Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3228-870/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
1-3228-870/2013
Teisminio proceso Nr.
1-50-9-00054-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Civilinis ieškovas
Č. S.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini) “
Kaltinamasis
S. B.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3228-870/2013Proceso Nr. 1-50-9-00054-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūteidalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui Č. S.,civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovui R. K.,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), ten pat registruotas, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį, 3 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs sunkių padarinių žmogui, t. y. jis dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas Nr. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), darbų vadovu, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai, pagal darbų vadovo pareiginę instrukciją būdamas atsakingu už darbų saugą ir darbuotojų sveikatos apsaugą bei 2011-12-19 būdamas atestuotas dirbti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu veikdamas nusikalstamai nerūpestingai davė nurodymą nustatyta tvarka neinstruktuotam saugos ir sveikatos darbe klausimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus ir laukų vamzdynų – ventiliacijos sistemų montuotojui Č. S. atlikti vandentiekio nuotėkų vamzdynų montavimą, nesuteikė jam reikalingos informacijos apie darbo įrenginių saugumą, nesupažindino su kilnojamų pastolių montavimo ir naudojimo instrukcija bei nekontroliavo, kad jam pavaldūs darbuotojai naudotųsi asmeninėmis apsaugos priemonėmis tuo pažeidė 2003-07-01 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 3 d., kurioje nurodyta, kas reglamentuoja saugų darbo priemonių naudojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministro 1999-12-29 įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 19 p. , kuriame nurodyta, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą, pažeidė kilnojamų pastolių „UP Right“ montavimo ir naudojimo instrukciją Nr. 48, patvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-12-06 įsakymu Nr. 26, kurioje nurodyta, kad vartotojas turi pasirūpinti, jog pastolių montavimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės būtų prieinamos asmenims „dirbantiems ant jo“, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 18 p., kur nurodyta, kad visi asmenys, esantys statybvietėje privalo dėvėti apsauginius šalmus, dėl šių pažeidimų 2012-06-21, laikotarpyje tarp 12-13 val. statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus ir laukų vamzdynų – ventiliacijos sistemų montuotojui Č. S. atliekant jam pavestas užduotis, tai yra dirbant ant pastolių „Up Right“ ir atliekant vandentiekio nuotėkų vamzdynų montavimą, jis, pastoliams nuvirtus, nuo jų nukrito, ko pasekoje Č. S. buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, dešinio smilkinkaulio piramidės lūžis, abiejų smilkinkaulių žvynų lūžis, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje momeninėje-pakaušinėje skiltyse, sumušimo židiniai abipus kaktinėse – smilkininėse skiltyse, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. paaiškino, kad kaltinamajame akte aplinkybės teisingai nurodytos. Kai pats įvykis įvyko, su pastoliais jis jau dirbo tris mėnesius, nežino dėl ko čia taip įvyko. Nebuvo pasirašyta saugumo instrukciją dėl kilnojamų pastolių. Instrukciją dėl šalmo jis buvo pasirašęs, kad privalo jį dėvėti visada. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad įvykio dieną, ryte tame objekte jis buvo, matė Č. S.. Jis dirbo su šalmu iš ryto, po pietų jo nematė. Matyt po pietų jis šalmo neužsidėjo. Instrukcijas duoda pasiskaityti ir pasirašo. Instrukcijos buvo parengtos lietuvių kalba. Jis supranta, skaito kažkiek lietuviškai. Mano, kad jis (nukentėjusysis) suprato su kuo buvo supažindintas. Įmonėje jis buvo supažindintas su instrukcija. Kitose instrukcijose apie pastolius buvo šnekama, įtraukta ta instrukcija. Pripažįsta, kad žmogus nežinojo kaip jam saugiai dirbti ant pastolių. Jei nesinaudoja saugumo priemonėmis, pastabą duoda. Būna, kad ne aukštyje dirbant šalmas nereikalingas. Šiuo konkrečiu atveju jis buvo reikalingas. Aiškino nukentėjusysis, kad trukdė jam šalmas aukštyje dirbti. Jis buvo atvykęs į ligoninę, kai nukentėjusysis joje gulėjo. Jam atvežė susitarimą, kad jis nereikštų pretenzijų. Čia dėl pirmo susitaikymo. Susipažinimo su instrukcija į ligoninę nebuvo atvežęs. Jis ne vieną objektą turi, neprivalo ten būti visą laiką. Pripažįsta, kad yra atsakingas už darbų saugą tame objekte, kur dirbo Č. S.. Šalmai išduodami kiekvienam individualiai tik atėjus dirbt į įmonę ir iš karto pasirašoma į kortelę. Č. S. turėjo šalmą. Su Č. S. susitaikė. Nori, kad teismas jį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka pilnai bei bei gali paaiškinti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų saugos vadu dirba apie 8 metus. UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai darbą atlieka visoje Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo darbuotojas Č. S.. Jis dirbti pradėjo nuo 2011 m. rugsėjo lyg ir pirmos dienos, tiksliai nepamena. Č. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal LR DK 125 straipsnį 2012-11-09 atleistas iš darbo, tai yra jis atleistas bendru susitarimu. Pradėjus dirbti Č. S. buvo supažindintinas su UAB „(duomenys neskelbtini) “ įvadiniu darbų saugos instruktažu. Kiek pamena Č. S. su šiuo instruktažu supažindino UAB „(duomenys neskelbtini) “ lyg ir sekretorė. Č. S. buvo priimtas dirbti vidaus ir lauko vamzdynų – ventiliacijos sistemų montuotoju. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai pasirašytinai išdavė Č. S. apsaugines priemones, kuriomis jis turi naudotis visada darbo vietoje. Č. S. buvo išduota: apsauginis šalmas, darbo drabužiai, darbo pirštinės, batai, bei buvo išduotos darbo priemonės, tai replės, atsuktuvas, specialus santechninis raktas ir ruletė. Č. S. buvo išaiškinta, kad išduotomis apsauginėmis priemonėmis, tai yra šalmu, drabužiais, pirštinėmis, batais, jis pastoviai dirbdamas turi naudotis. Pamena, kad 2012 m. kovo mėnesį, įmonės direktorius nurodė, kad Č. S. kartu su kitu darbuotoju, tai N. C. dirbs objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tame objekte tie darbuotojai turėjo atlikti vidaus ir lauko vamzdynų – ventiliacijos sistemų montavimą. Tada jis būdamas minėtame objekte Č. S. ir N. C. supažindino pasirašytinai su darbų saugos taisyklėmis darbo vietoje. Jis Č. S. prieš pradedant dirbti minėtame objekte žodžiui supažindino su kilnojamų pastolių „UP Right“ montavimo ir naudojimo instrukcija. Supažindinęs žodžiu jis Č. S. nepadavė pasirašyti, kad jis su ja susipažino. Taip pat Č. S. bei N. C. priminė, kad dirbdami jie turi naudoti apsaugines priemones, kurias jiems yra išdavusi UAB „(duomenys neskelbtini) “. Žodžiu instruktavęs šiuos du darbuotojus jis jiems pasakė ką reikės daryti minėtame objekte. Pasakė, kad Č. S. montuos vamzdynus, o N. C. dirbs objekto pirmame aukšte kitus darbus. Kilnojami pastoliai „UP Right“ buvo išnuomoti specialiai darbui minėtame objekte. Nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. birželio 21 d. abu šie UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai dirbo statomame objekte ((duomenys neskelbtini)). Pamenu, kad jis 2012-06-21, 7 val. atvykęs į statomą objektą, kuriame dirbo Č. S. jį matė darbe. Č. S. tada buvo su darbe jam išduotais drabužiais, ant galvos buvo užsidėjęs apsauginį šalmą. Tiek Č. S., tiek N. C. žinojo ką kuris dirbs, nes iš vakaro, baigiantis darbui, jis apie tai informuoja darbuotojus. Č. S. dirbo kaip ir visuomet ant kilnojamųjų pastolių ir atliko vandentiekio nuotėkų vamzdynų montavimą. Nuo 11.30 val. iki 12.30 val. pas juos yra pietų pertrauka. Tuo metu jis buvo išvažiavęs ir pamena, kad jam apie 13 val., laiko tiksliai nebegali pasakyti, nes nepamena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino B. K., kuri dirba tam pačiam statomame objekte, tik kitoje firmoje, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir pranešė, kad nuo kilnojamųjų pastolių nukrito Č. S., kad ji kviečia greitosios pagalbos medikus. Tai išgirdęs jis B. K. pasakė, kad ji kviestų medikus, kad jis greitai atvažiuos. Jis pamena, kad į minėtą statomą objektą atvažiavo už kokių 10-15 minučių. Jam atvažiavus pamatė, kad Č. S. sėdi buitinėse patalpose, prie stalo. Jis tada Č. S. pasakė, kad jis persirengtų, bei pamena, kad Č. S. labai nenorėjo važiuoti į ligoninę. Nesupranta kodėl jis nenorėjo į ligoninę. Pamena, kad Č. S. tada persirengė ir už kokių 5 minučių atvažiavo greitosios pagalbos medikai, kurie Č. S. išsivežė į ligoninę. Atvykę medikai Č. S. liepė gultis ant jų atsineštų neštuvų, tačiau Č. S. atsisakė ir pats nuėjo iki greitosios med. pagalbos automobilio. Dar iki Č. S. išvežant į ligoninęjis buvo nuėjęs į statomame objekte buvusią Č. S. darbo vietą. Nuėjęs pamatė, kad kilnojamieji pastoliai, ant kurių dirbo Č. S., yra nuvirtę ant šono. Tai pamatęs jis nesuprata, kaip jie galėjo nuvirsti. Nebent galėjo nuvirsti Č. S. jais netaisyklingai lipant, arba kai Č. S. ant jų buvo užlipęs ir priėjęs prie pat krašto ir persisvėręs. Kilnojamieji pastoliai buvo su stabdžiais ir juos pastačius į reikiamą vietą, pastolių stabdžiai buvo užfiksuojami ir pastoliai tada nebejudėdavo. Jis tada nuėjo į savo automobilį ir taip pat nuvažiavo į ligoninę, tai yra į Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninę. Jis tada nuėjo į ligoninės priimamąjį ir iki 17.30 val. laukė žinių iš ten dirbančių gydytojų. Apie 17.30 val. jai buvo pranešta, kad Č. S. yra guldomas į ligoninę, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. Tada jis apie Č. S. telefonu pranešė jo sesei ir išvažiavo į namus. Po to, kol Č. S. buvo gydytas ligoninėje jis jį ne kartą lankė. Lankydamas jį ligoninėje jis bandė išsiaiškinti dėl kokių priežasčių Č. S. nuvirto nuo kilnojamųjų pastilių. Jam pamena, kad Č. S. kažką tai neaiškiai pradėjo pasakoti, kad jis montavo ventiliaciją, tačiau jis žinojo, kad jis to darbo nedirbo, kad sujudėjo pastoliai ir jis nuo jų nuvirto. Tada jis trumpai surašė tokius Č. S. parodymus ir davė jam po jais pasirašyti, tačiau Č. S. pasakė, kad jis blogai jaučiasi ir jis po jo surašytais jo parodymais nebeprašė kas jis pasirašytų. Šiuo metu jis tada surašytų Č. S. parodymų nebeturi, nes jie buvo be Č. S. parašo ir juos jis išmetė. Jis tiksliai negali paaiškinti dėl kokių priežasčių Č. S. dirbdamas nukrito nuo kilnojamųjų pastolių. Č. S. dėl šios traumos gydėsi apie tris mėnesius laiko. Kol Č. S. gydėsi jis ne kartą Č. S. skambino, teiravosi kokia jo sveikatos būklė. Šiuo metu jis Č. S. yra atsiprašęs, kad jis darbo metu patyrė sužalojimus. Č. S. jam atleido. Č. S. nurodė, kad jis arba UAB „(duomenys neskelbtini) “ jam dėl jo patirtų sužalojimų turi sumokėti 3000 litų. Šiuos pinigus Č. S. turi pervesti UAB „(duomenys neskelbtini) “. Č. S. jam sakė, kad jam jis jokių pretenzijų, taip pat ir UAB „Santeka“ neturi, jam atleido ir sutinka su jais taikytis. Taip pat papildo, kad jis nesupažindino Č. S. su kilnojamųjų pastolių „UP Right“ montavimo ir naudojimo instrukcija Nr. 48 , kurią 2011-12-06 įsakymu Nr. 26 patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. Šiuo metu Č. S. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nebedirba. Taip pat papildo, kad Č. S. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo pastoviai dėvėti ir naudotis jam UAB „(duomenys neskelbtini) “ išduotomis apsauginėmis priemonėmis. Pamena, kad jam 2012-06-21, apie 7 val. būnant darbo vietoje, tai yra adresu (duomenys neskelbtini), Č. S. turėjo pasiėmęs apsaugines priemones, tai yra ant galvos buvo užsidėjęs apsauginį šalmą. Darbuotojams ne kartą yra sakęs, kad dirbdami naudotųsi ir dėvėtų jiems išduotas apsaugines priemones. Nepamena ar 2012-06-21 išvykdamas per pietų pertrauką iš statomo objekto Vilniuje jis perspėjo tuo metu buvusį UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoją Č. S. dirbant dėvėti apsauginį šalmą. Dirbant ant iki 1,50 m. aukščio pastolių nereikia prie jų tvirtintis ar panašiai. Č. S. dirbo ant pastolio, kurio aukštis buvo 1, 20 m. Šiuo metu jis su Č. S. yra susitaikęs, jo atsiprašė ir jis jam dovanojo bei su juo susitaikė. Sutinka, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų saugos vadovu buvo pažeisti darbų tvarkos ir saugos reikalavimai, kurie yra nurodyti jam pareikštame įtarime. Į šiuos pažeidimus jis reaguos ir stengsis viską sutvarkyti kaip turi būti. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Daugiau taip niekada nebus, nes jis tinkamai atliks jam pavestas pareigas ir ateityje daugiau neįvyks jokių nelaimingų atsitikimų, ko pasekoje bus sužaloti žmonės. Nesitikėjo, kad jam 2012-06-21 būnant išvykus iš statomo objekto Vilniuje įvyks nelaimingas atsitikimas ir bus sužalotas tuo metu buvęs UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas Č. S. (b.l. 7, 11-12, 2t.).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Č. S. paaiškino, kad susitaikymo protokolą pasirašė ne visai savo valia, bet kaltinamojo ir jo advokato patarimu. Susitaikymo sąlyga tokia, kad jie jam sumokėjo, nors suma turėjo būti didesnė. Jam sumokėjo 3000 Lt. Žala jam ne visai pilnai atlyginta, bet šiandien susitarė, tai aišku, kad atlyginta. Dar dėl sveikatos įmonėje nebuvo, gydosi. Sunku su galva po traumos. Jam sumokėjo iš viso 6300 Lt. 1300 Lt davė S. B., dar šiandien davė 500 Lt. Nuo įmonės 5000 Lt. Dėl patirtos traumos sveikata nelabai gera (šiuo metu). Iš ligoninės 2012-07 mėn. jį išrašė, jis važiavo į sanatoriją, paskui buvo procedūros ir dabar vaistus geria įvairius. Konsultacijos pas gydytojus prirašytos, planuojama operacija, bet dar tai neaišku. Planuoja grįžti į darbą, bet kol kas nori pasigydyti, nes kiekvieną mėnesį maždaug po dvi savaites nevaikšto, su kojomis ir su nugara problemos. Jam visą stuburą skauda. Kojos tinsta, negali batų nešioti. Kol sveikata nepasitaisys į darbą neis. Gyvena su mama, seniai su žmona išsiskyrė. Kaltinamasis ir jo advokatas truputį spaudė pasirašyti susitaikymo protokolą. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad pirmame susitaikymo protokole buvo parašyta, kad jam atlygino 3000 Lt žalos, bet jam buvo sumokėti 2500 Lt. Kai pasirašinėjo pirmą susitaikymą, irgi truputį spaudė, rodė, kaip reikia rašyti. 2500 Lt suma ne žalos atlyginimas, o išeitinė kompensacija. Nesiaiškino dėl tos sumos. Jis įmonėje išdirbo metus. 2500 Lt laiko kompensacija, o ne žalos atlyginimu. Jam atlygino 3000 Lt žalos šiandien (bylos nagrinėjimo dieną). 2500 Lt šiandien jam sumokėjo ir S. B. davė 500 Lt. O kitus kartus 2800 Lt ir 1000 Lt sumokėjo S. B.. Jam įmonė sumokėjo 2500 Lt, o S. B. 1300 Lt., 2500 Lt kaip kompensacija, o ne žalos atlyginimas. Atsakydamas į teisėjos klausimus nukentėjusysis paaiškino, kad pinigai pervesti į banko sąskaitą. Šiuo metu įmonėje jau nebedirbo. Jis norėjo išeiti iš darbo dėl sveikatos būklės, bet jie įtikino ir padarė taip, kad atleistas būtų šalių susitarimu. Pagal susitaikymo protokolą išeitų, kad jie jam visą žalą atlygino. Jis atleidžia S. B., nes ne jis tuos pastolius darė, o įmonė kalta. Jam neatlyginta dar 4000 Lt žala iš tų 10 tūkst. Lt ieškinio. Iš draudimo nieko negavo. Sodra jam yra išmokėjusi sumą pinigų, iš pradžių kaip už buitinę traumą, o paskui viską perskaičiavao ir sumokėjo, kaip už darbinę traumą. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad jis atvažiavo į objektą, trūko darbuotojų ir ten reikėjo daryti suvirinimo darbus, ir liko tame objekte. Instruktažo, kai atvažiavo, kaip tokio iš viso nebuvo. Įmonėje įdarbinant pasirašai knygoje ir viskas, net paskaityti nieko neduoda, toks instruktažas. Gali paskaityti lietuviškai, tik gal ne viską supras. Jis dirbo 32 metus, tai žinojo, kaip ant pastolių dirbti. Stelažai truputį blogi buvo, judėjo, nestabilūs. Jis dirbo su šalmu, šalmas šalia jo buvo. Jis tvarkėsi, ruošėsi darbui kitame objekte, paskui užlipo, su šalmu buvo nepatogu, tai nusiėmė ir pakabino ant rankenelės. Visi žinojo, kad stelažai nestabilūs, tai ir S. B. žinojo. Jis darė kanalizaciją ant lubų, reikėjo ventiliaciją daryti ir reikėjo truputį galvą pasukti, kad pažiūrėti. Rankos pakeltos buvo, kai nukrito nuo stelažo. Kai jis gulėjo ligoninėje, buvo atvažiavę ir giminės, bet jis nieko neatsimena. Būklė buvo bloga. Girdėjo pokalbį, kad jį gatvėje surado, bet kas tai pasakė, nežino. Jis buvo be sąmonės ir atsigavo tik ligoninėje, nesuprato, kaip ten atsirado. Į ligoninę S. B. buvo atvažiavęs ir jis kažką jam pasirašinėjo, neskaitė ką, tik matė, kad daug žmonių pavardžių buvo. Neturėjo akinių, bloga būklė buvo. Galbūt ir pirmasis susitaikymas tai buvo. Ten buvo du ar trys žurnalai, juose jis pasirašė, bet neskaitė, nes blogai jautėsi. Kai į darbą darbinosi, šalmą jam išdavė. Šalmą nusiėmė, nes jam jis maišė pasižiūrėti. S. B. materialinių pretenzijų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini) “ materialinių pretenzijų neturi, nieko negaus vis tiek. Susitaikymo protokolas pasirašytas jį spaudžiant, jie patys tai gali patvirtinti, jau nusibodo po teismus vaikščioti. Žala jam neatlyginta. Jeigu jie sutiks, tai ir jis sutiks, kad jam žala būtų atlyginta vėliau, per mėnesį. Jis norėjo išeiti į darbą, bet jis tris dienas iš eilės negalėjo. Paskui jau prasidėjo spaudimas specialiai, kad jis pasirašytų, jog jis atleidžia. Spaudimas buvo: „Jeigu tu nepasirašysi, mes tave pagal straipsnį atleisime.“

Teisiamajame posėdyje apklaustas civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas R. K. paaiškino, kad po nelaimingo atsitikimo ponas Č. S. po biuletenio (nedarbingumo) turėjo ateiti į darbą. Jis nepasirodė. Jie pradėjo jo ieškoti, nes reikėjo įteikti, kad jis atleidžiamas. Tada paprašė S. B., kad su juo susisiektų. Jis buvo Vilniuje ir jam paskambino, susitarė, kad jis, S. B., nukentėjusysis ir jo sesuo susitiks Vilniuje. Nukentėjusyjį pristatė jo sesuo. Tuo metu gimė susitarimas, kad jis nereikš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir S. B. jokių prentezijų, bet jie jį atleis pagal DK šalių susitarimu. Jie svarstė jį atleisti už pravaikštas, nes jo nebuvo darbe. Tada gimė susitarimas, kad jie jį atleis pagal DK 125 str. šalių susitarimu. Buvo aptariama pinigų suma, kuri bus kaip kompensacija dėl to, kad jis nebereikš jokių pretenzijų, nes priešingu atveju, jie jį atleis už pravaikštas. Šiuo susitarimu ir gimė šis raštas. Jis jo nepasirašė tuo metu, kadangi darė ”buhalterinį pavedimą”. Jis pasirašė tada, kai buvo į jo sąskaitą pervesti pinigai. Jis jam išaiškino, kad pagal įstatymą, jie parašys 3000 Lt ir jam bus visi mokesčiai atskaičiuoti. Tą jis jam ne vieną kartą pakartojo. Visame tame reikale, jis pats savo ranka rašė, šalia sėdėjo jo sesuo, kuri ten dar kažką tvarkė ir su kuria buvo pagrindinė šneka, o jis rašėsi. Dėl šiandienos susitarimo jis su juo nekalbėjo. Jis atėjo tik kelios minutės prieš, jie išėjo susitarti su S. B.. Č. S. pats pasakė „jeigu jūs turite pinigus, aš pasiruošęs susitaikyti“. Jis ištraukė 2500 Lt. Nukentėjusysis pradėjo kalbėti apie 3000 Lt. S. ištraukė dar 500 Lt. Jokio spaudimo nebuvo. Jeigu jis nesutinka, tegul grąžina tuos pinigus ir aiškinamės. Jis tuo laiku buvo direktoriumi ir visi priimami žmonės buvo instruktuojami. Tuo laiku, kai buvo Č. S. priėmęs, jis ne vienas buvo rusiškai kalbantis. Jie buvo surinkti visi į salę, jis pats neskaitė, bet rusiškai pagrindinius dalykus išdėstė, apie įmonės vidaus tvarką, instruktažus. Kalbėjo rusiškai. Tai yra kaip taisyklė, jeigu dauguma yra rusai. Jis pats pristato pačią esmę, kas liečia apie instruktažą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, civilinio atsakovo atstovas paaiškino, kad nedarbingumo jis (nukentėjusysis) neturėjo už tą laikotarp. Sveikatos ”išdavime” – jis darbingas, tik negali dirbti dideliame aukštyje. Jis galėjo jam suteikti darbą. Jis paaiškino, kad jam išeitinės kompensacijos iš viso nepriklausė, tai tame susitarime ir parašyta, akcentuota į tai, kad jie susitarė, kad jie išmokės išeitinę kompensaciją, bet su ta sąlyga, kad jis nereikš nei S. B., nei įmonei pretenzijų. Jis ne medikas, bet jeigu medicininėje pažymoje, kurią jis pateikė, parašyta, kad jis gali dirbti, tai kitų išvadų jis neturi. Jam nieko nesako, kas tai yra sunki trauma, jis vadovaujasi gautomis pažymomis. Jis mano, kad jis šiandien juos apgavo, nes iš jo iniciatyva buvo, jis pasakė: „Aš sutinku 3000 Lt ir mes susitaikome, nes man nusibodo.“ Jis pasakė 2500 Lt, S. B. sako: „Man irgi jau atsibodo“ ir ištraukė dar 500 Lt. Tai jeigu taip, tai jis juos šiandieną apgavo. Vienas raštas, kad jis nereiškia, antras raštas, dar kartą atlygins ir dar kiek raštų bus, jis su tuo nesutinka. Jeigu jis nesutinka, tegul grąžina pinigus, nes jis jaučiasi apgautas. Jeigu jis būtų pasakęs 10 tūkst. Lt, jie nebūtų kalbėję apie tai. Šitie raštai niekur negalioja, kad ir jie sutiks, jis po pusmečio vėl pasakys „man duokit 100 ar 200 tūkst. Lt.“ Žmogus pasirašo, paskui pergalvoja, čia jis mato kaip apgavystę.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Č. S. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis nuo 2011 m. rugsėjo 1 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose jis dirbo vidaus ir lauko vamzdynų – ventiliacijos sistemų montuotoju, taip pat dirbo suvirinimo ir kitus susijusius darbus. UAB „(duomenys neskelbtini) “ statomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis dirbo nuo 2012 m. kovo ar balandžio mėnesio. Šiame objekte jis įrenginėjo vandentiekį, vamzdynų sistemas, įrenginėjo skaitiklius, perdarinėjo vamzdynų sistemas, dirbo suvirinimo darbus, taip pat vykdė kitus įvairius santechnikos darbus. Kiek prisimema objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko „paskutiniai“ statybos, remonto darbai. Objektas praktiškai buvo įrengtas. Su juo kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas N. C.. Jis ir kartu su juo dirbęs N. C. pasirašytinai instruktuoti kaip saugiau dirbti jiems pavestus darbus minėtame objekte nebuvo. (duomenys neskelbtini) esančiame objekte jam jokie instruktažai pravesti nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai jam darbui išdavė darbui skirtas apsaugines priemones. Jam buvo išduoti: šalmas, apsauginia akiniai, pirštinės. Šiomis išduotomis apsauginėmis priemonėmis, tai yra šalmu, apsauginiais akiniais ir darbo pirštinėmis jis pastoviai naudojosi. UAB „(duomenys neskelbtini) “ logistikos darbuotojai nebuvo jam išdavę apsaugos diržų, kurie reikalingi dirbant darbus aukštyje. Priklausomai nuo atliekamų darbų jis visą laiką naudojosi darbui skirtomis apsauginėmis priemonėmis. Kiek prisimena, nes po šio įvykio sutriko jo atmintis, 2012-06-21 dirbdamas naudojosi apsauginėmis priemonėmis, turėjo šalmą, apsauginius akinius, kitų apsauginių priemonių neturėjo. 2012-06-21, apie 11-12 val., dirbant (duomenys neskelbtini), esančiame objekte nelaimingo atsitikimo metu patyrė sunkią traumą, nes nukrito nuo pastolių. 2012-06-21 nuo 7.00 val. atėjo į darbą, kartu dirbęs su Juo N. C. pavėlavo į darbą 2 valandomis, N. C. į darbą atėjo apie 9 val. darbų vadovas S. B. vyresniojo darbuotojo nebuvo paskyręs. Dirbo vienas, ruošėsi kitiems darbams, kuriuos turėjo atlikti su N. C.. Jis dirbo ant mobiliųjų pastolių, kurių pavadinimo jis nežino. N. C. jam pasakė, kad jam skambino darbų vadovas S. B. ir pasakė, kad reikia perdaryti ventiliacijos vamzdžius. 2012-06-21 apie 11-12 val. kelis kartus buvo užlipęs ant metalinių pastolių, montavo vamzdį, norėjo sumontuoti vamzdį, tikriausiai traukdamas vamzdį jis nukrito (kaip ir kokiois aplinkybėmis jis nukrito nurodyti negali). Negali tiksliai nurodyti ar šio įvykio metu dėvėjo apsauginį šalmą. Tiksliai prisimena, kad nukritus nuo pastolių apsauginių akinių nedėvėjo (galėjo palikti apsaugos akinius ant pastolių arba įsidėti į kišenę). Pastoliai buvo surinkti iki šio įvykio, kas juos surinko nežino ir nurodyti negali, ant jų buvo atliekami įvairūs darbai iki 2012-06-21 su juo įvykusio nelaimingo atsitikimo. kaip būtent jis nukrito neprisimena. Prisimena, kad pastoliai labai judėjo (buvo lanai nestabilūs), galbūt jie buvo netinkamai įrengti, nes stovint ant jų darbo metu jie labai siūbavo, judėjo. Stovėdamas ant pastolių kažkaip nukrito ant šono, atsitrenkė į pastoliu ir nukrito į apačią maždaug nuo 2-2,5 metrų aukščio. Po kritimo jis nieko neprisimena. Kada (duomenys neskelbtini), statomame objekte buvo sumontuoti mobilieji pastoliai nežino, koks jų pavadinimas nurodyti negali. Kada ir kas sumontavo mobiliuosius pastolius šiame objekte jis nematė, taip pat negali parodyti kaip šie pastoliai buvo tvirtinami (fiksuojami) prieš pradedant ant jų užlipus dirbti darbus. Kai jis dirbo pavestus darbus šiame objekte, pastoliai buvo jau sumontuoti. Apie tai, kaip saugiai reikia dirbti darbus ant pastolių nebuvo instruktuotas, niekas instruktažo nebuvo pravedęs, neprisimena ar pasirašinėjo susipažinęs su taisyklėmis (jo niekas su saugaus darbo ant mobiliųjų pastolių taisyklėmis nesupažindino). Po įvykusio nelaimingo atsitikimo su juo kontaktavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovai. Pas jį į VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę“ apie 5 kartus buvo atvažiavęs darbų vadovas S. B., kuris davė jam tris aplankus su dokumentais bei pasakė pasirašyti šiuose dokumentuose (kokie tai buvo dokumentai jis nežino, blogai jautėsi, nesigilino į šių dokumentų esmę, kokie tai buvo dokumentai jis nurodyti negali, tikriausiai tai buvo dokumentai, susiję su darbų sauga). 2012-07-10 apie 12 val. UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų vadovas S. B. buvo atvažiavęs į ligoninę ir domėjosi jo savijauta, domėjosi įvykusios traumos aplinkybėmis. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų vadovas S. B. taip pat kelis kartus su juo susiskambino. Nori paminėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų vadovas S. B. visą laiką jam sakydavo, kad reikia traktuoti jo gautą traumą kaip buitinę (neminėti, kad susižalojo darbe). UAB „(duomenys neskelbtini) “ turi pretenzijų, nes mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovybė turi atlyginti dėl įvykusio nelainigo atsiitikimo padarytą neturtinę žalą, nes kitaip jis kreipsis į teismą. Po patirtos darbe traumos jis gulėjo VŠĮ ,,Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“, esančioje Šiltnamių g. 29, Vilniuje, (datos ir laiko jis tiksliai neprisimena) stacionare. Jam gulint ligoninėje į jo palatą atėjo UAB ,,Santeka“ darbų vykdytojas S. B.. S. B. atnešė du ar tris aplankus (segtuvus) su dokumentais, jis jį įkalbino pasirašyti minėtuose dokumentuose. Kai jis pasirašinėjo šiuose dokumentuose jis suprato, kad pasirašo už darbų saugos darbe reikalavimus. Už ką konkrečiai jis pasirašė jis neprisimena, kiek prisimena pasirašė tris kartus. S. B. įkalbino jį pasirašyti ant trijų lapų, buvusių skirtinguose segtuvuose. Paduodamas segtuvus S. B. jį įkalbinėjo, kad ,,visur sakytų, kad patyrė traumą ne darbe, o buityje“. Taip pat S. B. domėjosi jo sveikata, prašė pasirašyti kažkokiuose dokumentuose. Kokie tai buvo dokumentai jis neprisimena, nes neskaitė jų turinio. Tik tai pasirašė tose vietose, kurias parodė S. B.. Kai jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ S. B. darbų saugos instruktažo (instruktažų) nepravedinėjo. Gulėdamas palatoje jis blogai jautė, S. B. prašomas pasirašė jo atneštuose dokumentuose, vėliau S. B. išėjo. S. B. iš viso buvo atėjęs pas jį į ligoninės palatą 4-5 (keturis – penkis) kartus. 2012-06-21 d. kai įvyko nelaimingas atsitikimas jis buvo visiškai blaivus, jokių alkoholinių gėrimų tą dieną darbo metu jis nevartojo. 2012-11-03 jis rašė prašymą UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ direktoriui, kuriame prašė jį atleisti savo noru iš šio darbo. Taip pagal šabloną jis perrašė prašymo tekstą ir prašė, kad jam būtų sumokėta 3000 (trijų tūkstančių litų) kompensacija. Parašė UAB ,,Santeka“ prašymą atleisti iš darbo bei pasirašė šiame prašyme, jį paėmęs S. B. davė jam grynaisiais pinigais 1000 (vieną tūkstantį) litų. S. B. davęs jam 1000 litų pasakė, kad niekam apie tai nesakys. Už ką S. B. davė jam šiuos pinigus jis nežino. Iš pradžių šių pinigų jis imti nenorėjo, tačiau S. B. jį įkalbino paimti šiuos pinigus davė juos jam į rankas. Suprato, kad S. B. nori ,,užglaistyti šį reikalą“, ,,tokiu būdu nori jis jo atsiprašyti“, taip pat S. B. jo žodžiu atsiprašinėjo dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ jam sumokėjo 2500 (du tūkstančius penkis šimtus litų), nors prieš tai žadėjo sumokėti 3000 (tris tūkstančius litų). UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ pervedė jam 2500 (du tūkstančius penkis šimtus litų) į jo Swedbank, AB banko mokėjimo kortelę. Vėliau po susitikimo su S. B. jis jo paklausė, kodėl UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ jam pervedė 2500 litų, o ne 3000 litų, tada S. B. nieko neaiškinęs davė jam 300 litų. Kai supranta pinigus kuriuos jam pervedė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei taip pat davė grynaisiais pinigais UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ darbų vykdytojas S. B. priklausė jam pagal įstatymus atleidžiant iš darbo (išeitinė išmoka). Pinigai, kuriuos jam sumokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ darbų vykdytojas S. B. nebuvo kompensacija už darbe patirtą traumą. S. B. išmokėjo jam 1300 litų grynaisiais pinigais. Šiuos pinigus per du kartus jam išmokėjo S. B. (iš pradžių jis jam davė 1000 litų, o vėliau 300 litų). Kiek prisimena šį įvykį jokių pakvitavimų S. B. už gautus 1300 litų jis nerašė, jokiose kvituose, atsiskaitymo dokumentuose nepasirašinėjo. Šių pinigų S. B. jis neprašė, jis pats jam sumokėjo šiuos pinigus. Prieš tai UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ darbuotojai jam sakė, kad iš karto jam sumokės 3000 litų. Šioje baudžiamojoje byloje jis yra pareiškęs 10 000 (dešimties tūkstančių litų) civilinį ieškinį už jo sveikatai padarytą neturtinę žalą. Turtinės žalos jis nepatyrė. Civilinio ieškinio sumos dydžio ikiteisminiame tyrime jis nekeis. Už jam padarytą neturtinę žalą (žalą jo sveikatai, po patirtos darbe traumos pablogėjo jo sveikata, gydėsi medicinos įstaigose, pasekmės po šios traumos jaučia ir dabar, nes jam dažnai skauda nugarą, atsirado, o vėliau ir paūmėjo galvos skausmai, dėl prastėjančios sveikatos, galvos svaigimo ir skausmų negali rasti statybininko darbo, nes negali dirbti aukštyje) yra atsakinga tiek UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, tiek UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ darbuotojas S. B., tai turėtų nustatyti teismas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SoDra) ryšiui su nelaimingu atsitikimu darbe bei dėl to patirtos sunkios traumos darbe per 1 m. laiko išmokėjo jam daugiau kaip 3000 (tris tūkstančius litų), tikslios pinigų sumos bei jos dydžio nurodyti negali, nes neprisimena. Nuo įvykusio nelaimingo atsitikimo, darbe patirtos sunkios traumos jis niekur nedirbo bei šiuo metu yra bedarbis, taip pat jis jaučia, kad prastėja (blogėja) jo sveikatos būklė. Jis pakeitė telefoną, kai jam skambina jis kelia savo telefoną. Po patirtos sunkios traumos darbe pablogėjo jo sveikata, savijauta, nežinojo, kad su juo nori susisiekti policijos pareigūnai. Turi psichikos sveikatos sutrikimų, gydėsi VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l 105-107,132-134, 1 t.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. C. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo šių metų birželio mėnesio montuotoju santechniku. Kartu su juo dirba jo kolega Č. S.. Apie darbus ir jų saugumą instruktavo ir davė pasirašyti darbų vadovas S. B.. Jam išduotos apsauginės darbo priemonės, tai yra šalmas, apsauginiai akiniai, pirštinės. Apsaugos priemones naudoja pastoviai. Jis apsauginėmis priemonėmis naudojasi nuolat, ar kiti darbuotojai tai daro pasakyti negali. 2012-06-21 apie 7.30 val. pradėjo darbą. Dirbo objekto pirmame aukšte. Montavo santechniką. Iki pietų dirbo kartu su Č. S.. Č. S. dirbo be apsauginių spec. priemonių. 11.30 val. pietavo, apie 13.30 val. pradėjo darbą. Č. S. nuėjo dirbti į rūsį, o jis liko dirbti viršuje. Č. S. ir po pietų dirbo be šalmo. Paskui sužinojo iš darbų vadovo, kad Č. S. nukrito nuo pastolių. Kas darbo vietoje statė pastolius nežino, kaip su jais dirbti niekas neinstruktavo nei žodžiu, nei raštu (b.l 150, 1t.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. K. parodė, kad 2012-06-21 apie 12.30 val., jai sugrįžus į darbo vietą adresu Čiurlionio g. 84B Vilniuje, po pietų pertraukos, darbuotojas pranešė, kad parkinge guli žmogus. Darbuotojo vardo ir pavardės nežino. Jokių kontaktinių duomenų ji jo nežino. Ji kartu su savo kolege B. D. nuėjo pasižiūrėti kas nutiko. Rado ant grindų šonu gulintį vyriškį, UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoją. Ji jį porą kartų pajudino ir jis atsipeikėjo ir rusiškai jo paklausė „kas atsitiko“. Jis rusiškai nurodė, „nežino“. Tada ji apie įvykį pranešė jo įmonės vadovui S.. Č. S. buvo be šalmo, jo niekur aplinkui nebuvo. Ką Č. S. veikė parkinge ji nurodyti negali, nes nežino. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir jis išvežtas į ligoninę (b.l. 153, 1t.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose apie 4 metus. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo Č. S., kuris dirbdamas nuvirto nuo pastolių. Bendru susitarimu su Č. S. buvo surašytas susitarimas, kurio metu dalyvavo jis, Č. S., moteris, kuri prisistatė Č. S. seserimi, vardo ir pavardės nežino, bei S. B., dėl žalos atlyginimo. Surašant susitarimą Č. S. buvo paaiškinta, kad jis bus atleistas iš UAB „Santeka“ bendru susitarimu. Buvo sutarta, kad č. S. bus išmokėta 3000 litų kompensacija. Č. S. buvo išmokėti 3000 litų, tačiau nuo šios sumos buvo atskaitytas pajamų mokestis. Taip pat pagal gautą raštą iš „Sodros“, kurio kopiją pateikia, buvo atskaičiuotas mokestis už UAB „Santeka“ permoką Č. S. už nedarbingumo laikotarpį. Apie tai taip pat buvo informuotas ir Č. S.. Likusi suma atskaičiavus mokesčius buvo 2513,07 Lt ir ši pinigų suma buvo pervesta į Č. S. sąskaitą. Pateikia atsiskaitymo lapelio su Č. S. kopiją. Tada pamena, kad susitarimą rašė Č. S. ir ką jam rašyti paraidžiui sakė, kaip suprato, Č. S. sesuo. Č. S. parašė, kad sutinka, kad jam būtų sumokėti 3000 litų, kaip kompensacija. Po to Č. S. parašė prašymą, kurio kopiją jis pateika, kuriame jis prašo, kad būtų nutraukta darbo sutartis ir jam būtų išmokėta 3000 litų kompensacija. Po to č. S. surašė pranešimą ir susitaikymo protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad jis 3000 litų gavo, kad jis nei dabar, nei ateityje jokių pretenzijų nei S. B., nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturės. Jo nuomone UAB „(duomenys neskelbtini) “ pilnai atsiskaitė su Č. S., jo neapgavo, o išmokėjo tiek, kiek jam priklausė pagal įstatymą, tai yra jam buvo išmokėta daugiau nei 3000 litų, tačiau nuo tos sumos buvo atskaičiuoti mokesčiai (b.l. 162-163, 1t.).

Iš specialisto išvados Nr. G1333/12 (05) matyti, kad Č. S. nustatytas galvos smegenų sumušimas, dešinio smilkinkaulio piramidės lūžis, abiejų smilkinkaulių žvynų lūžis, kraurjosrūva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje momeninėje – pakaušinėje skiltyse, sumušimo židiniai abipus kaktinėse – smilkininėse skiltyse. Dėl kaukolės pamato lūžio Č. S. sveikata sutrikdyta sunkiai (b.l. 12-13, 142, 1t.).

Iš LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo tyrimo akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto vidaus ir lauko vamzdynų-ventiliacijos sistemų montuotojo Č. S. saugos ir sveikatos darbe klausimais bei duotų tinkamų asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimas ( b.l. 16-19, 1t.).

Iš darbų saugos pažymėjimo D Nr. 006113 matyti, kad S. B. yra atestuotas kaip įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas (b.l. 56, 1t.).

Iš darbų vadovo pareiginės instrukcijos matyti, kad darbų vadovas privalo garantuoti saugų darbuotojų darbą ir yra atsakingas už neigiamas savo veiklos pasekmes jeigu pažeisti darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimai ir kitų teisės aktų nuostatos ( b.l. 95-96, 1t.).

Iš darbo sutarties Nr. 5 2.1.3 p. matyti, kad S. B. atsakingas už darbų saugos kontrolę (b.l.97, 1t.).

Č. S. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 109, 1t.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra specialus. Šio nusikaltimo vykdytoju gali būti tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2012-06-21, laikotarpyje tarp 12-13 val. statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus ir laukų vamzdynų – ventiliacijos sistemų montuotojui Č. S. atliekant jam pavestas užduotis, tai yra dirbant ant pastolių „Up Right“ ir atliekant vandentiekio nuotėkų vamzdynų montavimą, jis, pastoliams nuvirtus, nuo jų nukrito, ko pasekoje Č. S. buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, dešinio smilkinkaulio piramidės lūžis, abiejų smilkinkaulių žvynų lūžis, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje momeninėje-pakaušinėje skiltyse, sumušimo židiniai abipus kaktinėse – smilkininėse skiltyse, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, nėra abejonių, kad yra kilę BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybė klausimą, būtina nustatyti, ar kaltinamasis S. B. yra tinkamas BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, ar jis pažeidė jam kaltinime inkriminuojamų teisės aktų reikalavimus, ir ar, tarp šių pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Teismas pažymi, kad negali būti tokios teisinės situacijos, kad už darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų laikymąsi atsakingo asmens nebūtų. Ar atsakingas asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, ar ne, yra kitas klausimas. Tačiau visais atvejais statybos objekte atsakingas už darbų saugą asmuo privalo būti. Tokiu asmeniu gali būti ir pats darbdavys, jei nėra paskyręs įgalioto asmens. Šioje byloje nustatyta, kad S. B. yra atestuotas kaip įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas (b.l. 56, 1t.). Iš darbų vadovo pareiginės instrukcijos matyti, kad darbų vadovas privalo garantuoti saugų darbuotojų darbą ir yra atsakingas už neigiamas savo veiklos pasekmes jeigu pažeisti darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimai ir kitų teisės aktų nuostatos ( b.l. 95-96, 1t.). Iš darbo sutarties Nr. 5 2.1.3 p. matyti, kad S. B. atsakingas už darbų saugos kontrolę (b.l. 97, 1t.). Taigi, teismas laiko, kad kaltinamasis S. B. yra tinkamas atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas. Teismas laiko, kaltinamasis S. B. pažeidė jam kaltinime inkriminuojamų teisės aktų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais reikalavimus. Tokią išvadą teismas daro pirmiausia remdamasis jo paties parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, jo prisipažinimu, taip pat nukentėjusiojo ir civilinuo ieškovo Č. S. parodymais, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu, liudytojo N. C. parodymai (jis nurodo - kas darbo vietoje statė pastolius nežino, kaip su jais dirbti niekas neinstruktavo nei žodžiu, nei raštu, b.l 150, 1t.).

Kaltinamojo S. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio ir galimybės susitaikyti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Č. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 109, 1t.) Teisiamajame posėdyje buvo teismui pateiktas susitaikymo protokolas iš kurio matyti, kad Č. S. ir kaltinamasis S. B. susitaikė ir nori, kad S. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Č. S. materialinių pretenzijų S. B. neturi, taipogi ranka parašyta, kad nukentėjusiajam Č. S. civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atlygino neturtinę žalą, materialinių pretenzijų UAB „Santeka“ neturi. Pastarąjį susitaikymo protokolą pasirašė Č. S., R. K. ir S. B. (b. l. 105, t. 2) Visgi nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Č. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad susitaikymo protokolą pasirašė ne visai savo valia, bet kaltinamojo ir jo advokato patarimu. Susitaikymo sąlyga tokia, kad jie jam sumokėjo, nors suma turėjo būti didesnė. Jam sumokėjo 3000 Lt. Žala jam ne visai pilnai atlyginta Jam sumokėjo iš viso 6300 Lt. Kaltinamasis ir jo advokatas truputį spaudė pasirašyti susitaikymo protokolą. Jam atlygino 3000 Lt žalos šiandien (bylos nagrinėjimo dieną). 2500 Lt šiandien jam sumokėjo (UAB ” (duomenys neskelbtini)” atstovas R. K.) ir S. B. davė 500 Lt. O kitus kartus 2800 Lt ir 1000 Lt sumokėjo S. B.. Jis atleidžia S. B., nes ne jis tuos pastolius darė, o įmonė kalta. Jam neatlyginta dar 4000 Lt žala iš tų 10 tūkst. Lt ieškinio. S. B. materialinių pretenzijų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini) “ materialinių pretenzijų neturi, nieko negaus vis tiek. Susitaikymo protokolas pasirašytas jį spaudžiant, jie patys tai gali patvirtinti, jau nusibodo po teismus vaikščioti. Žala jam neatlyginta.

CK 6.250 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta sužalojus sveikatą, o ši prievolė žalą padariusiam asmeniui atsiranda nepriklausomai nuo to, kokiu deliktu žala padaryta. Neturtinė žala yra asmeniui padarytos žalos dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo padarinys. Taigi esminis neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra sveikatos sužalojimo faktas ir jo padariniai, įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, todėl turi būti vertinama, ar šie padariniai ilgalaikiai, kaip pasikeitė asmens socialinis, profesinis gyvenimas po patirtų sužalojimų, ir kt. Nagrinėjamoje byloje sveikatos sužalojimo faktas nustatytas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginami vertybei padaryta žala. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai prioritetinę gynybą, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė). Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką šio pobūdžio bylose. Toks atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašomos neturtinės žalos dydis iš esmės yra nedidelis neprieštarauja teismų praktikai šio pobūdžio bylose (kuriose asmenys nuteisti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį). Teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 25 000 iki 150 000 Lt. Tai patvirtina kasacinės nutartys: Nr. 2K-237/2007 (neteko 80 proc. darbingumo, kasacinės instancijos teismas padidino nuo 70 000 iki 150 000 Lt), 2K-340/2009 (neteko 30 proc. darbingumo, teismas priteisė 50 000 Lt), 2K-51/2012 (neteko 30 proc. darbingumo, teismas priteisė 25 000 Lt), 2K-341/2012 (neteko 60 proc. darbingumo, teismas priteisė 60 000 Lt), 3K-3-35/2012 (neteko 50 proc. darbingumo, priteisė 50 000 Lt).

Neabejotinai teismas turi įvertinti ir nukentėjusiojo asmens elgesį, ar jo paties elgesys turėjo įtaką atitinkamiems sveikatos padariniams kilti. Teismas vertina, kad konkrečioje situacijoje įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys – jis patvirtino, kad pats nusiėmė apsauginį šalmą, kuris jam trukdė “su šalmu buvo nepatogu, tai nusiėmė ir pakabino ant rankenelės”. Nors nukentėjusio asmens veiksmai galimai turėjo reikšmę pačiam nelaimingam atsitikimui kilti, tačiau jo prašoma 10 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti netgi įvertinant jo neatsargų elgesį yra protinga, neperdidelė ir adekvati. Atkreiptinas dėmesys, kad jam nelaimingo atsitiko metu buvo sužalota galva (dėl kaukolės pamato lūžio Č. S. sveikata sutrikdyta sunkiai). Teisiamajame posėdyje jis paaiškino, jog šiuo metu dirbti negali, dabar vaistus geria, konsultuojasi su gydytojais, skaudfa kojas, nugarą, stuburą, kojos tinsta, negali batų nešioti.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad esant tokiam nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo paaiškinimui teisiamajame posėdyje jokiu būdu teismas negali laikyti, kad jam atlyginta visa jo prašoma neturtinė žala, kadangi akivaizdu, jog jis laiko, kad jam šiuo metu atlyginta 6300 Lt (remiamasi nukentėjusiojo paaiškinimu), o likusi suma 3700 Lt neatlyginta (nukentėjusysis nurodo, kad 4000 Lt, galimai skaičiuoja apytiksliai).

Nagrinėjamu atveju Č. S. buvo sužalotas darbe. DK 283 straipsnyje nustatytos sąlygos ir tvarka, kaip darbuotojui turi būti atlyginta už darbe patirtus sveikatos sužalojimus. Ši teisės norma nereguliuoja neturtinės žalos, atsiradusios sužalojus sveikatą, atlyginimo. Pagal įstatymą, kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis S. B. pilnumoje galėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kadangi yra įvykdytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos, išskyrus vieną – nėra galutinai atlyginta žala. Visgi, remiantis CK 6.264 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą privalo atlyginti darbdavys, S. B. niekaip negali įtakoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valios. Susiklosčius tokiai situacijai, kai asmuo (kaltinamasis) pilnumoje pripažįsta kaltę, susitaiko su nukentėjusiuoju (nukentėjusysis patvirtino, kad jokių pretenzijų B. neturi), savo noru atlygino dalį visos prašomos nukentėjusiojo žalos, yra pagrindas manyti, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų, o įmonė (civilinis atsakovas byloje) neatlygina visos žalos yra užkertamas kelias susitaikyti ir būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo vertinimu, tokiais atvejais, kai prašoma atlyginti neturtinė žala tikrai nėra didelė, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant apginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo interesus ji priteisiama iš asmens (šiuo atveju bendrovės „(duomenys neskelbtini)“), o baudžiamoji byla nutraukiama kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kadangi tam yra visos sąlygos, o žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas kaltinamojo S. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus, neatsargus nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirbantis), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (lankė nukentėjusįjį, nors pagal įstatymą žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis atlygino dalį žalos, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis S. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 40, t. 2). Nukentėjusysis teigia, kad B. jokių pretenzijų neturi, jis su juo susitaiko. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis S. B. kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką, išgyvena dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir stengiasi sušvelninti dėl jo nusikalstamų veikų kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis S. B. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

Likusi, nukentėjusiojo prašoma neatlyginta neturtinė žala priteisiama iš civilinio atsakovo byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam iki įsiteisės nuosprendis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, BK 38 straipsniu,

nusprendė:

S. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, 3 dalį.

Išaiškinti S. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įpareigojimą neišvykti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reg. (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas 14756654) 3700 (tris tūkstančius septynis šimtus litų) Č. S. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė