- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- 2K-237/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nukentėjusysis
- R. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo R. G. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. apkaltinamąjį nuosprendį, L. Š. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. R. G. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Nukentėjusysis R. G. skundžia ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jam priteista 70 000 Lt neturtinės žalos.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu L. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 36 MGL (4500 Lt) dydžio bauda. Pagal BK 176 straipsnio 2 dalį L. Š. buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusįjį prašiusį jo skundą tenkinti, taip pat tenkinti ir prokuroro skundą, išteisintojo gynėją, prašiusį skundus atmesti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu L. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2001 m. spalio 23 d. pasirašęs darbo sutartį su UAB „Baldenis“ ir nuo 2001 m. spalio 24 d. pradėjęs dirbti UAB „Baldenis“ direktoriumi, įstatymo nustatyta tvarka neperdavė įgaliotiems asmenims dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, dėl to nuo 2003-07-16 iki 2004-02-05 pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 11 straipsnį būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų neįvykdė:
pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 16 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926, 271 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 1 privalomo priedo 2.8 punktą, neorganizavo kolektyvinių apsaugos priemonių, saugančių nuo įtraukimo, patekimo į stakles bet kurį prie staklių atsidūrusį darbuotoją, įrengimo ir tokiu būdu neužtikrino, jog darbo vietoje nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys;
pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926, 270 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 76/261 patvirtintų „Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų“ 8.2 punktą bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12-05 įsakymu Nr. 282 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 38.1 punktą, prieš R. G. pradedant dirbti UAB „Baldenis“, jo neinstruktavo darbo vietoje saugos ir sveikatos klausimais pagal UAB „Baldenis“ direktoriaus įsakymu Nr. 05P-129 patvirtintą kombinuotų medienos frezavimo–šlifavimo staklių naudojimo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 5, o tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe – UAB „Baldenis“ staklininkas R. G. 2004 m. vasario 5 d., apie 00.15 val., darbo metu, UAB „Baldenis“ baldų ceche, esančiame Panevėžyje, Beržų g. 3, veikiant frezavimo–šlifavimo staklėms, įėjo į tarpą tarp frezavimo ir šlifavimo agregatų ir grįžtantis pastūmos stalas pradėjo stumti – spausti R. G. prie dešinio frezavimo šlifavimo įrankio – besisukančios frezos ir besisukantis pjovimo įrankis – freza įsuko dešinę baltinių rankovę, dėl to R. G. buvo amputuota dešinė ranka ties žastu, tai yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendį be pakeitimų. Skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai išaiškindamas įstatymo prasmę, padarė nepagrįstas išvadas. Prokuroro teigimu, ant direktoriaus įsakymo perduoti darbo saugos reikalavimų vykdymą A. K. nėra nurodytas laikas, kada jis susipažindintas su minėtu įsakymu, o pats A. K. negalėjo paaiškinti, kaip ant šio įsakymo atsirado jo parašas, minėtas įsakymas neregistruotas UAB „Baldenis“ įsakymų registravimo žurnale, be to šiame žurnale yra kitas tos pačios datos ir tuo pačiu numeriu registruotas įsakymas, kuriuo pirminio medienos perdirbimo vadybininkui R. K. suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonę ir pasirašyti medienos pirkimo–pardavimo sutartis, stulpelyje, kuriame pažymima apie įsakymo turinį, nurodyta, kad įsakymas išleistas „Dėl įgalioto asmens paskyrimo“. Be to, yra viena diena ankstesnis (2003 m. sausio 1 d.) įsakymas be registracijos numerio, kuriuo dalis teisių ir pareigų saugos darbe klausimais Panevėžio padalinyje perduodamos stalių cecho, kuriame dirbo nukentėjusysis R. G., meistrui G. B. Šiame įsakyme nurodyta, kad meistrai ir gamybos direktorius A. K. pilnai atsako už jiems pavestą darbą padalinyje, praveda instruktavimą, vykdo ir yra atsakingi už darbo saugą bei priešgaisrinius reikalavimus. Tačiau iš įsakymo turinio neaišku, kokią konkrečią dalį savo saugos darbe įgaliojimų L. Š. perduoda A. K. ir G. B. – įsakyme numatyti tik bendri reikalavimai ir šių asmenų atsakomybė už pavestą darbą. Nei A. K., nei G. B. apie šio įsakymo turinį nieko paaiškinti negalėjo, be to, teigė, kad su juo pasirašytinai supažindinti jie nebuvo. Be šių įsakymų dar yra priimti ir kiti, ankstesni įsakymai, kuriais paskirti asmenys, atsakingi už darbų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą Panevėžio padalinyje: 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 05-184 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 05P-185 atsakingu paskirtas A. B., o įsakymu Nr. 05P-183 paskirti atsakingais D. K., V. Š., A. B., J. Č. ir A. V. Įsakymas Nr. 05-184 nepasirašytas atsakingo asmens, o įsakyme Nr. 05P-183 nenurodyta jo priėmimo data bei neišskirta, kokia dalis teisių ir pareigų suteikta minėtiems asmenims darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe srityje. Visi išvardyti įsakymai direktoriaus L. Š. nepanaikinti, todėl, jei vertinsim, kad jie priimti ir įforminti teisėtai, tai jie formaliai galioja. Remiantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 88 patvirtintomis raštvedybos taisyklėmis, UAB „Baldenis“ direktoriaus L. Š. įsakymų išleidimas neatitinka keliamų reikalavimų ir negali sukurti teisinių pasekmių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, neargumentavęs ir nemotyvavęs savo sprendimo, įsakymą dėl A. K. paskyrimo atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, nepaisant privalomų rekvizitų nebuvimo, vertino kaip pagrįstą ir teisėtą, o dėl kitų įsakymų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi įmonės direktoriaus L. Š. parengtais ir patvirtintais Panevėžio padalinio gamybos direktoriaus A. K. 2003 m. balandžio 18 d. pareiginiais nuostatais, tačiau nekreipė dėmesio, kad juose įvardintos pareigos ir atsakomybė yra analogiškos numatytoms kitų darbuotojų pareiginiuose nuostatuose, neišskiriant darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe srities.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis R. G. dirbo UAB „Baldenis“ Panevėžio padalinio stalių ceche, kuriame vyr. meistras buvo G. B., o meistras – D. K. Šių asmenų pareiginiuose nuostatuose, kaip ir A. K., įrašyti vienodi įgaliojimai darbų saugos srityje ir jie pagal šį norminį aktą privalėjo vykdyti vienodas funkcijas, nors D. K. net nebuvo atestuotas darbų saugos srityje. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę pripažino, tačiau padarė visiškai nesuprantamą išvadą, kad iš nuostatų galima suprasti, jog konkrečią dalį savo pareigų darbų saugos srityje L. Š. delegavo kitiems darbuotojams, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jis visas savo pareigas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus pavedė ne tik gamybos direktoriui. Ši teismo išvada, anot prokuroro, toliau nedetalizuota, neįvardinta, kuri konkreti dalis pareiginių nuostatų ir kokiems kitiems darbuotojams buvo deleguota. Tai neišskirta ir įmonės vidaus dokumentuose. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies prasmę darbdavį atstovaujantis asmuo, paskirdamas asmenį, atsakingą už darbuotojų saugą ir sveikatą, turi duoti aiškiai apibrėžtus pavedimus, t. y. kuriam asmeniui kokia konkreti dalis teisių ir pareigų perduodama. Tokiu būdu, prokuroro įsitikinimu, teismas netinkamai taikė BK 176 straipsnio 1 dalį.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, bendrais bruožais pažymėdamas apie funkcijų darbų saugos srityje delegavimą A. K., nenurodė, ką pažeidė pirmosios instancijos teismas, nepagrindė įrodymais, kodėl būtent su A. K. susijęs įsakymas ir pareiginiai nuostatai įrodo išteisintojo teisėtus veiksmus deleguojant atsakomybę dėl nelaimingo atsitikimo su R. G., nenurodė, kokiu pagrindu atmetami kiti įsakymai ir pareiginiai nuostatai, kuriais atsakingais už darbų saugą UAB „Baldenis“ Panevėžio padalinyje buvo paskirti kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas priešingas išvadas dėl asmens kaltumo, neanalizavo ir nepasisakė dėl liudytojų A. B., A. Z., A. G., A. V., D. S., D. K., Ž. P. ir S. V. parodymų apie tai, kad jie nežino, kas bendrovėje, filiale ir ceche buvo atsakingi už darbų saugą. Apeliacinės instancijos teismas neaptarė ir G. B. parodymų apie tai, kad jis atsakingas už darbų saugą savo cecho pamainoje, o kitoje pamainoje atsakingas D. K., A. V. parodymų apie tai, kad instruktažus praveda cechų meistrai, A. K. parodymų apie tai, kad už darbų saugą yra paskirti atsakingi asmenys, tokie kaip A. B., meistrai, jis pats ir UAB „Baldenis“ direktorius L. Š., kadangi funkcijos darbų saugos srityje numatytos vienodos, neaišku, kas ir už ką atsako bei ką turi daryti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta bei kitaip įvertina 2005 m. balandžio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-1020-(05) bei eksperto T. D. parodymus. Šiame ekspertizės akte konstatuota, jog viena iš organizacinių nelaimingo atsitikimo priežasčių yra R. G. neinstruktavimas darbo vietoje, o techninė priežastis yra atitinkamų techninių priemonių, saugančių nuo darbuotojų patekimo į veikiančias frezavimo-šlifavimo stakles, nenaudojimas. Kadangi iš pateiktos medžiagos ekspertas T. D. negalėjo nustatyti, kas konkrečiai yra atsakingas už darbų saugą, nes neaiškūs konkretūs tam tikrų asmenų įgaliojimai, atsakingu tampa pats įmonės direktorius L. Š. A. K. negali būti atsakingas už darbų saugą įmonėje, nes ne tik neaiškūs jo įgaliojimai šioje srityje, bet kad galėtų spręsti visus su darbų sauga įmonėje susijusius klausimus, A. K. privalėjo turėti ir tam tikrus įgaliojimus finansų srityje, o tokie įgaliojimai jam suteikti nebuvo.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, pilnai neištyręs visų pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų bei nepasisakęs, kurie įvertinti netinkamai, o kuriais reikia vadovautis, neatlikęs papildomo įrodymų tyrimo, jei toks reikalingas, pripažino, jog dėl nelaimingo atsitikimo su R. G. už visus saugos ir sveikatos darbe pažeidimus atsakingas A. K., bei tokiu būdu, pažeisdamas BPK 331 straipsnio reikalavimus, padarė išankstinę ir šališką išvadą.
Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisindamas L. Š., pasisakė tik dėl vienos veikos, dėl kurios jis buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, tačiau nieko nepasisakė dėl veikos, kurios padarymu L. Š. buvo kaltinamas ir išteisintas pagal BK 176 straipsnio 2 dalį. Kadangi visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo ne keičiamas, bet naikinamas, nepasisakant apie bent vienos jo dalies palikimą galioti, apeliacinės instancijos teismas privalėjo priimti sprendimą ir šiuo klausimu. To nepadarydamas, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio reikalavimus.
Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų, neištyręs ir nepasisakęs dėl liudytojų parodymų, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1020-(05) bei eksperto T. D. parodymų, padaręs išankstinę ir šališką išvadą dėl A. Katino kaltės, nepriėmęs sprendimo dėl L. Š. kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 2 dalį, padarė esminius BPK 20 ir 331 straipsnių pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, be to, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 176 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis R. G. kasaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl 70 000 Lt neturtinės žalos priteisimo bei nuosprendžiu priteisti 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra per mažai, nes kasatorius tapo suluošintas visam gyvenimui, neteko 80 % darbingumo, bendrovė yra ekonomiškai stipri ir bent jau daliniais mokėjimais pajėgi išmokėti tokią sumą. Be to, teigia, kad dėl negalios ir irzlumo, prasidėjusio po traumos, iširo jo santuoka, taigi, nelaimingas atsitikimas įtakojo skyrybas. Kasatorius įsitikinęs, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas ir atsakomybėn pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo patrauktas L. Š, nes jis neužtikrino saugių darbo sąlygų, gamyboje buvo naudojamos senos panaudotos vokiškos staklės be apsaugų ir be sertifikato, nebuvo pateiktas staklių techninis pasas, nebuvo staklių naudojimo instrukcijos. Kasatorius mano, kad įsakymas dėl A. K. paskyrimo atsakingu už darbų saugą ir sveikatą buvo priimtas jau po nelaimingo atsitikimo, siekiant užpildyti darbų saugos Panevėžio padalinyje spragas, nes yra kitas įsakymas ta pačia data ir tuo pačiu numeriu, bet kito turinio, be to, vadovaujant L. Š., nuolat buvo netvarka, staklės buvo naudojamos neturint tam leidimo, o pateiktas įrenginio pasas, anot eksperto, neįrodo, kad jas, vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. kovo 6 d. nutarimu, galima buvo naudoti Lietuvoje. Įrenginys buvo be apsaugų, be užtvėrimų ir kasatorius nežinojo, kad prie jo eiti negalima, o jo darbo vieta yra aplink visą šį įrenginį, ne tik prie pulto. Ekspertas pažymėjo, kad apie šio įrenginio rizikos įvertinimą nebuvo pateikta jokių dokumentų. Jei būtų tinkamos įrenginio apsaugos, kasatoriaus įsitikinimu, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, todėl teismo išvada apie tai, kad L. Š. nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektas, yra klaidinga.
Motyvuojamoji dalis
Skundai iš esmės tenkinti.
Dėl darbdavio pareigų, vykdant darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus
BK 176 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotajam asmeniui, pažeidus darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl nepakankamo darbo saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų organizacinių ir techninių darbo saugos priemonių taikymo. Teismų pozicijos išsiskyrė nustatant asmenį, kuris buvo atsakingas už darbų saugą UAB „Baldenis“ Panevėžio filiale ir ten įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sužalotas staklininkas R. G. BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektai yra darbdaviai ar jų įgaliotieji asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, už saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog už saugių darbo sąlygų sukūrimą yra atsakingas darbdavys. Kartu jam tenka atsakomybė, jei dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų saugioms darbo sąlygoms nebuvimo įmonėje, ar jų nepakankamo įdiegimo, įvyksta nelaimingas atsitikimas. Darbdavys paminėtomis sąlygomis neatsako jei jis nustatyta tvarka yra perdavęs savo pareigas darbų saugos srityje jo įgaliotam asmeniui. Saugus darbų organizavimas reglamentuotas LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme Nr. IX- 1672 ir jį lydimuose dokumentuose, pagal kurių nuostatas, darbams organizuoti ir jiems vadovauti turėtų būti paskiriami vadovai, kuriems darbdavys gali pavesti įgyvendinti darbo saugos srities priemonių įgyvendinimą. Pagal minėto įstatymo 32 straipsnį darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones, kuriuos pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnį, gali būti duodamos konkrečiu pavedimu, įforminant tai darbdavį atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, arba gali būti numatytas darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme.
Apylinkės teismas, pasiremdamas techninės darbų saugos ekspertizės aktu, pagrįstai konstatavo, jog baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo vienareikšmiškai nustatyti, kuris UAB „Baldenis“ pareigūnas buvo staklininko R. G. padalinio vadovas, kuriam iš darbuotojų darbdavį atstovaujantis asmuo pavedė vykdyti darbų saugos organizavimą ir nelaimingų atsitikimų prevenciją R. G. darbo bare.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog po to, kai įmonės direktoriaus buvo parengti ir patvirtinti gamybos direktoriaus pareiginiai nuostatai, kuriuose nurodyta, jog be kitų pareigų gamybos direktorius užtikrina LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei kitų saugos, ir sveikatos teisės aktų vykdymą bei atsako už saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimus ir, su šiais nuostatais pasirašytinai supažindinus A. K., padarė išvadą, jog nelaimingo atsitikimo su R. G. metu už visus saugos ir sveikatos darbe pažeidimus UAB „Baldenis“, atsakė gamybos direktorius. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta bei pažeidžianti asmens, nepatraukto baudžiamojon atsakomybėn nekaltumo prezumpciją. Byloje esantys įsakymai dėl įpareigojimų darbo saugos srityje, tvirtina, jog instruktuoti darbuotojus darbo vietose pavesta ir inžinieriui mechanikui, ir stalių cecho vyr. meistrui, ir net gamybos direktoriui. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog šie įsakymai, tame tarpe ir L. Š., kuriais dalis pareigų darbo saugos srityje parduodama meistrams, vyr. energetikui, yra niekiniai, nes nėra duomenų, kad su įsakymais asmenys buvo supažindinti, jie neįregistruoti ir įsakymų registravimo žurnale. Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog įsakymas paskirti A. K. atsakingu už darbų saugą taip pat nėra registruotas įsakymų registravimo žurnale, nors jame yra A. K. parašas apie susipažinimą, šis neigia susipažinęs, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko jį atitinkančiu įstatymo reikalavimus. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija vertinant bylos duomenis yra neobjektyvi, nes skirtingai vertina analogiško turinio duomenis.
R. G. į darbą buvo priimtas direktoriaus L. Š. įsakymu. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, patvirtintą LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12- 05 įsakymu Nr. 282, darbuotojai privalo būti instruktuojami įvadinio instruktavimo metu, (priimant į darbą) ir darbo vietoje. L. Š. darbuotojo instruktavimą privalėjo pavesti kompetentingam asmeniui, tačiau, kaip patvirtina ekspertizės aktas, įvadinį instruktažą įforminusio pareigūno (meistro A. B.) kompetencija darbų saugos srityje nepatvirtinta atitinkamais dokumentais. Todėl teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra aiškus asmenų, kuriems darbdavį atstovaujantis asmuo perdavė dalį savo įgaliojimų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe, neaiškus įgaliojimų konkretus turinys, neaišku kuri dalis įgaliojimų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe srityje liko pačiam direktoriui, už ką jie turi atsakyti, kokias turi teises ir pareigas šioje srityje. Šį neapibrėžtumą darbų saugos srityje lėmė aplaidus vykdymas įstatymų bei juos lydinčių kitų norminių aktų reikalavimų, netinkamas vadovavimas organizuojant darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe funkcijų paskirstymą padalinių vadovams. Be organizacinių nelaimingo atsitikimo priežasčių, apylinkės teismas teisingai nurodė ir gamybines technines priežastis bei kolektyvinių apsaugos priemonių trūkumą. Byloje ištirti įrodymai, patvirtina, jog frezavimo – šlifavimo staklės nebuvo naujos ir įgytos kaltinamojo (tai pripažino ir L. Š.), todėl, remiantis LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 1 d., turėjo būti atliktas rizikos vertinimas, kad nustatyti, ar esamos kolektyvinės apsaugos priemonės yra tinkamos ir, esant reikalui įrengti naujas kolektyvines apsaugos priemones. Kad minėtos staklės būtų suderintos su LR socialinės ir darbo apsaugos ministrės 2000-03-06 įsakymu Nr. 28 patvirtinto reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimais. Tai galėjo padaryti tik L. Š. savo įsakymu. Kadangi L. Š. nebuvo perdavęs įgaliojimų dėl įrenginių saugumo užtikrinimo, tiek ir dėl kolektyvinių apsaugos priemonių organizavimo bei įdiegimo, todėl kiti darbuotojai tokių įgaliojimų, tame tarpe ir finansinių galimybių, sprendžiant šios srities klausimus neturėjo. Kaip matyti iš teismo ištirtų įrodymų, ant staklių yra tik vietinės frezų apsaugos, kurios neatitinka kolektyvinėms apsaugos priemonėms keliamų reikalavimų, todėl pagrįsta teismo išvada, jog frezavimo – šlifavimo staklėse nebuvo jokių apsaugos priemonių, apsaugančių darbuotoją nuo patekimą į besisukančius staklių agregatus. Ši staklių dalis buvo atvira, todėl pavojinga visiems darbuotojams, kurie dirbo šiame įmonės bare. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ekspertas, veikiančių agregatų pavojų dirbantiems žmonėms būtų pašalinęs paprasto apsaugos skydo įtaisymas toje vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau net ir tokių elementarių kolektyvinių apsaugos priemonių nebuvo imtasi. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, pripažindamas L. Š. kaltu nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje padarymu. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas.
Panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl sprendimo išteisinti L. Š. pagal BK 176 straipsnio 2 dalį galiojimo, tačiau kolegija plačiau šio klausimo nesvarsto, kadangi tenkinant prokuroro kasacinio skundo prašymą, naikintinas visas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR CK 6.250 straipsniu, pagrįstai pripažino, jog R. G. turi reikalavimo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodydamas, jog dėl sužalojimo R. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko dešinės rankos, kartu ir 75% pastovaus bendro darbingumo, dėl sužalojimo jautė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ilgai gydėsi, yra jauno amžiaus, tačiau nebegali dirbti pagal įgytą specialybę, negali vairuoti transporto priemonės, sumažėjo bendravimo galimybės. Taip pat teisingai nurodė, jog L. Š. neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, jo turtinė padėtis yra gera, nes jis yra vienas iš bendrovės, kuri turi keletą padalinių, akcininkų. Tačiau pirmosios instancijos teismas išvardindamas kriterijus, kuriais remiantis nustato neturtinės žalos dydį, neatskleidė konkretaus jų turinio, kuris yra reikšmingas nustatant R. G. priteistinos žalos dydį, be to, mažindama priteistinos žalos dydį, nurodė bylos duomenimis nepagrįstą argumentą “... kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu“, todėl be pagrindo mažino R. G. priteistinos neturtinės žalos dydį. R. G. ne tik patyrė didžiulius fizinius skausmus bei moralinius ir dvasinius išgyvenimus, fizinė negalia ir luošumas liks jam visam gyvenimui. Visam likusiam gyvenimui jaunas žmogus prarado ir didžiąją dalį darbingumo, tuo pačiu ir galimybę užsidirbti ir susikurti materialinį gerbūvį. 70000 litų suma yra neproporcinga patirtiems fiziniams skausmams, dvasiniams išgyvenimams ir prarastam darbingumui, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme buvo pareiškęs 150 000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ši suma ir priteistina. Nukentėjusiojo kasaciniame skunde nurodytas prašymas priteisti 250 000 litų yra nauja aplinkybė, kuri anksčiau nebuvo nurodyta, tai viršija kasacinės instancijos teismo proceso nagrinėjimo ribas, todėl nesvarstoma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio m. apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendį su pakeitimu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Priteisti R. G. 150 000 ( šimtą penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti.