- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- e2S-393-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01048-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Ž. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui R. K. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sumokėto avanso grąžinimo, trečiasis asmuo Ž. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. Š. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. K. 9400 Eur skolą, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - kilnojamuosius daiktus ir pinigines lėšas ar turtines teises ieškinio sumos ribose, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad nesąžiningumu negali būti laikomas ir vengimas vykdyti kreditoriaus reikalavimus, o duomenų, jog skolininkas galėtų bandyti išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, į bylą nepateikta. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kreiptis į teismą, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aplinkybė, kad atsakovas žino apie egzistuojančią prievolę, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šio asmens nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių.
5. Teismas sprendė, kad neturint jokių duomenų apie skolininko nesąžiningumą, ketinimus slėpti ar perleisti turtą tretiesiems asmenims arba kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, nėra pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui atmestas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) P. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo P. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas - tai vertybinis žmogaus elgesio matas, vertinamas individualiai ir nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, kurių visuma leidžia spręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų šiuo atveju atspindi atsakovo asmeninės savybės, gebėjimai, skolos susidarymo aplinkybės ir konkretūs veiksmai ar neveikimas, kurių atsakovas ėmėsi ar nesiėmė situacijai išspręsti. Objektyvųjį kriterijų apibūdina (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per Sutarties su ieškovu nustatytą laikotarpį pagal bonus pater familias standartą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, ar suvokė savo pareigas ir galėjo jas įvykdyti. Atsakovas suvokė ir privalėjo suvokti jam priklausančias pareigas, bet ir sąmoningai neįvykdė, toks elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas.
6.2. Atsakovas analogiška veikimo schema gavo avansus (pinigų sumas grynaisiais) iš daugelio fizinių asmenų. Kai kurie iš jų kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl sukčiavimo, kai kurie inicijavo teisminius procesus. Be to, šiuo metu antstolės V. Š. kontoroje iš viso yra mažiausiai vykdomos 8 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. K., bendra iš skolininko išieškoma suma sudaro 9 679,02 Eur.
6.3. Atsakovo neveikimas, vengimas vykdyti skolinius įsipareigojimus, sudarymas sąlygų jiems didėti, avansų ėmimas iš klientų ir jų panaudojimas ne klientų baldų gamybai, skolų didinimas laikytini nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu, vertintini kaip aktyvūs veiksmai tikslu bloginti savo finansinę padėtį.
6.4. Ieškovas atsakovo nesąžiningą elgesį taip pat motyvuoja pajamų slėpimu, galimu jų neapskaitymu teisės aktų nustatyta tvarka, pajamų gavimu grynaisiais, vengimu teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, dėl ko pradėtas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje, sąmoningu nauju sandorių sudarymu ir avanso paėmimu, nepasirašant jokių dokumentų, tikintis išvengti prievolių įvykdymo.
6.5. Apeliantas nurodė, kad atsakovas neįregistruoja jam priklausančio pastatyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame realiai gyvena, savo vardu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre (o žemės sklypo vertė tik 7 620 Eur), tokiu būdu apsunkindamas išieškojimą iš jo turto. Didelė tikimybė, jog dėl tokių atsakovo veiksmų jo turimo turto nepakaks visų kreditorių reikalavimams patenkinti, taigi, gali būti neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo ne tik ieškovo, bet ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu.
6.6. Atsakovas sąmoningai, kryptingai leido susidaryti neįvykdytiems įsipareigojimams (klientams nepagamino ir nepristatė baldų), gautų avansų negrąžino, kaupiantis skoloms tikėjosi, jog kreditoriai jokių veiksmų nesiims ir pinigų grąžinti gal nereikės, t. y. konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus, atsakovas visais būdais elgėsi itin nerūpestingai, aplaidžiai, nihilistiškai kreditorių atžvilgiu, jo neveikimas, sistemiškai aiškinant teisės aktus ir teismų praktiką, pripažintinas nesąžiningu, nes asmuo suvokė, jog apgaule gauna pinigus (primygtinai reikalaudavo grynaisiais), jų neapskaitydavo, baldų nepagamindavo, pinigų negrąžindavo ir sąmoningai blogino savo finansinę padėtį, nedėjo reikalingų pastangų atsiskaityti su kreditoriais.
6.7. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovo duomenimis yra daugiau nei 10 nuo atsakovo analogišku būdu nukentėjusių asmenų, o atsakovo neteisėtų veiksmų piktybiškumas, sistemiškumas, prievolių nevykdymas ir vengimas (atsakovas pripažįsta prievolę ieškovui), tokių atvejų nevienkartiškumas kitų vartotojų atžvilgiu sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.
6.8. Ieškovo atveju svarbi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra apsaugoti jau nuo atsakovo nukentėjusį ieškovą, fizinį asmenį, vartotoją nuo dar didesnių praradimų, nuo teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymo negalimumo. Ieškovas, gindamas savo teises ir teisėtus interesus turi patirti papildomų sunkumų, laiko sąnaudų, išlaidų, atsitraukimo nuo tiesioginių darbo ir kitų pareigų neigiamų pasekmių, tuo tarpu atsakovui, vengiančiam savo sutartinių prievolių ir procesinių pareigų vykdymo, laikini suvaržymai netaikomi, tokiu būdu jam suteikiant nepagrįstą pranašumą, iškreipiant šalių pusiausvyrą ir lygiateisiškumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsiliepimą apie R. K. (duomenys neskelbtini) socialinėje erdvėje ir susirašinėjimą su asmenimis apie atsakovą, jo įsipareigojimų nevykdymą.
10. Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo atveju, todėl apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
13. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 9400 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinys tenkintas pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje procesinėje stadijoje pakanka duomenų preliminariai spręsti apie ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
14. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, iš kokių aplinkybių teismas gali spręsti apie grėsmę neapsunkintam sprendimo įvykdymui. Teismų praktika patvirtina, kad pirmiausia tokia grėsmė nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti jo aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį apskritai elgtis nesąžiningai - tiek santykyje su ieškovu, tiek santykiuose su kitais asmenimis. Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų. Todėl teismas, nustatęs, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, turi pagrindą daryti išvadą, kad tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudarantis pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, gali būti atlikti tiek po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo, tiek prieš pat ieškinio pareiškimą, tiek ir ankstesniu laikotarpiu, ypač jeigu tokie veiksmai atlikti ieškiniu nurodomų santykių su ieškovu laikotarpiu ir tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų tokiame santykyje įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
15. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas teisiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021, 22 punktas).
16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovo neveikimas, vengimas vykdyti skolinius įsipareigojimus, sudarymas sąlygų jiems didėti, avansų ėmimas iš klientų ir jų panaudojimas ne klientų baldų gamybai, skolų didinimas laikytini nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu, vertintini kaip aktyvūs veiksmai tikslu bloginti savo finansinę padėtį.
17. Svarbu pažymėti, kad atsižvelgiant į apelianto atskirojo skundo argumentų visumą, matyti, kad ieškovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su ieškinio esme, tačiau nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti galimai šioje byloje ieškovų naudai būsimo priimto teismo sprendimo vykdymui. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovas savo veiksmais galimai pažeidė ieškovo teises, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus ieškovui palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Be to, bylos nagrinėjimą iš esmės sudarantys faktai negali lemti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-744-464/2024).
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinami atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kuriam tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovo ketinimą perleisti, paslėpti ar kitomis prievolėmis apsunkinti nuosavybės teise turimą turtą ar turtines teises. Apelianto argumentai apie tai, kad atsakovas neįregistruoja jam priklausančio pastatyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nelaikytini pagrįstais atsakovo nesąžiningumo kontekste, nes kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo yra suteiktas leidimas vykdyti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) taigi, šiuo atveju nėra duomenų, kad gyvenamasis namas yra pastatytas, kad atitinka visus numatytus reikalavimus teisinei registracijai atlikti bei kad atsakovas ne dėl objektyvių priežasčių buvimo neatlieka statomo gyvenamojo namo teisinės registracijos. Be to, apeliantas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant nuslėpti, perleisti turtą ar kitaip jį sumažinti dėl ieškovo reiškiamų turtinių reikalavimų.
19. Svarbu pažymėti, kad apeliantas taip pat mini kitus galimai dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo nukentėjusius asmenis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje reiškiamas būtent ieškovo reikalavimas atsakovui, o tai, kad galimai ir kitiems asmenims atsakovas neįvykdė įsipareigojimų, savaime nereiškia, kad tai kelia grėsmę tinkamai įvykdyti ieškovui palankų sprendimą. Be to, ieškovo argumentai, kad yra pradėti priverstiniai išieškojimai vykdomosiose bylose iš esmės patvirtina sudėtingą atsakovo turtinę padėtį, tačiau ir ši aplinkybė, nesant kitų duomenų, nesuteikia pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 26 d. teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai tarpiniu procesiniu sprendimu apeliacine tvarka išsprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo ir(ar) teisėtumo klausimas, o byla jau yra išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme
21. Apeliantas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo R. K. 363 Eur už atskirojo skundo surašymą ir 49 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamoje situacijoje svarbi yra aplinkybė, kad 2026 m. kovo 30 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteista 9400 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2025 m. vasario 26 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2447 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo valstybei priteistos 9,42 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovui grąžinta 43 Eur žyminio mokesčio permoka; sprendimas už akių įsiteisėjęs.
22. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą, gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
24. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).
25. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 17 punktas).
26. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme yra baigtas, turi pagrindą skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas, todėl, nors atskirasis skundas yra atmestas, tačiau įvertinus, kad 2026 m. kovo 30 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas, apeliacinėje instancijoje ieškovo patirtos 412 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 412 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.