- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- e2-647-323/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14455-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- E. Š.
- Advokatai
- Robertas Skėrys, Dainius Motužis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei E. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir priteisimo, jungtinės veiklos įnašo grąžinimo, skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvendami kartu, jungtinės veiklos pagrindu įgijo šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“, skalbimo mašiną „(duomenys neskelbtini)“ ir 6 durų sieninę spintą, pripažinti, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šių kilnojamųjų daiktų; pripažinti šiuos daiktus atsakovės nuosavybės teise, ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti jo įnašo dalies, t. y. 1 148,50 Eur dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovės 3 595,60 Eur kompensaciją už ieškovo atliktus buto remonto darbus bei nupirktas statybines medžiagas, 2 721 Eur skolą už ieškovo padengtą dalį atsakovės buto paskolos, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. liepos mėn. susipažino ir ėmė bendrauti su atsakove. Šalių santykiai labai greitai peraugo į artimą draugystę, norą gyventi kartu ir kurti bendrą ateitį bei šeimą. Kadangi vykdavo uždarbiauti į Norvegijos Karalystę ir gaudavo dideles pajamas, atsakovė, jausdamasi užtikrinta ieškovo ketinimais ir finansine padėtimi, rodė iniciatyvą kartu planuoti bendrą gyvenimą ir ateitį. Atsakovės siūlymu 2015 m. spalio mėn. šalys nusprendė apsigyventi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio mėn. persikraustė iš (duomenys neskelbtini) turimo buto į Klaipėdą pas atsakovę ir 2016-02-17 savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovės bute, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad nuo pat bendravimo pradžios atsakovė skundėsi sunkia finansine padėtimi ir slegiančia skolų našta: atsakovė nurodė, jog vien buto įsigijimui ji ėmė paskolą ir yra skolinga 24 000 Eur sumą, jos teigimu ji turėjo ir kitų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Atsižvelgdamas į tai, kaip įmanydamas stengėsi pamaloninti atsakovę dovanomis, apmokėdavo jos išlaidas, duodavo grynaisiais bei siuntė bankiniais mokėjimų nurodymais pinigus atsakovės paskolai padengti, iš savo asmeninių lėšų pirko bendram gyvenimui su atsakove reikalingus daiktus: už 512 Eur nupirko šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“, už 285 Eur skalbimo mašiną „(duomenys neskelbtini)“, už 1 500 Eur į atsakovės butą taip pat nupirko naują 6 durų sieninę spintą, būdamas Klaipėdoje nuolat duodavo atsakovei pinigų bendro ūkio vedimui (maistui, komunalinėms paslaugoms) ir atsakovės asmeninėms išlaidoms, per metus laiko padėjo atsakovei išsimokėti ne mažesnę nei 7 000 Eur dalį skolų. Taip pat savo lėšomis nupirko reikalingas statybines medžiagas bei savo jėgomis padarė atsakovės bute remontą: laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2016-04-28 už 572,04 Eur atsakovės buto remontui nupirko įvairių statybinių medžiagų bei atliko statybos rangos darbų už 3 023,56 Eur sumą, samdė elektriką. Be viso to, laikotarpiu nuo 2015-11-17 iki 2016-06-30 vien būdamas 3 mėnesius užsienyje buto paskolos dengimui atsakovei pervedė 1 860 Eur bei 8089 NOK (861 Eur), t. y. iš viso 2 721 Eur. Dar daugiau nei 4 000 Eur paskolos dengimui, prašant atsakovei, davė grynaisiais, tačiau kartu su ieškiniu negali pateikti tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Taip pat nurodė, kad 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje, grįžus iš Norvegijos Karalystės, atsakovė buvo labai pasikeitusi, reikalaudavo vis daugiau pinigų ir vis skųsdavosi jų trūkumu, dėl to priekaištaudama ieškovui. Tarp šalių prasidėjo tarpusavio nesutarimai, dėl kurių 2016 m. rugpjūčio mėn. išsikėlė iš atsakovės buto, ir galiausiai šalys išsiskyrė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka ieškovui sumokėti 21,60 Eur kompensaciją už nupirktas ir panaudotas statybines medžiagas buto remontui, 347,60 Eur kompensaciją už 6 durų sieninę spintą, taip pat sutinka grąžinti ieškovui šaldytuvą, skalbimo mašiną. Nurodė, kad su ieškovu bendravo apie dešimt mėnesių, iš kurių apie tris mėnesius ieškovas epizodiškai gyveno pas ją, E. Š., laikinai, kai grįždavo atostogų iš Norvegijos. Būnant kartu ieškovas, norėdamas pasirodyti, įsiteikti, įgyti kuo didesnį palankumą, parodyti rimtus ketinimus, siūlydavo priimti mažesnes ar didesnes pinigų sumas (200 – 300 Eur), nupirkti daiktus, visa tai būdavo tarsi dovana, indėlis į draugystę. Būdamas Lietuvoje ieškovas gyvendavo jos, E. Š., sąskaita, niekada į namus nėra parnešęs maisto ir t. t. Pažymėjo, kad turėjo ir turi pakankamai gerai apmokamą darbą, tad tiek kasmėnesines įmokas bankui už būsto paskolą, tiek pragyvenimo išlaidas apmoka pati, iš nieko pinigų nesiskolino. Taip pat nurodė, kad už šaldytuvą, skalbimo mašiną ir spintą mokėjo ieškovas, pageidauja skalbimo mašiną ir šaldytuvą grąžinti ieškovui, o pusę šių daiktų vertės įskaityti į spintos vertę ir išmokėti ieškovui 351,50 Eur kompensaciją. Dėl buto remonto nurodė, jog jį daryti pasiūlė ieškovas, nurodęs, kad tai bus kaip ir jo dovana, ji, E. Š., kartu su motina išplėšė seną grindų dangą, senus tapetus, ieškovas perdažė lubas, sienas. Visi darbai buvo atlikti namų ūkio būdu. Liko iki galo nesutvarkytos lubos, nesudėti grindų apvadai. Nors ieškovas teigia, kad statybinėms medžiagoms išleido 487,68 Eur, tačiau 36,67 Eur vertės cikloninį dulkių siurblį jis pats išmetė, o 7,81 Eur vertės skalbinių džiovykla nesusijusi su remonto darbais. Be to, 2015-12-11 ieškovui pervedė 200 Eur už nupirktas statybines medžiagas, todėl už statybines medžiagas ieškovui sutinka kompensuoti 21,60 Eur (487,68 Eur – 36,67 Eur – 7,81 Eur = 443,20 Eur; 443,20 Eur / 2 – 200 Eur = 21,60 Eur), o už buto remonto darbus ieškovui mokėti nesutinka. Dėl ieškovo reikalavimo grąžinti 2 721 Eur jo pervestas lėšas paskolos dengimui nurodė, kad ieškovo pinigų niekada neprašė, šalių niekada nesiejo jokie paskoliniai teisiniai santykiai, jokių skolų, kurias reikėtų padengti, neturėjo ir neturi. 2 721 Eur sumą ieškovas dalimis pervedė savo noru kaip dovanas, dalį tų pinigų panaudojo išskirtinai ieškovo poreikių tenkinimui: nupirko ieškovui marškinius, batus, kaklajuostę ir eilę kitų daiktų.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaiko, prašo teismo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad šaldytuvą, skalbimo mašiną, 6 durų spintą pirko bendram šeimos gyvenimui, bendrai buičiai, šiuos daiktus rinkosi abu kartu. Šių daiktų nesutinka pasiimti natūra, nes 6 durų spinta pagaminta pagal specialių užsakymą, pagal atsakovės pageidavimus, pritaikyta jos butui, o skalbimo mašina ir šaldytuvas jau ilgą laiką naudojami atsakovės, yra nusidėvėję, todėl atsakovė turėtų kompensuoti pusę šių daiktų vertės. Dėl atsakovės buto remonto paaiškino, kad jis vyko per du etapus: pirmą kartą 2015 m. spalio mėn. išplėšė ir išnešė senas grindų dangas, buto sienas ištinkavo, nudažė, sudėjo laminatą, antrą kartą, t. y. 2016 m. kovo mėn., pasikeitus atsakovės vizijai dėl buto interjero, išvertė dalį pertvaros, užsakė sieninę spintą, vėl tinkavo, dažė, dėjo laminatą prie išgriautos vietos. Vieną kartą į statybinių medžiagų parduotuvę buvo nuvykę kartu, kur rinkosi statybines medžiagas, vėliau du kartus vienas vyko pirkti trūkstamų medžiagų. Visus darbus darė vienas, atsakovė tik valėsi, nieko daugiau nedarė. Per tą laiką, kai dirbo remonto darbus atsakovės bute, Norvegijoje būtų uždirbęs dvigubai daugiau. Dėl atliktų remonto darbų pagerėjo atsakovės asmeninio buto būklė, išaugo jo vertė. Dėl piniginių lėšų pervedimų į atsakovės sąskaitą paaiškino, kad atsakovė sakiusi, jog yra skolinga trims asmenims iš viso 7 000 Eur, kad pinigus skolinosi pradiniam buto įnašui, prašė pinigų. Šie piniginiai pervedimai jokiu būdu nėra dovana, nes atsakovei dovanojo kitas dovanas – žiedą, kailinius, telefoną, plančetinį kompiuterį ir kt., pinigų duodavo parvažiavęs, jų palikdavo ir išvažiuodamas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad daiktus buičiai rinkosi abu, daiktai pirkti ieškovo iniciatyva, už juos norėjo sumokėti pati, bet ieškovas neleido. Laiko, kad ieškovas gali daiktus pasiimti natūra, pati nusipirks naujus. Dėl buto remonto paaiškino, kad pati su motina nuplėšė tapetus, seną grindų dangą (laminatą, kiliminę dangą), remonto darbai pradėti ieškovo iniciatyva, jis pats pasisiūlė juos atlikti, pati jų nebūtų pradėjusi daryti. Pažymėjo, kad tai tik kosmetinis remontas, sienos, lubos lygintos nebuvo, tiesiog pasikeitė sienų spalva. Taip pat nurodė, kad ieškovo darytos piniginės perlaidos yra kaip dovanos, iš tų pinigų pirko maistą, maisto papildus, drabužius ieškovui. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog turėjo skolų dėl pradinio įnašo už buto pirkimą, nes pradiniam įnašui buvo susitaupiusi pinigų, dirbdama Danijoje, be to 3 000 Eur davė motina.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. P. parodė, kad yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pirmininkė. Atsakovės įsigytas butas buvo labai apleistas, matė, kad jame vyko remonto darbai, 3-4 kartus buvo užėjusi sudrausminti, jog neplaunamos dėl remonto nešvarios laiptinės grindys, matė dirbantį ieškovą, kad dirbtų atsakovė nematė, atsakovė netgi neplaudavo laiptinės grindų, tai darė ieškovas.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. D. parodė, kad yra ieškovo motina. Paaiškino, kad sūnus turėjo rimtus ketinimus atsakovės atžvilgiu, norėjo kurti šeimą, buvo pasipiršęs. Iš ieškovo žino, kad jis padėjo atsakovei atiduoti skolas už butą, o kai skolos buvo atiduotos, prasidėjo nesutarimai, ieškovas ėmė atsakovei nebeįtikti. Laiko, kad atsakovė su sūnumi bendravo tik dėl pinigų.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. A. parodė, kad yra ieškovo sesuo. Paaiškino, kad brolis darė atsakovės buto remontą, pirko buitinę techniką, baldus, drabužius ir kitus daiktus atsakovei. Laiko, kad atsakovė norėjo iš brolio tik kuo daugiau pinigų, pasipelnyti.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. Š. parodė, kad yra atsakovės motina. Paaiškino, kad savaitgalius šalys leisdavo pas ją, G. Š., bendravimo metu pastebėjo perdėtą ieškovo gerumą, norėjimą įsiteikti. Jis tiesiog bruko daiktus, primigtinai siūlė padaryti buto remontą, tiesiog bruko šią idėją, nors duktė remonto daryti tuo metu neplanavo. Pati su dukra nuplėšė tapetus, seną grindų dangą, ieškovas pašpakliavo, padažė sienas, lubas, bet jų nelygino, sakė, kad tai tik laikinas remontas. Taip pat nurodė, kad dukteriai buto pirkimo pradiniam įnašui davė 3 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys susipažino 2015 m. liepos mėn., 2015 m. spalio mėn. ieškovas apsigyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvendavo epizodiškai, buvimo Lietuvoje metu. 2016 m. rugpjūčio mėn. šalys nustojo būti kartu. Byloje kilo ginčas dėl bendrai gyvenant įgytų kilnojamųjų daiktų teisinio rėžimo nustatymo, šio turto padalijimo, piniginės kompensacijos bei skolos priteisimo.
Dėl turto teisinio rėžimo nustatymo, jo padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Tai reiškia, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šalys nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, kiekvienas iš savo asmeninių lėšų pirko daiktus bendram naudojimui, turėjo įgiję sužadėtinių statusą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartinė jungtinė veikla.
Byloje taip pat nėra ginčo, jog už ieškovo asmenines lėšas įgyti šaldytuvas „(duomenys neskelbtini)”, skalbimo mašina „(duomenys neskelbtini)” ir 6 durų sieninė spinta yra šalių jungtinės veiklos objektai. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Šiuo atveju šalys neginčijo CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog partnerių įnašai į šį turtą yra lygūs, tarp šalių ginčas kilo tik dėl šaldytuvo ir skalbimo mašinos padalijimo būdo, bei 6 durų sieninės spintos vertės. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog šalims 2016 m. rugpjūčio mėn. nustojus gyventi kartu visi šalių bendrai įgyti daiktai liko atsakovės bute, ji juos toliau naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir dėl tokio naudojimo šie daiktai nusidėvėjo, sumažėjo jų vertė, todėl paminėti daiktai natūra paliktini atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui priteistina piniginė kompensacija. Byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, jog šaldytuvo „(duomenys neskelbtini)“ vertė įsigijimo metu buvo 512 Eur, skalbimo mašinos „(duomenys neskelbtini)” – 285 Eur, o 6 durų sieninės spintos vertė nustatytina 1 300 Eur, kadangi ieškovas nepateikė duomenų apie faktiškai išleistus 1 500 Eur bei bylos nagrinėjimo metu sutiko su atsakovės nurodyta 1 300 Eur spintos verte. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 048,50 Eur ((512 Eur + 285 Eur + 1 300) / 2 = 1 048,50 Eur) piniginė kompensacija.
Dėl kompensacijos už remonto darbus ir statybines medžiagas priteisimo
Be to, ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3 023,56 Eur kompensaciją už ieškovo atliktus buto remonto darbus bei 572,04 Eur už nupirktas statybines medžiagas. Nurodo, jog savo darbu ir nupirktomis bei darbams panaudotomis statybinėmis medžiagomis pagerino atsakovės asmeninį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovas atliko atsakovės bute remonto darbus (ginčas kilo tik dėl jų apimties), taip pat, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų pirko buto remontui reikalingas statybines medžiagas. Be to, byloje šalys neginčija, jog buto remontu nebuvo siekiama kurti bendrą nuosavybę: šalys savo bendros ateities atsakovei priklausančiame bute nematė, planavo bendrai kurtis kitame, didesniame būste. Atsakovė nurodo, jog buto remonto darbai buvo tarsi ieškovo dovana. Esant tokioms aplinkybėms, šiam reikalavimui netaikytinos CK 6.970 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės kūrimą tiek piniginiais įnašais, tiek savo darbu.
Ieškovas įrodinėja, kad dėl jo atliktų darbų pagerėjo atsakovės buto būklė, padidėjo jo vertė. Savo atliktus darbus ieškovas vertina 3 023,56 Eur suma, kurią apskaičiavo remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta lokaline sąmata. Vertinant šio įrodymo pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškovas neįrodė, kad visus šiuos darbus jis atliko vienas pats, atsakovei ir liudytoja apklaustai jos motinai tvirtinant, jog jos išardė seną grindų dangą, atsakovei tvirtinant, jog ji taip pat dažė sienas (CPK 178 straipsnis). Maža to, tokia darbų vertė apskaičiuota pagal įkainius, kuriuos taiko profesionalios statybų ranga užsiimančios įmonės: tokioms įmonėms taikomi darbų kokybės garantiniai terminai (CK 6.697, 6.698 straipsniai), atsakomybė už darbų kokybę (CK 6.695 straipsnis) ir kt., kas akivaizdu didina darbų įkainius. Taip pat nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas savo darbą įvertino dar ir taikydamas pridėtinės vertės mokestį. Nurodytų motyvų pagrindu, šis įrodymas laikytinas pernelyg abstrakčiu ir nepakankamu darbų apimčiai, ieškovo, kaip fizinio asmens, darbo įkainiams pagrįsti. Maža to, byloje ieškovas nepateikė duomenų, jog jis su atsakove susitarė, jog darbus atliks atlygintinai už atitinkamą sumą. Laikytina, kad ieškovas darbus atliko dėl šalis siejusių artimų asmeninių santykių ir neatlygintinai, o piniginės kompensacijos ėmė reikalauti tik dėl nutrūkusių santykių, todėl tokiu būdu atsakovės gautos naudos už pagerėjusią buto būklę, estetinį vaizdą išreikalavimas iš esmės prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams: ieškovas darbus atliko savo iniciatyva, savanoriškai, žinodamas, kad neprivalo jų atlikti, veikdamas pagal geros moralės nuostatas dėl šalis siejusių santykių, bendrų ateities planų ir savo rizika (niekieno neprašytas), t. y. žinodamas, jog jis neprivalo to daryti, nesant įstatymo ar sutarties, numatančių tokią jo pareigą, ieškovas ir atsakovė niekada nesitarė, kad ieškovui bus kaip nors atlyginta už jo atliktus darbus. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindų ieškinio reikalavimas dėl 3 023,56 Eur kompensacijos už ieškovo atliktus buto remonto darbus atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškovas taip pat nurodo, jog patyrė 572,04 Eur išlaidų už nupirktas statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos statybos darbams atlikti. Šiam savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 2015-09-21 487,68 Eur sumai, 2015-09-30 41,66 Eur sumai, 2016-04-28 42,70 Eur sumai. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tik 2015-09-21 buvo kartu su ieškovu ir kartu rinkosi medžiagas už 487,68 Eur sumą, dėl kitų dviejų sąskaitų nežino, ar šios medžiagos buvo panaudotos jos buto remontui, kelia abejones dėl medžiagų kiekio pagrįstumo. Teismas įvertinęs tai, kad darbus atsakovės bute ieškovas atliko per du etapus, 2015-09-30 ir 2016-04-28 medžiagų nupirkta tik už 84,36 Eur sumą, jų kiekis nėra toks, kad galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl galimybės panaudoti atsakovės bute, sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad išleido 572,04 Eur, kurie, atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, panaudoti atsakovės bute. Taip pat teismas laiko nepagrįstu atsakovės atsiliepime į ieškinį keliamą reikalavimą minusuoti 200 Eur sumą, kurią 2015-12-11 mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui, kadangi byloje nėra duomenų, jog ši suma pervesta būtent kaip kompensacija už ieškovo nupirktas medžiagas (CPK 178 straipsnis), taip pat atsakovė nepagrįstai reikalauja ieškovo patirtas išlaidas dėl medžiagų pirkimo dalinti pusiau, kadangi darbus ieškovas atliko ne savo, o būtent atsakovės buičiai gerinti, juolab, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog savo bendrą gyvenimą šalys planavo kitame būste, šį ir toliau paliekant atsakovės asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 553,70 Eur (572,04 Eur – (36,67 Eur cikloninis dulkių siurblys / 2, kadangi siurblį šalys eksploatavo kartu ir baigė jį eksploatuoti, išmesdamos, taip pat buvimo drauge metu)) kompensacija už nupirktas ir buto remontui panaudotas statybines medžiagas.
Dėl skolos priteisimo
Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2 721 Eur skolos. Nurodo, jog minėtą sumą iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė į atsakovės asmeninę banko sąskaitą tam, kad šios piniginės lėšos tikslingai būtų panaudotos atsakovės kreditoriniams įsipareigojimams už pradinį įnašą buto pirkimui padengti. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, jog jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų, išskyrus AB DNB bankui už būsto paskolą, neturi, kad šios piniginės lėšos pervestos tarsi dovana pramogoms, buičiai, iš šių pinigų taip pat pirko ieškovui daiktus, vežė jam į Norvegiją maistą, vaistus, papildus ir t.t.
Taigi, ieškovas pareiškė ieškininį reikalavimą dėl skolos priteisimo, ir tvirtina, tarp šalių buvus skoliniams teisiniams santykiams. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje teisiškai nepagrįstai šio reikalavimo teisiniu pagrindu nurodo CK 6.50 straipsnio 3 dalį, kadangi CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, o 3 dalyje – kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Nagrinėjamu atveju 2 721 Eur sumą ieškovas pervedė ne kokiam nors atsakovės kreditoriui, o pačiai atsakovei, todėl CK 6.50 straipsnio 3 dalis nagrinėjamu atveju yra neaktuali.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina ir tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, o atsakovas – nesutikimo su jam pareikštu reikalavimu pagrindą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų turėjusi kreditorių, kuriems būtų skolinga atitinkamas pinigų sumas už ieškovo nurodomą pradinį įnašą buto pirkimui. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytą sumą, kurios gavimo atsakovė neginčija, ieškovas atsakovei būtų suteikęs kaip paskolą, kurią atsakovė būtų įsipareigojusi grąžinti, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Bankinių mokėjimų nurodymų paskirtyse taip pat nurodyta, jog pervedimai yra „sąskaitos papildymas“ („Swedbank“, AB, bankiniuose pavedimuose), arba „atlygis“ (norveg. „lønn“) („Sparebanken Vest“ pavedimuose). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą liudijantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, patys savaime nepakankami nuspręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kilus ginčui dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovei lėšos pervestos mokėjimo pavedimais, kuriuose nėra aiškių ir nedviprasmiškų duomenų apie pervedamų lėšų paskirtį, sprendžia, kad toks ieškovo ieškinio dalykas turėtų būti pagrįstas ir kitais įrodymais (duomenimis), leidžiančiais pagrįstai manyti apie atsakovės įsipareigojimą (valią) grąžinti ieškovui į jos sąskaitą pervestas lėšas. Tačiau tokių duomenų ieškovas nepateikė. Be to, bylos duomenimis matyti, kad atsakovė ieškovui 2015-12-11 mokėjimo nurodymu pervedė 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „papildymas“. Iš šių duomenų galima spręsti, kad šalys, būdamos faktinė šeima, pervedinėdavo viena kitai atitinkamas pinigų sumas einamosioms išlaidoms, pragyvenimui, buičiai. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jog iš viso 2 721 Eur sumą ieškovas atsakovei siuntė ne bendrai buičiai išlaikyti, dovanoms, pramogoms, taip pat paties ieškovo poreikių (vaistų, papildų, drabužių ir t.t.) tenkinimui, o tikslinei paskirčiai – asmeninėms atsakovėms skolos padengti, ir kad šias pervestas lėšas atsakovė būtų įsipareigojusi grąžinti, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovas patyrė 168 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą bei 1650 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi patenkinta 21,46 proc. ieškinio reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad patirtos atstovavimo išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, ieškovui proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 390,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 314,16 Eur. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 75,98 Eur (390,14 Eur - 314,16 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad šaldytuvas „(duomenys neskelbtini)“, skalbimo mašina „(duomenys neskelbtini)“ ir 6 durų sieninė spinta yra ieškovo E. D. ir atsakovės E. Š. bendroji dalinė nuosavybė ir jų nuosavybės dalys yra lygios, t. y. po ½ dalį šių kilnojamųjų daiktų.
atsakovei E. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“, skalbimo mašiną „(duomenys neskelbtini)“ ir 6 durų sieninę spintą; ieškovui E. D. iš atsakovės E. Š. priteisti 1048,50 Eur kompensaciją.
Priteisti ieškovui E. D. iš atsakovės E. Š. 553,70 Eur kompensaciją už nupirktas ir buto remontui panaudotas statybines medžiagas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1602,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pakeistos 2017-03-07 nutartimi, mastą sumažinti iki 1678,18 Eur.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.