ir t.t. Pagal Žemės reformos įstatymo 9str. jam turėjo būti parduodamas žemės sklypas pagal faktines sodybos ribas, kas ir buvo padaryta, tai suderinta su Kelmės žemėtvarkos skyriaus darbuotojais, todėl ginčo sklypas jam parduotas teisėtai. Pagal STR taisykles tvenkinys yra laikomas kitu / nesudėtingu / statiniu, todėl nepagrįstas ieškovių argumentas, kad šiame sklype R. P. statinių nėra. Tiek iki atkuriant nuosavybės teises ieškovėms, tiek parduodant ginčo sklypą R. P., ginčo sklypas visą laiką buvo R. P. namų valdos dalis. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo ieškovėms metu šis sklypas kaip priklausantis R. P., jau buvo suformuotas, o įkainotas dar 1993-12-11. Todėl ieškovėms negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą natūra. Ieškovės šio sklypo nevaldė, neprižiūrėjo ir negynė savo kaip savininkių teisių visą laiką, kol sklypu atvirai naudojosi R. P., o apie tai žinojo nuo 1996m., todėl ieškinys atmestinas ir taikant ieškinio senatį. Be to, ieškinio patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių, nes ieškovės nepareiškė reikalavimų panaikinti administracinius aktus, kuriais R. P. leista išsipirkti šį sklypą ir paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kurį sklypas atiteko atsakovei.
Atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Jis nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą ieškovių palikėjams buvo atkurtos anksčiau, nei suformuotas ir parduotas žemės sklypas R. P.. Kadangi žemės sklypai natūroje uždengia vienas kitą / t.y. tas pats sklypas /, ginčas turi būti išspręstas pirminio įgijėjo naudai, t.y. patenkinant ieškinį. Be to, sklypas yra Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje, kur bet kokių statinių statyba yra draudžiama. Rajono savivaldybė byloje atsakovu pripažinta be pagrindo, todėl tenkinant ieškinį prašo iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nagrinėjant tą pačią civilinę bylą Nr. 2-27-496/2016 ji paaiškino, kad 2014m. pabaigoje išaiškėjo problemos dėl dviejų žemės sklypų padėties, buvo atliekamas tyrimas. Pagal dokumentus nustatyta, kad R. N., P. P., O. R. ir A. P. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. P. iki nacionalizacijos valdytą 11,43 ha. žemės / miško / sklypą, kurį dabartiniu metu bendrosios dalinės nuosavybės teise po 381/1143 dalį valdo visos ieškovės. Pagal Kelmės rajono valdybos 1996-10-08 sprendimą Nr. 771 tame pačiame (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 0,0975 ha. kitos paskirties / gyvenamosios teritorijos / žemės sklypas, kurį 1996-11-14 pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo R. P.. Šį sklypą šiuo metu nuosavybės teise valdo L. S.. Ieškovės nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgijo anksčiau, nei atsakovės tėvas, joms sklypas paženklintas 1994-11-25 ir leista sklypu naudotis. Susipažinus su sklypo pardavimo R. P. byla, joje rasta daug trūkumų, nėra net sklypo paženklinimo akto. Buvo pagrindo manyti, kad R. P. ginčo žemės sklypą Kelmės rajone įgijo neteisėtai. Ieškovėms žemės sklypas atmatuotas tose ribose, kaip buvo valdytas iki nacionalizacijos.
Nagrinėjant šią bylą atstovė papildomai paaiškino, kad išaiškėjus to paties sklypo perleidimo dviem savininkams faktui tarnyboje buvo bandoma ginčą spręsti geruoju, bet nepavykus teko kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos TSR nustatytą tvarką kaimo vietovėje asmenys galėjo naudotis tik iki 50 a. dydžio žemės sklypais, o atkūrus Nepriklausomybę suteikta galimybė turėti iki 2 ha. ploto ūkius. Pagal žemės reformos įstatymus buvo nustatyta, kad pirmiausia leidžiama privatizuoti faktiškai valdomus / valstiečių ūkio, namų valdos ir pan. / sklypus, o buvusiems savininkams nuosavybės teisės atkuriamos vėliau. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta, nes pagal 1994m. planą R. P. leista privatizuoti 0,6 ha. ploto namų valdos sklypą, esantį Šiaulių r., Burkšų kaime. Dėl 9,75 a. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jis į tarnybą kreipėsi tik 1996m. 05mėn., kai sklypas jau buvo grąžintas ieškovėms. Be to, R. P. nebuvo Kelmės rajono gyventojas, todėl šiame rajone esanti žemė jam kaip namų valda net negalėjo būti suteikta, o tuo pačiu – ir išpirkta iš valstybės.
Ankstesniame teismo posėdyje trečiasis asmuo A. P. paaiškino, kad visas aplinkybes teisingai paaiškino jo sesuo L. S.. 2014m. pamatęs, kad svetimi žmonės pjauna medžius sesers sklype, jis nubėgęs pareiškė pretenzijas ir jie nustojo medžius pjauti. Vėliau atvykę Jočys ir kiti asmenys aiškinosi sklypų ribas. Žino, kad jo močiutė namą nupirko apie 1975m., vėliau perleido jo tėvui, kurį laiką šiame name gyveno jų šeima. Palaiko atsakovės poziciją, t.y. prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; analogiškai nurodė atsiliepime / 2 t. 127-130 l. /.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas atsiliepime į priešieškinį / 1 t. 162 l. / nurodė, kad L. P. valdomas žemės sklypas unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo R. A., R. N. ir O. R.. Trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra / analogiškai 2017-02-10 rašte – 3 t. 3 l. /.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Liudytojas R. G. parodė, kad jis yra šalia R. P. sodybos esančios kitos sodybos savininkas. R. P. sodybą nusipirko 1975m. Maždaug 1984-1986m. jis padėjo R. P. iškasti antrą tvenkinį / prūdą /; kas R. P. leido tai daryti, jis nežino. Aplink tvenkinį esančia žeme R. P. naudojosi, nes rengėsi joje auginti bruknes. Jokie kiti asmenys tvenkinio netvarkė ir neprižiūrėjo. Tuo metu sklypo riboženklių nebuvo, tik dviejų rajonų ribas žymintys ženklai.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos sekančios faktinės aplinkybės :
Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovėms R. A., O. R. ir R. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise / kiekvienai po 381/1143 dalis / priklauso 11,43 ha. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 5416-0004-0036, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jos yra įgijusios pagal 1995-01-25 Valdybos sprendimą Nr. 4128, 1995-06-16 Apskrities valdytojo įsakymą Nr. 81, 1997-07-29 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3274 ir 2013-06-05 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2592 / 1 t. 8-9, 124-125 l. /.
Pagal Kelmės rajono valdybos 1995-01-25 sprendimą Nr. 4128 / 1 t. 182 l. / ieškovėms R. N. ir O. R. bei visų ieškovių palikėjoms A. P. ir P. P. 1995-06-16 Apskrities valdytojo įsakymu Nr. 81 buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. P. iki nacionalizacijos valdytą 11,43 ha. miškų ūkio paskirties žemės sklypą grąžinant žemę natūra. Tai žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruota, t.y. oficialiai išviešinta, 1995m. gruodžio 17d. / 1 t. 10, 11-12 l. /; žemės sklypo ribos buvo pažymėtos tik 1994-07-16 jo abrise / 1 t. 128, 129 l. /.
Pateikti duomenys, kad iš viso J. P. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 26,50 ha. žemės plotą / prokuratūros medžiagos 1 t. 62 l. /, kurio 6,50 ha. pagal dabartinį administracinį suskirstymą priklauso Šiaulių rajono teritorijai. Ten įpėdiniams natūra grąžinta 5,47 ha. plotas ir išmokėta piniginė kompensacija už 1,03 ha. plotą, nors negrąžinta dviejų sodybų užimta bendro 1,1261 ha. ploto žemė – 0,6582 ha. ploto R. P. sodybos ir 0,4679 ha. ploto – R. G. sodybos / 3 t. 17-19, 21-32, 33-44, 45-56, 57-89 l. /; kadastro žemėlapyje galimai kaip R. P. sodybos tęsinys pažymėta sklypo dalis, patenkanti į Kelmės r. ribas / 3 t. 60 l. /.
1997-07-29 paveldėjimo teisės liudijimu, reg. Nr. Nr. 3274, mirusiajai A. P. priklausiusią 285/1143 dalį nurodomo žemės sklypo paveldėjo dukros R. N., O. R. ir P. P. / 1 t. 13 l. /. 2013-06-05 paveldėjimo teisės liudijimu, reg. Nr. 2592, mirusiajai P. P. priklausiusią 381/1143 dalį šio sklypo paveldėjo R. A. / 1 t. 14-18 l. /.
Iš Šiaulių apygardos prokuratūros bylos Nr. (10.1.)-39 medžiagos / 1 t. 44-47, 61-93, 95-97 l., 2 t. 30-36 l. / matyti, jog pagal (duomenys neskelbtini) reformos tarnybos 1994-04-01 d. posėdžio protokolo Nr. 20 išvadas ir parengtas pažymas, patvirtinančias pretendenčių P. P., A. P., R. N. ir O. R. pasiruošimą ūkininkauti, nuo 1994 metų pavasario joms buvo leista ūkininkauti; grąžinamo nuosavybėn natūra žemės sklypo / projektinis Nr. 138 / ribos 1994-05-27 d. buvo pažymėtos vietoje, surašius žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo aktą ir jo pagrindu 1994-06-17 d. parengus žemės sklypo abrisą / 94 l. /. Vadovaujantis šiais dokumentais 1994m. parengtame Kelmės r. Dubysos žemės ūkio įmonės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane P. P., A. P., R. N. ir O. R. grąžinamas nuosavybėn natūra žemės sklypas jau buvo pažymėtas kaip suprojektuotas grąžinti nuosavybėn / 97 l., kt. /.
1995-04-28 sudarytame P. P. ir kt. laikinajame žemės sklypo, esančio Šiaulių r., Burkšų k., plane yra pažymėti R. P. ir R. G. asmeninių ūkių žemės sklypai; R. P. sklypo riba pažymėta tik iki Kelmės r. ribos / b.b. 31 l. /.
Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei L. S. nuosavybės teise priklauso 0,0975 ha. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 5416-0004-0046, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji yra įgijusi pagal 2007-07-02 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7770 ir tos pačios dienos turto pasidalijimo sutartį Nr. 7701 / 1 t. 49-50, 122-123 l. /.
1984-03-27 dovanojimo sutartimi, reg. Nr. 883, B. J. R. P. dovanojo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), priklausiusius jai pagal 1973-05-/ neįskaitoma / pastatų pirkimo sutartį / 1 t. 74-75 l. /. Pagal R. P. 1993-09-03 prašymą ir prie jo pateiktą planą / taip nurodoma pačiame prašyme, tačiau šis planas nepridedamas ir duomenų apie jį nėra - 3 t. 44, 77 l., prokuratūros medžiagos 1 t. 181 l. / Šiaulių rajono valdyba 1994-05-05 potvarkiu Nr. 193v nutarė atlikus kadastrinius matavimus parduoti namų valdos sklypus Šiaulių rajono gyventojams, tame tarpe R. P. - (duomenys neskelbtini) esantį 6582 kv.m. sklypą / 1 t. 77 l. /. 1994-05-12 sudarytame sklypo plane, esančiame namų valdos byloje, sklypas pažymėtas su vienu tvenkiniu iki Kelmė r. ribos / prokuratūros medžiagos 2 t. 65 l. /. 1994-06-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi , reg. Nr. 2991, R. P. iš Šiaulių r. valdybos, atstovaujamos žemėtvarkos tarnybos darbuotojo, pagal jos 1994-05-05 potvarkį nupirko šį 6582 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą / 1 t. 82-83 l. /. Sklypas kadastro duomenų registre įregistruotas 1994-06-30 / prokuratūros medžiagos 1 t. 173-174 l. /.
Taip pat R. P. pateikė prašymą Kelmės rajono valdybai parduoti jam 0,0975 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) / taip tekste / km., (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu pateikti du dokumentų originalai patvirtina, kad vienas prašymas surašytas 1996-07-25 / jo kopija Šiaulių apygardos prokuratūros bylos Nr. (10.1.)-39 1 t. 27 l. /, o analogiškas – išvis be datos / jo kopija 1 t. 59 l. /.
Kelmės rajono valdyba 1996-10-08 sprendimu Nr. 771 nusprendė parduoti R. P. 975 m2 ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., ne žemės ūkio veiklai, nustatant apribojimą Kelmės r. ribose esančioje sklypo dalyje pastatų nestatyti / 1 t. 55-57 l., 3 t. 10 l. /.
Šiaulių apskrities valdytojo 1996-10-31 įsakymu Nr. 1102-V Kelmės miesto / taip tekste / privačių namų valdų savininkams leista įsigyti privatinės nuosavybės teise geodeziškai išmatuotus turimus žemės sklypus, tame tarpe R. P. – 975,0 kv.m. ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) / 1 t. 81 l. /.
1996-11-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. I-4671, R. P. iš Šiaulių apskrities valdytojo administracijos, atstovaujamos Kelmės žemėtvarkos tarnybos viršininkės, pagal minėtą apskrities valdytojo 1996-10-31 įsakymą nupirko šį 9,75 arų ploto valstybinės žemės sklypą / 1 t. 84-85 l. /. Sklypas žemės kadastro duomenų registre įregistruotas 1996-11-14 / prokuratūros medžiagos 1 t. 31, 32-34 l. /. Nors jame sklypo kaina nurodoma pagal 1993-12-11 datą / prokuratūros medžiagos 1 t. 34 l. /, šią aplinkybę teismas vertina kaip neturinčią įtakos sprendimo byloje priėmimui, nes ji niekaip nepatvirtina, jog būtent tuo laiku buvo nustatytos ir sklypo ribos / kaip teigia atsakovė /. Priešingai, faktiškai sklypas buvo įkainotas tik 1996-10-08 / prokuratūros medžiagos 1 t. 35 l. /.
Seniūnijos ūkinėse knygose duomenys apie R. P. sodybos ūkio asmeninio naudojimo žemės plotą nėra aiškūs / 1985m. nurodoma galimai 0,15 ir 15 - prokuratūros medžiagos 2 t. 5, 6 l. /. Jokių kitų duomenų apie jo sklypo ribas, išskyrus esančius namų valdos tech. apskaitos byloje / prokuratūros medžiagos 2 t. 64, 65 l. / ir namo tech. pase / prokuratūros medžiagos 2 t. 67 l. /, nėra.
Nekilnojamojo turto ... registro dokumentų bylos medžiagoje esančiame gyvenamojo namo tech. pase, kuriame einamoji registracija atlikta 1994-06-03, nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) esančių R. P. priklausančio namo naudojamos žemės sklypas yra 6582, tame tarpe prūdas – 280 / 3 t. 15 l., registro bylos 5, 11 l. /. Šioje byloje esančiame plane, sudarytame 1994-05-12, žemės sklypo riba pažymėta tik iki Kelmės r. ribos ir su vienu tvenkiniu / registro bylos 3 l. /.
R. P. namų valdos žemės sklypo plane, kuris patvirtintas tik Šiaulių miškų urėdo 94-04-28 /?/, nurodoma, kad sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 6582 kv.m., tačiau kaip priklausanti sklypui jau yra pažymėta jo dalis / koordinatės 8, 9, 10, 11 /, esanti Kelmės r. su antru tvenkiniu / 1 t. 88 l. /. Taip pat dokumente nurodoma, kad jis sudarytas 94.04 / taip tekste /, kuomet vykdė V. K., o darbus priėmė R. P., o kaip jo pagrindas nurodomas rajono valdybos 1994-05-05 potvarkis Nr. 193v. Analogiškame plane, esančiame registro byloje, įrašo apie nurodomą valdybos potvarkį nėra / registro bylos 9 l. /. Dar viename to paties matininko V. K. paruoštame plane / jo data nenurodoma /, kuris suderintas su įgaliotomis institucijomis ir pagal kurį sklypas buvo parduotas R. P. / prokuratūros medžiagos 1 t. 164 l. /, žemės sklypas taip pat pažymėtas su jo dalimi Kelmės r. ir antru tvenkiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad jame sklypo dalies Kelmės r. ribos, skirtingai nei Šiaulių r. esančios sklypo dalies, nurodomos kitokios / linijų ilgiai atitinkamai 46,57 ir 50,63; 19,65 ir 20,23; 37,97 ir 41,90 – b.b. 45 l. /. Analogiškame, tačiau sudarytame jau 1996-05-20 / taip jame nurodoma /, žemės sklypo plane taip pat nurodyta, kad bendras sklypo plotas yra 7557m., iš jų 6582m. - Šiaulių r. ir 975m. – Kelmės r.; šioje sklypo dalyje yra tik tvenkinys / 1 t. 60 l. /. Tačiau šiame plane kažkodėl yra visiškai kitų asmenų - seniūno ir regioninio parko atstovo - suderinimai, kurių nėra prieš tai aptartame plane, nors jie ir pažymėti ankstesne data / 1996-09mėn. /.
NŽT Kelmės skyriaus 2015-03-04 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 28ŽN-5 nurodyta, kad dalyvaujant ginčijamo sklypo savininkėms ir atstovėms bei matininkui V. K. buvo patikrintos ieškovėms bei atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos pagal žemės sklypų įsigijimo dokumentų bylose nurodytus duomenis, aprašytas gretimybes ir esančius riboženklius. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. 5416/0004:46, nuosavybės teise priklausantis L. S., yra paženklintas ir suformuotas ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. 5416/0004:36. Toje vietoje, kur suformuotas aukščiau minėtas sklypas / t.y. kadastro Nr. ...46 /, nebuvo laisvos valstybinės žemės, dėl ko turi būti inicijuojamas jo 1996-11-14 pirkimo pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia / 1 t. 32-35 l. /.
2014m. rugpjūčio mėn. kilus ginčui dėl medžių kirtimo / 1 t. 126, 127 l., ikiteisminio tyrimo Nr. 67-1-00667-14 medžiaga / apie tai, kad dalis ieškovių ir visas atsakovės žemės sklypai realiai užima tą pačią vietą, atsakovė buvo informuota Registrų centro 2015-03-13 raštu / 1 t. 128 l. /. Pats R. P. šią aplinkybę žinojo ir ginčijo dar 2004 metais / b.b. 37 l. /. Taip pat apie ją žinojo, tik neaišku, nuo kada, ir R. N. / prokuratūros medžiagos 1 t. 184 l. /.
UAB „Koordimatas“ sudarytame plane nurodoma, kad žemės sklypo / manytina – esančio Kelmės r. ir priklausančio ieškovėms / plotas galimai yra 117790 kv.m. / b.b. 103 l. /. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šį planą sudarė tas pats V. K. ir jame net R. P. sklypo dalies ribos neatitinka to paties matininko sudaryto to paties sklypo plano ribų / kas matyti iš nurodomų linijų ilgio - b.b. 45, 103 l. /.
Teismo argumentai
Ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad ginčo sklypas pardavimo R. P. metu valstybei nebepriklausė ir, ieškovių atstovo nuomone, tai yra besąlygiškas pagrindas šiam sandoriui pripažinti negaliojančiu. Su tokia nuomone teismas nesutinka. Ši aplinkybė tikrai būtų besąlygiškas pagrindas ieškiniui tenkinti, tačiau tik jei atsakovė neginčytų nuosavybės teisių pačioms ieškovėms atkūrimo teisėtumo. Gi pripažinus, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą ieškovėms atkurtos nepagrįstai / t.y. priešieškinio patenkinimo atveju / šis pažeidimas būtų pašalintas. Pagal tuometinę tvarką buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės buvusiems žemės savininkams atkuriamos natūra tik jei žemė nėra užimta namų valdos. Pagal tokį teisinį reglamentavimą sprendžiant byloje kilusį ginčą visų pirma būtina patikrinti, ar sklypas priklausė R. P. namų valdai. Jei taip, tai į jį nuosavybės teisės buvusiam savininkui / jo įpėdiniams / negalėjo būti atkurtos ir todėl priešieškinis turėtų būti tenkinamas. Ir priešingai, jei sklypas R. P. namų valdai nepriklausė, tai šis neturėjo teisės jo iš valstybės nusipirkti, o pats sklypas turėjo būti natūra grąžintas ieškovėms.
Patikimai nustatyta ir neginčijama, kad ginčo sklype J. P. įpėdiniams nuosavybės teisės į jo iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą žemės plotą / prokuratūros medžiagos 1 t. 62 l. / buvo atkurtos grąžinant žemę natūra toje pačioje vietoje.
Visuose aukščiau aptartuose rašytiniuose įrodymuose / dovanojimo sutartyje, seniūnijos ūkinėse knygose, atsakymuose pagal prokurorų užklausas savivaldybei, archyvams ir kt. / nėra jokių tikslių duomenų apie R. P. sodybos sklypo dydį ir ribas. Chronologiškai pirmieji tokie dokumentai yra gyvenamojo namo tech. pasas / kaip minėta, einamoji registracija atlikta 1994-06-03 /, kuriame nurodoma, jog R. P. priklausančio namo naudojamos žemės sklypas yra 6582, tame tarpe – vienas prūdas / registro bylos 5, 11 l. / bei 1994-05-12 planas, kuriame žemės sklypo riba pažymėta tik iki Kelmės r. ribos ir su vienu tvenkiniu / registro bylos 3 l. /. Paties R. P. 1993-09-03 prašyme sklypo plotas taip pat nurodomas 6582 kv.m., o prie prašymo nurodyto pridedamo plano kažkodėl išvis nėra. Todėl konstatuojama, kad nėra jokių iki 1994m. sudarytų dokumentų, kuriuose ginčo sklypas būtų pažymėtas kaip R. P. sodybos dalis.
Tokie dokumentai / sklypo planai / yra pažymėti kaip sudaryti nuo 1994m. 04mėn. Tačiau, kaip aukščiau minėta, juos visus sudarė tas pats asmuo V. K., juose nurodomi skirtingi ir net prieštaringi duomenys / to paties sklypo ribos, suderinimus skirtingu laiku ant skirtingų planų pasirašę asmenys ir t.t., kas aptarta aukščiau /, šie planai niekur neįregistruoti ir sudaryti paties R. P. užsakymu. Todėl jie negali būti pripažįstami patikimu oficialiu rašytiniu įrodymu / Lietuvos CPK 197str. 2d. / iki pat sudarymo plano be datos, pagal kurį sklypas buvo parduotas R. P. / prokuratūros medžiagos 1 t. 164 l. /. Be to, jei tikslus žemės sklypo planas su koordinatėmis tikrai būtų sudarytas 94.04 / kaip jame nurodoma – kadastro bylos 9 l. ir kuriame ginčo sklypas su antru tvenkiniu pažymėtas kaip priklausantis namų valdai /, visiškai nesuprantama, kodėl vėliau – 1994-05-12 – buvo sudarytas paprastas planas be koordinačių /, kuriame sklypo riba pažymėta tik iki Kelmės r. ribos – kadastro bylos 3 l. / ir būtent šis planas oficialiai įregistruotas nekilnojamojo turto duomenis tvarkančioje įstaigoje, ką patvirtina antspaudas su įrašais plane. Todėl teismas konstatuoja, kad 1994-05-12 plano sudarymo metu plano su 94.04 data nebuvo; jis sudarytas vėliau, tiksliai nenustatytu laiku / galimai 1996-05-20 – 1 t. 60 l. /, bet iki sklypo R. P. pardavimo pagal šio plano duomenis.
Dėl atsakovės atstovės argumento, jog ginčo sklypo kaina buvo paskaičiuota 1993-12-11 teismas yra pasisakęs aptardamas šį įrodymą. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad prašymą parduoti jam ginčo sklypą R. P. būtų pateikęs iki 1996-07-25 / jo kopija prokuratūros bylos 1 t. 27 l. /. Dėl aukščiau aptartų motyvų teismas konstatuoja iki plano sudarymo / kaip minėta, galimai 1996-05-20 / nesant jokių patikimų rašytinių įrodymų, jog ginčo sklypas būtų R. P. namų valdos dalis / Lietuvos CPK 185str. /.
Faktas, kad antrą tvenkinį ginčo sklype galimai iškasė R. P., nesudaro pagrindo sklypą priskirti jo namų valdai, nes nepateikta jokių įrodymų, kad šį tvenkinį jis iškasė ne savavališkai / t.y. turėdamas atitinkamų institucijų leidimus jį kasti, naudotis toje vietoje esančiu sklypu ir t.t. /. Taip pat teismas sutinka su ieškovių atstovo argumentu, jog savavališkas vandens telkinių iškasimas valstybinėje žemėje pasroviui upelio tėkmei / kad faktiškai taip ir buvo, neginčijama / nereiškia, jog asmuo perima teisėtai valdyti tiek telkinį, tiek aplink jį esantį žemės sklypą. Todėl ir atsakovės argumentą / jog sklypą R. P. galėjo išsipirkti, nes jame buvo nesudėtingas sodybos statinys – tvenkinys / teismas vertina kritiškai.
NŽT pateiktose 2013m. registro sklypų aeronuotraukose akivaizdžiai matyti, kad ginčijama atsakovės sklypo dalis per Kelmės r. ribą yra įsiterpusi į tiesių linijų ieškovių žemės sklypą / prokuratūros medžiagos 1 t. 37 l. /. Pakankamai detalioje nuotraukoje nematyti jokių požymių, leidžiančių šią sklypo dalį susieti su atsakovės namų valda / prokuratūros medžiagos 1 t. 38 l. /. Priešingai, nuotraukoje aiškiai matyti trijų sodybų / galimai ieškovių ar jų giminaičių, atsakovės ir R. G. / sklypų, kuriuose yra atskiri medžiai, ribos. Gi ginčo sklype matyti tik visa medžiais apaugusi teritorija, kaip ir už jos ribų į tris puses, ir tik už jos bei Kelmės rajono ribos link atsakovės sodybos prasideda medžiais neapaugusi / nėra abejonių, kad namų valdos / žemė. Tokią išvadą dėl jokių namų valdos požymių nebuvimo ginčo sklype patvirtina ir kitos nuotraukos / 2 t. 10-13 l., prokuratūros medžiagos 1 t. 152-155 l. / bei įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2015-05-05 nutarime konstatuotos aplinkybės / jog ginčo sklype nėra jokių duomenų apie ten esančius ar buvusius statinius – prokuratūros medžiagos 2 t. 114 l. /. Atkreiptinas dėmesys, kad aeronuotraukose užfiksuotų objektų - medžių, vizualiai nesiskiriančių nuo greta esančio ieškovėms priklausančio miško sklypo medžių – dėl savo pobūdžio negalėjo nebūti 1994m.-1996m. / per tiek laiko miškas neužauga /. Faktas, kad ieškovių įgalioti asmenys viešai vykdė medžių kaip miško kirtimą ginčo sklype pagal gautą leidimą / apie tai surinkti duomenys byloje Nr. 67-1-00667-14 / taip pat patvirtina, jog sklypas neturėjo namų valdos požymių. Teismas laiko neįtikėtinu, kad miško kirtimo darbus vykdantys asmenys atvirai, nesislapstydami vykdytų kirtimus kito asmens namų valdoje ar nesugebėtų tokios valdos atskirti nuo miško. Tai, kad ginčo eigoje atsakovė pakeitė duomenis apie žemės sklypą miškų kadastre / 2 t. 130, 131 l., kt. / neturi įtakos sprendimo byloje priėmimui, nes duomenų pakeitimas savaime nepakeičia situacijos sklype / nuo registravimo medžiai nepradeda augti ir neišnyksta /. Todėl teismas sutinka su NŽT atstovų nuomone, jog neaišku, kokiu pagrindu R. P. papildomai buvo pamatuotas 975 kv.m. sklypas, esantis ne prie jo sodybos statinių ir net kitame rajone / 1 t. 157-160 l., 2 t. 3-7 l., prokuratūros medžiagos 2 t. 22, 26 l., atstovės paaiškinimai teismo posėdžiuose /. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad visi surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo sklypas niekada nebuvo R. P. namų valdos dalis ir todėl negalėjo būti jam parduotas teikiant pirmenybę prieš buvusio žemės savininko įpėdinių teisę atkurti nuosavybės teises natūra toje pat vietoje. Todėl atsakovės priešieškinis atmestinas.
Atmetant priešieškinį ieškiniui patenkinti pakanka vien aplinkybės, kad ginčo sklypas R. P. buvo parduotas, kai valstybė nebebuvo jo savininkė, t.y. neturėjo tokios teisės / Lietuvos CK 6.307str. 1d. /. Kadangi sandoris pripažįstamas negaliojančiu, bet jo objektas negrąžinamas pardavėjui / t.y. valstybei – Lietuvos CK 6.307str. 3d. /, klausimas dėl restitucijos taikymo šioje byloje nesprendžiamas / pagal analogiją taikant Lietuvos CK 1.80str. /. Tai, kad nepareikšti reikalavimai dėl vėlesnių sandorių / įpėdinių susitarimų, paveldėjimo / ir įregistravimo viešame registre panaikinimo, netrukdo tenkinti ieškinį ir panaikinti pačią pirkimo pardavimo sutartį, kuri neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų ir pažeidžia ieškovių teises.
Dėl atsakovės atstovės nurodomos ieškinio senaties teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Nustatyta, kad R. P. apie ginčo sklypo perleidimą dviem savininkams žinojo dar 2004 metais / b.b. 37 l. /; taip pat apie tai žinojo, tik neaišku, nuo kada, ir R. N. / prokuratūros medžiagos 1 t. 184 l. /. Tačiau ieškinio senaties terminas pagal Lietuvos CK 1.125str. taisykles galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei viena ginčo pusė būtų ginčo objektą įgijusi nuosavybėn, o kita tai ginčytų. Gi tuo atveju, kai tą patį objektą nuosavybėn yra įgijusios abi ginčo pusės, ieškinio senaties termino taikymas iš principo negalimas, nes sukurtų „uždaro rato“ situaciją / abiejų purių reikalavimams pritaikius senatį sklypas ir toliau liktų dviejų savininkų nuosavybėje /. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovių atstovas, reikšdama reikalavimą taikyti senatį 1996m. sudaryto sandorio ginčijimui, atsakovė pati ginčija 1995m. aktus, bet šio termino atnaujinti neprašo. Todėl Lietuvos CK 6.126str. nuostatos nei ieškinio, nei priešieškinio atžvilgiu negali būti taikomos.
Dėl atsakovės atstovės argumento, susijusio su ieškovių žemės sklypo dydžiu / UAB „Koordimatas“ plane nurodoma, kad šio sklypo plotas galimai yra 117790 kv.m. - b.b. 103 l., dėl ko net ir palikus ginčo sklypą atsakovės nuosavybėje ieškovių interesai nebūtų pažeisti / teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Aptariant šį dokumentą teismas nurodė, kodėl jis negali būti laikomas patikimu įrodymu / sudarytas vėlgi to paties matininko, jame nurodomi kitokie, nei kituose jo sudarytuose planuose, atstumai ir t.t. /. Be to, oficialiuose registruose esantys duomenys laikomi tikrais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o tokie duomenys patvirtina, jog ieškovių sklypas yra būtent 11,43 ha. ploto / 1 t. 124-125 l. /. Tačiau pagrindinis argumentas yra tai, kad R. P. išvis neturėjo teisės ginčo sklypą įsigyti nuosavybėn kaip dalį namų valdos. Tokiu atveju atsakovės atstovės nurodoma teismų praktika / dėl dviejų savininkų interesų derinimo koreguojant sklypų ribas / išvis negali būti taikoma ir šio klausimo teismas nesvarsto.
Tenkinant ieškinį ir netenkinant priešieškinio atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos / Lietuvos CPK 93, 96 ir 98str. /. Šiuo sprendimu pripažįstama negaliojančia 1996-11-14 pirkimo-pardavimo sutartimi R. P. ginčo sklypą nupirko iš Šiaulių apskrities valdytojo administracijos, atstovaujamos Kelmės žemėtvarkos tarnybos viršininkės, pagal apskrities valdytojo 1996-10-31 įsakymą / 1 t. 84-85 l. /. Tačiau minėtas įsakymas buvo priimtas remiantis Kelmės r. savivaldybės suderinimo pažyma / 3 t. 6 l. / ir valdybos sprendimu / 3 t. 7-10 l. /. Pripažįstama, kad Šiaulių apskrities viršininko / valdytojo /, kuris nuo 1995-04-15 vykdė žemės reformą / 1 t. 109 l. / ir atstovaudavo valstybę perleidžiant valstybinę žemę / 1 t. 54 l. /, administracijos teises ir pareigas nuo 2010-07-01 yra perėmusi NŽT / 1 t. 20 l. /. Todėl teismas konstatuoja, kad abiejų šių atsakovų veiksmai yra tiesiogiai susiję su nuginčijamo sandorio sudarymu. Dėl atsakovės argumento / kad sklypą R. P. pardavė valstybės institucijos ir todėl nei tėvas, nei ji negali būti laikomi dėl to kaltais / teismas pažymi, kad būtent R. P. savo iniciatyva užsakė ginčo sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į Kelmės r. valdybą dėl jo pardavimo, buvo kviečiamas į valdybos posėdį / 3 t. 6 l. /, t.y. aktyviais veiksmais siekė sudaryti nuginčijamą sandorį. Todėl ir jo teisių bei pareigų perėmėja atsakovė L. S. turi atlyginti ieškovų ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Visgi įvertinęs kiekvieno atsakovo vaidmenį / nuosavybės teisės į žemę J. P. įpėdiniams buvo atkurtos taip pat Apskrities valdytojo 1995-06-16 įsakymu, tai per kadastro duomenų registrą oficialiai išviešinta 1995-12-17, tačiau vėliau ta pati žemė parduota ir R. P., daugumą su šiais veiksmais susijusių sandorių ruošė žemėtvarkos tarnybų darbuotojai ir t.t. / teismas pripažįsta tikslingu iš atsakovo NŽT priteisti 50 proc., o iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos ir L. S. – po 25 proc. išlaidų / Lietuvos CPK 93str. 4d. ir 96str. 5d. /.
Ieškovės / faktiškai – tik R. A. / sumokėjo 41 EUR žyminį mokestį / 1 t. 2, 3 l. / ir patyrė 920 EUR / 2 t. 14-23 l. /, 160 EUR / 2 t. 81-83 l. /, 260 EUR / 2 t. 139-142 l. /, 100 EUR / 2 t. 152-154 l. / bei 100 EUR / 3 t. 90-93 l. /, viso 1580 EUR, atstovavimo išlaidų. Įvertinus bylos sudėtingumą, proceso trukmę ir kitas aplinkybes / teismo posėdžių skaičių, ankstesnio teismo sprendimo panaikinimo pagrindus, būtinumą advokatui vykti į kitą vietovę ir t.t. / pripažinti šias išlaidas akivaizdžiai per didelėmis nėra pagrindo / Lietuvos CPK 98str. 2d. ir 3d. /. Todėl visos išlaidos jas patyrusiai ieškovei R. A. priteisiamos iš atsakovų aukščiau nurodytomis proporcijomis / atitinkamai po 395 EUR ir 790 EUR atstovavimo išlaidų bei 10,25 EUR ir 20,50 EUR žyminio mokesčio /.
Valstybei iš atsakovų proporcingai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 33,25 EUR / atitinkamai po 8,31 EUR ir 16,62 EUR - 1 t. 1 l., 2 t. 101 l. /.
Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos / 1 t. 197-201 l., 2 t. 134-138 l. / jai neatlyginamos.
2016-06-27 teismo sprendimas byloje Nr. 2-27-496/2016 / 2 t. 35-40 l. / buvo panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų / 2 t. 89-95 l. /, todėl apelianto NŽT sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą / 41 EUR – 2 t. 48 l. / jam grąžintinas / Lietuvos CPK 87str. 1d. 7p. /. Atlikus tarpusavio užskaitymą NŽT grąžintina 24,38 EUR sumokėto žyminio mokesčio / 41-16,62 EUR /. Atsakovė L. S. mokesčio už tokį skundą faktiškai nesumokėjo / 2 t. 50, 60 l. /.
Patenkinant ieškinį ir netenkinant priešieškinio 2015-10-14 teismo nutartimi / 1 t. 39-40 l. / taikyta laikinoji apsaugos priemonė atsakovės turtui paliktina galioti iki sandorio pripažinimo negaliojančiu fakto įregistravimo nekilnojamojo turto registre ; 2016-01-08 nutartimi / 1 t. 137-138 l. / taikyta laikinoji apsaugos priemonė ieškovių turtui paliktina galioti ir panaikintina teismo sprendimui įsiteisėjus / Lietuvos CPK 150str. /.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia 1996m. lapkričio 14d. valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartį, reg. Nr. I-4671, kuria R. P. iš Šiaulių apskrities valdytojo administracijos nupirko 0,0975 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsakovės L. S. priešieškinį ieškovėms R. A., O. R., R. N., atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kelmės rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl Kelmės rajono valdybos sprendimo ir Šiaulių apskrities valdytojo įsakymo pripažinimo iš dalies negaliojančiais, Paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei įrašų nekilnojamojo turto registro duomenų banke panaikinimo atmesti.
2015m. spalio 14d. Kelmės apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. 2-65-471/2017 / buvęs Nr. 2-1259-496/2015 / taikytą laikinąją apsaugos priemonę - padarymą įrašo viešame registre uždrausti L. S. / buv. P. / perleisti nuosavybės teises į jos vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – 0,0975 ha namų valdos žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir uždrausti atsakovei L. S. / buv. P./ dalyvauti sandoriuose su jos vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu – 0,0975 ha namų valdos žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) bei atlikti bet kokius veiksmus su šiuo nekilnojamuoju turtu - palikti galioti iki 1996-11-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. I-4671, pripažinimo negaliojančia fakto įregistravimo nekilnojamojo turto registre.
2016m. sausio 08d. Kelmės apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. 2-65-471/2017 / buvęs Nr. 2-27-496/2016 / taikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovėms pagal priešieškinį R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Baltų pr. 73-43, Kaune, R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), areštą ieškovės pagal priešieškinį L. S. / buv. P. /, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti - palikti galioti ir panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Priteisti R. A. iš L. S. – keturis šimtus penkis eurus 25 ct. / 405,25 EUR /, iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos – keturis šimtus penkis eurus 25 ct. / 405,25 EUR / ir iš Nacionalinės žemės tarnybos – aštuonis šimtus dešimt eurų 50 ct. / 810,50 EUR / bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš L. S. ir iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos po aštuonis eurus 31 ct. / 8,31 EUR / bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai dvidešimt keturis eurus 38 ct. / 24,38 EUR / žyminio mokesčio, sumokėto 2016-07-25 mokėjimo nurodymu Nr. 02-16-306.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.